- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-09-24
- Bylos Nr.
- e2-2221-721/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00785-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nadežda Kiubienė
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- S. J., V. K.
- Trečiasis asmuo
- S. K.
- Advokatai
- Vacys Milkonas, Irena Barauskaitė
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Nadežda Kiubienė
dalyvaujant ieškovui V. K., jo atstovui advokato padėjėjui Vaciui Milkonui, atsakovei S. J., jos atstovei advokatei Irenai Barauskaitei - Gaižiūnienei, trečiajam asmeniui S. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei S. J. dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta ir atsakovės S. J. priešinį ieškinį atsakovui V. K. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas V. K. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti nesudaryta 2013-10-29 paskolos sutartį Nr. 00131009/2, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nors minėta paskolos sutartis su atsakove S. J. ir buvo pasirašyta, tačiau faktiškai joje nurodyta suma jam nebuvo perduota. Šalis nesiejo paskolos teisiniai santykiai. Dėl to paskolos sutartis pripažintina nesudaryta (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 6.875 straipsnio 3 dalis). Ieškovas taip pat nurodė, kad po tėvo mirties 2013 m. jis kartu su seserimis G. O., V. G. ir atsakove S. J. paveldėjo gyvenamąjį namą ir kiemo statinius.2013-10-29 Klaipėdos miesto 15-me notarų biure sudarytomis dovanojimo sutartimis seserys padovanojo jam savo dalis paveldėto turto, o jis pasirašė tris paskolos sutartis, pagal kurias atsakovė ir kitos seserys jam paskolino po 56000 Lt. Nors jis ir pasirašė tokias sutartis, ginčo sandoriuose nurodytų 56000 litų sumos nebuvo gavęs nei grynais, nei bankiniu pavedimu nei prieš pasirašant ginčo sandorius nei vėliau juos pasirašius. Dovanojimo sutartys buvo sudaromos artimų žmonių ir iš tikrųjų šalys buvo susitarusios taip, jog už dovaną seserims bus atsilyginta, t. y. šalys pasirinko tokią paveldėto turto pasidalijimo formą. Ieškovė yra jo sesuo, jos materialinė padėtis buvo nelengva, todėl ji net neturėjo finansinių galimybių suteikti jam tokio dydžio paskolos.
2019-05-15 Telšių apylinkės teismo pirmininkės nutartimi buvo sujungtos civilinės bylos pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei S. J. dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta ir pagal ieškovės S. J. ieškinį atsakovui V. K. dėl skolos priteisimo į vieną bylą, todėl S. J. ieškinys šioje byloje laikytinas priešiniu ieškiniu.
Šalies argumentai
Atsakovė S. J. priešiniu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo V. K. 16218,73 Eur (56000 Lt) skolos, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad pagal 2013-10-29 paskolos sutartį Nr. 00131009/2 paskolino ieškovui 56 000 Lt (16218,73 Eur). Atsakovei buvo žinoma, jog 2013-07-07 mirus jos ir atsakovo tėvui, atsakovas nutarė apsigyventi tėvų namuose ir dar 2013 metų vasarą pradėjo namą remontuoti. Kadangi broliui (ieškovui) namo remontui trūko pinigų, ji su seserimis G. O. ir V. G. sutarė su ieškovu, jog paskolins jam pinigus namo remontui. Ieškovas V. K. iš atsakovės gavo 56 000 Lt (16218,73 Eur) ir įsipareigojo skolą grąžinti, gavęs banko paskolą. Iki paskolos sutartyje nustatyto termino ieškovas jai paskolos negrąžino, todėl laikomas pažeidusiu prievolę. Penkerius metus ieškovas paskolos sutarties neginčijo, seseriai V. G. pagal paskolos sutartį Nr. 00131009 2016-12-27 ieškovas grąžino 16218,73 Eur (56000 Lt), G. O. V. K. 2017-01-25 grąžino dalį paskolos. Paskolos sutartyje nebuvo numatytos palūkanos už paskolintą sumą, tačiau pagal CK 6.872 straipsnio 3 dalį paskolos sutartis yra atlygintinė, dėl to ieškovas privalo mokėti 5 procentų metines palūkanas nuo paskolintos sumos. Šalys paskolos sutartį sudarė vadovaudamosi sutarčių laisvės principu, laisva valia, suprato savo veiksmų reikšmę, todėl atsakovei netikėta buvo tai, kad ieškovas V. K. nusprendė ginčyti tolimesnius skolos seserims grąžinimo įsipareigojimus.
