- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-09
- Bylos Nr.
- II-556-486/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02815-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
- Teisėjas
- Jeugenijuš Jaglinski (pirm.)
- Pareiškėjas
- N. G.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinė
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant pareiškėjai N. G., pareiškėjos atstovui advokatui E. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo N. G. (toliau – pareiškėja) skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio specialistės I. J. 2020 m. rugsėjo 8 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-20601-2020, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio specialistės I. J. 2020 m. rugsėjo 8 d. nutarimu N. G. buvo pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 2 dalyje, o būtent tai, kad ji 2020-06-26, 16 val. 30 min., Vilniuje, Galvės g., vairuodama automobilį „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kirto kelio horizontalųjį ženklinimą, siaurą ištisinę liniją, kuri žymi eismo juostos kraštą, toliau demonstruodama išskirtinumą bei rodydama nepagarbą kitiems eismo dalyviams stovintiems spūstyje, važiavo apie 100 metrų ir apvažiavo apie 10 transporto priemonių iš dešinės pusės, važiavo kelkraščiu bei veja, toliau keisdama važiavimo kryptį, t. y. grįždama į eismo juostą neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir jog ji nekliudo eismo dalyviams. Tokiais savo veiksmais sukėlė pavojų eismo, savo bei kitų žmonių saugumui. N. G. paskirta 500 eurų dydžio bauda bei atimta teisė vairuoti transporto priemones 12 mėnesių.
Šalies argumentai
Nesutikdama su šiuo nutarimu, pareiškėja jį skundžia teismui. Skunde pareiškėja nurodo, kad šiuo atveju nebuvo chuliganiško vairavimo. Nurodo, kad vaizdo įraše matyti, kaip pažeidėjos vairuojamas audi automobilis nedideliu greičiu važiuoja kelkraščiu ir bando rikiuotis į spūstyje stovinčių transporto priemonių srautą, bei susidarius galimybei rikiuojasi ir įvažiuoja į pirmąją eismo juostą, po ko stabdoma policijos pareigūnų. Mano, kad esantys įrodymai patvirtina pažeidėjos paaiškinimą, kad ji važiavo kelkraščiu, norėdama rasti įvažiavimą į automobilių srautą, bei neįrodo chuliganiško vairavimo. Pažeidėja neneigė, jog įvykio dieną jį įvažiavo į kelkraštį dėl automobilio techninės būklės, nes ėmė kaisti variklis, o vėliau pajudėjo ir norėdama įvažiuoti į eismo juostą, važiavo kelkraščiu, tokiu būdu apvažiuodama kelias transporto priemones. Byloje nėra objektyviai nustatyti kokie pareiškėjo veiksmai, kuomet jį važiavo kelkraščiu, sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams. Mano, kad šiuo atveju nėra ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties. Pažymi, kad iš esmės pareiškėjos kaltė padarius administracinį nusižengimą grindžiama ne tik vaizdo įrašu, bet ir subjektyviu pareigūnės tarnybiniu pranešimu, kuris prieštarauja vaizdo įraše užfiksuotai medžiagai. Be to, pabrėžiama, kad pareigūnams neturint galinės dalies filmuoto vaizdo, abejotina, kad policijos pareigūnai iš tiesų matė kas vyksta. Taip pat skunde prašoma atsižvelgti į ją charakterizuojančius duomenis, panaikinti skundžiamą nutarimą ir bylos teiseną nutraukti, o nenustačius pagrindų nutraukti, taikyti ANKI 34 straipsnio 6 dalį.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą Institucija nurodė, kad protokolo surašymo metu N. G. su pažeidimu sutiko, aiškindama, kad skubėjo namo, apie automobilio gedimus nieko neminėjo. Be to, akcentavo, kad jai buvo surašytas administracinis nurodymas siūlant sumokėti 225 eurų sumą bei atimant teises 12 mėnesių. Byla išnagrinėta atsižvelgiant į surinktų įrodymų visumą, remiantis pažeidėjos paaiškinimu, vaizdo ir rašytine medžiaga. Prašoma skundo netenkinti.
