Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Telšių hidrostatyba“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 5 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Telšių hidrostatyba“ ieškinį atsakovei Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Telšių keliai“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Telšių hidrostatyba“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama panaikinti atsakovės Mažeikių rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, perkančioji organizacija) 2025 m. liepos 25 d. rašte Nr. VP4-662 „Dėl pasiūlymo atmetimo“ nurodytą sprendimą atmesti ieškovės pateiktą pasiūlymą tarptautiniame atvirame konkurse „Mažeikių raj. sav. privažiuojamųjų kelių, pėsčiųjų takų prie daugiabučių namų ir biudžetinių įstaigų bei jų kiemų, automobilių stovėjimo aikštelių, sporto aikštynų paprastasis remontas ir priežiūra“ (toliau – ir pirkimas).

2. Ieškovė nurodė, kad kartu su pasiūlymu pirkime pateikė Italijoje registruotos bendrovės „A.F.I. Societa di Mutuo Soccorso“ 2025 m. balandžio 11 d. pasiūlymo garantiją, kuri buvo pasirašyta fiziniu ir elektroniniu parašu. Taip pat ieškovė 2025 m. liepos 17 d. pateikė Italijoje registruotos bendrovės „A.F.I. Societa di Mutuo Soccorso“ 2025 m. liepos 17 d. pasiūlymo garantiją Nr. A0001949150425, kuri buvo surašyta lietuvių ir anglų kalbomis bei pasirašyta fiziniu parašu. Ieškovės teigimu, abi pasiūlymo garantijos atitiko pirkimo sąlygas, o dokumentų pasirašymo trūkumai yra laikytini formaliais trūkumais, kuriuos perkančioji organizacija privalo leisti tiekėjai ištaisyti ir negali dėl to atmesti pasiūlymo. Atsakovė atmetė ieškovės pasiūlymą pirkime dėl to, kad pasiūlymo garantijos vertimas nebuvo pasirašytas, t. y. dėl formalių pažeidimų. Ieškinyje nurodyta, kad, jeigu atsakovė pageidavo, jog pasiūlymo garantijos vertimas būtų pasirašytas, ji turėjo paprašyti ieškovės pateikti pasiūlymo garantijos vertimą su parašu, tačiau to nepadarė, todėl atsakovės 2025 m. liepos 25 d. rašte Nr. VP4-662 „Dėl pasiūlymo atmetimo“ nurodytas sprendimas atmesti ieškovės pateiktą pasiūlymą pirkime (toliau – ir sprendimas) yra neteisėtas.

3. Ieškovė ieškinio reikalavimui užtikrinti prašė taikyti laikinąja apsaugos priemonę – sustabdyti pirkimo procedūras iki galutinio teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ieškovė nurodė, kad, jeigu pirkimo procedūros nebus sustabdytos, atsakovė gali sudaryti pirkimo sutartį, todėl ieškinio reikalavimo įvykdymas gali tapti nesuderinamas su ekonomiškumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu. Be to, įvykdžius pirkimo procedūras, kiltų rizika dėl neracionalaus lėšų panaudojimo, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl pirkimo sutarties nutraukimo ar alternatyvių sankcijų taikymo. Šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas viešajam interesui, sietinam su pirkimo procedūrų teisėtumu, užtikrinti.

4. Šiaulių apygardos teismas 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas byloje sustabdė pirkimo procedūras.

5. Atsakovė Mažeikių rajono savivaldybės administracija pateikė atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutarties, kuriame prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę. Atsakovė teigė, kad pirkimu siekiama įsigyti Mažeikių rajono savivaldybės privažiuojamųjų kelių, pėsčiųjų takų prie daugiabučių namų ir biudžetinių įstaigų bei jų kiemų, automobilių stovėjimo aikštelių, sporto aikštynų paprastojo remonto ir priežiūros darbus. Įgyvendinus pirkimą bus žymiai pagerinta Mažeikių rajono savivaldybėje esančių kelių, pėsčiųjų takų, kiemų ir automobilių stovėjimo aikštelių būklė, taip pat bus įrengta rekreacinė zona gyventojams ir miesto svečiams. Tokie darbai yra itin reikšmingi vietos bendruomenei, nes jie tiesiogiai prisideda prie eismo saugumo užtikrinimo, gyventojų mobilumo didinimo, geresnių sąlygų gyventojams ir miesto svečiams sudarymo.

6. Trečiasis asmuo UAB „Telšių keliai“ pateikė atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutarties, kuriame prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę. Trečiasis asmuo teigė, kad laikinosios apsaugos priemonės taikymas, suteikiant prioritetą privačių ieškovės interesų apsaugai, yra neproporcingas, nepagrįstai suvaržantis atsakovės teises.