Ieškovas V. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad praėjus savaitei po tėvo mirties 2013-07-07, buvo susitikę visi penki vaikai, sprendė klausimą dėl palikimo. Mirus tėvams liko namas, esantis V. Kudirkos g. 4, Mažeikiai, brolis ir seserys atsisakė apsigyventi name. Tuomet sutarė, kad brolis ir seserys atsisakys savo paveldėto turto dalių ir jis liks vieninteliu namo savininku. Visi sutarė, kad namas atiteks jam ir jis pradės namą remontuoti. Jie sutarė taip pat, kad jis per dešimt metų sumokės broliui ir seserims jų sutartą palikimo vertės sumą. Sutarčių tada nebuvo pasirašę. 2013 -08-05 brolis A. K., nuėjęs pas notarę, kaip ir buvo sutarta, atsisakė savo dalies palikimo, o seserys pakeitė sprendimą nurodydamos, kad jos savo dalį palikimo priims, o pinigai už joms tenkančias palikimo dalis turi būti sumokėti per metus. Namą visų brolių ir seserų bendru sutarimu įvertino 270000 Lt, kitus po tėvo mirties likusius daiktus - 10000 Lt, iš viso po tėvo mirties likusį turtą įvertino 280000 Lt, tą sumą padalijo penkiems vaikams lygiomis dalimis, ir paskaičiavo, kad kiekvienam vaikui turi atitekti dalis po 56000 Lt. Tuomet vyko daug pokalbių ir derybų dėl palikimo, buvo nutarta, kad bus sudarytos paskolos sutartys, kad jis sumokės po 56000 Lt (16218,72 Eur) broliui ir kiekvienai seseriai. Kadangi tėvų namą drauge su juo paveldėjo trys seserys, 2013 metų spalio mėnesį advokatė paruošė dovanojimo sutartį, pagal kurią seserys dovanoja jam joms tenkančias namo dalis, o jis pasirašė su seserimis atskiras paskolos sutartis, pagal kurias įsipareigojo per penkerius metus kiekvienai seseriai sumokėti po 56000 Lt (16218,73 Eur). 2013-10-29 notarų biure buvo pasirašytos trys dovanojimo sutartys, seserys padovanojo jam savo namo dalis, o jis pasirašė minėtas paskolos sutartis. Jokių grynųjų pinigų tuomet jam nebuvo perduota. Paskolos sutartys buvo sudarytos, kad seserims nereikėtų mokėti pajamų mokesčio parduodant paveldėtą turtą. Po kurio laiko paaiškėjo, kad tas namas nėra tiek vertas, tuo metu už jį maksimaliai iki 170 000 Lt (49235,40 Eur) buvo galima gauti. 2014 metais jis atidavė sutartą sumą-56000 Lt broliui A. K. už jam priklausančią paveldėto turto dalį grynais pinigais, 2016 metais sutartą sumą, taip pat 56000 Lt, atidavė seseriai V. G., o 2017 metais pradėjo mokėti pinigus už jai tenkančią paveldėto turto dalį seseriai G. O.. 2017 metais jis kalbėjo su seserimi V. G. apie tai, kad keičiasi jo finansinė padėtis, sesuo tada jį patikino, kad pasidalins su seserimi gautą pinigų sumą. Nekilnojamojo turto kainą pokalbio su broliu ir seserimis nurodė V. G., tačiau tas namas iš tiesu nebuvo tiek vertas, todėl jis nemato reikalo atidavinėti atsakovei tokios pinigų sumos. Pinigų namo remontui jis iš atsakovės ir kitų seserų nesiskolino, namo remontui pinigus jam skolino jo įmonės, gavo paskolą iš banko, taip pat jis pardavė nekilojamąjį turtą Klaipėdoje, todėl pinigų turėjo ir skolintis jam iš seserų tikrai nereikėjo.
