Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Marijus Kursevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens Ž. S. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo (toliau – ir Institucija) 2024 m. liepos 29 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-15623-2024.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Byloje priimtų procesinių sprendimų esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

4. Atsiliepimas į skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Pareiškėjo Ž. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Vadovaudamasis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Šioje administracinio nusižengimo byloje Ž. S. Institucijos 2024 m. liepos 29 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 1 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje, ir nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį – 30 Eur dydžio bauda, pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį – 300 Eur dydžio bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 6 mėnesiams, t. y. nubaustas galutine subendrinta 300 Eur dydžio bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 6 mėnesiams už tai, kad jis 2023 m. spalio 20 d., 10.06 val., Vilniuje, Ukmergės g., ties Paribio g., vairuodamas transporto priemonę „Stokota“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) važiavo eismo juosta, skirta tik maršrutiniam transportui, be to, vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, kai, pasibaigus teisės atėmimo vairuoti terminui, neįvykdė sąlygų jos susigrąžinti, taip pažeidė KET 14 ir 127 punktų reikalavimus.

7. Apeliantas tiek pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde dėl Institucijos nutarimo, tiek apygardos teismui pateiktame skunde prašydamas panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartį dalyje dėl jo pripažinimo kaltu pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį ir administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės paskyrimo už šį administracinį nusižengimą, nurodo, kad jis nepagrįstai nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį ir skunduose pateikia argumentus, kurie, jo manymu, sudaro pagrindą administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį nutraukti.

8. Iš skundžiamos 2024 m. rugsėjo 25 d. nutarties turinio matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, atmesdamas Ž. S. skundą ir palikdamas galioti Institucijos 2024 m. liepos 29 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-15623-2024, jokių motyvų dėl Ž. S. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, nepateikė, o pareiškėjo skundą išnagrinėjo ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo kontekste, nors, priešingai nei nurodoma skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies pirmoje pastraipoje, pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateiktu skundu net neprašė taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, kadangi apskritai neigė kaltę dėl ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad taip pirmosios instancijos teismas neužtikrino pareiškėjo teisės į nešališką teismą.

9. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, bylą nagrinėjantis teismas turi garantuoti ne teorines ar iliuzines, o realias ir veiksmingas asmens teises, o ši teisė gali būti veiksminga tik tuo atveju, jeigu šalių argumentų iš tikrųjų „išklausoma“, t. y. juos tinkamai išnagrinėja bylą nagrinėjantis teismas (Didžiosios kolegijos 2004 m. vasario 12 d. sprendimas byloje Perez prieš Prancūziją, peticijos Nr.47287/99, § 80).

10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad baudžiamojo pobūdžio procese teismo nešališkumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių, o ypač kaltinamojo, garantija į tai, kad baudžiamoji byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstinio nusistatymo proceso dalyvių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243/2009). Iš esmės analogiškos nuostatos taikytinos ir inkvizicinio pobūdžio administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo procese. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-738/2004, 2K-340/2008, 2K-7-402/2010, 2K-414/2010 ir kt.). Objektyvusis nešališkumas reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad proceso metu negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-193/2010, 2K-195/2010, 2K-468/2014).

11. Atitinkamai Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra suformuotas principas, kad asmeninis teisėjo nešališkumas turi būti preziumuojamas, kol nėra įrodyta priešingai, pavyzdžiui, nustatyta, kad teisėjas parodė priešiškumą ar nepalankumą dėl asmeninių priežasčių (pvz., Micallef v. Malta; Lavents c. Lettonie, no 58442/00, arr?t du 28 novembre 2002). Nurodyta prezumpcija dažnai yra sunkiai paneigiama, taigi svarbias tolimesnes garantijas užtikrina objektyvaus nešališkumo reikalavimas (Micallef v. Malta). Vertinant nešališkumą objektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Šiuo požiūriu netgi tai, kaip situacija atrodo, gali būti gana svarbu, nes nuo to priklauso pasitikėjimas, kurį demokratinėje visuomenėje teismai turi įkvėpti visuomenei ir, visų pirma, bylos šalims (pvz., Daktaras v. Lithuania, no. 42095/98, judgement of 10 October 2000; Neš??k v. Slovakia, no. 65559/01, judgement of 27 February 2007; a contrario Academy Traiding Ltd and Others v. Greece, judgement of 4 April 2000, no. 30342/96; Lindon, Otchakovsky- Laurens and July v. France, nos. 21279/02 and 36448/02, judgement of 22 October 2007; Poppe v. the Netherlands, no. 32271/04, judgement of 24 March 2009).

