Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

J. B., gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, a. k. (duomenys neskelbtini) nevedęs, Lietuvos Respublikos pilietis, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbuotoju, 10 klasių išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, teistas:

2013-10-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 2 dalį. Paskirta bausmė - bauda 15 MGL. Vadovaujantis BK 66 str. 2 d., paskirta galutinė 8 MGL (1040 Lt) bauda,

2. 2013-10-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 str. 1d. Paskirta bausmė - 9 mėnesiai laisvės apribojimo,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nurodytas LR BK 180 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje;

V. S., gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, a. k. (duomenys neskelbtini) nevedęs, Lietuvos Respublikos pilietis, dirba UAB (duomenys neskelbtini), 9 klasių išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, teistas 2015-08-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu ir pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Paskirta bausmė - 8 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nurodytą BK 284 straipsnio 1 dalyje;

A. L., gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, a. k. (duomenys neskelbtini) nevedęs, Lietuvos Respublikos pilietis, nesimokantis, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, 10 klasių išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nurodytą BK 284 straipsnio 1 dalyje;

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis J. B. viešoje vietoje tyčia, įžūliu elgesiu, pažeidė viešąją tvarką:

jis 2015-01-17 apie 3.10 val. Žirmūnų gatvėje, priešais pastatą, adresu Žirmūnų g. 1B, Vilniuje, veikdamas kartu su A. L., V. S., sudavė nukentėjusiajam A. S. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių rankomis, kojomis į įvairias kūno vietas, padarydami muštinę žaizdą apatinėje lūpoje, kraujosruvą su nubrozdinimu viršutinėje lūpoje, kraujosruvą už dešinės ausies, tuo padarydami nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis J. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis J. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Kiti duomenys apie kaltinamųjų padarytas nusikalstamas veikas

2015-04-10 ikiteisminio tyrimo akistatos tarp A. L. ir J. B. metu J. B. parodė, kad jis pažįsta A., jis jo draugas, kaimynas. Kai leidosi nuo kalno Žirmūnų gatve, jis ėjo su V. gale. Jie ėjo paskutiniai. Šiuo metu nepamena, kas buvo, kai susitiko nepažįstamą vyriškį. Pamena faktą, kad jis paprašė vyriškio pinigų ir vyriškis pats jam davė. Jis nematė, kokie draugai, kokius smūgius sudavė nukentėjusiajam vyriškiui. Jis nesudavė nė vieno smūgio. Kai draugai nuėjo nuo jo ir vyriškio, jie buvo nuėję apie 10 metrų, tuo metu nukentėjęs pats padavė jam pinigus (t. 1, b. l. 158-159).

Pristačius į komisariatą pas J. B. rasta 40 eurų, dvi kupiūros po 20 eurų (t. 2, b. l. 22).

Apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūrėti pinigai - 40 eurų, rasti pas J. B. (t. 1, b. l. 52-54).

2015-04-10 ikiteisminio tyrimo akistatos tarp A. L. ir J. B. metu A. L. parodė, kad jis pažįsta J. B., jis yra jo draugas, kaimynas. Kai leidosi nuo kalno Žirmūnų gatve jis ėjo su A. ir V., o už jų ėjo J., V. ir O.. Jie už jų ėjo atsilikę 5-7 metrų atstumu. Kai jis prasilenkė su nepažįstamu vyriškiu, jis išgirdo triukšmą. Atsisuko ir pamatė, kad prie nepažįstamo vyriškio stovi J., V., O., A. Viktoras stovėjo šone 5 metrų atstumu. Tuomet jis staigiai nubėgo prie nukentėjusiojo, vyriškiui spyrė vieną kartą, pataikė į šoną ar į koją, neįsidėmėjo. Jis šiuo metu negali paaiškinti, kodėl jis taip pasielgė. Neprisimena, ką darė jo draugai, kadangi buvo girtas. Nori patikslinti, O. ir V. stovėjo toliau nuo nukentėjusiojo vyriškio, stovėjo ne kartu. Jie nukentėjusiajam nieko nedarė. Kai jis spyrė nukentėjusiajam, J. pasakė nusiraminti. Po to jie visi nuėjo, o J. liko kalbėti su vyriškiu. Jis nematė, kokie draugai kokius smūgius sudavė nukentėjusiajam. Gali pasakyti, kad jis spyrė vieną kartą. Jis nematė, kada iš nukentėjusiojo buvo paimti pinigai (t. 1, b. l. 158-159).