Teismo posėdžio metu pareiškėja N. G. parodė, kad ji turi seną Audi dyzelinį automobilį. Įvykio dieną uvo karšta, o Galvės gatvėje buvo didelis kamštis, tai kai stovi stabdis-gazas, dyzelis labai nemėgsta, mašina pradėjo kaisti. Tada pareiškėja išvažiavo į šoną, kad mašina atvėstų ir kai atvėso, vėl pradėjo važiuoti. Pareigūnai sako, kad pareiškėja sudarė avarinę situaciją, tai ji su tuo nesutinka, kad ji sukėlė pavojų automobiliams, žmonėms. Ji neneigia, kad buvo kelkraštyje, kad buvo kirsta linija. Policijos pareigūnas paklausė, „ar jūs žinote, kad už linijos kirtimą 6 mėnesiams teisės netekimas“ ir nuėjo pasiėmęs dokumentus, pareiškėja tik „atsiprašau“ jam pasakė. Po to pareigūnas grįžo, pasakė, kad pareiškėjai bus skirta mažesnė bauda 500 eurų ir bus teisė vairuoti atimta. Protokole „Sutinku“, pareigūnas jai taip liepė rašyti. Pareiškėja buvo pasimetusi, nes valandą laiko buvo pralaikyta karštyje, kai prie jos priėjo ginkluotas pareigūnas. Pareiškėja nežinojo, ką ten protokole galima rašyti, ar galima buvo rašyti „nesutinku“. Tai pareigūnas turėjo jai ir pasakyti, ar sutinku ar nesutinku. Ką pareiškėjai buvo pasakyta, tą ji ir padarė. Po to kai buvo surašytas skundžiamas nutarimas, ji kreipėsi į advokatą. Pareigūnė G. B. su ją nebendravo, pareiškėja iš viso jos nematė. Pareiškėja matė, kaip tuo pačiu kelkraščiu važiavo motociklininkas, ji tuo metu stovėjo. Kai motociklininkas pravažiavo, tada pareiškėja pradėjo irgi važiuoti paskui motociklininką. Pavojaus ji niekam nesukėlė, ten žalios vejos nebuvo, ten žvyras. Toje vietoje nebuvo jokio ženklo, kuris draudė sustoti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas advokatas E. M. paaiškino, kad pažeidimas grindžiamas policijos pareigūnų surašytu protokolu, apie kurį atstovas norės atskirai pakalbėti, tarnybiniu pranešimu ir vaizdo įrašu. Iš karto atstovas nori atkreipti teismo dėmesį, kad vaizdo įrašas yra gerokai apkarpytas, matyt, norėjo pareigūnai pateikti tą dalį, kurią norėjo pateikti ir iš esmės matyti, tik trumpas laikotarpis, 5 minutės iš priekinės vaizdo kameros. Kiek jam žinoma, policija filmuoja ir priekyje ir gale. Šiuo atveju tik priekinė vaizdo kamera pateikta, tai kas nufilmuota. Kodėl nėra gale kameros, kuri filmavo, tai neaišku. Tarnybiniame pranešime G. B. nurodžiusi, kad pažeidimą jie matė per galinį vaizdo veidrodėlį, kaip AUDI kirto horizontalų ženklinimą ir t.t., tai toks jausmas, kad policijos pareigūnai sėdi ir žiūri pro galinį veidrodėlį ir laukia pažeidėjų, tai kelia abejones, bet gal būti taip ir buvo. Tačiau atstovas nori atkreipti teismo dėmesį į keletą aspektų, t. y. kad vaizdo įraše užfiksuotas ne tik jo klientės vairuojamas automobilis, tačiau ir motociklininkas, kuris analogiškai pravažiuoja prieš kelias sekundes prieš AUDI, tačiau policijos pareigūnai tame jokio pažeidimo nemato ir nereaguoja. O kuomet pravažiuoja automobilis AUDI jie imasi atitinkamų veiksmų, stabdo, fiksuoja pažeidimą. Tai vėlgi dvigubų standartų taikymas. Toliau, šiame vaizdo įraše yra kitas momentas, kad šį