Atsiliepimas
Atsakovė S. J. teismo posėdyje paaiškino, kad, 2013-07-07 mirus tėvui, buvo sprendžiamas klausimas ką daryti su tėvams priklausiusių gyvenamuoju namu. Ieškovas išreiškė norą išsaugoti tą namą, kad galėtų visi vaikai susirinkti jame. Jis nusprendė suremontuoti tėvų namą ir ten gyventi. V. K. iškart pradėjo name remontą, kaip ir buvo suplanavęs tai iš anksto. Jis pats buvo įvardinęs, kad jam trūksta namo remontui 168 000 Lt (48656,16 Eur), tad ji su seserimis sutarė jam paskolinti tą sumą, o brolis pažadėjo per penkerius metus paskolą grąžinti. 2013-10-29 ji su broliu pasirašė paskolos sutartį Nr. 00131009/2 ir 56 000 Lt (16218,72 Eur) ieškovui perdavė prie notarės biuro koridoriuje grynais pinigais vokelyje stambiomis kupiūromis. Ieškovas patvirtino, kad jis pinigus gavo ir jie, nuėję pas notarę, pasirašė dovanojimo sutartį, kuria ji padovanojo broliui jai tenkančią po tėvo mirties atsiradusio palikimo dalį. Dovanojimo sutartį sudarė, nes nenorėjo, kad ieškovas jaustųsi jai du kartus skolingas. Tuomet jų santykiai buvo normalūs, nes kitaip pinigų nebūtų skolinusi ieškovui. Skolas seserims V. G. ir G. O. ieškovas atidavinėjo, bet 2017 metais jam buvo iškelta baudžiamoji byla ir jo materialinė padėtis pasikeitė. Brolis A. K. atsisakė priimti palikimą, nes jam buvo iškelta bankroto byla, bet V. K. jam atidavė 56000 Lt (16218,72 Eur). Už ką ieškovas davė 56 000 Lt broliui ji nežino. Ieškovo prašoma paskolos suma jai nepasirodė per didelė. Ji buvo pajėgi tiek skolinti, nes pinigų turėjo. Dvylika metų ji gyveno su tėvais, todėl savo atlyginimą turėjo galimybę taupyti. Tėvai pinigų taip pat skyrė jos buto ir mašinos pirkimui, todėl 2013 metais ji turėjo sutaupiusi 138 400 Lt (40083,41 Eur). Ieškovas paskolos sutarties neginčijo iki sutarties termino pabaigos.
Trečiasis asmuo S. K. teismo posėdžio metu paaiškino, jog kadangi uošvis nebuvo palikęs testamento, po jo mirties jos sutuoktinis V. K. su seserimis buvo sutarę, kad pasirašys paskolos sutartis kaip kompensaciją už perleidžiamas jam seserims tenkančias palikimo dalis. Ji žino, kad buvo tiesiog jos sutuoktinio ir jo seserų toks susitarimas. Sutarčių pasirašymo dieną pas notarę ji vyko kartu su vyru, jokių pinigų jos vyrui jo seserys paskolos sutarčių sudarymo metų nebuvo perdavusios. Kiek vyras pasakojo, seserys buvo įvertinusios namą, tada nebuvo sprendžiama, kiek lėšų reikia skirti būtent namo remontui. Paskolos sutartys buvo pasirašytos pas notarę, ji pasirašė sutartis kaip laiduotoja. Kai su vyru sutarė persikraustyti į Mažeikius, buvo sutarę parduoti turimą nekilnojamąjį turtą Klaipėdoje ir paimti paskolą iš banko namo Mažeikiuose remontui.
Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad po tėvo mirties jis susitiko su broliu ir seserimis bei sprendė ką daryti su likusiu po tėvo mirties turtu. Ieškovas V. K. pareiškė norą apsigyventi tėvų name, tad jie visi sutiko, kad viską atiduos ieškovui. Tuo metu jie pasižiūrėjo panašių objektų kainas skelbimuose ir taip nustatė namo vertę 270000 Lt, 10000 Lt įvertino kitą likusį turtą bei 280000 Lt sumą padalijo į penkias dalis, sutarė, kad kiekvienam tenka turto dalis 56000 vertės. Jis, nuvykęs pas notarę, atsisakė savo palikimo dalies, su broliu Vytautu susitarė, kad jam brolis padengs 56000 Lt jam tenkančią tėvo turto dalį. Jam brolis Vytautas yra visiškai atlyginęs už jam tenkančią palikimo dalį, 56000 Lt atidavė grynais pinigais. Seserys sakė, jog joms mokėjimas buvo atidėtas, su jomis buvo sudarytos paskolos sutartys. Ieškovas tuo metu finansiškai buvo pajėgus atiduoti tuos pinigus, dėl kurių buvo susitaręs su juo ir seserimis. Kokios lėšos buvo panaudotos namo remontui jis nežino, bet žino, kad brolis tuo metu turėjo gerus darbus. Apie seserų paskolintus pinigus broliui V. K. jis nieko nežino. Ieškovas buvo sakęs, kad atvažiuoja gyventi į Mažeikius ir parduoda nekilnojamą turtą Klaipėdoje. Ar seserys turėjo galimybę paskolinti broliui tokias pinigų sumas, jis nežino, bet jos neišlaidaudavo ir buvo taupios.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas. Priešieškinis atmestinas.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas V. K., atsakovė S. J., jų seserys V. G., G. O. ir brolis A. K. po tėvo mirties 2013-07-07 įgijo teisę paveldėti tėvų turtą, tame tarpe ir namą, esantį (duomenys neskelbtini). A. K. atsisakė priimti palikimą, o ieškovas, atsakovė su seserimis paveldėjo namą su priklausiniais lygiomis dalimis. Tarp šalių 2013 m. spalio 29 d. buvo pasirašyta paskolos sutartis Nr. 00131009/2, pagal kurią atsakovė S. J. suteikė ieškovui V. K. 56000 Lt paskolą (Sutarties 2 straipsnio 1 punktas), o ieškovas V. K. įsipareigojo grąžinti 56000 Lt paskolą iki 2018 m. spalio 9 d. (Sutarties 4 punktas). Identiškas sutartis ieškovas 2013 m. spalio 29 d. sudarė ir su seserimis G. O., V. G.. Tą pačią dieną, t. y. 2013 m. spalio 29 d. ieškovas, atsakovė ir jų seserys V. G., G. O. pasirašė dovanojimo sutartį, kuria G. O., V. G. ir atsakovė S. J. padovanojo ieškovui V. K. savo paveldėto nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), dalis.
Byloje sprendžiamas klausimas, ar tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio nuostatas. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl faktinių aplinkybių ar realiai pinigai pagal paskolos sutartį buvo perduoti ieškovui. Atsakovė teigia ir įrodinėja, kad perdavė ieškovui paskolos sutartyje nurodytą 56000 Lt pinigų sumą grynais. Atsakovė S. J. prašo priteisti iš ieškovo V. K. 16218,73 Eur (56000 Lt) skolą, nurodydama, jog pinigus perdavė broliui Klaipėdos m. prieš pasirašant nekilnojamojo turto Dovanojimo sutartį pas notarę. Ieškovas neginčija, kad paskolos sutartis Nr. 00131009/2 yra pasirašyta jo, taip pat neginčija paskolos sudarymo datos ir vietos, tačiau neigia, kad realiai pinigai pagal šią sutartį jam buvo perduoti.
