Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei G. D.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. V. ieškinį atsakovui P. J., institucija, teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė prašo teismo nustatyti nepilnamečių vaikų P. J. ir K. J. nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su ieškove jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam po 300 Eur iki jų pilnametystes, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, taip pat priteisti 8000 Eur išlaikymo įsiskolinimą.

Išvadą byloje teikianti institucija – Vaiko teisių apsaugos skyrius – pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, kad pritaria ieškovės ieškinio reikalavimams dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Nurodė, kad dėl išlaikymo vaikams priteisimo turėtų būti sprendžiama atsižvelgiant į vaikų poreikius ir atsakovo turtinę padėtį, sveikatos būklę bei galimybes išlaikymą teikti. Nurodė, kad turėtų būti nustatoma bent minimali vaikų bendravimo su atsakovu tvarka.

Teismo posėdžių metu Vaiko teisių apsaugos skyrius atstovė palaikė poziciją, išdėstytą išvadoje. Papildomai nurodė, kad teikia išvadą byloje, kad vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškove, nustatyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka, priteistas išlaikymas vaikams atsižvelgiant į vaikų poreikius, atsakovo dalyvumo lygį bei galimybes susirasti darbą. Nurodė, kad išlaikymo įsiskolinimo suma turėtų būti priteisiama, kadangi atsakovas nepateikė įrodymų, jog iki (duomenys neskelbtini) gyveno kartu su ieškove, tačiau ši suma turėtų būti mažinama.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė K. V. ir atsakovas P. J. yra nepilnamečių vaikų K. J., gimusios (duomenys neskelbtini) ir P. J., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvai. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) gimnazijoje ir (duomenys neskelbtini) meno mokykloje, ieškovės teismui pateiktais rašytiniais duomenimis (pažymų apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas duomenimis), ieškovė laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo iki 2023 m. lapkričio mėn. gavo vidutiniškai apie 915,22 Eur atskaičius mokesčius darbo užmokestį. Ieškovė asmeninės nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto – žemės sklypą ir pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) (VĮ Registrų centro išrašas). Atsakovas, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės išrašo už laikotarpį nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gegužės 23 d. duomenimis, dirbo nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. kovo 8 d. (duomenys neskelbtini), šiuo laikotarpiu gavo vidutiniškai apie 718,2 Eur neatskaičius mokesčių darbo užmokestį per mėnesį. Atsakovas asmeninės nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi (VĮ Registrų centro išrašas). Atsakovo vardu registruotų transporto priemonių nėra (VĮ „Regitra“ pažyma).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Vienas iš vaiko interesų turinio elementų turėti nuolatinę savo gyvenamąją vietą, savo namų aplinką, todėl tėvams gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatoma su vienu iš tėvų, kuris tampa pagrindinis vaiko auklėtojas, kitam tėvui išlaikant vienodas teises dalyvauti vaiko auklėjime. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalis numato, jog, kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad šalių vaikai nuo gimimo iki šiol faktiškai auga su ieškove, kuri tinkamai rūpinasi vaikais. Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadoje nurodyta, kad skyrius neturi jokios informacijos apie tai, jog ieškovė netinkamai rūpintųsi vaikais ar nepaisytų jų interesų. Byloje nėra duomenų, paneigiančių galimybę nustatyti nepilnamečių K. J. ir P. J. gyvenamąją vietą su ieškove, nepateikta jokių duomenų bei įrodymų, jog ieškovės elgesys ir auklėjimas darytų neigiamą įtaką vaikų psichikai, ar pažeistų nepilnamečių vaikų teises į gyvenimo sąlygas, būtinas jų fiziniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvadą, K. J. ir P. J. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove K. V. jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje (CK 3.168, 3.169 straipsniai).

Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.

Įstatyme nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CPK 3.170 straipsnis). Sprendžiant bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimus, prioritetinis yra vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).