Nukentėjusysis A. S. ikiteisminio tyrimo metu pateikė striukę, kuri buvo suplėšyta tiriamo įvykio metu (t. 1, b. l. 17).

Specialisto išvadoje Nr. G238/15(01) nurodyta, kad A. S. padaryta: muštinė žaizda apatinėje lūpoje, kraujosruva su nubrozdinimu viršutinėje lūpoje, kraujosruva už dešinės ausies, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2015-01-17), paveikus kietais bukais daiktais, kurių individualių požymių nenustatyta. Sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimams padaryti galėjo pakakti dviejų trauminių poveikių, kurie nebūdingi griuvimui. Sužalojimai nebūdingi savęs žalojimui (t. 1, b. l. 23-24).

Ikiteisminio tyrimo metu 2015-07-08 liudytoju apklaustas V. L. parodė, kad 2015-01-17 naktį jis buvo su draugais A. K., S. V., O. K., A. L., J. B.. Su J. B. susipažino minėtą naktį. Po darbo naktį apie 1 val. nakties jis nuvažiavo prie parduotuvės Žirmūnuose, kuri dirba visą parą, netoliese „Hesburger“. Prie parduotuvės jau buvo ir jo laukė A. K., S. V., O. K., A. L., J. B.. Jis su jais telefonu buvo susitaręs susitikti. Kai susitiko su jais, jie visi jau buvo girti. Jie dar nusipirko alaus ir nuėjo pas O. K. pažįstamą į butą, adreso nežino. Ten išgėrė alų ir nuėjo vėl į tą pačią parduotuvę, tačiau jau nieko nepirko. Jis su O. norėjo jau eiti namo, tačiau kiti draugai neįsidėmėjo kuris pasiūlė eiti pasivaikščioti į centrą. Jie ėjo Žirmūnų gatve, praėjo parduotuvę RIMI, ėjo nuo kalniuko šaligatviu, kur yra degalinė. Jis ėjo priekyje su O. K., A. K. iš paskos ėjo vienas, po to ėjo kiti. Kai ėjo, jis pamatė iš priekio ateinantį vyriškį. Jis su O. pro jį praėjo ir po to jis išgirdo triukšmą. Atsisukęs pamatė, kas vyksta. Jis pamatė kaip A., J. ir V. smūgiavo nepažįstamam vyriškiui į nugarą, galvą, jam atrodo- į veidą. Į galvą, į veidą smūgiavo rankomis. Jie taip pat spardė kojomis, tačiau jis neįsidėmėjo, kuris, kur, kiek kartų spyrė. Tiksliai prisimena, kad V. spardė į nugarą. Vyriškis tuo metu stovėjo. V. vyriškį laikė už striukės. Buvo aplink tamsu, pagal sudėjimą, ūgį jis pagalvojo, kad muša nepilnametį, veido nematė. Jis buvo apie 10-15 metrų atstumu nuo jų. Pradėjo rėkti „ką jūs darot, paleiskite“. O. taip pat rėkė, kad jie nustotų mušti. Jis sušuko apie tris kartus. Jie toliau mušė. Jis su O. priėjo ir bandė nuraminti, atitraukti draugus nuo nukentėjusiojo. Draugai nustojo mušti. Po to visi, išskyrus Jurijų, nubėgo. Jis nematė, kuriuo metu iš nukentėjusiojo buvo paimti pinigai. Nubėgus toliau sustojo. Prie jų pribėgo J., ir jie visi nuėjo. J. parodė rankoje laikomus 40 eurų, dvi kupiūras po 20 eurų. Kartu su pinigais toje pačioje rankoje J. laikė cigarečių pakelį „Kent“. J. paaiškino, kad nukentėjusysis pats atidavė jam atidavė pinigus ir cigaretes. Jis paties pinigų paėmimo iš nukentėjusiojo fakto nematė. Jie ėjo link Kalvarijų turgaus per kiemus. Kai jie ėjo prie Kalvarijų turgavietės prie jų sustojo pareigūnai ir juos sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą. Jis asmeniškai nieko nemušė, O. K. ir A. K. irgi nieko nemušė. O. bandė draugus atitraukti nuo nukentėjusiojo, bet nukentėjusiojo nemušė. A. stovėjo ir nieko nedarė. Nukentėjusįjį mušė trise- A., V. ir J. Jų veiksmų atskirai įvardinti negali, t. y. negali pasakyti, kiek, kuris sudavė smūgių. Jis mano, kad jie nusprendė užpulti nepažįstamą vyriškį, tam kad atimtų pinigus, kadangi jiems reikėjo pinigų alkoholiui. Dar prieš einant į centrą A., J. ir V. sakė, kad jie neturi pinigų, o nori dar išgerti, bet neturi pinigų (t. 1, b. l. 37-38).

Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės 1-os kuopos 3-ojo būrio patrulio tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2015-01-17 apie 03.27 val. iš VPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, jog Žirmūnų g. priešais degalinę „Neste“ sumuštas jaunuolis. Policijos pareigūnams pagal nurodytus požymius ieškant galimai nusikalstamą veiką padariusių asmenų, Rinktinės g. – Turgaus g. buvo sulaikyti nurodytus požymius atitinkantys jaunuoliai: A. L., V. S., O. K., A. K., A. L., J. B.. Tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, jog vienas iš jaunuolių – J. B. – turėjo 40 eurų, taip pat buvo apibrozdinti jo dešinės rankos krumpliai (t. 2, b.l. 43).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, teismo išvados

Aukščiau nurodyti duomenys buvo surinkti teisėtai, ištirti teisiamojo posėdžio metu, tad teismas juos pripažįsta įrodymais bei pateikia jų analizę ir jos pagrindu padarytas išvadas.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis J. B. savo kaltę pripažino iš dalies. Jis nurodė, kad visiškai pripažįsta savo kaltę dėl BK 180 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo padarymo, tačiau neigia kaltą dėl BK 284 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo padarymo. Kaltinamojo J. B. teigimu, jis nenaudojo fizinio smurto prieš nukentėjusįjį A. S., tačiau pripažino, kad pasinaudodamas tuo, jog nukentėjusysis buvo išsigandęs dėl prieš tai patirto fizinio smurto, pagrasino jam, kad pakvies savo draugus ir jo laukia tam tikros pasekmės, bei paėmė iš nukentėjusiojo cigaretes, žiebtuvėlį ir 40 eurų kupiūromis.

Kaltinamojo J. B. pozicija dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pagal BK 284 straipsnio 1 dalį padarymo vertintina kritiškai, kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės už šio nusikaltimo padarymą. Kaltinamojo versiją paneigia teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų, sujungtų į nuoseklią, logišką grandinę, visuma.

BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

Visi teismo posėdžio metu apklausti kaltinamieji ir liudytojai nurodė, kad įvykio dieną jaunuolių kompanijai einant Žirmūnų gatve, paskutiniai kompanijoje ėjo kaltinamieji J. B. ir V. S.. Tokį kompanijos išsidėstymą patvirtina ir tarp kaltinamųjų bei liudytojų atliktų akistatų protokolai. Kaltinamasis A. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad kilus konfliktui šalia nukentėjusiojo arčiausiai buvo būtent kaltinamieji J. B. ir V. S.. Šie kaltinamojo A. L. parodymai atitinka jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, pagal kuriuos, eidamas Žirmūnų g. su kompanija A. L. išgirdo triukšmą, o atsisukęs pamatė, jog su nukentėjusiuoju konfliktuoja kaltinamieji J. B. ir V. S.. Nukentėjusysis A. S. taip pat nurodė, jog jam buvo smogta iškart po to, kai jis prasilenkė su jaunuolių kompanija, kuri ėjo pasidalinusi į keletą grupių, šiokiu tokiu atstumu viena nuo kitos. 2015-01-21 papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. S. nurodė, kad vieno iš užpuolikų ūgis buvo mažesnis, tuo tarpu du iš jį mušusių asmenų išsiskyrė ūgiu – buvo už jį aukštesni. Pažymėtina, jog remiantis ikiteisminio tyrimo apklausų duomenimis, kaltinamasis J. B. nurodė, kad jo ūgis yra 190 cm, kaltinamojo V. S. ūgis – 189 cm., o kaltinamasis A. L. parodė, kad jo ūgis – 182 cm. Taigi, šios faktinės aplinkybės iš esmės atitinka nukentėjusiojo parodymus, kuriuos jis patvirtino ir teismo posėdžio metu. Atkreiptinas dėmesys ir į liudytojo V. L. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, pagal kuriuos jis vienareikšmiškai nurodė, kad išgirdęs triukšmą ir atsisukęs pamatė, kaip nukentėjusiajam smūgiuoja visi trys kaltinamieji – J. B., V. S. ir A. L., tuo tarpu jis pats ir O. K. bandė juos išskirti ir nuraminti. Šie liudytojo parodymai iš esmės sutampa su nukentėjusiojo parodymais, juos papildo, įvardija konkrečius asmenis, atlikusius nusikalstamą veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Dar viena kaltinamojo J. B. kaltę įrodanti aplinkybė įvardyta Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės 1-os kuopos 3-ojo būrio patrulio tarnybiniame pranešime, kuriame nurodyta, jog atlikus asmens apžiūra nustatyta, jog kaltinamojo J. B. dešinės rankos krumpliai apibrozdinti.