Kai kyla ginčas dėl sandorio – tam tikros sutarties – rūšies, pobūdžio, vienos ar kitos sąlygos prasmės ar pan., teismas, spęsdamas šį ginčą, vadovaujasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Sutarčių aiškinimo taisyklės nustatytos CK 6.193 straipsnyje. Pasisakydamas dėl jų, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, esant sutarties šalių ginčui dėl jos rūšies, pobūdžio, sutarties sąlygų tikrosios prasmės, jos pasekmių, sutartis aiškintina pagal CK 6.193 straipsnyje nustatytas taisykles. Aiškinant sutartį turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Kilus ginčui, būtina derinti subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize. Be to, CK 6.193 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sisteminis sutarties aiškinimo principas reikalauja, kad visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Sutarties tikslas gali padėti atskleisti tikruosius šalių ketinimus, taip pat nustatyti ir sutarties rūšį, pobūdį, vienos ar kitos jos sąlygos prasmę ir pan. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į visą sutarties kontekstą. Pagal CK 6.193 straipsnio 1 dalį, jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Nurodytas principas reiškia, kad, esant lingvistinės sutarties teksto reikšmės ir šalių tikrųjų ketinimų skirtumui, pirmenybę reikia teikti šalių ketinimams, kuriuos šalys, sudarydamos sutartį, turėjo omenyje, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kt. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienai iš šalių.
Nagrinėjamu atveju ieškovas V. K. ir atsakovė S. J. tą pačią dieną 2013 m. spalio 29 d. sudarė du sandorius, t. y. pasirašė paskolos sutartį Nr. 00131009/2 ir dovanojimo sutartį. Šalių sudaryta paskolos sutartimi ieškovas pasiskolino iš atsakovės 56000 Lt, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2018 m. spalio 9 d., o dovanojimo sutartimi atsakovė padovanojo savo paveldėtą tėvų nekilnojamojo turto dalį ieškovui. Byloje nustatyta taip pat, kad paveldėto turto dalies dovanojimo sutartis buvo pasirašyta iš karto po nurodytos paskolos sutarties Nr. 00131009/2 sudarymo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad visiškai identiškas paskolos sutartis tą pačią dieną ir toje pačioje vietoje ieškovas sudarė ir kitomis seserimis V. G. ir G. O., kurios po šių sutarčių sudarymo, kartu su atsakove sudarė su juo dovanojimo sutartį, kuria taip pat padovanojo ieškovui savo paveldėto tėvų nekilnojamojo turto dalis.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad kai tos pačios šalys vienu metu arba per trumpą laiko tarpą sudaro kelis sandorius, šie sandoriai aiškintini ne izoliuotai, o kartu, nes tik taip gali būti atskleista tikroji šalių valia, išreikšta susitarimų visetu.
Paskolos sutartis savo turiniu yra paskolos davėjo perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn pinigų (kitų rūšiniais požymiais apibrėžtų daiktų) ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui paskolos sumą arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų bei mokėti palūkanas (CK 6.870 straipsnio 1 dalis); nors paskolos sutartis yra jos šalių suderintos valios išraiška, tačiau kiekviena sutarties šalių turi atskirą tikslą: paskolos gavėjas siekia gauti paskolą, kad ją panaudojęs patenkintų savo, atskirus nuo paskolos davėjo, turtinius interesus, o paskolos davėjas siekia suteikti paskolą ir (paprastai) gauti atlyginimą už paskolos suteikimą. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Dėl to ši sutartis yra realinė, t. y. paskolos sutartiniams santykiams atsirasti būtinas pinigų arba rūšies požymiais apibūdinamų suvartojamųjų daiktų perdavimas paskolos gavėjui. Todėl nors viena šalis išreiškia sutikimą kitai skolinti pinigus arba daiktą, o atitinkamai kita šalis sutinka priimti pinigus arba daiktą ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grąžinti pinigus ar daiktą, paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo priimtas.