7. Šiaulių apygardos teismas 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi tenkino atsakovės ir trečiojo asmens atskiruosius skundus, panaikino Šiaulių apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 19 d. nutartį ir klausimą dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo nutarė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2025 m. rugsėjo 5 d. 10 val.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8. Šiaulių apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 5 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę atmetė.

9. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovė ieškinyje išdėstė faktines aplinkybes ir tikėtinai pagrindė reikalavimą, taip pat pateikė nurodytoms aplinkybėms pagrįsti skirtus įrodymus. Teismas padarė išvadą, kad ieškinys nėra akivaizdžiai nepagrįstas.

10. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pritaikius laikinąją apsaugos priemonę nebūtų užtikrinta mokinių (planuojamas ir mokymo įstaigų kiemo dangų kapitalinis ir paprastasis remontas) ir kitų gyventojų sveikata bei materialinio turto – transporto priemonių, apsauga, gali būti padaryta žala visuomenės daliai, t. y. laikinosios apsaugos priemonės taikymas pažeistų viešąjį interesą.

11. Teismas nusprendė, kad sustabdžius pirkimo procedūras būtų pažeisti ekonomiškumo ir proporcingumo principai, kadangi žala dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo būtų žymiai didesnė nei teikiama jos nauda, t. y. gali kilti žala gyventojams bei jų turtui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

12. Atskirajame skunde ieškovė UAB „Telšių hidrostatyba“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Atsakovė nėra numačiusi finansavimo daugiabučių namų kiemų ir kiemuose esančių automobilių parkavimo aikštelių sutvarkymui, todėl nėra pagrindo prielaidoms, kad greitas pirkimo procedūrų įvykdymas leistų atlikti daugiabučių namų kiemų remonto darbus greičiau.

12.2. Laikinosios apsaugos priemonės taikymas nepažeistų nei ieškovės, nei atsakovės interesų.

12.3. Nesustabdžius pirkimo procedūrų bei teismui patenkinus ieškinį, ieškovės patirti nuostoliai turėtų būti atlyginami iš biudžeto lėšų, o tai neatitinka racionalaus biudžeto lėšų panaudojimo.

13. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė Mažeikių rajono savivaldybės administracija prašo Šiaulių apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1. Jeigu pirkimo procedūros nebus užbaigtos šiais metais, kils reali rizika, kad suplanuoti kelių ir kitos infrastruktūros remonto darbai ne tik nebus atlikti einamaisiais metais, bet ir liks be atitinkamo finansavimo, kadangi nepanaudotos lėšos automatiškai negalės būti perkeltos į kitus metus. Tai reikštų, kad būtų pažeisti Mažeikių rajono savivaldybės gyventojų teisėti interesai į kokybišką vietinės reikšmės kelių infrastruktūrą, o biudžete numatytos tikslinės lėšos – nepanaudotos.

13.2. Atsakovė turi pareigą užtikrinti, kad vietinės reikšmės infrastruktūra atitiktų saugumo, patogumo ir kokybės reikalavimus.

13.3. Dabartinė kiemų būklė yra kritinė, esamos infrastruktūros nusidėvėjimas ir jos keliama reali grėsmė gyventojų transportui lemia neatidėliotiną remonto ir priežiūros darbų poreikį.

14. Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo UAB „Telšių keliai“ prašo Šiaulių apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Atsakovė ir trečiasis asmuo 2025 m. rugsėjo 11 d. pasirašė pirkimo sutartį, todėl pirkimo procedūros yra pasibaigę. Ieškovės prašymas sustabdyti pirkimo procedūras iki bylos išnagrinėjimo pabaigos yra nebeįmanomas patenkinti.

14.2. Atsakovė 2025 metų biudžete yra numačiusi finansavimą daugiabučių namų kiemų ir kiemuose esančių automobilių parkavimo aikštelių sutvarkymui.

14.3. Pirkimo objektu esančius asfalto dangos remonto darbus dėl technologinių priežasčių yra įmanoma atlikti tik šiltuoju metų sezonu, todėl pritaikius laikinąją apsaugos priemonę darbai galėtų būti pradėti vykdyti tik 2026 m. pavasarį.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

16. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas vertina laikydamasis atskirojo skundo ribų, t. y. pagal atskirajame skunde nurodytus faktinius ir teisinius argumentus. Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas ir absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

