- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-29
- Bylos Nr.
- e2-398-236/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00757-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kazys Kailiūnas
- Pareiškėjas
- S. Š.
- Atsakovas
- M. K., S. K.
- Ieškovas
- R. T.
- Trečiasis asmuo
- D. Š., S. Š.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo S. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-5651-661/2017, kuria netenkintas pareiškėjo S. Š. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-732-781/2014 pagal atsakovų M. K., M. K. ir S. K. patikslintą priešieškinį ieškovui R. T. dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, dalyvaujant tretiesiems asmenims D. Š., S. Š.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje pagal atsakovų M. K., M. K. ir S. K. patikslintą priešieškinį ieškovui R. T. dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, dalyvaujant tretiesiems asmenims D. Š., S. Š., 2014-11-17 sprendimu nusprendė patikslintą priešieškinį atmesti. Lietuvos apeliacinis teismas 2016-12-02 sprendimu nusprendė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014-11-17 sprendimą ir priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti, pripažinti negaliojančiu 2009-08-10 turto pardavimo iš varžytynių aktą vykdomojoje byloje Nr. 0178/08/01166 ir taikyti restituciją, priteisti iš trečiojo asmens S. Š. atsakovei M. K. žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurio bendras plotas 0,9700 ha, esantį (duomenys neskelbtini), su iki varžytynių buvusiais apsunkinimais (areštu ir hipoteka pagal valstybės registrus), priteisti trečiajam asmeniui S. Š. iš atsakovės M. K. 16 414,71 Eur, priteisti trečiajam asmeniui S. Š. iš trečiojo asmens D. Š. 1 664,82 Eur, priteisti iš ieškovo R. T. ir trečiųjų asmenų S. Š. ir D. Š. po 1 063,70 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui S. K., priteisti iš ieškovo R. T. ir trečiųjų asmenų S. Š. ir D. Š. po 173,38 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.Pareiškėjas S. Š. 2017-10-24 kreipėsi į teismą su prašymu, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-732-781/2014 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2016-12-02 sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjo teigimu, yra pagrindas atnaujinti procesą byloje Nr. 2-732-781/2014, remiantis tuo, bylos nagrinėjimo metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, kurie iš esmės sukliudė tinkamai išnagrinėti šią bylą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. 2017-07-24 realiai naujai paaiškėjusios aplinkybės (VĮ Registrų centras suteikta informacija ir patvirtinimas apie sandorius 2007-2009 metais) patvirtina, kad nei ekspertizės akte Nr. R-16-0 L nei Lietuvos apeliacinio teismo 2016-12-02 sprendime iš esmės nebuvo analizuojamos ir vertinamos faktinės aplinkybės, lėmusios nekilnojamojo turto vertės drastišką mažėjimą ekonominės krizės metu, o kartu ir nebuvo atsižvelgta į nekilnojamojo turto vertės kainų pokyčius, lyginant su 2007 - 2008 metais vykusiais nekilnojamojo turto sandoriais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2017-11-22 nutartimi nutarė atmesti S. Š. prašymą atnaujinti procesą, vadovaudamasis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu civilinėje byloje Nr. 2-732-781/2014.Teismas nustatė, kad ginčas byloje kilęs dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu (turtas parduotas už per mažą kainą). Civilinėje byloje, kurioje buvo nagrinėjamas ieškovo R. T. pareikštas actio Pauliana ieškinys atsakovams M. K., M. K. ir S. K., atsakovai M. K., M. K. ir S. K. pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009-09-24 nutartimi patvirtintą antstolio D. Š. surašytą varžytynių aktą dėl 0,9700 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pardavimo už 62 425 Lt pirkėjui S. Š.. Lietuvos apeliacinio teismo 2013-10-02 nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2012-03-06 sprendimo dalis, kuria tenkintas ieškovo R. T. ieškinys, palikta nepakeista, o sprendimo dalis, kuria atsakovų priešieškinys atmestas, panaikinta ir byla šioje dalyje grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.Teismas pažymėjo, kad atsakovai priešieškinyje nurodė, jog vykdant Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartį išieškoti iš skolininkės M. K. 294 150 Lt ieškovo R. T. naudai ir 70 762 Lt A. K. naudai bei priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą ginčo žemės sklypą, antstolis