Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. R. pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, suinteresuoti asmenys A. R., J. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

11. Be to, suinteresuotam asmeniui kelia pagrįstų abejonių prašomo pripažinti asmeninio testamento turinys, jo sudarymo aplinkybės ir sudarymo vieta, todėl jis negali būti tvirtinamas. Pirmiausia, pažymi, kad prašomame patvirtinti dokumente nėra nurodyta jo sudarymo vieta, o vien aplinkybė, jog jis galimai buvo pasirašytas gydytojo, nepatvirtina, kad jis testatoriaus buvo sudarytas/surašytas būtent gydytojo kabinete Pylimo g. 56, Vilniuje, todėl minėtas testamentas neatitinka imperatyvių teisės aktų nustatytų reikalavimų.

12. Antra, aiškina, kad dėl senyvo amžiaus, išsilavinimo stokos ir daugybės ligų, paveikusių jo fizinę ir psichinę sveikatą, A. R. pats savarankiškai 2023 m. sausio mėn. jau negalėjo nuosekliais sakiniais surašyti minėto testamento, todėl, suinteresuoto asmens vertinimu, dokumento tekstas arba buvo diktuojamas velioniui, arba jis galėjo būti perrašomas nuo kažkieno kito parengto ir surašyto teksto. Suinteresuotam asmeniui kelia abejonių ir prašomo patvirtinti testamento turinys – dokumente nurodoma, jog turtas paliekamas vieninteliam anūkui (pareiškėjui), tačiau velionis turėjo ir kitų anūkų – J. S. vaikai. Ši aplinkybė, suinteresuoto asmens vertinimu, patvirtina, jog velionis galimai klaidingai suvokė realybę ir nesuvokė savo veiksmų reikšmės, todėl testamentas neatspindi jo valios. Be to, pažymi, kad A. R. suinteresuotam asmeniui J. S. ir jos sutuoktiniui ne kartą yra minėjęs, jog pareiškėjas reikalavo perrašyti turtą jam. Abejonių suinteresuotam asmeniui kelia ir tai, jog tėvas anksčiau buvo sudaręs ir panaikinęs oficialų testamentą notarų biure, todėl žinojo testamento sudarymo ir tvirtinimo tvarką, atitinkamai nesuprantama, kodėl šį kartą toks testamentas nebuvo sudarytas notarų biure, o nuneštas gydytojui.

16. Liudytojas J. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba Centro poliklinikoje šeimos gydytoju. Patvirtino, kad A. R. buvo jo pacientas; kartą A. R. buvo atnešęs byloje prašomą patvirtinti testamentą (tekstas jau buvo surašytas), kurį paprašė pasirašyti – liudytojas uždėjo antspaudą ir pasirašė. Liudytojas aiškino, kad A. R. buvo prastos fizinės būklės, tačiau psichinė būklė buvo gera, jis buvo adekvatus.

17. Liudytojas A. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra suinteresuoto asmens J. S. sutuoktinis. Nurodė, kad apie palikimą su A. R. nekalbėjo, tačiau pastarasis porą kartų buvo minėjęs, jog pareiškėjas reikalavo perrašyti jam velionio namą, nors A. R. teigė nenorintis to daryti.

18. Liudytojas M. M. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo A. R. draugas, bendravo apie 15-18 metų. Aiškino, kad A. R. buvo sakęs, jog nori palikimą palikti anūkui E. R., nes vaikai juo nesirūpina. Anot liudytojo, A. R. niekada nebuvo sakęs, jog kažkas jį spaustų kažką padaryti, jis nebuvo toks žmogus, kurį kas nors galėtų paspausti; be to, buvo sakęs, jog yra surašęs testamentą, kurį patvirtino gydytojas. Liudytojo teigimu, A. R. buvo šviesaus proto iki mirties.