pažeidimą fiksuoja ir bendrauja ne pareigūnė G. B., o kitas buvęs pareigūnas, A. G.. Matoma, kaip jis prieina prie AUDI, bendrauja su jo kliente, paima dokumentus, grįžta atgal, ir jokios pareigūnės G. B. nematyti, kad ji būtų bendravusi su atstovo kliente. Tai vėlgi, matyti, kad policijos pareigūnai rinko įrodymus atmestinai ir tai matyt sąlygojo atitinkamus neatitikus surašant protokolą. Jeigu paanalizuoti protokolą ir pažeidimo esmę, ir lyginti su tarnybiniu pranešimu, ar nutarimu, tai tam tikri dalykai kelia dideles abejones dėl pačių pareigūnų kvalifikacijos. Nutarime nurodyta, kad “automobilis važiavo kelkraščiu, veja“, tai jokiame siužete to nematyti, kuo remiantis paimta ta informacija, neaišku. Toliau, kokias KET pažeidė, t. y. sakoma kad pažeidė 119 punktą, galbūt. Bet jeigu žiūrėti tarnybinį pranešimą, tai matoma, kad KE taisyklių puokštė didėja, t. y. pažeistas jau 9 punktas, 15 punktas. Jeigu palyginsime su skundžiamu su nutarimu, atsiranda dar naujų straipsnių. Tai kuo remiantis atsirado šie nauji pažeidimai, jeigu nagrinėjimo metu nebuvo pateikta, yra vaizdo įrašas, yra tarnybinis pranešimas, yra protokolas. Daugiau jokių duomenų, kurių pagrindu inkriminuotas 420 straipsnis, nėra. Tai kelia abejones dėl kvalifikavimo. Pasižiūrėjus ir teismų praktiką, tai sudaro policijos pareigūnams terpę daryti tokius veiksmus, kai jie lengva ranka taiko chuliganišką vairavimą. Pareiškėjos atstovas konkrečiu atveju čia nemato nei chuliganiško vairavimo, nei tyčios, bet policijos pareigūnai mato kitaip. Dėl aukščiau nurodyto atstovas mano, kad nėra šioje byloje inkriminuoto 420 straipsnio sudėties. Jeigu teismas laikysis kitos nuomonės, tai prašau sušvelninti nuobaudą. Teismų praktika irgi kalba apie tai, kad yra tokia galimybė. Taip pat atstovas dar norėtų pasisakyti dėl traktavimo ištisinės linijos kirtimo. Policijos pareigūnai teigia kad buvo kirsta ištisinė linija, su tokia aplinkybe nesutinkama, nes ši linija konkrečiu atveju, žymėjo ne važiuojamos juostos, o kelio kraštą. Kelio ženklų nebuvo. Atstovo klientė teigia, kad ji turėjo sustoti dėl variklio gedimo, todėl ji nusprendė pasitraukti į šalikelę, kad nesudarytų spūsties. Atstovas mano, kad policijos pareigūnai netinkamai šią nuostatą taikė. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių pareiškėjos atstovas prašo jų skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas, tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir suriktų įrodymų visuma.
ANK 420 straipsnio 2 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė asmenims už chuliganišką vairavimą, t. y. už pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Kaip teisingai pažymima pirmosios instancijos teismo nutartyje asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju kai yra padarytas bent vienas KET pažeidimas, šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų ir šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Remiantis teismų praktika chuliganiškos paskatos, tai yra tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015).