Ieškovė ieškiniu neteikia teismui reikalavimo dėl atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo. Atsakovas atsiliepimu teismui prašo nustatyti jo nurodomą bendravimo su vaikais tvarką. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad sutiktų, jog būtų patvirtinta atsakovo siūloma bendravimo su vaikais tvarka. Pažymėtina, jog abiejų tėvų teisės ir pareigos yra lygios (CK 3.156 straipsnis). Teismas, įvertinęs byloje esamus duomenis, Vaiko teisių apsaugos tarnybos pateiktą išvadą, atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principą, sprendžia, kad šiuo atveju nustatoma atsakovo atsiliepime nurodoma jo bendravimo su vaikais tvarka su atitinkamais pakeitimais. Atsakovas siūlo nustatyti, kad „Atsakovas gali vaikų atostogų metu, atsižvelgiant į mokymosi ir atostogų programą, bendrauti su vaikais keturis kartus per metus bei savo atostogų metu: vasarą vaikai praleis su tėvu šešias savaites, o rudenį, žiemą ir pavasarį po vieną savaitę.“ Pažymėtina tai, kad šalių vaikai yra mokyklinio amžiaus, todėl pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nustatytą tvarką mokyklose mokinių rudens, žiemos ir pavasario atostogos trunka vidutiniškai po 1 savaitę. Mokinių vasaros atostogų trukmė taip pat yra skirtinga, priklausomai nuo atitinkamų klasių mokiniams ugdymo įstaigų nustatytos ugdymo proceso trukmės. Siekiant užtikrinti abiejų tėvų lygiateisiškumą bendraujant su vaikais, šiuo atveju teismo nuomone, nepagrįsta būtų atimti iš ieškovės teisę būti su vaikais jų rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu vien dėl to, kad ji nuolat prižiūri šalių nepilnamečius vaikus. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju nustatytina, kad atsakovo bendravimas su vaikais jų rudens, žiemos ir pavasario atostogų metu vyksta rotacijos principu, o bendravimo laikas vasaros atostogų metu mažinamas.

Šalims išaiškintina, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

Pažymėtina, jog santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaikų interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaikų interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaikais tvarką.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, kuri įgyvendinama tiek naudojantis tėvų valdžios suteiktomis teisėmis, tiek vykdant atitinkamas prievoles, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

Atsakovas pripažįsta, kad jis yra vaikų K. J., gimusios (duomenys neskelbtini) ir P. J., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvas, jis turi tėvo teises ir pareigas. Šalys gyvena atskirai, abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, todėl, šalims geranoriškai nesutarus dėl mokėtino išlaikymo vaikams dydžio, iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 192 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo dydžio.

Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

Sprendžiant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio klausimą, turi būti laikomasi ir vieno iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, pirmiausia privalo atsižvelgti į vaiko interesus; abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).

Ieškovė ieškiniu vaikų išlaikymui prašo priteisti iš atsakovo po 300,00 Eur dydžio sumą per mėnesį. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad vaiko būtinųjų poreikių tenkinimui (maistui, rūbams, higienos prekėms, mokymosi priemonėms, laisvalaikiui, sveikatos priežiūrai) išlaidos per mėnesį sudaro 200-250 Eur kiekvienam vaikui, išsamių įrodymų apie išlaidas (kasos kvitų už maisto, kitų reikmenų, mokymo ir gebėjimų ugdymo paslaugų pirkimą) nepateikė, tačiau teismas laiko esant akivaizdu, kad ieškovė viena augindama šalių nepilnamečius vaikus patiria visas su tuo susijusias išlaidas: vaikų maistui, rūbams, avalynei, higienos reikmėms, lavinimui bei normalių gyvenimo sąlygų sudarymui.