D. Š. 2008-07-14 paskyrė ekspertizę žemės sklypo rinkos vertei nustatyti. UAB „Butas tau” 2008-07-30 nustatė turto rinkos vertę - 118 000 Lt. Atsakovė su šia kaina nesutiko, nes pagal skelbimus spaudoje 1 aro žemės rinkos vertė šioje vietovėje buvo nuo 10 000 Lt iki 15 000 Lt, o viso sklypo rinkos vertė apie 1 mln. Lt. Atsakovė kreipėsi į UAB „Krivita”, kuri nustatė ginčo turto rinkos vertę - 900 000 Lt, tačiau antstolis į atsakovės prašymą skirti pakartotinę ekspertizę nereagavo ir nustatė pirmųjų varžytynių kainą - 94 000 Lt. Vilniaus rajono apylinkės teismas, tenkindamas atsakovės skundą dėl antstolio veiksmų, 2008-11-20 priėmė nutartį pripažinti neteisėtu ir panaikinti antstolio D. Š. 2008-09-04 patvarkymą parduoti turtą ir paskirti pakartotinę ekspertizę areštuoto turto rinkos vertei nustatyti. 2009-04-15 atlikta teismo paskirta papildoma ekspertizė, kurią atliko UAB „Ober-Haus”. Ginčo žemės sklypas įvertintas 100 000 Lt. 2011-05-11 atsakovai užsakė UAB „Negrita” turto vertinimą. Turto vertintojas nustatė turto rinkos vertę - 670 000 Lt. Atsakovų teigimu, žemės sklypas buvo parduotas už iš esmės mažesnę nei rinkos kainą, o tai sudaro pagrindą varžytynių aktą pripažinti negaliojančiu ir taikyti restituciją, paimant nesąžiningai įgytą daiktą iš pirkėjo S. Š..
Teismas nustatė, kad ieškovas R. T. ir trečiasis asmuo S. Š. prašė priešieškinį atmesti. Nurodė, kad ginčo žemės sklypui nustatytos specialios naudojimo sąlygos - naudingųjų iškasenų telkinių eksploatacijai. Pagal specialiąsias sklypo naudojimo sąlygas statyba ginčo žemės sklype negalima ir ši aplinkybė iš esmės mažina sklypo kainą. Atsakovų pateikti turto vertinimai nepagrįsti, nes juos atliekant neatsižvelgta į specialiąsias ginčo sklypo naudojimo sąlygas. Antstolis du kartus skyrė ekspertizę žemės sklypo rinkos vertei nustatyti ir šių ekspertizių išvados dėl turto kainos iš esmės nesiskyrė. Trečiasis asmuo S. Š. ginčo sklypą pirko pardavimui, tačiau per metus nepavyko šio sklypo parduoti už 120 000 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas, iš naujo išnagrinėjęs civilinę bylą pagal priešieškinį, 2014-11-17 sprendimu nusprendė patikslintą priešieškinį atmesti. Lietuvos apeliacinis teismas 2016-12-02 sprendimu nusprendė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014-11-17 sprendimą ir priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti, pripažinti negaliojančiu 2009-08-10 turto pardavimo iš varžytynių aktą vykdomojoje byloje Nr. 0178/08/01166 ir taikyti restituciją, priteisti iš trečiojo asmens S. Š. atsakovei M. K. žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurio bendras plotas 0,9700 ha, esantį (duomenys neskelbtini), su iki varžytynių buvusiais apsunkinimais (areštu ir hipoteka pagal valstybės registrus), priteisti trečiajam asmeniui S. Š. iš atsakovės M. K. 16 414,71 Eur, priteisti trečiajam asmeniui S. Š. iš trečiojo asmens D. Š. 1 664,82 Eur, priteisti iš ieškovo R. T. ir trečiųjų asmenų S. Š. ir D. Š. po 1 063,70 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui S. K., priteisti iš ieškovo R. T. ir trečiųjų asmenų S. Š. ir D. Š. po 173,38 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Pareiškėjo teigimu, iki ekonominės krizės (2007-2008 metais) buvusių nekilnojamojo turto kainų piko laikotarpiu atliktas turto vertinimas (atlikta ekspertizės akte Nr. R-16-01) neatitinka ekonominės krizės metu vyravusių rinkos kainų. Jų, o kartu ir analogiškų žemės sklypų paklausos drastiško mažėjimo ir jų vertinimo svarbą šioje byloje patvirtina pareiškėjo naujai sužinota informacija (oficialiai naujai gauti duomenys) iš VĮ Registrų centras. 2017-07-24 raštu VĮ Registru centro suteikta informacija apie 2007-2009 metais įvykusius žemės ūkio paskirties sklypų, esančių Zujūnų sen., sandorius.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs bei ištyręs duomenis apie ginčo turto rinkos kainų pokyčius, sprendė, kad nagrinėjant ginčą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose ginčo turtas buvo ne kartą vertinamas ir skiriamos ekspertizės. Lietuvos apeliacinis teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, įvertino pakartotinės ekspertizės išvadą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Teisėjų kolegija sprendė, kad eksperto išvada kitiems byloje esantiems įrodymams neprieštarauja. Dėl to teismas sprendė, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl ginčo turto vertės pokyčių buvo ištirtos ir konstatuotos.
Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo pridėti dokumentai VĮ Registrų centro informacinė pažyma, S. R. konsultacinės nuomonės nuorašas ir kiti pateikti duomenys negalėjo paneigti jau byloje išnagrinėtų aplinkybių įsiteisėjusiame sprendime, kuriame teismas rėmėsi ne specialisto nuomone, o teismo eksperto aktu, turinčiu didesnę įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetu.
Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą, sprendė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai VĮ Registrų centro informacinė pažyma, S. R. konsultacinės nuomonės nuorašas, neatitko CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų reikalavimų ir suformuotos teismų praktikos proceso atnaujinimo bylose šiuo pagrindu.
III. Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėjas S. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017-11-22 nutartį, klausimą išspręsti iš esmės - atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-732-781/2014. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas išsamiai neišnagrinėjo visų atnaujinti procesą išdėstytų argumentų ir faktinių aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų, neįsigilino į nurodomus faktus, patvirtinančius, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nustatant ginčo žemės sklypo rinkos vertę, nebuvo įvertinti visi svarbūs faktoriai, realiai turėję įtakos ženkliam žemės sklypų rinkos vertės mažėjimą ginčo sandorio sudarymo metu, todėl ekspertizės akte Nr. R-16-01, o taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2016-12-02 sprendime buvo nustatyta akivaizdžiai per didelė, realios rinkos vertės neatitinkanti ginčo žemės sklypo kaina, kas kartu lėmė neteisingo sprendimo panaikinti pardavimo iš varžytinių aktą priėmimą.
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjo nurodomos naujai paaiškėjusios aplinkybės bei pateikiami jas patvirtinantys nauji įrodymai neatitinka CPK 366 str. 1 d. 2 p. reikalavimų. Egzistuoja visi CPK 366 str. 1 d. 2 p. numatyti proceso atnaujinimo pagrindai, kadangi mano nurodomos naujai paaiškėjusios aplinkybės egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą, tačiau jos realiai nebuvo vertinamos ir tiriamos bylą nagrinėjant iš esmės, apie tai pareiškėjui tapo žinoma jau įsiteisėjus teismo sprendimui bei turi esminę reikšmę bylai, nes jas išsamiai ištyrus ir įvertinus būtu išsamiai išnagrinėta byla ir akivaizdžiai priimtas naujas sprendimas, atmetant atsakovų nepagrįstą priešieškinį.