19. Liudytoja Z. E. teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo A. R. draugė, bendravo apie 25 m., paskutinį kartą 2023 m. pavasarį. Anot liudytojos, A. R. nenorėjo turto palikti vaikams, nes su jais mažai bendravo, be to, dukros Jovitos nepripažino, atitinkamai ir jos vaikų; sakė palikimą paliekantis anūkui E. R.. Nurodė, kad A. R. buvo minėjęs, jog yra surašęs testamentą, kurį patvirtinęs gydytojas, pas notarą žadėjo vėliau kreiptis; testamentą buvo paslėpęs, kad niekas nežinotų, tik vėliau pasakė anūkui apie jį.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

20. Testamentas – vienašalis sandoris, kuriame išreikštas jį sudariusio asmens patvarkymas dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Po testatoriaus mirties testamente nurodyti asmenys paveldi palikėjo turtą, t. y. testamentai sukuria paveldėjimo teisinius santykius. Testamentai gali būti oficialieji ir asmeniniai (CK 5.27 straipsnis). Asmeninis testamentas – tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data, vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas (CK 5.30 straipsnio 1 dalis). Asmeninis testamentas atitinka oficialųjį tik tuo atveju, jeigu nustatyta tvarka buvo perduotas saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui užsienyje (CK 5.31 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu asmeninis testamentas nebuvo perduotas saugoti nurodytiems asmenims, jis turi būti per vienerius metus po testatoriaus mirties pateiktas teismui ir jo patvirtintas (CK 5.31 straipsnio 4 dalis). Teismo patvirtintas asmeninis testamentas įgyja oficialiojo testamento statusą. Tai reiškia, kad asmeninis testamentas, kuris nebuvo perduotas saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui, gali sukurti paveldėjimo teisinius santykius tik tuo atveju, jeigu per nustatytą terminą buvo pateiktas teismui ir teismas jį patvirtino.

21. CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmeniniam testamentui privalomi reikalavimai: 1) asmeninis testamentas turi būti surašytas testatoriaus ranka; 2) asmeniniame testamente turi būti nurodytas testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena) ir vieta; 3) testatoriaus valios išraiška; 4) asmeninis testamentas turi būti pasirašytas testatoriaus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas asmeninio testamento sudarymo tvarką ir formą reglamentuojančių teisės normų tikslą, yra pažymėjęs, kad, atsižvelgiant į asmeninio testamento tikslą – suteikti palikėjui galimybę pačiam surašyti jam priklausančio turto patvarkymą mirties atveju, įstatyme nustatytais testamento sudarymo reikalavimais siekiama užtikrinti, jog testatoriaus vidinė valia atitiktų jos išorinę išraišką testamente. Kadangi asmeninis testamentas sukuria teisinį paveldėjimo santykį tik po testatoriaus mirties, tai CK 5.30 straipsnio normos pagal savo prigimtį laikomos imperatyviosiomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2004; 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2009; 2010 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-29/2010). Dėl to teismas, nagrinėdamas prašymą patvirtinti asmeninį testamentą, patikrina, ar jis atitinka CK 5.30 straipsnyje nustatytus reikalavimus asmeninio testamento formai, turiniui, ar jame yra išreikšta testatoriaus valia dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Įstatyme įtvirtinta testamento ir konkrečiai – asmeninio testamento samprata neleidžia patvirtinti tokio asmeninio testamento, kuris neatitinka šių esminių reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2004, 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013; 2015 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-248/2015).

22. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė palikėjas A. R.. Gyvenamąją vietą palikėjas nuo 1970 m. birželio 9 d. (iki mirties) buvo deklaravęs (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro duomenys ir pateikti rašytiniai dokumentai patvirtina, kad palikėjas A. R. mirė būdamas ištuokoje, turėjo du vaikus – suinteresuotus asmenis A. R. ir J. S.; taip pat anūkus – pareiškėją E. R., D. S., G. S.. Pareiškėjas pateikė tvirtinti mirusio A. R. 2023 m. sausio 24 d. surašytą asmeninį testamentą.

23. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas pateikė palikėjo A. R. ranka surašytus (nors suinteresuotas asmuo J. S. šią aplinkybę kvestionavo, tačiau šios savo pozicijos niekaip negrindė (neteikė A. R. ranka rašytų kitų dokumentų), apsiribodama deklaratyviais teiginiais) dokumentus. Teismas, įvertinęs tai, kad pateiktų dokumentų (asmeninio testamento, rašytų eilių) rašysena iš esmės sutampa (įrašai skirtinguose dokumentuose padaryti panašiu raštu, panašiomis raidėmis), daro išvadą, kad prašomas patvirtinti 2023 m. sausio 24 d. asmeninis testamentas buvo surašytas A. R. ranka; tuo labiau bylos nagrinėjimo metu nekilo ginčo dėl to, jog prašomas patvirtinti testamentas surašytas palikėjo ranka. Šios aplinkybės bylos nagrinėjimo metu iš esmės neginčijo ir suinteresuotas asmuo J. S..

24. Nagrinėjamu atveju teismui vertinant į bylą pateiktą asmeninį A. R. vardu 2023 m. sausio 24 d. surašytą testamentą nustatyta, kad asmeniniame testamente yra nurodyta testamento sudarymo data – 2023 m. sausio 24 d., taip pat testatoriaus vardas, pavardė; testamentas yra pasirašytas testatoriaus A. R.. Kaip minėta, tai, kad asmeninis testamentas surašytas A. R. ranka ir jo pasirašytas, neginčija nei vienas byloje dalyvaujantis asmuo.

25. Asmeniniame testamente, be kita ko, yra aiškiai išreikšta testatoriaus valia, t. y. testamente aptariamas turto paveldėjimo po A. R. mirties klausimas, šio klausimo turinys yra pakankamai tikslus ir konkretus (priešingai nei siekė aiškinti suinteresuotas asmuo J. S.). Jame nurodyta koks konkrečiai turtas paliekamas – namas ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), bei automobilis M. B. C200, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); nors namas įvardintas adresu (duomenys neskelbtini), tokiu adresu palikėjas buvo deklaravęs ir savo gyvenamąją vietą, tačiau faktinis namo adresas buvo (duomenys neskelbtini), o palikėjui priklausė ½ jo dalis; byloje dalyvavę asmenys patvirtino, jog minėtas namas buvo dvibutis; taip pat byloje nekilo ginčo dėl to, jog palikėjui priklausė ne visas žemės sklypas nurodytu adresu, o 297/655 jo dalis, tačiau vien šie netikslumai nesudaro pakankamo pagrindo vertinti, jog paliekamas turtas įvardintas netiksliai. Be to, nors kai kurie žodžiai testamente yra sunkiai įskaitomi, kaip pavyzdžiui, sunkiai įskaitoma ar parašyta „savo puse namo <...>“ ar „savo pačio namo <...>“, tačiau ir šis netikslumas nesudaro pagrindo abejoti tikrąja palikėjo valia jam priklausantį namą ir žemės sklypą (kuriuos jis valdė ne visus, o nurodytas dalis, tačiau tokiu būdu suvokdamas turimą turtą) palikti pareiškėjui (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Be to, byloje apklausti liudytojai – M. M. V. ir Z. E., kurių parodymai buvo nuoseklūs bei kuriais teismas neturi pagrindo abejoti (liudytojai nesusiję nei su vienu iš byloje dalyvaujančių asmenų), patvirtino, jog palikėjas yra jiems sakęs sudaręs testamentą, kuriuo visą savo turtą norintis palikti/palikęs anūkui E. R., t. y. jo tikroji valia iš esmės atitiko testamente nurodytą valią.