Pažymėtina, jog atsakovas atsiliepime nurodė, kad nepilnamečių vaikų išlaikymui periodinėmis išmokomis galėtų skirti ne daugiau kaip po 100 Eur kiekvienam vaikui. Atsakovas nurodė, kad šiuo metu jo turtinė padėtis nėra gera, jam atliktos širdies ir stuburo operacijos, nustatytas 40 procentų darbingumo lygis, atsakovas šiuo metu dėl sveikatos būklės niekur nedirba, yra registruotas Užimtumo tarnybos registre, ieškosi darbo, atsakovas neturi nekilnojamojo turto, santaupų, pajamų šiuo metu iš niekur negauna, turi skolų antstoliams apie 100000 Eur. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas dirbo nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2024 m. kovo 8 d. (duomenys neskelbtini), šiuo laikotarpiu gavo vidutiniškai apie 718,2 Eur neatskaičius mokesčių darbo užmokestį per mėnesį, atsakovas asmeninės nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi, jo vardu registruotų transporto priemonių nėra. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) gimnazijoje ir (duomenys neskelbtini) meno mokykloje, laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo iki 2023 m. lapkričio mėn. gavo vidutiniškai apie 915,22 Eur atskaičius mokesčius darbo užmokestį. Ieškovė asmeninės nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto – žemės sklypą ir pastatus, (duomenys neskelbtini). Atsakovo teismui pateiktais medicininių dokumentų išrašų duomenimis, atsakovas turi sveikatos problemų, jam Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos III teritorinio skyriaus 2023 m. birželio 7 d. sprendimu laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 16 d. iki 2024 m. gegužės 15 d. buvo nustatytas 40 proc. darbingumo lygis, 2023 m. birželio 7 d. išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų nurodyta, kad atsakovas negali dirbti, kai triukšmo lygis viršija 80 dB(A), keliant krovinius rankomis, daugiau kaip 15 kg, dirbti naktinį darbą. Pažymėtina, jog atsakovas teismui, nors buvo siūlyta, nepateikė aktualaus Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimo, iš kurio būtų matyti duomenys dėl nustatyto atsakovo dalyvumo lygio šiuo metu. Iš Lietuvos antstolių rūmų 2024 m. balandžio 3 d. rašto Nr. S-1189 duomenų matyti, kad atsakovas turi skolų – antstolių kontorose yra išieškomos skolos pagal 9 vykdomuosius dokumentus. Teismo vertinimu, atsakovo turtinė padėtis šiuo metu yra blogesnė, nei ieškovės, tačiau atsižvelgtina į tai, kad ieškovė dirba dviejose darbovietėse ir siekia gauti pakankamai pajamų, kad galėtų išlaikyti šalių nepilnamečius vaikus, jai tenka didžiausioji rūpinimosi vaikais našta. Kaip matyti iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimo bei išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, atsakovas pagal savo sveikatos būklę nėra visiškai nedarbingas ir gali dirbti tam tikrus darbus, tačiau šiuo metu nedirba. Pats atsakovas atsiliepime nurodė, kad šiuo metu ieškosi darbo. Teismas, vertindamas šalių turtinę padėtį, įvertina ir tai, kad tiek ieškovė, tiek ir atsakovas taip pat turi išlaidų – paskolos, komunaliniai mokesčiai, perkamas maistas, rūbai, avalynė, kitos asmeninės išlaidos. Atsakovas yra darbingo amžiaus, gali pagal savo sveikatos būklę ir medikų rekomendacijas dirbti tam tikrus darbus bei gauti pajamas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas negaunamomis ar gaunamomis nepakankamomis pajamomis. Taip pat tai, kad, esant tam tikroms aplinkybėms tėvas (motina) negali teikti vaikui išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikui nepriklauso ar kad tuo metu vaiko poreikiai yra mažesni. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-495/2009). Atsakovas nurodė, jog sutiktų mokėti kiekvienam vaikui po 100 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį, tačiau byloje atsakovas neįrodinėjo, kad tokio dydžio išlaikymas vaikams yra pakankamas ir patenkintų jų poreikius.

Įvertinus tokias faktorius, kaip vaikų amžiaus didėjimas, kainų augimas ir šalies ekonominė padėtis, teismas sprendžia, jog šalių nepilnamečių vaikų poreikiai didėjo ir ateityje tik didės. Išlaikymas vaikams priteistinas siekiant patenkinti ne tik šiandieninius vaikų poreikius, tačiau turi būti orientuotas ir į vaikų ateitį. Teismo vertinimu, išlaikymas vaikams turi tenkinti ne tik minimalius vaikų poreikius. Visapusiškam vaikų vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jų būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaikų laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį ir sveikatos būklę, vaikų amžių, poreikius (tokio amžiaus vaikai yra sparčiai augantys, todėl jiems dažnai tenka keisti sezoninius ir kitokius rūbus, avalynę, lavinimo priemones), šalies ekonominę padėtį, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, bendra 500,00 Eur kiekvienam vaikui suma skiriama abiejų tėvų, būtų optimali, tenkinant tik pačius būtiniausius vaikų poreikius. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio, reikšminga ir ta aplinkybė, jog pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, todėl atitinkamai tai sumažina tėvų išlaikymo prievolės dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad gauna išmokas vaikams po 100,00 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, valstybės mokamų išmokų vaikams suma (100 Eur per mėnesį) mažintinas vaikams mokamo išlaikymo dydis, t. y. iki bendros 400,00 Eur sumos, skiriamos abiejų tėvų kiekvienam vaikui.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje numatytu prioritetiniu vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principu, atsižvelgiant į vaiko poreikius, šalies ekonominę padėtį, ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, byloje esančius duomenis dėl atsakovo sveikatos būklės ir mažesnes galimybes dirbti bei gauti pajamas, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo tenkintinas iš dalies ir K. J. bei P. J. išlaikymui iš atsakovo priteistinas 200 Eur išlaikymas kiekvienam vaikui, skaičiuojant nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos, t. y. 2024 m. rugsėjo 13 d., iki vaikų pilnametystės šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina su šalių vaikais gyvenanti jų motina ieškovė K. V.. Pažymėtina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