Teismas ištyręs ir įvertinęs surinktus įrodymus, konstatuoja, jog N. G. atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį patraukta teisėtai ir pagrįstai, nes jos veiksmuose nustatyti visi chuliganiško vairavimo požymiai. Faktines administracinio nusižengimo aplinkybes patvirtina nuoseklūs, vienas kitam neprieštaraujantys vaizdo registratoriaus įrašas, policijos pareigūnų tarnybinis pranešimas, kurie paneigia N. G. paaiškinimus.
Žemesnės instancijos teismas
Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos duomenų, N. G. buvo pripažinta kalta įvykdžiusi administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 2 dalyje, o būtent tai, kad ji 2020-06-26, apie 16 val. 30 min., Vilniuje, Galvės g. vairuodama automobilį „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kirto kelio horizontalųjį ženklinimą, siaurą ištisinę liniją, kuri žymi eismo juostos kraštą, toliau demonstruodama išskirtinumą bei rodydama nepagarbą kitiems eismo dalyviams stovintiems spūstyje, važiavo apie 100 metrų ir apvažiavo apie 10 transporto priemonių iš dešinės pusės, važiavo kelkraščiu bei veja, toliau keisdama važiavimo kryptį, t. y. grįždama į eismo juostą neįsitikino, kad tai daryti saugu, ir jog ji nekliudo eismo dalyviams.
Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis laikomos tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (LAT nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-40-976/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-1-942/2018, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018). Pažymėtina, kad teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (LAT nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018). Teismų praktikoje pažymėta ir tai, kad nesaugus manevravimas gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (LAT nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-511/2018). Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą (LAT nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-72-2014); pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (LAT nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-489/2017) ir panašiai.
Išanalizavus pateiktą medžiagą, atidžiai peržiūrėjus vaizdo įrašą matyti, kaip pareiškėja stovėdama kamštyje sugalvoja aplenkti automobilių eilę, todėl ji pakankamai dideliu greičiu važiuodama kelkraščiu, tą padaro ir persirikiuodama įvažiuoja į važiuojančių automobilių eilę. Iš Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato vyriausiosios patrulės G. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad su vyr. patruliu A. G., 2020-06-26, apie 16.30 val., važiavo Galvės gatvė. Stovint spūstyje per galinio vaizdo veidrodėlį pastebėjo, kaip už jų maždaug per 4 automobilius pareiškėjos automobilis Audi kirto KET horizontalųjį ženklinimą Nr. 1.1 “Siaura ištisinė linija“, kuri žymi eismo juostos kraštą, toliau apvažiavo transporto priemones stovėjusios spūstyje iš dešinės pusės, apie 100 metrų važiavo kelkraščiu bei žalia veja, apvažiavo apie 10 automobilių ir keičiant vairavimo kryptį grįžo į eismo juostą (b. l. 13).
Teismo vertinimu, N. G. padarė ne vieną kelių eismo taisyklių pažeidimą, o vienas paskui kitą sekančius, net kelis pavojingus KET reikalavimų pažeidimus (KET 3.8 p., 9 p., 1.1 p., 150.5 p., 101 p., 119 p.). Pažeidimai buvo padaryti be jokios aiškios priežasties, o siekiant aplenkti kitus automobilius stovinčius spūstyje, kai tam nebuvo jokio pagrindo ir būtinybės. Šias aplinkybes rodo, kad N. G. veiksmai buvo padaryti tenkinant savo interesus, siekiant pademonstruoti savo išskirtinumą ir parodyti nepagarbą kitiems eismo dalyviams, t. y. buvo padaryti iš chuliganiškų paskatų. Padarytų nusižengimų skaičius, pobūdis ir paskatos, siekiant aplenkti kitus automobilius, rodo, jog visi veiksmai atlikti tikslingai, kryptingai, suvokiant veikos pavojingumą ir norint taip veikti, t. y. tyčia. Administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu N. G. su pažeidimu sutiko, aiškindama, kad skubėjo namo, apie galimus transporto priemonės gedimus nieko neminėjo. Teismo posėdžio metu teigė, kad administracinį nusižengimą įvykdė kadangi sugedo transporto priemonė. Minėti pareiškėjos versijų neatitikimai, verčia suabejoti jos teiginių teisingumui, pagrįstai laikytini kaip jos gynybinė versija, siekiant sumenkinti savo veiksmų pobūdį bei išvengti gresiančios griežtos administracinės atsakomybės.
