Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus atstovui Ruslanui Slavinskiui (Ruslan Slavinski),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus teikimą dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam J. (J.) B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 4 d. nuosprendžiu J. B. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) tęsti darbą; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo; 3) per vienerius metus atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą.

Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyrius kreipėsi į teismą su teikimu dėl laisvės atėmimo bausmės, paskirtos J. B., vykdymo atidėjimo panaikinimo, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis vengia vykdyti probaciją bei daro teisės pažeidimus: 2018 m. vasario 1 d. Trakuose nuteistasis įvykdė vagystę, už ką 2018 m. vasario 2 d. vėl buvo nubaustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK)108 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 90 Eur bauda, šiais savo veiksmais nevykdymas pareigos – be probacijos tarnybos sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; be to, jam Vilniaus aps. VPK Trakų rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį; taip pat, turimais duomenimis, nuo 2017 m. spalio mėnesio nuteistasis nebesilanko Vilniaus priklausomybės centre ir nuo priklausomybės ligos nebesigydo, o nuo 2017 m. gruodžio mėnesio prižiūrimasis vengia atvykti į probacijos tarnybą ir jokių duomenų apie save neteikia.

Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu teikimą prašė tenkinti.

Prokuroras teismo posėdžio metu teikimo prašė netenkinti. Nurodė, kad formaliai teikimas pagrįstas, bet kyla abejonė, ar teisinga pasiųsti 1995 m. gimusį nuteistąjį, turintį psichikos problemų, atlikti realios laisvės atėmimo bausmės, kai didelis klausimas, kaip buvimas pataisos namuose jį paveiktų. Nuteistasis pripažįsta savo kaltę, kritiškai vertina savo elgesį, atvyksta pas medikus, sutinka gydytis, atvyko ir į teismą, iki bausmės pabaigos liko kelios dienos.

Nuteistasis J. B. teismo posėdžio metu teikimo prašė netenkinti. Paaiškino, kad jis gydosi pas savo psichiatrę N. Z. Naujosios Vilnios poliklinikoje, vartoja paskirtus vaistus, reguliariai lankosi pas psichiatrę ir psichologę du kartus per mėnesį. Į Vilniaus priklausomybės ligų centrą neatvyko, nes jo mamai buvo paaiškinta, kad visi dokumentai pas psichiatrę Zaicevą ir lankytis jam priklausomybės ligų centre nebereikia. Dėl išvykimo į trakus, nežinojo, kad jam negalima išvykti iš Vilniaus, galvojo, kad paskirtas įpareigojimas neišvykti iš Lietuvos. Vagystę Trakuose pripažįsta, vogė su draugu alkoholinio gėrimo butelį, norėjo išgerti, savo veiksmų paaiškinti negali. Nieko nežino apie pradėtą ikiteisminį tyrimą.

Nuteistojo gynėja prašė teikimo netenkinti. Nurodė, kad sutinka su prokuroro pozicija, pažymėjo, jog nuteistajam reikalinga medikų pagalba, galbūt svarstytina dėl gydymo stacionariai, tam nuteistasis neprieštarauja. Liko tik kelios dienos iki bausmės pabaigos. Reikia vadovautis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais.

Teikimas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad jei probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį.

Iš teismui pateiktos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus probacijos skyrius J. B. elgesį kontroliuoja nuo 2016 m. balandžio 5 d. Bausmės vykdymo atidėjimo pabaiga – 2018 m. kovo 25 d. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu ne kartą buvo kreiptasi į teismą dėl netinkamų teismo nuteistajam paskirtų įpareigojimų vykdymo:

2016 m. rugsėjo 6 d. buvo kreiptasi į teismą su teikimu dėl papildomų pareigų prižiūrimajam paskyrimo dėl to, kad priežiūros laikotarpiu J. B. netinkamai vykdė įpareigojimą tęsti darbą, nes dirbo su pertraukomis ir tik trumpais laikotarpiais – t. y. nuo 2016 m. balandžio 25 d. iki 2016 m. gegužės 12 d. bei nuo 2016 m. liepos 11 d. iki 2016 m. rugpjūčio 29 d. Nepradėjo vykdyti įpareigojimo atlyginti turtinę žalą. 2016 m. balandžio 28 d., 2016 m. liepos 14 d. bei 2016 m. liepos 28 d. buvo nubaustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 142 straipsnio 4 dalį (Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais taisyklių pažeidimai) – paskirtos baudos po 17 Eur, taip pat 2016 m. rugpjūčio 11 d. pagal ATPK 44 straipsnį už narkotinių medžiagų laikymą be tikslo jas platinti, paskiriant 30 Eur baudą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartimi nuteistajam paskirta papildoma pareiga – gydytis nuo priklausomybės ligos.2016 m. gruodžio 1 d. buvo kreiptasi į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, kadangi nuteistasis po papildomos pareigos paskyrimo, nors duomenų apie pareigos – be probacijos tarnybos sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, nevykdymą nebuvo gauta, J. B. nuo 2016 m. lapkričio 22 d. įsidarbino, už jį motina nukentėjusiam asmeniui atlygino 50 Eur turtinės žalos, tačiau jis netinkamai vykdė pareigą gydytis nuo priklausomybės ligos ir nesilankė Vilniaus priklausomybės ligų centre jam paskirtu laiku bei vėl du kartus buvo baustas administracine tvarka – t. y. 2016 m. spalio 28 d. ir 2016 m. lapkričio 25 d. pagal ATPK 142 straipsnio 4 dalį (Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais taisyklių pažeidimai), jam paskirtos baudas po 17 Eur, taip pat 2016 m. lapkričio 21 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartimi teikimas buvo netenkintas.