Taigi, įvertinęs aptartus duomenis, sujungęs juos į vientisą logišką ir nuoseklią grandinę, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo J. B. kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pagal BK 284 straipsnio 1 dalį yra įrodyta. Kaltinamasis J. B. veikdamas bendrai su kitais kaltinamaisiais A. L. ir V. S. sudavė nukentėjusiajam A. S. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių rankomis, kojomis į įvairias kūno vietas, padarydamas muštinę žaizdą apatinėje lūpoje, kraujosruvą su nubrozdinimu viršutinėje lūpoje, kraujosruvą už dešinės ausies, tuo padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais savo veiksmais sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamojo J. B. kaltę pagal BK 180 straipsnio 1 dalį įrodo jo paties prisipažinimas, kitų kaltinamųjų ir liudytojų parodymai, pagal kuriuos kaltinamasis J. B. vienas bendravo su nukentėjusiuoju ir vėliau parodė jiems iš nukentėjusiojo paimtus pinigus, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog atlikus kaltinamojo J. B. apžiūrą pas jį rasti 40 eurų kupiūromis bei kiti teismo posėdžio metu ištirti įrodymai.

Kaltinamieji A. L. ir V. S. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų pagal BK 284 straipsnio1 dalį pripažino visiškai. Teismo posėdžio metu kaltinamasis A. L. nurodė, kad eidamas su kompanija Žirmūnų g. išgirdo triukšmą, o atsisukęs pamatė kilusį konfliktą ir pribėgęs koja vieną kartą spyrė nukentėjusiajam. Tuo tarpu kaltinamasis V. S. teismo posėdyje paaiškino, jog rankomis vieną ar du kartus sudavė nukentėjusiajam į galvą.

Analizuojant kaltinamųjų bendrai padarytą nusikalstamą veiką pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Būtinas bet kurios bendrininkavimo formos požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas. Teismų praktikoje įsitvirtinusi nuostata, kad bendrininkų susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais, todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-197/2009, 2K-275/2007, 2K-229/2008 ir kt.). Visi bendrininkai atsako pagal tą patį Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas). Kaltinamųjų susitarimas atlikti nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje pasireiškė konkliudentiniais veiksmais – prie nukentėjusįjį mušančių kaltinamųjų J. B. ir V. S. prisijungė kaltinamasis A. L..

Kaltinamųjų A. L. ir V. S. kaltę kartu su kaltinamuoju J. B. padarius BK 284 straipsnio 1 dalyje nurodytas veikas patvirtina ne tik jų prisipažinimas, bet ir nukentėjusiojo bei liudytojų parodymai, specialisto išvada dėl nukentėjusiajam padaryto sužalojimo, taip pat kiti teismo posėdžio metu ištirti įrodymai.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamųjų J. B., A. L. ir V. S. kaltė dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų yra įrodyta. Teismas konstatuoja, kad kaltinamųjų J. B., A. L. ir V. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal atitinkamus BK straipsnius. Surinktoje bylos medžiagoje yra pakankamai vienas kitą papildančių duomenų, pagrindžiančių kaltinamųjų J. B., A. L. ir V. S. kaltę dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo.