17. Ieškovė UAB „Telšių hidrostatyba“ kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė naują rašytinį įrodymą – pirkimo rangos sutarties projektą. Atsakovė Mažeikių rajono savivaldybės administracija kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą teismui pateikė naujus rašytinius įrodymus – Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2025 m. vasario 27 d. sprendimą dėl Mažeikių rajono savivaldybės infrastruktūros objektų plėtros, priežiūros ir modernizavimo programos patvirtinimo kartu su programa bei jos priedu, Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2025 m. vasario 27 d. sprendimą dėl Mažeikių rajono savivaldybės kultūros veiklos ir sporto plėtros programos patvirtinimo kartu su programa bei jos priedu, detalizuotą Mažeikių rajono savivaldybės infrastruktūros objektų plėtros, priežiūros ir modernizavimo programos asignavimų vykdymo planą 2025 metais. Trečiasis asmuo UAB „Telšių keliai“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą teismui pateikė naują rašytinį įrodymą – atsakovės ir trečiojo asmens 2025 m. rugsėjo 11 d. sudarytą rangos sutartį pirkime.

18. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

19. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinančioje CPK 314 straipsnio reglamentavimą, ne kartą nurodyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019). Vis dėlto draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024).

20. Teismas, atsižvelgdamas į CPK 180 straipsnyje įtvirtintą sąsajumo principą, priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 302, 338 straipsniai).

21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, jog atsakovės pateiktas įrodymas – detalizuotas Mažeikių rajono savivaldybės infrastruktūros objektų plėtros, priežiūros ir modernizavimo programos asignavimų vykdymo planas 2025 metais, ir trečiojo asmens pateiktas įrodymas – 2025 m. rugsėjo 11 d. sudaryta rangos sutartis pirkime, yra susiję su byloje nustatomomis aplinkybėmis, vertinant, ar egzistuoja laikinosios apsaugos priemonės taikymo sąlygos bei su teismo nutarties dėl laikinosios apsaugos priemonės netaikymo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimu, taip pat, nenustatęs šalių piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, nutaria priimti pateiktus įrodymus, t. y. detalizuotą Mažeikių rajono savivaldybės infrastruktūros objektų plėtros, priežiūros ir modernizavimo programos asignavimų vykdymo planą 2025 metais ir atsakovės bei trečiojo asmens 2025 m. rugsėjo 11 d. sudarytą rangos sutartį pirkime, bei vertinti juos visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste (CPK 314 straipsnis). Kita vertus, ieškovės pateiktas naujas įrodymas bei atsakovės pateikti nauji įrodymai – Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2025 m. vasario 27 d. sprendimas dėl Mažeikių rajono savivaldybės infrastruktūros objektų plėtros, priežiūros ir modernizavimo programos patvirtinimo kartu su programa bei jos priedu, Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2025 m. vasario 27 d. sprendimas dėl Mažeikių rajono savivaldybės kultūros veiklos ir sporto plėtros programos patvirtinimo kartu su programa bei jos priedu, pirkimo rangos sutarties projektas – neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam atskirajam skundui, t. y. pateikti nauji įrodymai nėra susiję su pirmosios instancijos teismo nutarties dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimu bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų nustatymu. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir šių naujų įrodymų į bylą nepriima.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų viešųjų pirkimų bylose

22. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi, įstatyme įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovės reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus viešųjų pirkimų bylose, be bendrųjų laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančių teisės normų, taikomų tokių bylų nagrinėjimui, yra taikomos specialiosios nuostatos, įtvirtintos CPK 423⁷ straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

23. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių viešųjų pirkimų bylose taikymui būtinų sąlygų visuma – 1) tikėtinas ieškinio reikalavimų pagrįstumas, 2) grėsmė teismo sprendimo įvykdymui netaikius šių priemonių, 3) jų atitiktis ekonomiškumo, efektyvumo, proporcingumo principams bei įvertinimas, kad jų neigiamos pasekmės viešajam interesui neviršys teikiamos naudos.

24. Pirmosios instancijos teismas, pakartotinai spręsdamas laikinosios apsaugos priemonės taikymo klausimą, skundžiama nutartimi nutarė ieškovės prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę atmesti, nustatęs, kad nors ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, tačiau ieškovė neįrodė grėsmės galbūt jai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovė atskirajame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako. Ieškovė nesutinka su teismo išvadomis, kad laikinosios apsaugos priemonės taikymas pažeistų viešąjį interesą ir būtų neproporcingas.

Dėl grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui

25. Ieškovė atskirajame skunde teigia, kad sustabdžius pirkimo procedūras atsakovė negalėtų sudaryti pirkimo sutarties ir ieškinio patenkinimo atveju nekiltų poreikis atlyginti ieškovės patirtus nuostolius iš savivaldybės biudžeto lėšų.