Ieškovė teismui pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 8000 Eur išlaikymo vaikams įsiskolinimą. Nurodo, kad įsiskolinimą vaikų išlaikymui skaičiuoja nuo 2022 m. rugsėjo mėnesio iki 2024 m. sausio mėnesio, kadangi atsakovas nuo 2022 m. rugsėjo nebegyveno kartu ir neteikė vaikams jokio išlaikymo. Atsakovas bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, jog kartu su ieškove ir vaikais gyveno iki pat (duomenys neskelbtini), teikė iki to laiko vaikams išlaikymą, ieškovė šios aplinkybės bylos nagrinėjimo teisme metu nepripažino.

Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iš esmės nurodė, kad šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Pažymėtina, jog šalys byloje nurodė skirtingas aplinkybes dėl negyvenimo kartu momento. Teismui nėra pateiktų rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų tiek ieškovės, tiek ir atsakovo nurodomas aplinkybes. Ieškovė teismo posėdžio metu pateikė teismui papildomus įrodymus – žinučių fotonuotraukų kopijas –, tačiau iš jų nėra galimybės nustatyti, nei tikslių susirašinėjimų datų, nei žinutes siuntusių asmenų. Nors atsakovas teigia, kad išlaikymą nepilnamečiams vaikams jis teikė, tačiau byloje nėra objektyvių įrodymų, leidžiančių pagrįsti atsakovo teiginius. Kaip matyti, ieškovė ir atsakovas nebuvo susituokę, todėl nėra pagrindo preziumuoti jų gyvenimo kartu ir išlaikymo vaikams teikimo faktų. Atsakovui objektyviais įrodymais neįrodžius šalių vaikams nuolat, ne vienkartiniais pirkiniais, paslaugomis ar dovanomis, teikto išlaikymo, nėra pagrindo spręsti, kad ieškovės reikalavimas dėl įsiskolinimo fakto yra nepagrįstas.

Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, įstatymo nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, iš atsakovo priteisiamas 6400 Eur išlaikymo vaikams įsiskolinimas už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) įskaitytinai (16 × 400 = 6 400) (CK 3.196 straipsnis, 3.200 straipsnis), tačiau, atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį, sveikatos būklę ir galimybes mokėti priteistas sumas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas šią sumą sumažina iki 2000 Eur. Teismo vertinimu, teismo sprendimas numatytus tikslus tik tada, kai jis yra realiai vykdomas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo turtinė padėtis šiuo metu nėra gera, jis nedirba, iš atsakovo, kaip fizinio asmens, priteisiamo išlaikymo įsiskolinimo suma (2000 Eur) yra pakankamai didelė, sprendžia, kad yra pagrindas išdėstyti iš atsakovo priteisto išlaikymo įsiskolinimo mokėjimą. Darytina išvada, kad iš atsakovo priteisto išlaikymo įsiskolinimo mokėjimą yra tikslinga išdėstyti 16 mėnesių laikotarpiui. Siekiant užtikrinti ieškovės teisėtus interesus, numatytina, kad atsakovui ilgiau nei 1 mėnesį (30 kalendorinių dienų) pradelsus bent vieną mokėjimą pagal nustatytus mokėjimo terminus, laikoma, kad suėjo terminas visos sumos mokėjimui, neatsižvelgiant į nustatytą grafiką, t. y. ieškovė įgyja teisę prašyti teismo išduoti vykdomąjį raštą visai likusiai neapmokėtai skolos sumai.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo vaikams formos ir dydžio nustatymo res judicata galios bylos šalims neįgyja, todėl po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus kitoms svarbioms aplinkybėms, tiek motina, tiek ir tėvas gali kreiptis dėl išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Už ieškinio reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo mokėtinas 342 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista ((600 Eur/mėn. x 12 mėn. x 3 proc.) – 25 proc.) + ((8000 × 3 proc.) - 25 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovė pateikdama ieškinį už neturtinį reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo turėjo sumokėti 109,00 Eur žyminį mokestį (CPK 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai). 2024 m. vasario 7 d. teismo nutartimi ieškovei K. V. 109,00 Eur už ieškinio pateikimą valstybei mokėtino žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo byloje priėmimo.

