Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovui R. G. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir kitų susijusių reikalavimų, tretieji asmenys VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras, antstolis Svajūnas Degimas, antstolė Elena Miliauskienė, uždaroji akcinė bendrovė „GelvoraSergel“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Faktinės bylos aplinkybės.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės R. G. ir atsakovo R. G. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Akmenės rajono savivaldybės administracijos Teisės ir administravimo skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė ir atsakovas nepilnamečių vaikų neturi. Sutuoktiniai santuokos metu įgijo registruotiną kilnojamąjį turtą – automobilį „AUDI 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 0 Eur vertės, automobilį „OPEL Frontera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 0 Eur vertės ir automobilį VAZ 21213, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 0 Eur vertės, kuriuos prašo padalinti. Nekilnojamojo turto, kito dalintino turto nėra. Po santuokos nutraukimo prašė palikti santuokos metu turėtas pavardes.

Dėl santuokos nutraukimo ir sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką šiame skirsnyje nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. CK 3.61 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį stengiantis išsaugoti santuoką tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-254/2010; Nr. 3K-3-2/2011; Nr. 3K-3-225-686/2015, e3K-3-495-1075/2020 ir kt.).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai, vieno iš sutuoktinių piktnaudžiavimas alkoholiu, neprisidėjimas prie šeimos išlaikymo, per didelis dėmesys pramogoms ir azartiniams lošimams ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. e3K-3-191-378/2020, e3K-3-495-1075/2020 ir kt.).

Ieškovė prašo nutraukti šalių santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Prašydama santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nurodo, kad atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, dėl to kildavo konfliktai. Pasak ieškovės, atsakovas naudojo psichologinį ir fizinį smurtą prieš ją, todėl ji iš namų išsikraustė. Tačiau byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų ieškovės teiginius apie jos atžvilgiu naudotą psichologinį ir fizinį smurtą, atsakovo piktnaudžiavimą alkoholiu ir pan. Nustatyta, jog ieškovė su atsakovu gyveno iki 2013 metų pavasario.

Teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti (CK 3.64 straipsnis). Įvertinus bylos aplinkybes, darytina išvada, kad termino susitaikymui skyrimas netikslingas, nes sutuoktiniai nebendrauja, netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo daugiau kaip 10 metų, šalys taikytis nenori, yra apsisprendę dėl santuokos nutraukimo. Dėl šių priežasčių teismas sprendžia, kad nebegalima tikėtis, jog šalys vėl pradės santuokinį gyvenimą. Konstatuotina, kad šalių santuoka faktiškai iširusi. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis CK 3.60-3.63 straipsniais, darytina išvada, kad yra pagrindas nutraukti šalių sudarytą santuoką. Teismas, nustatydamas sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, vertino šalių elgesį, siekiant išsaugoti šeimą. Įvertinus procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, ieškovės paaiškinimus, abu sutuoktinai yra kalti dėl santuokos iširimo – abu nori nutraukti santuoką bei nenori ir nesistengia jos išsaugoti, todėl visapusiškai, objektyviai ir išsamiai išanalizavus visas bylos aplinkybes, konstatuotina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į ieškovės prašymą, po santuokos nutraukimo šalims paliktinos jų šiuo metu turimos pavardės, ginčo dėl pavardžių nėra (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Santuoka laikytina nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis).

Dėl tarpusavio išlaikymo

Reikalavimai dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo nepareikšti, todėl šis klausimas nespręstinas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Nutraukiant santuoką, privalomai dalijamas turtas, sutuoktiniams priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 3.118 straipsnio 1 dalis).

Sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių turto padalijimo nutraukiant santuoką, teisingo sutuoktinių bendro turto balanso sudarymas yra teismo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis Nr. 3K-3-566/2012). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Vieno sutuoktinio prašymu teismas gali nustatyti, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Privalo būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, t. y. kiekvienam sutuoktiniui skiriama po 1/2 dalis turto. Nuo šio principo galima nukrypti tik įstatymo nustatytais atvejais (CK 3.123 straipsnis).

CK 3.119 straipsnyje nurodyta, jog dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė į šį turtą pasibaigia tik nutraukiant santuoką ir padalijus šį turtą teismo sprendimu (CK 3.100 straipsnio 4 ir 6 punktai). Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys. Jei toks šalių susitarimas nepasiekiamas – turto vertė gali būti nustatoma remiantis bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-12/2008).

Valstybės įmonės „Regitra“ pateikiamais duomenimis ieškovės R. G. vardu įregistruota transporto priemonė „AUDI 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 0 Eur vertės, po santuokos nutraukimo ją prašo priteisti ieškovei. Atsakovo R. G. vardu įregistruotos transporto priemonės: „OPEL Frontera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 0 Eur vertės, ir „VAZ 21213“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 0 Eur vertės, kurias po santuokos nutraukimo prašo priteisti atsakovui R. G..