Šiame kontekste pažymėtina, kad, priešingai nei skunde pabrėžia pareiškėja su savo atstovu, vien tai, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nuosekliai laikosi savo versijos, neduoda pagrindo besąlygiškai ją laikyti teisinga. Byloje esantys ir aukščiau aptarti įrodymai patvirtina pareiškėjos kaltę padarius Kelių eismo taisyklių pažeidimą, todėl tai, kad pareigūnų jie buvo įvertinti ne pažeidėjos naudai, neduoda pagrindo išvadai, jog Institucija šiuos duomenis tyrė ir vertino neobjektyviai. Remiantis išdėstytais argumentais, darytina išvada, kad Institucija išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad N. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje.
ANK 34 straipsnio 6 dalis skelbia, jog teismas <...>, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali <...> paskirti mažesnę baudą arba administracinio poveikio priemonę nei numatyta minimali, arba nuobaudos ar poveikio priemonės neskirti.
Pagal teismų praktikoje nuolat pateikiamus išaiškinimus, individualizuojant pažeidėjams skiriamas nuobaudas, privaloma nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-53-2014, 2AT-34-507-2015, 2AT-68-507-2015).
Konstitucinis Teismas baigiamuosiuose aktuose yra ne kartą konstatavęs, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą, nei įstatyme numatyta. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008-01-21, 2011-01-31, 2012-09-25 nutarimai).
ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą, nei straipsnio sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Sprendimas dėl administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės švelninimo arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskyrimo priimamas atsižvelgiant į ANK 34 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės arba jas švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-34-507-2015, 2AT-7-14-303/2017 ir kt.).
Taigi, parenkant administracinės nuobaudos rūšį ir jos dydį už atitinkamo ANK straipsnyje numatyto nusižengimo padarymą, būtina įvertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta administracinė nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus. Pagal nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad N. G. padarytu nusižengimu reali žala niekam nebuvo padaryta. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių sunkinančių ar kitokių N. G. neigiamai apibūdinančių aplinkybių. Teisme N. G. teigė, kad neginčija administracinio nusižengimo fakto, nuoširdžiai dėl jo gailisi. Teismo vertinimu, visos nustatytos bylos bei N. G. charakterizuojančios aplinkybės, ypatingai vertinant situaciją jos tėvų priežiūros būtinumo interesų kontekste, tai, kad ji nėra sisteminga šiurkščių KET pažeidėja (b. l. 28-30), 15 metų dirba valstybės tarnyboje, leidžia spręsti, jog padarytas nusižengimas buvo labiau atsitiktinio pobūdžio, todėl jai gali būti švelninama teisinė padėtis, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
Atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuojama, kad ne teismo tvarka priimtu nutarimu N. G. pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį paskirta administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių – yra aiškiai per griežta ir neproporcinga, nagrinėjamu atveju neatitinkanti ANK 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos administracinės nuobaudos paskirties. Dėl aukščiau išvardintų aplinkybių, N. G. skundas tenkinamas iš dalies ir administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui N. G. pagal ANK 420 straipsnio 5 dalį paliekama paskirta 500 eurų dydžio bauda ir skiriama administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 (šešeriems) mėnesiams.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
Pareiškėjos skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio specialistės I. J. 2020 m. rugsėjo 8 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N- 20601-2020, panaikinti nutarimo dalį, kuria N. G. paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių, paskiriant 6 (šešių) mėnesių teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą.
Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.