12. Apeliacinės instancijos teismas pirmiau paminėtos tarptautinės ir nacionalinės teismų praktikos kontekste konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo Ž. S. skundą atmetė ir Institucijos 2024 m. liepos 29 d. nutarimą paliko nepakeistą nesiėmęs įmanomų priemonių išsamiai ir nešališkai išnagrinėti pareiškėjo skundą, kadangi tiek proceso metu, tiek priimtu procesiniu sprendimu pademonstravo šališkumą objektyviąja prasme.

13. Kaip matyti iš Ž. S. skundo apylinkės teismui dėl Institucijos nutarimo turinio (b. l. 3-4), visi be išimties skundo argumentai yra susiję su faktinių bylos aplinkybių vertinimu bei įrodymų ištyrimu ir įvertinimu, skunde net neužsimenant apie ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymą. Tačiau, kaip jau minėta, apylinkės teismas, visiškai nepasisakydamas dėl Ž. S. skunde išdėstytų argumentų, kuriais jis ginčijo savo kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, ir administracinio nusižengimo bylą išnagrinėdamas visai kitais, Ž. S. skunde net neminimais motyvais, pareiškėjo skundo iš esmės neišnagrinėjo. Šioje dalyje pastebėtina ir tai, kad teismo posėdis pirmosios instancijos teisme truko apie 11 minučių, o jo metu buvo sudaryta galimybė pasisakyti tik pareiškėjui, tačiau jokie bylos įrodymai, susiję konkrečiai su ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytu administraciniu nusižengimu, tiriami nebuvo. Teismas apsiribojo bendro pobūdžio diskusija su teisines subtilybes menkai išmanančiu pareiškėju apie jo pareigas, kai kurių teisės aktų nuostatas, tačiau klausimų dėl faktinių pareiškėjui inkriminuoto ir ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo aplinkybių iš esmės neuždavė, plačiau apklausdamas tik dėl kito administracinio nusižengimo. Maža to, pats teismas posėdžio metu nesiėmęs išsamiai tirti įrodymų, susijusių su ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytu administraciniu nusižengimu, iš esmės suformulavo pareiškėjo procesinį prašymą, posėdžio metu pasakydamas „Ką jūs prašote? Grąžinti teises, reikia suprast? Neskirti baudžiamojo poveikio...?“ (garso įrašo 9.45 min.), į ką pareiškėjas iš esmės atsakė patvirtinimu, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjo skundo argumentai ir jame suformuluotas prašymas rodo, jog jis apskritai mano, kad pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį yra nubaustas nepagrįstai.

14. Atsižvelgdamas į pirmiau paminėtas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nesistengė įsigilinti į pareiškėjo Ž. S. skundo esmę, nutylėjo ir iš esmės klaidingai iškreipė pareiškėjo prašymo teismo posėdyje esmę bei dėl visa to priėmė visiškai nemotyvuotą procesinį sprendimą, kuriuo nesilaikė ANK 641 straipsnyje nustatytų bylos nagrinėjimo ribų, visiškai neatsakė į pareiškėjo skundo esminius argumentus, t. y. iš esmės bylos neišnagrinėjo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pareiškėjo skundą nagrinėjęs teismas negali manipuliatyviai ir nepaisydamas faktinės situacijos bei pareiškėjo skunde apibrėžtų ribų pasirinkti išspręsti tik į tuos teisės taikymo ir/ar faktinių aplinkybių vertinimo klausimus, kuriuos nori pats, juo labiau, kai tai turi esminę reikšmę pareiškėjo teisinei padėčiai. Tokių reikalavimų nesilaikymas objektyvaus proceso stebėtojo akimis neleidžia konstatuoti, kad teismas buvo nešališkas ir sudarė pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo.