Ginčo byloje nėra, jog santuokos metu įgytas dalintinas turtas yra minėtos transporto priemonės. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad faktiškai minėtų automobilių nebėra. Ieškovė kompensacijos už atsakovui tenkantį antrą automobilį neprašo. Atsakovas prieštaravimų dėl ieškovės reikalavimų nepareiškė.

Teismas, įvertinęs ieškovės nurodytas ir atsakovo neginčytas aplinkybes dėl automobilių įsigijimo aplinkybių, įgytų automobilių nuosavybės teisinio režimo, sprendžia, kad egzistuoja pagrindas atsakovo R. G. vardu įregistruotas transporto priemones „OPEL Frontera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 0 Eur vertės, ir „VAZ 21213“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 0 Eur vertės, po santuokos nutraukimo priteisti atsakovui R. G., o ieškovės R. G. vardu įregistruotą transporto priemonę „AUDI 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 0 Eur vertės – ieškovei R. G..

Dėl skolinių įsipareigojimų

Ieškovė R. G. ieškinyje buvo nurodžiusi, kad santuokos metu susidarė kreditoriniai įsipareigojimai tretiesiems asmenims: VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui“, antstoliui Svajūnui Degimui, antstolei Elenai Miliauskienei ir UAB „GelvoraSergel“, kuriuos po santuokos nutraukimo prašė pripažinti jos asmeninėmis skolomis. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad įsiskolinimus visiems kreditoriams padengė. Skolų padengimo faktą patvirtina ir į bylą pateikti patvarkymai dėl vykdomųjų bylos užbaigimo ir elektroninio vykdomojo dokumento grąžinimo, iš kurių matyti, kad ieškinyje nurodyti įsiskolinimai kreditoriams padengti, o vykdomosios bylos: Nr. 0009/19/01698, Nr. 0009/14/01910 Nr. 0156/20/00246, Nr. 0156/15/01300 nutrauktos. Įvertinus nurodytas aplinkybes byla dalyje dėl kreditorinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui“, antstoliui Svajūnui Degimui, antstolei Elenai Miliauskienei ir UAB „GelvoraSergel“ pripažinimo ieškovės asmeninėmis skolomis, nutrauktina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Priimdamas sprendimą teismas privalo išspręsti bylos nagrinėjimo metu šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamoje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2023 m. balandžio 21 d. sprendimu Nr. (8.4 Mr)ATP-C-2023-03706 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovė 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.

Byloje ieškovė ieškiniu prašė teismo išspręsti šiuos pagrindinius reikalavimus: 1) dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų kaltės (teismas vertina, kad tenkinta 100 proc. reikalavimo); 2) dėl transporto priemonių padalijimo (ginčas nekilo); 3) dėl pavardės (tenkinta 100 proc.), dėl skolų.

Ieškovė teikdama ieškinį už neturtinį reikalavimą nutraukti santuoką turėjo sumokėti 109 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis), o už turtinius reikalavimus, atsižvelgiant į turto, vertę mokėti neprivalėjo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius pateikė 2024 m. liepos 8 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kad valstybė už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą patyrė 504,45 Eur išlaidų.

CPK 96 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, jeigu šalių procesinis elgesys buvo tinkamas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepiktnaudžiavo procesu ir jo nevilkino, naudojosi savo procesinėmis teisėmis – teikė atsiliepimą, tik nepašalino trūkumų ir jis buvo laikomas nepaduotu. Įvertintina ir tai, kad atsakovas gyvena ir dirba Anglijoje, kas apsunkino jo galimybes aktyviai dalyvauti procese ir naudotis teisine pagalba. Tačiau atsakovas atsiuntė elektroninį laišką informuodamas, kad yra gavęs dokumentus ir prašo nutraukti santuoką, t. y. dėjo pastangas dėl ko byla išnagrinėta išlaikant proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus, teismas pripažįsta, kad šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, procesinėmis teisėmis šalys naudojosi efektyviai ir protingai, todėl žyminis mokestis ir antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepaskirstomos ir valstybės naudai neišieškomos (96 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 270, 385 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Nutraukti ieškovės R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą Akmenės rajono savivaldybės administracijos Teisės ir personalo skyriuje(duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei R. G. palikti pavardę „G.“, o atsakovui R. G. pavardę „G.“.

– ieškovei R. G. asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemonę „AUDI 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 0 Eur vertės;

– atsakovui R. G. asmeninės nuosavybės teise priteisti transporto priemones:

„OPEL Frontera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 0 Eur vertės, ir „VAZ 21213“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 0 Eur vertės.

Bylą dalyje dėl kreditorinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui“, antstoliui Svajūnui Degimui, antstolei Elenai Miliauskienei ir UAB „GelvoraSergel“ pripažinimo ieškovės asmeninėmis skolomis, nutraukti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.