- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-03
- Bylos Nr.
- e2A-66-267/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00785-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius
- Atsakovas
- S. J., V. K.
- Ieškovas
- V. K.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkės ir pranešėjos), Egidijaus Mockevičiaus ir Vytauto Kursevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. J. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2221-721/2019 pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei S. J. dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta ir atsakovės S. J. priešinį ieškinį atsakovui V. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas V. K. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti nesudaryta (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad, nors minėta paskolos sutartis su atsakove S. J. ir buvo pasirašyta, faktiškai joje nurodyta suma jam nebuvo perduota. Šalių nesiejo paskolos teisiniai santykiai. Dėl to paskolos sutartis pripažintina nesudaryta (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.875 straipsnio 3 dalis). Ieškovas taip pat nurodė, kad po tėvo mirties 2013 m. jis kartu su seserimis G. O., V. G. ir atsakove S. J. paveldėjo gyvenamąjį namą ir kiemo statinius. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto 15-ame notarų biure sudarytomis dovanojimo sutartimis seserys padovanojo jam savo dalis paveldėto turto, o jis pasirašė tris paskolos sutartis, pagal kurias atsakovė ir kitos seserys jam paskolino po 56000 Lt. Nors jis ir pasirašė tokias sutartis, ginčo sandoriuose nurodytų 56000 litų sumos nebuvo gavęs nei grynaisiais, nei bankiniu pavedimu nei prieš pasirašant ginčo sandorius, nei vėliau juos pasirašius. Dovanojimo sutartys buvo sudaromos artimų žmonių ir iš tikrųjų šalys buvo susitarusios taip, jog už dovaną seserims bus atsilyginta, t. y. šalys pasirinko tokią paveldėto turto pasidalijimo formą. Ieškovė yra jo sesuo, jos materialinė padėtis buvo nelengva, todėl ji net neturėjo finansinių galimybių suteikti jam tokio dydžio paskolos.
Žemesnės instancijos teismas
2019 m. gegužės 15 d. Telšių apylinkės teismo pirmininkės nutartimi buvo sujungtos civilinės bylos pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei S. J. dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta ir pagal ieškovės S. J. ieškinį atsakovui V. K. dėl skolos priteisimo į vieną bylą, todėl S. J. ieškinys šioje byloje laikytinas priešiniu ieškiniu.
Šalies argumentai
Atsakovė S. J. priešiniu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo V. K. 16218,73 Eur (56000 Lt) skolos, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad pagal (duomenys neskelbtini) paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) paskolino ieškovui 56 000 Lt (16218,73 Eur). Atsakovei buvo žinoma, jog 2013 m. liepos 7 d. mirus jos ir atsakovo tėvui atsakovas nutarė apsigyventi tėvų namuose ir dar 2013 metų vasarą pradėjo namą remontuoti. Kadangi broliui (ieškovui) namo remontui trūko pinigų, ji su seserimis G. O. ir V. G. sutarė su ieškovu, jog paskolins jam pinigų namo remontui. Ieškovas V. K. iš atsakovės gavo 56 000 Lt (16218,73 Eur) ir įsipareigojo skolą grąžinti, gavęs banko paskolą. Iki paskolos sutartyje nustatyto termino ieškovas jai paskolos negrąžino, todėl laikomas pažeidusiu prievolę. Penkerius metus ieškovas paskolos sutarties neginčijo, seseriai V. G. pagal paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. gruodžio 27 d. ieškovas grąžino 16218,73 Eur (56000 Lt), G. O. V. K. 2017 m. sausio 25 d. grąžino dalį paskolos. Paskolos sutartyje nebuvo numatytos palūkanos už paskolintą sumą, tačiau pagal CK 6.872 straipsnio 3 dalį paskolos sutartis yra atlygintinė, dėl to ieškovas privalo mokėti 5 procentų metines palūkanas nuo paskolintos sumos. Šalys paskolos sutartį sudarė vadovaudamosi sutarčių laisvės principu, laisva valia, suprato savo veiksmų reikšmę, todėl atsakovei netikėta buvo tai, kad ieškovas V. K. nusprendė ginčyti tolesnius skolos seserims grąžinimo įsipareigojimus.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, o priešieškinį atmetė. Teismo sprendimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
Nagrinėjamu atveju ieškovas V. K. ir atsakovė S. J. tą pačią dieną (duomenys neskelbtini) sudarė du sandorius, t. y. pasirašė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir dovanojimo sutartį. Šalių sudaryta paskolos sutartimi ieškovas pasiskolino iš atsakovės 56000 Lt, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki (duomenys neskelbtini), o dovanojimo sutartimi atsakovė padovanojo savo paveldėtą tėvų nekilnojamojo turto dalį ieškovui. Byloje nustatyta taip pat, kad paveldėto turto dalies dovanojimo sutartis buvo pasirašyta iš karto po nurodytos paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad visiškai identiškas paskolos sutartis tą pačią dieną ir toje pačioje vietoje ieškovas sudarė ir kitomis seserimis V. G. ir G. O., kurios po šių sutarčių sudarymo kartu su atsakove sudarė su juo dovanojimo sutartį, kuria taip pat padovanojo ieškovui savo paveldėto tėvų nekilnojamojo turto dalis.