Kadangi ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies (tenkinta 45,84 % ieškovės reikalavimų), todėl iš ieškovės valstybei priteistina 59,03 Eur bylinėjimosi išlaidos dėl jos nesumokėto žyminio mokesčio už reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Atsakovas P. J. (duomenys neskelbtini) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu yra 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, todėl iš atsakovo valstybei nepriteisiamos bylinėjimosi išlaidos dėl ieškovės valstybei nesumokėto žyminio mokesčio dalies (CPK 93 straipsnis).

Pateikti dokumentai patvirtina, kad dėl atsakovui P. J. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valstybė turėjo 545,83 Eur išlaidas advokatės teisinėms paslaugoms apmokėti. Iš ieškovės valstybei, proporcingai netenkintų reikalavimų daliai, priteistinos 295,62 Eur išlaidos atsakovo advokatės teisinei pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jos motina ieškove K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą sūnui P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį, išlaikymo sumas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos, t. y. 2024 m. rugsėjo 13 d., iki vaikų pilnametystės.

Paskirti K. V. P. J. ir K. J. skirtų ir priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja.

Priteisti iš atsakovo P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) (įskaitytinai). Išdėstyti atsakovui 2000 Eur sumos mokėjimą ieškovei 16 (šešiolikos) mėnesių laikotarpiui mokant kiekvieną mėnesį lygiomis dalimis po 125 Eur (vienas šimtas dvidešimt penki eurai). Mokėjimo pradžią skaičiuoti nuo 2024 m. spalio 15 d. Nustatyti, kad atsakovui ilgiau nei 1 mėnesį (30 kalendorinių dienų) pradelsus bent vieną skolos mokėjimą pagal nustatytus mokėjimo terminus, laikoma, kad suėjo terminas visos skolos mokėjimui, neatsižvelgiant į nustatytą grafiką, t. y. ieškovė įgyja teisę prašyti teismo išduoti vykdomąjį raštą visai likusiai neapmokėtai skolos sumai.

Nustatyti atsakovo P. J. bendravimo su vaikais P. J. ir K. J. tvarką:

1. Atsakovas pasiima nepilnamečius vaikus kas antrą savaitgalį, iš jų gyvenamosios vietos penktadieniais 18 val. ir pristato juos į gyvenamąją vietą iki sekmadienio 18 val.;

2. Atsakovas gali vaikų bei savo atostogų metu, atsižvelgiant į vaikų mokymosi ir atostogų programą, bendrauti su vaikais keturis kartus per metus:

2.1. Atsakovas turi teisę praleisti su vaikais penkias savaites jų vasaros atostogų metu;

2.2. Atsakovas su vaikais bendrauja neporinių metų rudens atostogų metu nuo paskutinės mokslų dienos prieš prasidedant atostogoms 18.00 val. iki paskutinės atostogų dienos 18.00 val., paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant juos į vaikų gyvenamąją, arba į kitą šalių sutartą vietą. Poriniais metais nurodytas atostogų dienas vaikas praleidžia su mama K. V.. Šios nuostatos taikomos nepaisant kitų bendravimo tvarkos punktų.

2.3. Atsakovas su vaikais bendrauja porinių metų žiemos atostogų metu nuo gruodžio 26-os dienos 10.00 val. iki paskutinės atostogų dienos 18.00 val., paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant juos į vaikų gyvenamąją, arba į kitą šalių sutartą vietą. Neporiniais metais nurodytas atostogų dienas vaikas praleidžia su mama K. V.. Šios nuostatos taikomos nepaisant kitų bendravimo tvarkos punktų.

2.4. Atsakovas su vaikais bendrauja neporinių metų pavasario atostogų metu nuo paskutinės mokslų dienos prieš prasidedant atostogoms 18.00 val. iki paskutinės atostogų dienos 18.00 val., paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant juos į vaikų gyvenamąją, arba į kitą šalių sutartą vietą. Poriniais metais nurodytas atostogų dienas vaikas praleidžia su mama K. V.. Šios nuostatos taikomos nepaisant kitų bendravimo tvarkos punktų.

2.5. Atsakovas su vaikais bendrauja neporinių metų Šv. Kūčių ir Šv. Kalėdų pirmą dieną, nuo gruodžio 24-os dienos 10.00 val. iki gruodžio 25-os dienos 19.00 val., paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant juos į vaikų gyvenamąją, arba į kitą šalių sutartą vietą. Poriniais metais nurodytas švenčių dienas vaikas praleidžia su mama K. V.. Šios nuostatos taikomos nepaisant kitų bendravimo tvarkos punktų.