26. Apeliacinės instancijos teismas negali nesutikti su ieškove, kad pirmosios instancijos teismui netaikius laikinosios apsaugos priemonės ir nesustabdžius atsakovės vykdomo pirkimo, kaip matyti iš pateiktų įrodymų, atsakovė civilinės bylos nagrinėjimo metu pirkimo procedūras tęsė, įvertino visų tiekėjų pasiūlymus, priėmė sprendimą dėl laimėtojo ir 2025 m. rugsėjo 11 d. sudarė rangos sutartį su pirkimą laimėjusiu trečiuoju asmeniu, todėl tokiu atveju, tenkinus ieškovės reikalavimą, atsirastų poreikis papildomai spręsti klausimus dėl pirkimo sutarties galiojimo, restitucijos taikymo, ieškovės patirtos žalos atlyginimo, alternatyvių sankcijų taikymo atsakovei. Tokiu būdu, ieškovei yra apsunkinta galimybė šioje byloje veiksmingai apginti savo teises, nes, nepaisant galbūt palankaus teismo sprendimo priėmimo, jai užkirstas kelias sudaryti pirkimo sutartį ir ieškovė turėtų reikšti naujus reikalavimus dėl žalos atlyginimo, o tai galėtų iš jos pareikalauti papildomų laiko ir finansinių sąnaudų. Kita vertus, pažymėtina, kad ieškovė neprašo taikyti laikinosios apsaugos priemonės – sustabdyti atsakovės ir trečiojo asmens sudarytos viešojo pirkimo sutarties vykdymo. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių šalių grąžinimas į iki galimo teisės pažeidimo buvusią padėtį gali iš esmės pasunkėti arba pasidaryti negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-972-370/2022; 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-834-553/2022).

27. Ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymui viešojo pirkimo byloje nepakanka nustatyti preliminaraus ieškinio pagrįstumo ir kad egzistuoja grėsmė galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, teismas taip pat turi įvertinti, ar laikinosios apsaugos priemonės taikymas konkrečiu atveju atitiks ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus ir nepažeis viešojo intereso.

Dėl viešojo intereso

28. Apeliantės teigimu, atsakovė nėra numačiusi finansavimo daugiabučių namų kiemų ir kiemuose esančių automobilių parkavimo aikštelių sutvarkymui, todėl nėra pagrindo prielaidai, kad greitas pirkimo procedūrų įvykdymas leistų atlikti daugiabučių namų kiemų remonto darbus greičiau.

29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad viešojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011).

30. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą. Dėl to pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, be kita ko, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018).

31. Vis dėlto nors laikinųjų apsaugos priemonių taikymu viešųjų pirkimų bylose visų pirma siekiama apginti tiekėjų interesus, tačiau tai turi būti derinama su siekiu išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp tiekėjų interesų ir viešojo intereso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-378/2023, 27 punktas). Teismas turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso ir nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-172-790/2021). Jeigu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą, jų taikymas neatitiktų ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-349-302/2021).

32. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė vykdė pirkimą (ir 2025 m. rugsėjo 11 d. sudarė rangos sutartį su pirkimą laimėjusiu trečiuoju asmeniu), kurio objektas yra kelių, pėsčiųjų takų prie daugiabučių namų ir biudžetinių įstaigų bei jų kiemų, automobilių stovėjimo aikštelių, sporto aikštynų remonto darbai.