Nagrinėjamoje byloje vertinant šalių, liudytojo A. K. parodymus apie palikimo priėmimo aplinkybes, paskolų ir dovanojimo sandorių sudarymo aplinkybes, pinigų perdavimo faktą, tai, jog (duomenys neskelbtini) ieškovui V. K. buvo suteiktas 64006,02 Eur kreditas būsto su priklausiniais remontui, būsto su priklausiniais aplinkai sutvarkyti, banko išduotai paskolai pagal 2013 m. rugpjūčio 27 d. sutartį refinansuoti, labiau tikėtina, kad (duomenys neskelbtini) S. J. ir V. K. sudarytoje paskolos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti pinigai nebuvo perduoti ieškovui V. K..
Nors (duomenys neskelbtini) paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir atitinka formalius paskolos sutarčių turiniui keliamus reikalavimus – yra rašytinės formos, joje įvardyta paskolos gavėjui perduota pinigų suma (56000 Lt), įtvirtintas ieškovo įsipareigojimas grąžinti paskolą, paskolos sutartyje yra ieškovo parašu patvirtintas paskolos gavimo faktas, tikroji šalių valia buvo atsakovei tenkančią tėvų nekilnojamojo turto dalį perleisti ieškovui už 56000 Lt, o ne sudaryti nekilnojamojo turto dovanojimo sandorį, tuo labiau, kad šio turto šalių ir jų seserų V. G., G. O. susitarimu nustatyta kiekvienam iš vaikų palikimo dalies kaina vienoda su paskolos sutartyje nurodyta pinigų suma. Paskolos pinigai, anot atsakovės S. J., ieškovui buvo perduoti dar iki sandorio sudarymo, o iš karto po paskolos sutarties tos pačios šalys sudarė nekilnojamojo turto dalies dovanojimo sutartį. Ieškovas V. K. aiškiai nurodė, dėl ko jis pasirašė paskolos sutartį, paaiškindamas, jog įsipareigojo seseriai kompensuoti jai tenkančią tėvo palikimo dalį.