2.6. Atsakovas su vaikais bendrauja porinių metų gruodžio 31-ą dieną ir sekančių neporinių metų sausio 1-ą dieną, nuo gruodžio 31-os dienos 10.00 val. iki paskutinės vaiko žiemos atostogų dienos 18.00 val., paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant juos į vaikų gyvenamąją, arba į kitą šalių sutartą vietą. Neporinių metų gruodžio 31-ą dieną ir sekančių porinių metų sausio 1-ą dieną šiame punkte nustatyta tvarka vaikai praleidžia su mama K. V.. Šios nuostatos taikomos nepaisant kitų bendravimo tvarkos punktų.

2.7. Atsakovas su vaikais bendrauja porinių metų Šv. Velykų abi dienas nuo pirmos Šv. Velykų dienos 10.00 val. iki antros Šv. Velykų dienos 19.00 val., paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant juos į vaikų gyvenamąją, arba į kitą šalių sutartą vietą. Neporiniais metais nurodytas švenčių dienas vaikas praleidžia su mama K. V.. Šios nuostatos taikomos nepaisant kitų bendravimo tvarkos punktų.

2.8. Atsakovas su vaikais bendrauja porinių metų Šv. Velykų atostogų metu nuo jų pradžios 10.00 val. iki paskutinės atostogų dienos 18.00 val. arba iki antros Šv. Velykų dienos 19.00 val., jeigu atostogos baigiasi šia diena, paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant juos į vaikų gyvenamąją arba į kitą šalių sutartą vietą. Neporiniais metais nurodytas Šv. Velykų atostogų dienas vaikas praleidžia su mama K. V.. Šios nuostatos taikomos nepaisant kitų bendravimo tvarkos punktų.

2. Vaikams susirgus, atsakovo bendravimo su vaikais savaitgaliais ar atostogų metu dienos perkeliamos sekantiems savaitgaliams ar šios dienos pridedamos prie kitų tais metais bendravimo su vaikais dienų.

3. Vaikams išvykus iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynias dienas ar pakeitus gyvenamąją vietą, ieškovė apie tai praneša atsakovui SMS žinute arba kita ryšio priemone, ar raštu, ne vėliau kaip vieną dieną iki išvykimo ir nurodo gyvenamosios vietos adresą bei susiekimo su vaikais ryšio priemonės numerį.

4. Ieškovė suteikia galimybę atsakovui bendrauti su nepilnamečiais vaikais Skype, Viber, Facebook programų ar telefono pagalba, kiek tai netrukdo vaikų poilsio režimo, mokymosi ir užklasinės veiklos bei atsižvelgiant į vaikų norą.

5. Ieškovė privalo informuoti atsakovą apie vaikų susirgimus, suteikiant teisę atsakovui susipažinti su medicininiais dokumentais.

6. Ieškovė K. V. ir atsakovas P. J. gali bendru susitarimu, esant galimybėms, atsižvelgiant į vaikų norus, susitarti bei koreguoti nustatytos bendravimo tvarkos laiką, trukmę ir kitas sąlygas.

7. Atsiradus kitoms svarbioms aplinkybėms, susijusioms su vaikais, abu tėvai per protingą terminą privalo apie tai informuoti kitą iš tėvų.

8. Ieškovė K. V. įsipareigoja prieš dieną iki atsakovo P. J. bendravimo su vaikais pradžios informuoti atsakovą sms žinute arba telefonu, jei yra aplinkybės, dėl kurių vaikai negalėtų praleisti jiems skirto laiko su tėvu.

9. Atsakovas P. J. įsipareigoja prieš dieną iki jo bendravimo su vaikais pradžios informuoti ieškovę sms žinute arba telefonu, ar jis atvyks pasiimti vaikų praleisti jiems skirto laiko su tėvu.

Priteisti iš ieškovės K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 59,03 Eur (penkiasdešimt devyni eurai ir trys euro centai) žyminį mokestį bei 295,62 Eur (du šimtai devyniasdešimt penki eurai ir šešiasdešimt du euro centai) dydžio išlaidas dėl atsakovui teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos.

Likusioje dalyje ieškinio reikalavimus atmesti.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Panaikinti 2024 m. vasario 9 d. Plungės apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones nuo šio teismo sprendimo priėmimo dienos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.