Dovanojimo sutartis yra valios aktas, kuriuo šio sandorio šalys sąmoningai siekia tam tikro tikslo - dovanotojas nori neatlygintinai perduoti turtą kito asmens nuosavybėn, o apdovanotasis nori jį neatlygintinai gauti. Teisinę reikšmę turi tik tiesioginis teisinis tikslas, kurio siekia sandorio šalys, jį sudarydamos; nuo to ir priklauso to sandorio teisinė prigimtis, todėl būtina nustatyti, ar dovanojimo sutartimi dovanotojas tikrai norėjo ir siekė neatlygintinai perduoti savo turtą apdovanojamajam jo nuosavybėn.
Pagal nagrinėjamu atveju byloje nustatytas aplinkybes, kaip jau buvo minėta, ieškovas V. K., atsakovė S. J. bei jų seserys G. O., V. G., brolis A. K. po tėvo mirties 2013 -07-07 įgijo teisę paveldėti tėvų turtą, tame tarpe ir namą, esantį V. Kudirkos g. 4, Mažeikiai. A. K. atsisakė priimti palikimą. Palikimą priėmė ieškovas V. K. ir atsakovė S. J., jų seserys G. O., V. G., kurios 2013 m. spalio 29 d. Dovanojimo sutartimi savo paveldėto nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), dalis padovanojo ieškovui, bet prieš pasirašydamos Dovanojimo sutartį, tą pačią dieną, jos su ieškovu sudarė tris paskolos sutartis Nr. 00131009, Nr. 00131009/1, Nr. 00131009/2, kuriomis suteikė ieškovui vienodo dydžio 56000 Lt paskolas. Pažymėtina, kad atsakovės S. J. tvirtinimu, paskolos sandoriai buvo sudaryti, nes broliui reikėjo pinigų namui remontuoti, todėl jos su seserimis nutarė brolį paremti, o dovanojimo sutartis buvo sudarytos dėl to, kad brolis nesijaustų jai ir seserims skolingas du kartus. Atsižvelgtina ir į tai, kad šalių ir liudytojo byloje paaiškinimais nustatyta, jog po tėvo mirties, t. y. 2013 m. liepos mėnesį ieškovas, atsakovė, seserys V. G., G. O., brolis A. K. drauge sprendė paveldėto turto padalijimo klausimus, gyvenamasis namas su priklausiniais buvo jų visų susitarimu įvertintas 270000 Lt, kitas turtas – 10000 Lt, bendra dalintino turto suma – 280000 Lt, tad kiekvienam iš penkių vaikų tenkančio tėvų turto dalis būtų po 56000 Lt. Ieškovui V. K. tada pareiškus norą gyventi tėvų name, brolis A. K. palikimo atsisakė, seserys priėmė po tėvo mirties likusį palikimą kartu su ieškovu, o po trijų mėnesių jos padovanojo savo palikimo dalis ieškovui. S. J., V. G. ir G. O. ne tik padovanojo broliui paveldėto tėvų nekilnojamojo turto dalis, bet dar ir paskolino jam po 56000 Lt kiekviena gyvenamojo namo remontui, t. y. 168000 Lt, įvertinant tai, kad jų bendru sutarimu viso nekilnojamojo turto vertė buvo nustatyta 270000 Lt. Dovanojimo veiksmas, kaip ir bet kuris teisinis veiksmas, paprastai turi būti motyvuotas, taigi aplinkybės, atskleidžiančios dovanos suteikimo motyvus, gali būti įrodomieji faktai dovanojimo sutartį sudariusios šalies tikrajai valiai patvirtinti. Dovanojama gali būti siekiant padėkoti ar padėti ir pan., be to, paprastai. Remiantis protingumo kriterijumi, analogiškoje situacijoje kiekvienas asmuo, žinodamas, jog brolis pageidauja apsigyventi paveldėtame tėvų name ir tam neprieštaraudamas, būtų pasielgęs taip, kaip tai padarė ieškovo ir atsakovės brolis A. K., t. y. atsisakytų pas notarą savo palikimo dalies ieškovo naudai, o nesudarinėtų, vos praėjus trims mėnesiams po tėvo mirties, dovanojimo sandorių, jeigu nesiektų gauti iš to naudos. Atsakovė mažiau nei prieš metus atsisakė palikimo po šalių motinos mirties tėvo naudai, todėl ji žinojo apie galimybę atsisakyti palikimo brolio naudai, bet to nepadarė. Akivaizdu, kad atsakovės, kaip dovanojimo sandorio šalies, tikroji valia nebuvo būtent neatlygintinai suteikti ieškovui turtą, nes byloje nenustatyta jokių atsakovės paveldėto tėvų turto dalies dovanojimo ieškovui priežasčių. Atsakovė logiškai nepaaiškino, kodėl, iš pradžių priėmusi palikimą, vėliau nusprendė broliui padovanoti savo paveldėtą nekilnojamojo turto dalį, nes, pardavusi nurodytą turtą, šalių sutarimu, įvertintą 56000 Lt, galėtų gauti lėšas, kurias galėtų skirti savo reikmėms.