Aplinkybė, kad iš karto po paskolos sutarties pasirašymo buvo sudaryta dovanojimo sutartis, pagal kurią ieškovui buvo padovanotos S. J., G. O., V. G. paveldėto nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), dalys, faktiškai paaiškina, dėl ko atsirado byloje sprendžiami paskolos santykiai. Teismo vertinimu, visos šios byloje nustatytos aplinkybės paneigia paskolos sutartyje užfiksuotą pinigų perdavimo faktą ir patvirtina ieškovo V. K. poziciją, kad ginčo šalių buvo sutarta kompensuoti po tėvo mirties kiekvienam vaikui atitekančią palikimo dalį, kurios lygios 56000 Lt, o paskolos sutartimi tik buvo įformintas minėtas susitarimas. Sudarytą paskolos sutartį teismas vertina kaip šalių susitarimo pasirašytą įsipareigojimą sumokėti kompensaciją.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė S. J. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimą, kuriuo nutarta atsakovės S. J. priešieškinį atmesti ir ieškovo V. K. ieškinį tenkinti bei priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti, o ieškinį – atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados yra grindžiamos išimtinai atsakovo pateiktais įrodymais bei nepagrįstais paaiškinimais, o apeliantės argumentų ir įrodymų teismas nevertino ir nenurodė motyvų, dėl kurių apeliantės paaiškinimus ir įrodymus atmetė. Minėtų vertinimo taisyklių esminis pažeidimas lėmė CPK 185 straipsnio l dalies netinkamą taikymą, CPK 263 straipsnio pažeidimą, kadangi teismas neužtikrino visapusiško ir objektyvaus aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimo, todėl priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Šalies argumentai
Apeliantė mano, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų sprendime išdėstytas paskolos sutarties sąlygų aiškinimas yra atliktas akivaizdžiai nesąžiningai atsakovės atžvilgiu ir dviprasmiškai atrodo ieškovo veiksmai, sprendžiant šį ginčą: ieškovas bylos nagrinėjimo metu neginčijo, jog jis pasirašė paskolos sutartį ir suprato jos turinį, o pinigų negavimo faktą ginčija savo nenuosekliais paaiškinimais ir jokios įrodomosios reikšmės neturinčiais absoliučiai suinteresuoto asmens – liudytojo A. K. parodymais.
Apeliantė teismo posėdžiuose išsamiai nurodė, kad ji turėjo lėšų, kurias galėjo paskolinti ieškovui, kitame teismo posėdyje prašė teismo prie bylos pridėti rašytinį įrodymą, jos parengtą pažymą apie asmenines sukauptas lėšas, tačiau teismas prašymo netenkino, be kita ko, nurodydamas, kad apeliantė jau gal buvo tuos pinigus išleidusi.
Teismas sprendime nurodė, kad ,,labiau tikėtina, kad (duomenys neskelbtini) S. J. ir V. K. sudarytoje paskolos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti pinigai nebuvo perduoti ieškovui V. K.“. Apeliantei šis argumentas atrodo visiškai nepagrįstas, atsižvelgiant į tai, kad teismas tokiu pat būdu – grynaisiais pinigais mašinoje voke ieškovo perduotus pinigus „kompensaciją už namą“ liudytojui A. K. įvardija kaip realią aplinkybę, o atsakovės versija apie paskolintą grynųjų pinigų sumą – voke mašinoje, prieš pasirašant paskolos sutartį, kurią po to ieškovas nedelsiant pasirašė, teismui atrodo labiau netikėtina, ir teismas vertina, kad pinigai nebuvo perduoti ieškovui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje apeliantės buvo prašoma pagarsinti seserų G. O. ir V. G. parodymus, duotus byloje Nr. e2-250-715/2019, išnagrinėtoje Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose, tačiau teismas prašymo netenkino ir šioje byloje svarbių trečiųjų asmenų – seserų parodymų nevertino. Nežiūrint į tai, teismas sprendime nurodo, jog „atsižvelgtina ir į tai, kad šalių ir liudytojo byloje paaiškinimais nustatyta, jog po tėvo mirties, t. y. 2013 m. liepos mėnesį, ieškovas, atsakovė, seserys V. G., G. O., brolis A. K. drauge sprendė paveldėto turto padalijimo klausimus, gyvenamasis namas su priklausiniais buvo jų visų susitarimu įvertintas 270000 Lt, kitas turtas – 10000 Lt, bendra dalintino turto suma – 280000 Lt“, nors apeliantė vienareikšmiškai patvirtino, kad dėl turto įvertinimo nieko nesprendė. Anksčiau Mažeikių teismo rūmuose išnagrinėtoje byloje Nr. e2-250-715/2019 paties ieškovo interpretacijos dėl namo įvertinimo buvo labai įvairios ir kitokios, tačiau šioje byloje jis nurodė, kad šalys sutarė namo vertę. Apeliantė nurodė, kad tokio sutarimo nebuvo, nes jo ir nereikėjo.