15. Nustačius, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartis priimta visiškai neišnagrinėjus pareiškėjo apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo objektyvaus šališkumo, ji negali būti pripažinta teisėta, todėl naikintina ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Pažymėtina, kad apylinkės teismui iš esmės neišnagrinėjus Ž. S. skundo, t. y. skundžiamoje nutartyje nepasisakius dėl esminių skundo argumentų, susijusių su Ž. S. atsakomybe pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, šiais klausimais neturi pagrindo pasisakyti ir apeliacinės instancijos teismas, nes neturi galimybės patikrinti pirmosios instancijos teismo motyvų šiuo klausimu, kadangi tokie skundžiamoje nutartyje neišdėstyti, be to, tokiu atveju būtų suvaržyta proceso dalyvių teisė ginčyti faktinių bylos aplinkybių vertinimą apeliacine tvarka. Taigi, apylinkės teismui iš esmės neišnagrinėjus skundo, buvo sukurta teisinė situacija, kuomet faktinių bylos aplinkybių situacijos vertinimą ir pagrindimą yra pateikęs tik administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo skunde apylinkės teismui, Institucija – savo atsiliepime pirmosios instancijos teismui, tačiau šiuo klausimu apskritai nėra pasisakęs apylinkės teismas, kurio motyvus ir argumentus turėtų įvertinti apeliacinius skundus nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas.

16. Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme reglamentuojančios ANK nuostatos tiesiogiai nenurodo, kokį sprendimą tokioje situacijoje turi priimti apeliacinės instancijos teismas. Pagal ANK 653 straipsnio 1 dalį, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, apygardos teismas priima vieną iš šių sprendimų: 1) palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti; 2) panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti; 3) panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) ir priimti naują nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje; 4) pakeisti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje ir pakeisti paskirtą administracinę nuobaudą; 5) panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) ir palikti galioti ne teismo tvarka priimtą nutarimą.

17. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamą teisę į teisingą ir nešališką teismą, turi būti aiškinama kaip suteikianti teismui teisę priimti ir tokį nutarimą, kuriuo byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba Institucijai iš naujo. Tokios pozicijos laikomasi, atsižvelgus į atskirus teismų precedentus administracinių nusižengimų bylose, taip pat į ANK nuostatas, tam tikrais atvejais leidžiančias administracinių nusižengimų bylų procese teisę aiškinti ir taikyti pagal teisės analogiją, t. y. baudžiamųjų bylų nagrinėjimą reglamentuojančias Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, taip pat įstatymo leidėjo poziciją šiuo konkrečiu klausimu, reglamentuojant kitų bylų nagrinėjimą. Be to, teismų praktikoje pripažįstama ir apeliacinės instancijos teismo teisė gražinti bylą pirmosios instancijos teismui ar tyrimo institucijai (Vilniaus apygardos teismo nutarimai administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-75-1020/2018, Nr. AN2-46-1020/2019; Klaipėdos apygardos teismo 2022-02-13 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-41-557/2020 ir kt.).

18. Dėl išvardytų motyvų darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė nenustatęs, neištyręs ir neįvertinęs visų bylai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių, susijusių su Ž. S. Institucijos inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 242 straipsnio 3 dalyje, vertinimu (būtent šiuo klausimu apylinkės teismui buvo pateiktas skundas), taip pažeisdamas pareigą nešališkai, visapusiškai ir objektyviai ištirti bylos aplinkybes (ANK 563 ir 567 straipsniai). Šie pažeidimai turi būti ištaisyti iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Todėl skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartis naikinama ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Iš naujo nagrinėdamas bylą, apylinkės teismas turi išnaudoti visas jam suteiktas proceso galimybes ištirti ir įvertinti įrodymus kaip visumą ir padaryti tinkamai motyvuotas išvadas dėl visų Ž. S. skunde apylinkės teismui kvestionuojamų ANK 424 straipsnio 3 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo požymių buvimo ar nebuvimo Ž. S. veiksmuose.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjo Ž. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartį ir priimti naują nutartį – perduoti Ž. S. administracinio nusižengimo bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.