Bausmės skyrimas

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei į BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. Nusikaltimų padarymo metu vienas iš kaltinamųjų – A. L. – buvo nepilnametis, todėl skiriant jam bausmę taip pat turi būti atsižvelgta ir į BK XI skyriuje numatytus nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus.

Kaltinamasis J. B. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą ir vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau du kartus teistas (t. 2, b.l. 33-34), administracine tvarka baustas (t. 2, b.l. 32), į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (t. 2, b.l. 29), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (t. 2, b.l. 30), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (t. 2, b.l. 28).

Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-01 Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) apžvalga Nr. 27-2 (Teismų praktika. 2007, 27), teismai visuomet pripažįsta atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tada, kai ji nebuvo nurodyta pareikštuose įtarimuose ar kaltinamajame akte. Šiuose procesiniuose aktuose nenurodytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę teismai pripažįsta tik tada, kai ją sudarantys faktai yra nurodyti kaltinamajame akte, tačiau nekvalifikuoti kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė (pvz., kad asmuo, nusikalstamą veiką buvo padaręs bendrininkų ar organizuota grupe ir pan.). Jei atsakomybę sunkinanti aplinkybė išaiškėja tik teisme ir nėra prokuroro, privataus kaltintojo ar nukentėjusiojo prašymo pakeisti kaltinimą, ji nepripažįstama atsakomybę sunkinančia.

Kaltinamojo J. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamajame akte nurodyta, jog BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką kaltinamasis J. B. padarė veikdamas kartu su kaltinamaisiais A. L. ir V. S.. Nors kaltinamajame akte nenurodyta, jog ši aplinkybė sunkina kaltinamųjų atsakomybę, bendrininkavimo faktas yra aiškiai nurodytas kaltinamųjų padarytų nusikalstamų veikų aprašyme, todėl, teismo vertinimu, kaltinamojo J. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamajam J. B. 2015-01-17 04.45 val. nustatytas 1,53 promilės girtumas (t. 2, b.l. 23), ši aplinkybė nurodyta ir kaltinamajame akte šalia kitų baudžiamosios bylos duomenų. Nors šis faktas nenurodytas kaltinamajame akte kaip kaltinamojo J. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, teismas ją tokia pripažįsta ir daro išvadą, jog kaltinamasis J. B. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam J. B. skiriant BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę ir BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą laisvės apribojimo bausmę, kurios yra švelnesnės už jų vidurkį. Šios bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bendrintinos iš dalies jas sudedant ir paskiriant galutinę subendrintą bausmę. Nustatydamas bausmės dydį teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis (anksčiau teistas, administracine tvarka baustas), byloje nustatytas dvi kaltinamojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, kaltinamajam J. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas dvejiems metams, paskiriant įpareigojimus. Pažymėtina, jog priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje (šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam skirtina mažesnė negu ketverių metų laisvės atėmimo bausmė už kelis tyčinius nusikaltimus), bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima, ir pan.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015).

Bylos duomenimis, kaltinamasis J. B. turi nuolatinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dirba UAB (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbuotoju, praeityje teistas už ne itin pavojingus apysunkį ir du nesunkius nusikaltimus, jam iki šiol nebuvo paskirta su laisvės atėmimu susijusi bausmė, jis VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, VšĮ Vilniaus priklausomybės ligų centre neįrašytas į narkologinę įskaitą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog kaltinamojo J. B. resocializacija (kompleksinė pagalba, siekiant pozityvaus nuteistojo sugrįžimo į visuomeninį gyvenimą) galima taikant BK 75 straipsnio nuostatas.

Kaltinamasis V. S. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, teistas (t. 1, b.l. 139), administracine tvarka baustas (t. 1, b.l. 132-134), į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (t. 2, b.l. 138), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (t. 2, b.l. 136), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (t. 2, b.l. 137).

