Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2024-04-04 · Baudžiamoji byla Nr. T-173-610/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-04-04
Bylos Nr.
T-173-610/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-23776-2019-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nerijus Brinevičius
Kategorijos
Teikimas Nr. T-173-610/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23776-2019-0 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.1.
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. balandžio 4 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Nerijus Brinevičius,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Komisijos 2024 m. kovo 7 d. nutarimu Nr. RV-20-1934 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarta nuteistajam I. S. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Komisija nurodė, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra geras, jis įvykdė Komisijos rekomendacijas, rodė teigiamas nuostatas į darbą, užsiėmė darbine veikla, jam skirtos drausminės nuobaudos negalioja, nuteistasis yra 4 kartus skatintas. Komisija taip pat atsižvelgė į tai, kad nuteistasis aktyviai dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose, jam nustatyta sumažėjusi iki vidutinės pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, nuteistasis yra užsitikrinęs gyvenamąją vietą, palaiko artimus santykius su šeimos nariais, vertino, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Atsiliepimas

Teismo nustatytu terminu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo Komisijos nutarimo netvirtinti. Prokuroras neįžvelgia akivaizdžios pažangos nuteistojo elgesyje, pažymi, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu baustas tiek drausmine, tiek administracine tvarka. Prokuroras įvertino nusikalstamos veikos, už kurią atliekama laisvės atėmimo bausmė, pavojingumą, įvertino nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, mano, kad nėra pagrindo spręsti, jog nuteistasis savo elgesiu įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas ir kad paskirtos bausmės tikslai jau yra pasiekti.

Komisijos nutarimas netvirtintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų atlikę atitinkamą bausmės dalį. Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).

Nustatyta, kad I. S. nuteistas 2019 m. lapkričio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskiriant jam galutinę 5 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Likusi neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 1 metai 7 mėnesiai 20 dienų.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (pakankamą nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos), kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip jau minėta, vien šių formalių pagrindų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui, nepakanka. Pagrindinė ir būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui yra žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) tokia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų manyti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų, kad jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

Nuteistasis teistas du kartus, anksčiau nuteistasis buvo teistas už disponavimą narkotine medžiaga be tikslo ją platinti, taip pat už pasipriešinimą policijos pareigūnui, jam buvo skirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, kurią vykdyti jis vengė. Kaltinamasis bausmę atliko 2018-09-25, nepraėjus ilgam laiko tarpui po bausmės atlikimo, neišnykus teistumui, vėl nusikalto- vėl disponavo analogiškomis narkotinėmis medžiagomis, tačiau jau žymiai didesniu kiekiu ir turint tikslą jas platinti. Akivaizdu, kad skirta bausmė jokios teigiamos įtakos nuteistajam nepadarė, jis vengė jos vykdymo, o atlikęs bausmę ir vėl nusikalto padarydamas jau sunkų nusikaltimą. Šios aplinkybės neabejotinai atskleidžia didelį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikų pavojingumą visuomenei ir tai reikalauja jo elgesio pokyčius vertinti itin atidžiai. Nors nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau ši aplinkybė neturėtų būti sumenkinama, į ją turi būti atsižvelgiama visų nuteistąją charakterizuojančių aplinkybių visumoje. Pažymėtina, kad įvertinti, ar nuteistojo pataisos progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Būtent nuteistojo padarytų nusikaltimų pavojingumas atspindi baudžiamojo įstatymo ginamų vertybių svarbą ir nuteistojo požiūrį į jas. Pabrėžtina, kad kuo sunkesnį nusikaltimą padaro nuteistasis, tuo jo elgesio kritiško vertinimo, vidinio bendražmogiškųjų, įstatymo ginamų vertybių ir pagarbos joms, polinkio laikytis socialinių moralės ir elgesio normų susiformavimo ar atstatymo procesas yra ilgesnis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina kruopščiai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Nors nuteistasis aktyviai dalyvavo pataisos namuose vykdomose socialinės reabilitacijos programose, mokėsi, dirba, neturi drausminių nuobaudų, už programų lankymą ir gerą elgesį skatintas- jo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui ir jis yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje ir gyvenimo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis.

Naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika- vidutinė (sumažėjusi nuo aukštos rizikos). Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai tik padeda apskaičiuoti, prie kokio nusikalstamo elgesio rizikos laipsnio priskirti asmenį, o vertinant nuteistojo pažangą reikia atsižvelgti ne tik į balus, bet ir į nuteistojo veiksmus juos mažinant. Nuteistajam vis dar nustatomi (išlieka) 6 kriminogeniniai veiksniai ( 5 veiksniai dinaminiai). Minėti kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad įvertinus nuteistojo kriminalinę, administracinių teisės pažeidimų istoriją, galima teigti, jog nuteistasis kartoja tas pačias klaidas, iš jų nepasimoko, jo ankstesnio gyvenimo stiliaus ypatumai yra tiesiogiai susiję su jo nusikalstamo elgesio raiška nesant esminių pokyčių savęs realizavimo būduose laisvėje ir tai skatintų pakartotinį kriminalinį elgesį. Šie duomenys rodo, jog nuteistojo elgesys laisvėje buvo gerokai nutolęs nuo visuomenėje priimtino veikimo standarto, todėl lygtinio paleidimo taikymui būtina nustatyti ne minimalius, o esminius, akivaizdžius elgesio pokyčius teigiama linkme.

Tačiau vis dar nustatant kriminogeninius veiksnius, susijusius su gyvenimo stiliaus, elgesio ir mąstymo ypatumais, spręstina, kad ženklūs pokyčiai šiose srityse, iš esmės susijusiose su nuteistojo mąstymo, nuostatų pokyčiais, neįvyko. Darytina išvada, kad nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas pataisos namuose, siekiant sumažinti nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius bei įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis iki bausmės atlikimo, neturėjo jokios darbinės patirties, nuostatos į darbą neigiamos, ilgesnį išlaikyti pataisos įstaigoje jam suteiktas darbo vietas taip pat nepavyko, nuteistojo atžvilgiu vykdomi priverstiniai skolų išieškojimai neatlyginti. Komisija nutarime nurodo, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu 2 kartus baustas drausmine tvarka, tačiau pieš nagrinėjant Komisijos nutarimo tvirtinimo klausimą teisme gauti duomenys, kad nuteistasis jau po Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinė paleidimą iš pataisos įstaigos vėl padarė grubų nustatytos tvarkos pažeidimą. Tai rodo, kad net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje nuteistasis turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms.

Teismo vertinimu, atsižvelgus nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, pataisos procesas nuteistajam dar nėra pakankamas ir užtikrinantis, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, galimos probacijos metu, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia, bausmė turi būti veiksminga, o vienas iš jos tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl yra būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis ir jo pastangos dėl elgesio korekcijos nuteistajam jau padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.

Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą yra vertinami ne vien teigiamai laisvės atėmimo bausmę atliekantį asmenį charakterizuojantys duomenys, o visų su nuteistojo elgesiu, mąstymo, požiūrio pokyčiais, kriminogeninių veiksnių valdymu susijusių duomenų visuma, kuri, teismo įsitikinimu, šiuo metu dar nesudaro pakankamo pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį pozityviems ir ilgalaikiams nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams ir tolesnis jo pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje. Manytina, jog paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nebus pasiekti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatyti tikslai, nebus pasiekti bausmės tikslai, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai, todėl atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti 2024 m. kovo 7 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistajam I. S..

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėjas Nerijus Brinevičius