Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Barkauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo (trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų) S. Š. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-732-781/2014 pagal atsakovų M. K., M. K. ir S. K. patikslintą priešieškinį ieškovui R. T., tretieji asmenys D. Š., S. Š., dėl varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017 m. spalio 24 d. Vilniaus apygardos teisme gautas pareiškėjo (trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų) S. Š. prašymas atnaujinti procesą, vadovaudamasis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu civilinėje byloje Nr. 2-732-781/2014, panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 2 d. sprendimą, kuriuo atsakovų priešieškinys buvo patenkintas ir šį prieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.Pareiškėjas nurodė, jog jo nuomone, yra pagrindas atnaujinti procesą byloje Nr. Nr. 2-732-781/2014, remiantis tuo, bylos nagrinėjimo metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, kurie iš esmės sukliudė tinkamai išnagrinėti šią bylą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. 2017-07-24 realiai naujai paaiškėjusios aplinkybės (VĮ Registrų centras suteikta informacija ir patvirtinimas apie sandorius 2007-2009 metais) patvirtina, kad nei ekspertizės akte Nr. R-16-0 L nei Lietuvos apeliacinio teismo 2016-12-02 sprendime iš esmės nebuvo analizuojamos ir vertinamos faktinės aplinkybės, Įėmusios nekilnojamojo turto vertės drastišką mažėjimą ekonominės krizės metu, o kartu ir nebuvo atsižvelgta į nekilnojamojo turto vertės kainų pokyčius, lyginant su 2007 - 2008 metais vykusiais nekilnojamojo turto sandoriais.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl proceso atnaujinimo atmetamas