Nors kaltinamajame akte ir nenurodyta, jog kaltinamojo V. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, jog jis visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, teismas šį prisipažinimą laiko jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamajame akte nurodyta, jog BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką kaltinamasis V. S. padarė veikdamas kartu su kaltinamaisiais J. B. ir A. L.. Nors kaltinamajame akte nenurodyta, jog ši aplinkybė sunkina kaltinamųjų atsakomybę, bendrininkavimo faktas yra aiškiai nurodytas kaltinamųjų padarytų nusikalstamų veikų aprašyme, todėl, teismo vertinimu, kaltinamojo V. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamajam V. S. 2015-01-17 04.43 val. nustatytas 1,68 promilės girtumas (t. 1, b.l. 126), ši aplinkybė nurodyta ir kaltinamajame akte šalia kitų baudžiamosios bylos duomenų. Nors šis faktas nenurodytas kaltinamajame akte kaip kaltinamojo V. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, teismas ją tokia pripažįsta ir daro išvadą, jog kaltinamasis V. S. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam V. S. skiriant BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais. Ši bausmė iš dalies sudedant bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-21 baudžiamuoju įsakymu paskirta aštuonių menėsių laisvės apribojimo bausme ir paskirtina galutinė subendrinta bausmė. Nustatydamas bausmės dydį teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis (dirba, anksčiau teistas, baustas administracine tvarka), byloje nustatytas dvi kaltinamojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis A. L. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametis, neteistas (t. 1, b.l. 184), administracine tvarka baustas (t. 1, b.l. 180), į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (t. 1, b.l. 175), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas nuo 2006-11-14 iki 2006-12-04, diagnozė: mišrus elgesio ir emocijų sutrikimas (t. 1, b.l. 174), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (t. 1, b.l. 176), remiantis Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvada Nr. 104MS-213/2015, kaltinamajam A. L. netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (t. 1, b.l. 178).

Kaltinamasis A. L. teismo posėdžio metu visiškai pripažino savo kaltę, todėl teismas šį prisipažinimą laiko jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamajame akte nurodyta, jog BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką kaltinamasis A. L. padarė veikdamas kartu su kaltinamaisiais J. B. ir V. S.. Nors kaltinamajame akte nenurodyta, jog ši aplinkybė sunkina kaltinamųjų atsakomybę, bendrininkavimo faktas yra aiškiai nurodytas kaltinamųjų padarytų nusikalstamų veikų aprašyme, todėl, teismo vertinimu, kaltinamojo A. L. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamajam A. L. 2015-01-17 04.47 val. nustatytas 0,72 promilės girtumas (t. 1, b.l. 170), ši aplinkybė nurodyta ir kaltinamajame akte šalia kitų baudžiamosios bylos duomenų. Nors šis faktas nenurodytas kaltinamajame akte kaip kaltinamojo A. L. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, teismas ją tokia pripažįsta ir daro išvadą, jog kaltinamasis A. L. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis A. L. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl kaltinamajam taikytinas BK 93 straipsnis ir jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, paskiriant tarpusavyje suderintas auklėjamojo poveikio priemones.

Nukentėjusysis A. S. šioje baudžiamojoje byloje pareiškė 6145 eurų civilinį ieškinį patirtai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b.l. 13-15). Turtinę žalą nukentėjusysis patyrė suplėšius jo striukę, kurią jis įvertino 145 eurais, o patirtą neturtinę žalą nukentėjusysis įvertino 6000 eurų. Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Civiliniame ieškinyje ir teismo posėdžio metu nukentėjusysis A. S. nurodė, kad dėl jo atžvilgiu kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos jis nesijaučia saugus, sutriko miegas, jam teko gydytis ir jis negalėjo užsiimti kasdiene veikla.

Visgi, teismo vertinimu, civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo dydis yra mažintinas, atsižvelgiant į tai, jog smurtinio pobūdžio veiksmai nukentėjusiojo A. S. atžvilgiu vyko gan trumpą laiką (nukentėjusysis nurodė, kad jie galėjo trukti apie 2-3 minutes), jam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, byloje nėra duomenų, jog nukentėjusysis ilgesnį laiką būtų gydęsis sveikatos priežiūros įstaigoje, taip pat nėra duomenų, jog nukentėjusysis būtų ilgam praradęs darbingumą. Pažymėtina, jog kaltinamieji yra jauno amžiaus, du iš jų dirba, gauna nedideles pajamas.