3) 2017 m. balandžio 19 d. vėl buvo kreiptasi į teismą su teikimu dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo. Nors J. B. nukentėjusiam asmeniui solidariąją žalos dalį, turimais duomenimis, atlygino, tačiau 2017 m. sausio 7 d. jis buvo dar kartą nubaustas administracine tvarka už pėsčiųjų pareigų pažeidimą, taip pat toliau netinkamai vykdė įpareigojimą – tęsti darbą, nes nuo 2017 m. vasario 27 d. vėl nedirbo ir toliau nesilankė Vilniaus priklausomybės ligų centre tuo nevykdydamas pareigos – gydytis nuo priklausomybės ligos. Taip pat paaiškėjo, kad jis, priešingai nei teigė teismui, Vilniaus teritorinei ligonių kasai nusikaltimu padarytos turtinės žalos iki teismo nustatyto termino nebuvo atlyginęs. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 5 d. nutartimi teikimas buvo paliktas nenagrinėtu, nes J. B. tuo metu buvo atlikinėjama psichiatrinė ekspertizė jo atžvilgiu vykdomame ikiteisminiame tyrime pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

4) 2017 m. rugsėjo 21 d. pakartotinai buvo kreiptasi į teismą su teikimu dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo. Nors J. B. 2017 m. liepos 1 d. įsidarbino, atlygino Vilniaus teritorinei ligonių kasai nusikaltimu padarytą žalą, tęsė gydymąsi nuo priklausomybės ligos, duomenų apie pareigos – be probacijos tarnybos sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, nevykdymą negauta, naujų administracinių nusižengimų nebuvo nefiksuota, tačiau paaiškėjo, kad jis nuo 2017 m. liepos 31 d. vėl nebedirbo ir darbo biržoje nesiregistravo, tuo ir vėl nevykdė pareigos – probacijos laikotarpiu tęsti darbą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartimi teikimas buvo atmestas motyvuojant tuo, kad probacijos laikotarpiu prižiūrimajam 12 kartų buvo nustatytos psichikos sutrikimo diagnozės, jis buvo gydomas psichiatrijos ligoninės stacionare ir jam yra nustatytas lėtinis psichikos sutrikimas, dėl kurio jis negali suprasti savo atliekamų veiksmų prasmės, todėl jo elgesį sąlygoja sveikatos būklė; be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartimi buvo pripažinta, kad J. B. 2016 m. lapkričio 21 d. (priežiūros metu) įvykdė nusikalstamą veiką pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, būdamas nepakaltinamas ir jam buvo paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

5) 2017 m. gruodžio 29 d. buvo kreiptasi į teismą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių (stacionaraus stebėjimo specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose) nuteistajam taikymo. Nustatyta, kad J. B. 2017 m. lapkričio 28 d. atnaujino registraciją darbo biržoje, tačiau 2017 m. gruodžio 4 d. vėl padarė administracinės teisės nusižengimą, už kurį 2017 m. gruodžio 27 d. buvo nubaustas administracine tvarka pagal ANK 446 straipsnio 4 dalį, paskiriant jam 23 Eur baudą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartimi teikimas buvo atmestas, kadangi naujos ekspertizės atlikimas bei pakartotinas nuteistojo psichinės būklės įvertinimas užtruktų ilgiau nei probacijos laikotarpis, todėl pradėti procesą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo nėra tikslinga. Be to, baudžiamojoje byloje Nr. 1-2672-369/2017 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartimi J. B. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, o tokių priemonių tikslas yra asmens sveikata, t. y. pasveikimas, kuris bus pasiektas išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-2672-369/2017. Teismas taip pat nurodė, kad, esant tokiai situacijai, apie kurią pranešta VšĮ Naujosios Vilnios poliklinikos 2018 m. vasario 19 d. raštu Nr. 1-113, minėtoje byloje turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšies pakeitimo ar pratęsimo.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad po 2018 m. kovo 1 d. nutarties priėmimo J. B. pažeidė teismo jam paskirtą pareigą – be probacijos tarnybos sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos, kuri yra Vilniuje, miesto (rajono) ribų) bei įvykdė naują administracinį nusižengimą: 2018 m. vasario 2 d. buvo nubaustas administracine tvarka pagal ANK 108 straipsnyje, paskiriant jam 90 Eur baudą, dėl 2018 m. vasario 1 d. Trakuose įvykdyto svetimo turto pagrobimo. Be to, nuteistojo J. B. atžvilgiu Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Pagal asmens bylos duomenimis, nuo 2017 m. spalio mėnesio nuteistasis nebesilanko Vilniaus priklausomybės centre ir nuo priklausomybės ligos nebesigydo, o nuo 2017 m. gruodžio mėnesio vengia atvykti į probacijos tarnybą ir jokių duomenų apie save neteikia.