26. Be to, testamente tiksliai įvardinti paveldėtojai – pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo A. R.. Nors suinteresuotas asmuo J. S., nesutikdama su testamento tvirtinimu, be kita ko, reiškė abejones dėl testamente nurodyto pareiškėjo kaip vienintelio anūko (nors, kaip minėta, iš byloje esančių duomenų matyti, jog palikėjas turėjo ir kitus anūkus – anūkę ir anūką), tačiau ši aplinkybė, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo abejoti palikėjo valia, nes anūkas, kuriam paliekamas turtas, konkrečiai identifikuotas, t. y. E. R., o vien palikėjo subjektyvus požiūris ar kitos aplinkybės, dėl kurių jis pavartojo žodį „vieninteliam“ (kaip aiškino liudytojai, jis galimai nepripažino dukters J. S. ir atitinkamai jos vaikų kaip savo anūkų), nesudaro kliūčių testamento patvirtinimui.

27. Nagrinėjamu atveju viena iš esminių suinteresuoto asmens nesutikimo priežasčių buvo aplinkybė, jog testamente aiškiai nenurodyta jo sudaryta vieta. Kita vertus, CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad testamento sudarymo datos ir vietos nenurodymas daro testamentą negaliojantį tik tuo atveju, jeigu testamento sudarymo datos ir vietos negalima nustatyti kitais būdais arba jos nėra aiškios iš kitų aplinkybių.

28. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). CPK 176 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020). Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).

29. Nagrinėjamu atveju nors palikėjas asmeniniame testamente nenurodė aiškios jo sudarymo vietos (testamento apačioje prie datos galimai parašytas žodis „Vilnius“, tačiau šis įrašas sunkiai įskaitomas ir galėtų būti skaitomas kitaip), tačiau jo sudarymo vietą galima nustatyti iš testamento sudarymo aplinkybių. Iš šalių bei liudytojų paaiškinimų, taip pat byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2023 m. sausio 24 d. palikėjas A. R. lankėsi VšĮ Centro poliklinikoje, Pylimo g. 56, Vilniuje, pas savo šeimos gydytoją J. K., 305 kabinete, kuriame pateikė minėtam gydytojui pasirašyti/patvirtinti nurodytą testamentą, kuris jį pasirašė (šios aplinkybės niekas neginčijo ir ją patvirtinto liudytojas J. K., kurio parodymais teismas neturi pagrindo abejoti). Šiuo atveju nustatyta, kad palikėjas minėtą testamentą gydytojui pateikė jau parašytą ir pasirašytą, todėl byloje iš esmės nėra galimybės nustatyti konkrečios vietos kur nurodytas testamentas buvo surašytas, tačiau, labiausiai tikėtina, kad minėtas testamentas buvo sudarytas ir pasirašytas arba palikėjo namuose (duomenys neskelbtini) (kur jis, kaip nurodė byloje dalyvavę asmenys, praleisdavo didžiąją dalį laiko), arba minėtoje poliklinikoje – VšĮ Centro poliklinikoje, Pylimo g. 56, Vilnius. Teismo vertinimu, tokios testamento sudarymo vietos nustatymas (nors ir apytikslis) yra pakankamas, nes CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas dėl datos nurodymo testamente negali būti suabsoliutinamas ir vertinamas formaliai; tai patvirtina įstatymų leidėjo įvirtina nuostata, jog, kaip minėta, testamento sudarymo datos ir vietos nenurodymas daro testamentą negaliojantį tik tuo atveju, jeigu testamento sudarymo datos ir vietos negalima nustatyti kitais būdais arba jos nėra aiškios iš kitų aplinkybių.

30. Taigi, teismas sprendžia, kad iš pateikto A. R. vardu 2023 m. sausio 24 d. surašyto testamento matyti, jog jis atitinka CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatytus asmeniniam testamentui privalomus reikalavimus. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas dėl asmeninio testamento patvirtinimo tenkintinas (CK 5.31 straipsnio 4 dalis).