33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skaidrių ir teisėtų viešojo pirkimo procedūrų vykdymas yra neabejotinas viešasis interesas, tačiau viešuoju interesu turėtų būti pripažįstama ir visuomenės (atitinkamos savivaldybės gyventojų) teisė, panaudojus biudžeto lėšas, turėti kokybišką vietinės reikšmės kelių, pėsčiųjų takų, automobilių stovėjimo aikštelių, sporto aikštynų infrastruktūrą, todėl visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad nagrinėjamu atveju pritaikius laikinąją apsaugos priemonę, jos neigiamos pasekmės viršytų jos teikiamą naudą, nes žala būtų padaryta tiek atsakovės, tiek trečiojo asmens (pirkimo laimėtojo), tiek ir visuomenės (atitinkamos savivaldybės gyventojų) interesams. Iš į bylą pateikto Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje esančių daugiabučių namų kiemų ir kiemuose esančių automobilių aikštelių sutvarkymo klausimams spręsti bei išvadoms pateikti komisijos 2025 m. sausio 31 d. protokolo matyti, kad yra sudaryta savivaldybės teritorijoje remontuotinų kiemų sutvarkymo prioritetinė eilė 2025 metams. Kartu su šiuo protokolu pateikti savivaldybės gyventojų kreipimaisi į savivaldybę su prašymais dėl kelių, pėsčiųjų takų, automobilių aikštelių skubaus remonto poreikio, kadangi kelių dangų defektai kelia grėsmę eismo dalyvių saugumui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikinosios apsaugos priemonės taikymas sudarytų prielaidas pažeisti visuomenės interesą, kuris, šiuo atveju, svarbesnis nei apeliantės privatus interesas, t. y. visuomenės galima patirti žala tiek asmenų sveikatai, tiek materialiniam turtui, be kita ko, transporto priemonėms, dėl naudojimosi defektus turinčiais ir riziką saugumui keliančiais keliais, pėsčiųjų takais, sporto aikštynais, būtų žymiai didesnė negu ieškovės galimi nuostoliai. Be to, priešingai nei teigia apeliantė, iš į bylą pateikto detalizuoto Mažeikių rajono savivaldybės infrastruktūros objektų plėtros, priežiūros ir modernizavimo programos asignavimų vykdymo plano 2025 metais matyti, kad kelių priežiūrai ir sporto bazių priežiūrai yra paskirti asignavimai būtent 2025 metams, tačiau šios lėšos nėra panaudotos. Taigi, sutiktina su atsakovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytu argumentu, kad sustabdžius pirkimo procedūras kyla grėsmė, jog atsakovė nepanaudos paskirtų asignavimų 2025 metams ir dėl to neteks paskirto finansavimo, bus pažeistas savivaldybės gyventojų interesas naudotis kokybiška (be defektų) vietinės reikšmės kelių, pėsčiųjų takų ir sporto aikštynu infrastruktūra, t. y. dėl laikinosios apaugos priemonės taikymo gali kilti grėsmė neįgyvendinti pirkimo objektu siekiamų tikslų, turinčių reikšmės visuomenės (savivaldybės gyventojų) interesams.

34. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad pirkimas yra pasibaigęs, pasiekus šio pirkimo tikslą –2025 m. rugsėjo 11 d. sudarius rangos sutartį su pirkimą laimėjusiu trečiuoju asmeniu. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pasibaigus pirkimui išnyksta teisinis pagrindas taikyti pirkimo procedūrų sustabdymą kaip laikinąją apsaugos priemonę (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1922/2011; 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-868/2013; 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1937/2014). Pirkimo sutarties sudarymas sudaro savarankišką pagrindą atmesti prašymą, kurio dalyką sudaro viešojo pirkimo konkurso procedūrų sustabdymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1397-178/2015; 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-354-302/2016; 2025 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-56-933/2025). Taigi, pasibaigus pirkimo procedūroms, ieškovės prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – pirkimo procedūrų sustabdymas nebegali būti taikoma, nes ji nebeužtikrintų teismo sprendimo įvykdymo ieškinio tenkinimo atveju ir neatliktų ieškovės galbūt pažeistų teisių bei teisėtų interesų apsaugos funkcijos.

35. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju yra pagrindas teikti prioritetą, neatsižvelgiant į ginčo baigtį ir paaiškėjus faktinei aplinkybei dėl 2025 m. rugsėjo 11 d. rangos sutarties su pirkimą laimėjusiu trečiuoju asmeniu sudarymo, skubiam pirkimo objekto įsigijimui ir viešojo pirkimo sutarties vykdymui. Byloje nustatytas neatidėliotinas visuomenės (atitinkamos savivaldybės gyventojų) poreikis, kuris turi būti užtikrintas tik skubiai įgyvendinus pirkimo objektą. Nagrinėjamu atveju vyrauja viešasis interesas užtikrinti skubų pirkimo objekto įsigijimą ir paslaugų teikimą, t. y. pirkimo objektas turi būti įsigyjamas neatidėliotinai, todėl, sudarius viešojo pirkimo sutartį, nėra pagrindo stabdyti pirkimo procedūras, taip pat nėra pagrindo sutarties vykdymo sustabdymui.

Dėl bylos procesinės baigties

36. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 5 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti ieškovės UAB „Telšių hidrostatyba“ kartu su atskiruoju skundu ir atsakovės Mažeikių rajono savivaldybės administracijos kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus naujus įrodymus – Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2025 m. vasario 27 d. sprendimą dėl Mažeikių rajono savivaldybės infrastruktūros objektų plėtros, priežiūros ir modernizavimo programos patvirtinimo kartu su programa bei jos priedu, Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2025 m. vasario 27 d. sprendimą dėl Mažeikių rajono savivaldybės kultūros veiklos ir sporto plėtros programos patvirtinimo kartu su programa bei jos priedu, pirkimo rangos sutarties projektą – ir grąžinti juos padavusiems asmenims.

Šiaulių apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.