Nustatyta, kad Proceso atnaujinimas yra viena iš valstybės nustatytų teisės į teismą įgyvendinimo procesinių priemonių. Teismų praktikoje akcentuojamas proceso atnaujinimo, kaip teisės į teismą įgyvendinimo priemonės, išimtinumas. Vienas esminių teisinės valstybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, suponuoja, kad įsiteisėję teismų sprendimai gali būti peržiūrėti tik esant įstatyme įtvirtintiems pagrindams ir taikant juos neformaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014; 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014; kt.). Proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą. Dėl šios priežasties, teismui yra svarbu, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį, tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu.Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: 1) tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) jos turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas, be kita ko, taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Tai reiškia, kad proceso atnaujinimui nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BAB „Statūna“ v. UAB „Parama“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-57/2008; teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, bylos Nr. 3K-3-323/2012; 2014 m. vasario 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal UAB „Vilpra“ prašymą, bylos Nr. 3K-3-31/2014).Ginčas byloje kilęs dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 602 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu (turtas parduotas už per mažą kainą).Civilinėje byloje, kurioje buvo nagrinėjamas ieškovo R. T. pareikštas actio Pauliana ieškinys atsakovams M. K., M. K. ir S. K., atsakovai M. K., M. K. ir S. K. pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartimi patvirtintą antstolio D. Š. surašytą varžytinių aktą dėl 0,9700 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo už 62 425 Lt pirkėjui S. Š..Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2A-838/2013) Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 6 d. sprendimo dalis, kuria tenkintas ieškovo R. T. ieškinys, palikta nepakeista, o sprendimo dalis, kuria atsakovų priešieškinys atmestas, panaikinta ir byla šioje dalyje grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.Atsakovai priešieškinyje nurodė, kad, vykdant Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartį išieškoti iš skolininkės M. K. 294 150 Lt ieškovo R. T. naudai ir 70 762 Lt A. K. naudai bei priverstinai parduoti iš varžytinių įkeistą nekilnojamąjį daiktą - 0,9700 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 2008 m. liepos 14 d. antstolis D. Š. paskyrė ekspertizę žemės sklypo rinkos vertei nustatyti. UAB „Butas tau” 2008 m. liepos 30 d. nustatė turto rinkos vertę - 118 000 Lt. Atsakovė su šia kaina nesutiko, nes pagal skelbimus spaudoje 1 aro žemės rinkos vertė šioje vietovėje buvo nuo 10 000 Lt iki 15 000 Lt, o viso sklypo rinkos vertė apie 1 mln. Lt. Atsakovė kreipėsi į UAB „Krivita”, kuri nustatė ginčo turto rinkos vertę - 900 000 Lt, tačiau antstolis į atsakovės prašymą skirti pakartotinę ekspertizę nereagavo ir nustatė pirmųjų varžytinių kainą - 94 000 Lt. Vilniaus rajono apylinkės teismas, tenkindamas atsakovės skundą dėl antstolio veiksmų, 2008 m. lapkričio 20 d. priėmė nutartį pripažinti neteisėtu ir panaikinti antstolio D. Š. 2008 m. rugsėjo 4 d. patvarkymą parduoti turtą ir paskirti pakartotinę ekspertizę areštuoto turto rinkos vertei nustatyti. 2009 m. balandžio 15 d. atlikta teismo paskirta papildoma ekspertizė, kurią atliko UAB „Ober-Haus”. Ginčo žemės sklypas įvertintas 100 000 Lt. 2011 m. gegužės 11 d. atsakovai užsakė UAB „Negrita” turto vertinimą. Turto vertintojas nustatė turto rinkos vertę - 670 000 Lt.Atsakovai teigė, kad žemės sklypas buvo parduotas už iš esmės mažesnę nei rinkos kainą, o tai sudaro pagrindą varžytinių aktą pripažinti negaliojančiu ir taikyti restituciją, paimant nesąžiningai įgytą daiktą iš pirkėjo S. Š..Ieškovas R. T. ir trečiasis asmuo S. Š. prašė priešieškinį atmesti. Nurodė, kad ginčo žemės sklypui nustatytos specialios naudojimo sąlygos - naudingųjų iškasenų telkinių eksploatacijai. Pagal specialiąsias sklypo naudojimo sąlygas statyba ginčo žemės sklype negalima ir ši aplinkybė iš esmės mažina sklypo kainą Atsakovų pateikti turto vertinimai nepagrįsti, nes juos atliekant neatsižvelgta į specialiąsias ginčo sklypo naudojimo sąlygas. Antstolis du kartus skyrė ekspertizę žemės sklypo rinkos vertei nustatyti ir šių ekspertizių išvados dėl turto kainos iš esmės nesiskyrė. Trečiasis asmuo S. Š. ginčo sklypą pirko pardavimui, tačiau per metus nepavyko šio sklypo parduoti už 120 000 Lt.Vilniaus apygardos teismas, iš naujo išnagrinėjęs civilinę bylą pagal priešieškinį, 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimu priešieškinį atmetė.Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovų (ieškovų pagal priešieškinį) S. K. ir M. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimo, 2016 m. gruodžio 2 d. priėmė sprendimą ir nusprendė Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - priešieškinį tenkinti. Pripažinti negaliojančiu 2009 m. rugpjūčio 10 d. Turto pardavimo iš varžytinių aktą vykdomojoje byloje Nr. 0178/08/01166 ir taikyti restituciją: priteisti iš trečiojo asmens S. Š. atsakovei M. K. žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kurio bendras plotas 0,9700 ha, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su iki varžytinių buvusiais apsunkinimais (areštu ir hipoteka pagal valstybės registrus). Priteisti trečiajam asmeniui S. Š. iš atsakovės M. K. 16 414,71 Eur. Priteisti trečiajam asmeniui S. Š. iš trečiojo asmens D. Š. 1 664,82 Eur.Pareiškėjas nurodo, kad nurodytų faktinių aplinkybių egzistavimą, jog iki ekonominės krizės, juo labiau jos išvakarėse (2007-2008 metais) buvusių nekilnojamojo turto kainų piko laikotarpiu atliktas turto vertinimas (kaip tai išimtinai atlikta ekspertizės akte Nr. R-16-01), neatitinka ekonominės krizės metu vyravusių rinkos kainų, jų, o kartu ir analogiškų žemės sklypų paklausos drastiško mažėjimo ir jų vertinimo svarbą šioje byloje patvirtina pareiškėjo naujai sužinota informacija (oficialiai naujai gauti duomenys) iš VĮ Registrų centras. Tik 2017-07-24 raštu VĮ Registru centras, kuri suteikė informaciją apie 2007-2009 metais įvykusius žemės ūkio paskirties sklypu, esančių (duomenys neskelbtini), sandorius. Teismas ištyręs pateiktus ieškovo duomenis apie ginčo turto rinkos kainų pokyčius sprendžia, jog nagrinėjant ginčą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose ginčo turtas buvo ne kartą vertinamas ir skiriamos ekspertizės. Lietuvos apeliacinis teismas priimdamas ginčijamą sprendimą įvertino pakartotinės ekspertizės išvadą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Kolegija sprendė, kad eksperto išvada kitiems byloje esantiems įrodymams neprieštarauja. Taigi, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl ginčo turto vertės pokyčių buvo ištirtos ir konstatuotos. Pareiškėjo pridėti dokumentai - VĮ Registrų centras informacinė pažyma, S. R. konsultacinės nuomonės nuorašas ir kiti pateikti duomenys negali paneigti jau byloje išnagrinėtų aplinkybių įsiteisėjusiame sprendime, kuriame teismas rėmėsi ne specialisto nuomone, o teismo eksperto aktu, turinčiu didesnę įrodomąją reikšmę ir įrodymų visetu. Teismas vertindamas prašymą atnaujinti procesą byloje ir aplinkybes, kuriomis grindžiamas šis prašymas, konstatuoja, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir jas patvirtinantys įrodymai VĮ Registrų centras informacinė pažyma, S. R. konsultacinės nuomonės nuorašas, neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų reikalavimų ir suformuotos teismų praktikos proceso atnaujinimo bylose šiuo pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 365-374 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1,2, 1.5 straipsniais, teismas

nutaria:

atmesti S. Š. prašymą atnaujinti procesą, vadovaudamasis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu civilinėje byloje Nr. 2-732-781/2014.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.