31. Teismas pažymi, jog asmeninio testamento patvirtinimas teismo nutartimi nereiškia, kad vėliau nebegalimi ginčai dėl tokio testamento turinio ar testatoriaus būklės jo sudarymo metu. Priešingai, testamentą patvirtinus teismui, jis įgauna teisinę galią ir suteikia teisę testamente nurodytiems asmenims priimti palikimą, jo atsisakyti, gauti paveldėjimo teisės liudijimą, o suinteresuoti asmenys įgyja teisę pareikšti teisme ieškinius dėl testamento pripažinimo negaliojančiu dėl testatoriaus neveiksnumo, jo valios trūkumų sudarant testamentą ir kitų priežasčių bei naudotis kitomis juridinėmis savo teisių gynimo priemonėmis, kurios taikomos oficialiesiems testamentams. Asmeninio testamento patvirtinimas teismo tvarka taip pat nevaržo notaro teisės, esant įstatyme nustatytam pagrindui, atsisakyti atlikti tam tikrą notarinį veiksmą (pavyzdžiui, išduoti paveldėjimo teisės liudijimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013). Taigi, asmeninio testamento patvirtinimo procedūros teisme tikslas yra tik suteikti asmeniniam testamentui oficialaus testamento statusą, tačiau tokios procedūros negalima tapatinti su nuginčijimo procedūra. Atitinkamai suinteresuotam asmeniui J. S. išaiškintina, kad ji turi galimybę ginčyti šį testamentą ginčo teisenos tvarka ateityje.

32. Kiti šalių argumentai (be kita ko, dėl palikėjo A. R. psichinės būklės testamento sudarymo metu, jo galimybių surašyti testamentą, byloje dalyvaujančių šalių santykių – atskleidimo/neatskleidimo aplinkybių apie sudarytą testamentą ir pan.), atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus nutarties motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi (arba nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas), todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

33. Kasacinio teismo praktikoje iš esmės pripažinta, kad ginčai dėl testatoriaus būklės asmeninio testamento sudarymo metu netūrėtų būti sprendžiami supaprastinto proceso tvarka nagrinėjant prašymą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, t. y. procesas dėl asmeninio testamento patvirtinimo pirmiausia yra orientuotas į patikrinimą, ar testatoriaus sudarytas asmeninis testamentas atitinka CK 5.30 straipsnyje nustatytus reikalavimus, bet ne į ginčo, ar testatorius testamento sudarymo metu buvo veiksnus, išsprendimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

34. CPK 443 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

35. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė iš suinteresuoto asmens J. S. priteisti 2 407,90 Eur bylinėjimosi išlaidas už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose; suinteresuotas asmuo A. R. prašė priteisti iš suinteresuoto asmens J. S. 798,60 Eur bylinėjimosi išlaidų; o suinteresuotas asmuo J. S. prašė priteisti iš pareiškėjo jos patirtas 1 300 Eur bylinėjimosi išlaidas.

36. Kadangi pareiškimas buvo tenkintas, tai suinteresuoto asmens J. S., kuri nesutiko su pareiškimu, patirtos bylinėjimosi išlaidos jai neatlygintinos.

37. Kita vertus, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo CPK 443 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos bendrosios taisyklės. Įstatyme įtvirtinta, kad asmeninis testamentas tvirtinamas teismo tvarka, todėl pareiškėjas nepriklausomai nuo suinteresuotų asmenų pozicijos turėjo kreiptis į teismą su pareiškimu dėl asmeninio testamento patvirtinimo bei atitinkamai būtų patyręs (kaip ir suinteresuoti asmenys) atstovavimo išlaidas, susijusias su pareiškimo parengimu ir jo interesų atstovavimu teisme. Pažymėtina, kad teismas turi diskrecijos teisę parinkti posėdžio formą, todėl nagrinėjamu atveju ne vien suinteresuotų asmenų pozicija turėjo įtakos posėdžio formos parinkimui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos jiems nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 442 straipsnio 14 punktu, 443 straipsnio 7 dalimi, 582 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo E. R. pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo tenkinti.

Patvirtinti A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), 2023 m. sausio 24 d. surašytą ir pasirašytą asmeninį testamentą.

Nutarčiai įsiteisėjus, testamento originalą grąžinti pareiškėjui, byloje paliekant šio dokumento kopiją.

Nutarčiai įsiteisėjus, nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti Testamentų registrui.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.