Pirmosios instancijos teismas, neištyręs visų nurodytų bylai reikšmingų aplinkybių, iš esmės nepatikslino šalių įrodinėjimo pareigos, byloje esančius įrodymus ir šalių prieštaringus paaiškinimus vertino atsietai, neatsižvelgdamas į tarp ginčo šalių susiklosčiusius teisinius santykius.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo G. O. atsiliepimu į atsakovės S. J. apeliacinį skundą prašo Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimą, kuriuo nutarta atsakovės S. J. priešieškinį atmesti, o ieškovo V. K. ieškinį tenkinti – panaikinti, priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti, ieškinį – atmesti. Atsiliepimas grindžiamas iš esmės tapačiais argumentais, nurodytais apeliaciniame skunde, tačiau papildomai nurodomi šie argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
Trečiojo asmens nuomone, įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją galią ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. G. O. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėjai N. K. pateikė prašymą prašydama bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, palaikė savo parodymus, duotus byloje Nr. e2-250-715/2019 dėl paskolos sutarčių su V. K. sudarymo (duomenys neskelbtini) aplinkybių. Neatsižvelgęs į tai bei į atsakovės S. J. prašymą pridėti bylą Nr. e2-250-715/2019, pagarsinti G. O. duotus parodymus, teismas nematė būtinybės atlikti šių procesinių veiksmų.
Netyręs šių esminių įrodymų byloje, pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas sprendimą, nurodė, kad visų seserų su ieškovu V. K. susitarimu „po tėvo mirties, t. y. 2013 m. liepos mėnesį ieškovas, atsakovė, seserys V. G., G. O., brolis A. K. drauge sprendė paveldėto turto padalijimo klausimus, gyvenamasis namas su priklausiniais buvo jų visų susitarimu įvertintas 270 000 Lt, kitas turtas – 10 000 Lt, bendra dalintino turto suma – 280 000 Lt, tad kiekvienam iš penkių vaikų tenkančio tėvų turto dalis būtų po 56 000 Lt“. Pabrėžia, kad niekada tokio susitarimo tarp bylos šalių nebuvo ir vienareikšmiškai tai patvirtino byloje Nr. e2-250-715/2019, kurios teismas nepridėjo.
Atsiliepimas
Ieškovas V. K. atsiliepimu į atsakovės S. J. apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti 2019 m. rugsėjo 24 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2221-721/2019. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Civilinės bylos nagrinėjimo metu atsakovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, jog paskolos sutarties sąlygos buvo derinamos, o pinigai perduoti. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog teismas pagrįstai nevertino civilinėje byloje Nr. e2-250-715/2019 duotų ieškovo parodymų, kadangi civilinės bylos Nr. e2-2221-721/2019 nagrinėjimo metu, dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų civilinės bylos Nr. e2-250-715/2019 Šiaulių apygardos teisme buvo nagrinėjamas apeliacinis skundas. Nesant apeliacine tvarka išnagrinėto sprendimo, remtis šioje byloje esamais parodymais teismas neturėjo pagrindo.
Apeliantė apeliaciniame skundė iš esmės nenurodo jokių aplinkybių ar teisinių argumentų, galinčių patvirtinti skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumą ar nepagrįstumą. Iš teismo sprendimo motyvų matoma, kad teismas turi poziciją dėl visų priimtų įrodymų ir dėl visų byloje kylančių klausimų. Tačiau tai nereiškia, kad kiekvienu aspektu pasisakoma išsamiai ir plačiai. Teismo pareiga pateikti savo sprendimų motyvus negali būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Pažymėtina, kad teismo sprendimo nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). Šis pagrindas konstatuotinas tik tuo atveju, kai sprendimas yra visiškai be motyvų. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, iš esmės teisingas teismo sprendimas, nepaisant motyvavimo apimties, negali būti naikinamas. Tai, kad motyvai yra nepalankūs apeliantei, ji norėtų jų kitokių, nereiškia, kad sprendimas yra nemotyvuotas ir neteisėtas.