Iš aukščiau nurodytų aplinkybių nustatyta, kad tiek viso nuteistajam J. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, tiek ir po paskutinio teikimo svarstymo teisme, nuteistasis J. B. netinkamai vykdė jam teismo paskirtus bausmės vykdymo atidėjimo įpareigojimus, be to, padarė naujų teisės pažeidimų. Po paskutinio teikimo dėl nustatytų probacijos pažeidimų išnagrinėjimo nuteistasis pažeidė jam paskirtą įpareigojimą – be probacijos tarnybos sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos, kuri yra Vilniuje, miesto (rajono) ribų, bei įvykdė naują administracinį nusižengimą, numatytą ANK 108 straipsnyje. Nors, vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatomis, pagal nagrinėjamu atveju nustatytas aplinkybes būtų formalus pagrindas priimti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, paskirtos nuteistajam J. B., panaikinimo, toks formalus sprendimas šiuo konkrečiu atveju, teismo vertinimu, prieštarautų protingumo, teisingumo bei sąžiningumo kriterijams ir neatitiktų BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties. Nagrinėjamu atveju byloje yra duomenys, kad nuteistasis J. B. priežiūros laikotarpiu buvo sistemingai gydomas ambulatoriškai dėl jam konstatuotų psichikos sutrikimų, du kartus po daugiau nei mėnesį laiko jis gydėsi psichikos ligoninės stacionare.

Be to, probacijos laikotarpiu išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-2672-369/2017 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartimi J. B. paskirta ne bausmė, bet priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, kuri taikoma iki šiol. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos skyriaus pateiktoje specialisto išvadoje Nr. 75U-II-44/2017 buvo konstatuota, jog J. B. baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu, t. y. 2016 m. lapkričio 21 d., sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – šizotipiniu sutrikimu, psichikos ir elgesio sutrikimu, vartojant alkoholį, psihikos ir elgėsio sutrikimas vartojant kelis nerkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, priklausomybės sindromu, jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti; J. B. dėl lėtinio psichikos sutrikimo negali suprasti su juo atliekamų veiksmų esmės, negalėjo dalyvauti šios bylos teismo posėdyje. Iš nagrinėjamos bylos duomenų bei nuteistojo paaiškinimų matyti, kad šiuo metu jis sutinka dėl jam taikomų priverčiamųjų medicinos priemonių, pripažįsta, jog turi psichikos problemų, kurias reikia gydyti, sutinka gydytis ir stacionariai, jeigu gydytoja taip nuspręstų, taip pat reguliariai lankosi pas savo psichiatrę, kritiškai vertina savo elgesį.

Apibendrinant visa tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, kad šioje byloje turėtų būti sprendžiama ne dėl nuteistajam J. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, bet dėl nuteistojo gydymo, tačiau šis klausimas probacijos vykdymo laikotarpiu jau buvo išnagrinėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartimi.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat įvertinus aplinkybes, jog nuteistojo J. B. probacijos laikotarpio pabaiga yra 2018 m. kovo 25 d., t. y. po keturių dienų, kad nuteistajam šiuo metu kitoje byloje yra taikoma ir vykdoma priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, nuteistasis reguliariai lankosi gydymo įstaigoje, vartoja jam paskirtus vaistus, darytina išvada, jog netikslinga panaikinti J. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl pasikartojančių nuteistojo teisės pažeidimų svarstytina, ar netikslinga pakeisti taikomas medicinos priemones iš ambulatorinio stebėjimo į gydymą stacionariai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358 straipsniu, Lietuvos Respublikos Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Netenkinti Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus teikimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam J. B..

Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Nutarties nuorašą išsiųsti nuteistajam, jo gynėjai, prokurorui, Vilniaus probacijos skyriaus atstovui ir nuteistąjį gydančiai psichiatrei.