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nagrinėjant ginčą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose ginčo turtas buvo ne kartą vertinamas ir skiriamos ekspertizės. Pakartotinai atliktos ekspertizės akte Nr. R-16-01 (kuria išimtinai rėmėsi Lietuvos apeliacinis teismas) išvada dėl tariamos ginčo žemės sklypo rinkos vertės iš esmės yra grindžiama matematiniu skaičiavimu pagal kitų 2007-2008 metais įvykusių trijų žemės sklypų pardavimo sandorių vertes (matematiškai išvedant verčių vidurkį). Tačiau byloje iš esmės nebuvo nustatinėjamos ir analizuojamos sąlygos, kurios minimu laikotarpiu (2007-2009 metais) esmingai įtakojo nekilnojamojo turto rinkos pasikeitimus, jos dalyviu elgesį ir finansines galimybes, o kartu ir ženklu šioje srityje nekilnojamojo turto vertės mažėjimą.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darė išvadą, kad S. R. konsultacinės nuomonės nuorašas ir kiti pateikti duomenys negalėjo paneigti jau byloje išnagrinėtų aplinkybių įsiteisėjusiame sprendime, kuriame teismas rėmėsi ne specialisto nuomone, o teismo eksperto aktu, turinčiu didesnę įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetu. Atliekant apeliacinės instancijos teismo paskirtą teismo ekspertizę buvo panaudotas netinkamas tyrimo metodas, nebuvo įvertintas ekonominės krizės poveikis nekilnojamojo turto rinkai, neanalizuotos kitos aplinkybės, objektyviai turėjusios įtakos ženkliam ginčo žemės sklypo vertės mažėjimui, todėl gautos išvados (kuriomis išimtinai rėmėsi ir apeliacinės instancijos teismas, priimdamas 2016-12-02 sprendimą) dėl ginčo žemės sklypo vertės akivaizdžiai neatitiko (neatitinka) sandorio sudarymo metu realios šio žemės sklypo rinkos vertės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2017-11-22 nutartis paliktina nepakeista.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria teismas, atsisakė tenkinti prašymą dėl proceso atnaujinimo, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 str. 1 d.).
Proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė teisės į teismą įgyvendinimo priemonė. Kasacinis teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimais dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose yra pažymėjęs, kad vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiko atžvilgiu, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamomis aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014).
CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Kasacinio teismo praktika dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių kaip proceso atnaujinimo pagrindo yra suformuota. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-10-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016). Taigi nagrinėjant prašymą atnaujinti procesą paminėtu pagrindu, visų pirma būtina išsiaiškinti, ar apelianto nurodytos aplinkybės laikytinos naujai paaiškėjusiomis ir esminėmis, t. y. ar jos būtų lėmusios kitokius teismų sprendimus byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą.
Nagrinėjamu atveju apeliantas kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, realiai naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis. Apelianto teigimu, VĮ Registrų centras suteikta informacija ir patvirtinimas apie sandorius 2007-2009 metais patvirtina, kad nei ekspertizės akte Nr. R-16-0 L nei Lietuvos apeliacinio teismo 2016-12-02 sprendime iš esmės nebuvo analizuojamos ir vertinamos faktinės aplinkybės, lėmusios nekilnojamojo turto vertės drastišką mažėjimą ekonominės krizės metu, o kartu ir nebuvo atsižvelgta į nekilnojamojo turto vertės kainų pokyčius, lyginant su 2007 - 2008 metais vykusiais nekilnojamojo turto sandoriais.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjant ginčą tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, ginčo turtas buvo ne kartą vertinamas ir skiriamos ekspertizės. Be to, kartu su kitais byloje esančiais įrodymais Lietuvos apeliacinis teismas taip pat įvertino pakartotinės ekspertizės išvadą, buvo konstatuota, kad eksperto išvada kitiems byloje esantiems įrodymams neprieštarauja. Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjant apeliacine tvarka pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl ginčo turto vertės pokyčių buvo ištirtos ir konstatuotos.
Apeliacinis teismas pagal bylos duomenis sprendžia, kad pareiškėjo pridėti dokumentai VĮ Registrų centro informacinė pažyma, S. R. konsultacinės nuomonės nuorašas ir kiti pateikti duomenys negali paneigti jau byloje išnagrinėtų aplinkybių įsiteisėjusiame sprendime, kuriame teismas rėmėsi ne specialisto nuomone, o teismo eksperto aktu, turinčiu didesnę įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetu. Nagrinėjamu apeliantas nepaneigė apeliacinės instancijos teismo ištirtų bei konstatuotų aplinkybių dėl ginčo turto vertės pokyčių.
Nurodyti pareiškėjo pateikti duomenys, kuriais grindžiamas prašymas dėl prašymo atnaujinimo, pareiškėjui buvo prieinami civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės metu, pareiškėjui galėjo būti žinomi, todėl šie duomenys nelaikytini naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, kurios negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 str. 1 d. 2 p.).
Apeliacinio teismo vertinimu, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, padarė teisingas išvada dėl ginčo žemės sklypo rinkos vertės.
Esant tokioms nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 263 str. 1 d.).
Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjo atskirasis skundas nepagrįstas ir atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutartį nepakeistą.