Teismas padarė teisingą išvadą, „kad atsakovės, kaip dovanojimo sandorio šalies, tikroji valia nebuvo būtent neatlygintinai suteikti ieškovui turtą, nes byloje nenustatyta jokių atsakovės paveldėto tėvų turto dalies dovanojimo ieškovui priežasčių.“ Atsakovė logiškai nepaaiškino, kodėl, iš pradžių priėmusi palikimą, vėliau nusprendė broliui padovanoti savo paveldėtą nekilnojamojo turto dalį, nes, pardavusi nurodytą turtą, šalių sutarimu įvertintą 56 000 Lt, galėtų gauti lėšas, kurias galėtų skirti savo reikmėms.
Pažymėtina, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu buvo ne kartą siūloma ir kviečiama liudyti atsakovės seseris, tačiau jos atsisakė teikti parodymus. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad būtent dėl teismo atsisakymo pagarsinti seserų G. O. ir V. G. parodymus, duotus byloje Nr. e2-250-715/2019, priimtas neteisėtas sprendimas.
Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018 22 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad suteikė paskolą ieškovui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas netenkintinas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Byloje sprendžiamas klausimas, ar tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio nuostatas. Tarp šalių kilo ginčas dėl faktinių aplinkybių ar pinigai pagal paskolos sutartį buvo perduoti ieškovui. Atsakovė teigia ir įrodinėja, kad perdavė ieškovui paskolos sutartyje nurodytą 56000 Lt pinigų sumą grynaisiais. Atsakovė S. J. prašo priteisti iš ieškovo V. K. 16218,73 Eur (56000 Lt) skolą, nurodydama, jog pinigus perdavė broliui Klaipėdos m. prieš pasirašant nekilnojamojo turto Dovanojimo sutartį pas notarę. Ieškovas neginčija, kad paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašė, taip pat neginčija sutarties sudarymo datos ir vietos, tačiau neigia, kad realiai pinigai pagal šią sutartį jam buvo perduoti.
Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, paskolos sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui. Todėl nors viena šalis išreiškia sutikimą kitai skolinti pinigus arba daiktą, o atitinkamai kita sutinka priimti pinigus arba daiktą ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grąžinti pinigus ar daiktą, paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo priimtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Šias aplinkybes privalo įrodyti paskolos gavėjas. Jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 1 ir 3 dalys).
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bylose dėl paskolos grąžinimo į įrodinėjimo dalyką visuomet įeina paskolos sutarties sudarymo aplinkybės, t. y. dėl esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą. Šių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui (CPK 12, 178 straipsniai). Jos gali būti, be kita ko, nustatytos teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193–6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas. Aplinkybė, kad rašytinėje paskolos sutartyje atskirai, padarant atitinkamą įrašą, nėra užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (tiesiogiai tai patvirtinančio įrašo nėra), nėra kliūtis teismui konstatuoti tokio fakto egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).
Remiantis kasacinio teismo suformuluotomis įrodinėjimo naštos tokios kategorijos bylose paskirstymo taisyklėmis, ieškovui neigiant pinigų perdavimo pagal sutartį faktą, jam tenka našta įrodyti, kad pinigai jam nebuvo perduoti ir kad paskolos sutartis nesudaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2014).
Nagrinėjamoje byloje ieškovo ir atsakovės nurodytos faktinės aplinkybės dėl (duomenys neskelbtini) paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymo išsiskiria. Aplinkybę dėl paskolos sutarties sudarymo, kaip ir bet kurią kitą aplinkybę, teismas konstatuoja pagal įrodymų vertinimo taisykles, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir iš jų viseto padaręs išvadas, kai susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tokia aplinkybė egzistuoja arba neegzistuoja (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-378/2016).
Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, liudytojų parodymus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog labiau tikėtina, kad (duomenys neskelbtini) S. J. ir V. K. sudarytoje paskolos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyti pinigai nebuvo perduoti ieškovui V. K.. Šiuo atveju teisėjų kolegiją įtikina atsakovo, trečiojo asmens S. K., brolio A. K. paaiškinimai, jog po tėvo mirties 2013 metais ieškovė, atsakovas, seserys V. G., S. J. ir brolis A. K. drauge sprendė paveldėto turto padalijimo klausimus, gyvenamasis namas su priklausiniais buvo jų visų susitarimu įvertintas 270 000 Lt, kitas turtas – 10 000 Lt, bendra dalintino turto suma – 280 000 Lt, tad kiekvienam iš penkių vaikų tenkančio tėvų turto dalis – po 56 000 Lt. Atsakovas išreiškė norą gyventi tėvų name, jį susiremontuoti, todėl pažadėjo sumokėti broliui ir seserims jų dalis po 56 000 Lt. Brolis A. palikimo atsisakė, savo dalį jau yra iš atsakovo gavęs, skola seserims buvo įforminta paskolos sutartimis, tad jos padovanojo savo paveldėto turto dalis ieškovui.
Teisėjų kolegija sutikdama su pirmosios instancijos teismo pateiktu šios bylos aplinkybių vertinimu, taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad šalių paaiškinimai ir liudytojų parodymai patvirtina, jog atsakovas paveldėto namo remonto darbus pradėjo po tėvo, mirusio 2013 m. liepos 7 d., mirties, o piniginės lėšos pagal paskolos sutartį, ieškovės teigimu, buvo perduotos (duomenys neskelbtini), t. y. daug vėliau, nei buvo investuotos lėšos į namo statybą; į tai, jog 2014 m. vasario 28 d. atsakovui buvo suteiktas 64 006,02 Eur kreditas būsto su priklausiniais remontui, būsto su priklausiniais aplinkai sutvarkyti, banko išduotai paskolai pagal 2013 m. rugpjūčio 27 d. sutartį refinansuoti, tad nebuvo realaus poreikio remonto darbams skolintis lėšų iš ieškovės.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į būtinybę vertinti paskolos sutarties sąlygas ir jos sudarymo aplinkybes ne izoliuotai, tačiau kartu su šalių sudaryta dovanojimo sutartimi. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog aplinkybė, kad iš karto po paskolos sutarties pasirašymo buvo sudaryta dovanojimo sutartis, pagal kurią atsakovui buvo padovanotos S. J., G. O., V. G. paveldėto nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), dalys, faktiškai paaiškina, dėl ko atsirado byloje sprendžiami paskolos santykiai, kodėl paskolos sutartys yra identiškos, sutampa paskolos suma (56 000 Lt) ir sudarymo datos. Atsakovė neginčija dovanojimo sandorio, todėl teismas, neperžengdamas byloje pareikštų reikalavimų, nepasisako dėl jo teisėtumo (CPK 265 straipsnio 2 dalis).
Sutiktina su ieškovu, kad teismo sprendimo nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). Šis pagrindas konstatuotinas tik tuo atveju, kai sprendimas yra visiškai be motyvų. Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, iš esmės teisingas teismo sprendimas, nepaisant motyvavimo apimties, negali būti naikinamas. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies, joje yra išdėstytos teismo nustatytos esminės bylos aplinkybės, faktiniai ir teisiniai argumentai (CPK 270 str. 4 d.). Kaip teisingai nurodė ieškovas, tai, kad teismo sprendimo motyvai yra nepalankūs apeliantei, ji norėtų jų kitokių, nereiškia, kad sprendimas yra nemotyvuotas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo taisyklių. Nagrinėdamas ieškinio ir priešieškinio reikalavimų pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas nepažeidė kiekvieno įrodymo ir jų viseto įvertinimo, įrodymų pakankamumo taisyklių, teismo išvados dėl įrodinėjimo dalyku byloje esančių faktų buvimo ar nebuvimo atitinka surinktus faktinius duomenis (CPK 176, 185 straipsnis). Skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje pasisakyta dėl pareikštų ieškinio reikalavimų, nurodyti įrodymai, kuriuos teisiškai įvertinus padarytos išvados teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje (CPK 270 straipsnio 4, 5 dalys). Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės argumentai dėl proceso teisės normų pažeidimų yra nepagrįsti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Iš pateiktų įrodymų matyti, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ieškovas sumokėjo 800 Eur. Minėtos išlaidos, atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkto nuostatas, nelaikytinos per didelėmis, todėl priteistinos (CPK 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės S. J. (a.k. (duomenys neskelbtini)) ieškovo V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini)) naudai 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.