Teismas, vadovaudamasis aukščiau minėta neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, sprendžia, jog pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes reali įrodyta, neatlyginta ir priteistina iš kaltinamųjų J. B., A. L. ir V. S. neturtinė žala yra 500 eurų (CK 1.5, 6.250 straipsniai, 6.270 straipsnio 1 dalis). Ši suma atitinka kaltinamųjų ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą. Neturtinė žala solidariai priteistina iš kaltinamųjų.

Civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos – suplėšytos striukės (145 eurų vertės) – atlyginimo tenkintina visiškai, nes šioje baudžiamojoje byloje įrodyta, jog nusikalstama veika pagal 284 straipsnio 1 dalį buvo padaryta bendrais kaltinamųjų J. B., A. L. ir V. S. veiksmais.

Be to, šioje baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 94,71 eurų išlaidoms dėl nukentėjusiojo A. S. gydymo atlyginti (t. 1, b. l. 29-30). Civilinis ieškinys tenkintinas visiškai. Bylos duomenimis įrodyta, jog nesunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam A. S. buvo padarytas kaltinamųjų J. B., V. S. ir A. L. nusikalstama veika. Civilinio ieškinio dydis pagrįstas bylos medžiagoje esančiu gydymo paslaugų apskaitos išrašu (t. 1, b.l. 31).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, kaltinamasis J. B. buvo laikinai sulaikytas 2015-01-17 03.40 val., o paleistas 2015-01-18 10.20 val. (t. 2, b. l. 1, 17).

Kaltinamajam J. B. 2015-01-18 paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje (t. 2, b. l. 18-20).

Vadovaujantis BPK 140 straipsniu, kaltinamasis V. S. 2015-01-17 03.40 val. buvo sulaikytas, o 2015-01-18 09.45 val. paleistas (t. 1, b. l. 112, 121).

Kaltinamajam V. S. 2015-01-18 paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje (t. 1, b. l. 122-124).

Vadovaujantis BPK 140 straipsniu, kaltinamasis A. L. buvo sulaikytas 2015-01-17 03.40 val., o paleistas 2015-01-18 10.05 val. (t. 1, b. l. 144, 160).

Kaltinamajam A. L. 2015-01-18 paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nepilnamečio atidavimas prižiūrėti (t. 1, b. l. 161-164).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikti tirti: 40 eurų (2 kupiūros po 20 eurų) ir striukė grąžinti nukentėjusiajam A. S. (t. 1, b.l. 18).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304 – 307 str.,

nusprendžia:

dėl nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir paskirti jam bausmę – 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose;

dėl nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunkčiu, subendrinti šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes iš dalies jas sudedant ir paskirti J. B. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką, kurį J. B. išbuvo laikinajame sulaikyme nuo 2015-01-17 03.40 val. iki 2015-01-18 10.20 val. (dvi dienos) ir šia dalimi sumažinti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu J. B. paskirtos 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį per 1 (vienerius) metus atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą, taip pat įpareigojant jį tęsti darbą ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

J. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą, taip pat įpareigojant jį neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę iš dalies sudedant subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-21 baudžiamuoju įsakymu paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme ir paskirti V. S. galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams ir 10 (dešimt) mėnesių, įpareigojant jį atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą, taip pat įpareigojant jį neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką, kurį V. S. išbuvo laikinajame sulaikyme nuo 2015-01-17 03.40 val. iki 2015-01-18 10.05 val. (atitinka keturias laisvės apribojimo dienas) ir šia dalimi sumažinti jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę.

Taip pat į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką, kurį V. S. atliko pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-21 baudžiamąjį įsakymą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

V. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 93 straipsniu ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalimi taikyti A. L. auklėjamojo poveikio priemones: turtinės žalos atlyginimą ir elgesio apribojimą, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, mokytis, tęsti mokslą arba dirbti.

+A. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti, tuo tarpu kitą kardomąją priemonę – nepilnamečio atidavimą prižiūrėti – panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos 2016-03-04.

Nukentėjusiojo A. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš J. B., V. S. ir A. L. solidariai priteisti nukentėjusiojo A. S. naudai 645 (šešis šimtus keturiasdešimt penkis) eurus turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš iš J. B., V. S. ir A. L. solidariai priteisti Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 94,71 (devyniasdešimt keturis eurus ir septyniasdešimt vieną centą) eurą nukentėjusiojo A. S. gydymo išlaidoms atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.