Nagrinėjamoje byloje vertinant šalių, liudytojo A. K. parodymus apie palikimo priėmimo aplinkybes, paskolų ir dovanojimo sandorių sudarymo aplinkybes, pinigų perdavimo faktą, tai, jog 2014-02-28 ieškovui V. K. buvo suteiktas 64006,02 Eur kreditas būsto su priklausiniais remontui, būsto su priklausiniais aplinkai sutvarkyti, banko išduotai paskolai pagal 2013-08-27 sutartį refinansuoti, labiau tikėtina, kad 2013 m. spalio 29 d. S. J. ir V. K. sudarytoje paskolos sutartyje Nr. 00131009/2 nurodyti pinigai nebuvo perduoti ieškovui V. K.. Nors 2013 m. spalio 29 d. paskolos sutartis Nr. 00131009/2 ir atitinka formalius paskolos sutarčių turiniui keliamus reikalavimus – yra rašytinės formos, joje įvardinta paskolos gavėjui perduota pinigų suma (56000 Lt), įtvirtintas atsakovo įsipareigojimas grąžinti paskolą, paskolos sutartyje yra atsakovo parašu patvirtintas paskolos gavimo faktas, tikroji šalių valia buvo atsakovei tenkančią tėvų nekilnojamojo turto dalį perleisti ieškovui už 56000 Lt, o ne sudaryti nekilnojamojo turto dovanojimo sandorį, tuo labiau, kad šio turto šalių ir jų seserų V. G., G. O. susitarimu nustatyta kiekvienam iš vaikų palikimo dalies kaina vienoda su paskolos sutartyje nurodyta pinigų suma. Paskolos pinigai, anot atsakovės S. J. ieškovui buvo perduoti dar iki sandorio sudarymo, o iš karto po paskolos sutarties tos pačios šalys sudarė nekilnojamojo turto dalies dovanojimo sutartį. Ieškovas V. K. aiškiai nurodė, dėl ko jis pasirašė paskolos sutartį, paaiškindamas, jog įsipareigojo seserims kompensuoti jai tenkančią tėvo palikimo dalį. Aplinkybė, kad iš karto po paskolos sutarties pasirašymo buvo sudaryta dovanojimo sutartis, pagal kurią atsakovui buvo padovanotos S. J., G. O., V. G. paveldėto nekilnojamojo turto, esančio V. Kudirkos g. 4, Mažeikiai, dalys, faktiškai paaiškina, dėl ko atsirado byloje sprendžiami paskolos santykiai. Teismo vertinimu visos šios byloje nustatytos aplinkybės paneigia paskolos sutartyje užfiksuotą pinigų perdavimo faktą ir patvirtina ieškovo V. K. poziciją, kad ginčo šalių buvo sutarta kompensuoti po tėvo mirties kiekvienam vaikui atitekančią palikimo dalį, kurios lygios 56000 Lt, o paskolos sutartimi tik buvo įformintas minėtas susitarimas. Sudarytą paskolos sutartį teismas vertiną kaip šalių susitarimo pasirašytą įsipareigojimą sumokėti kompensaciją. 2013 m. spalio 29 d. paskolos sutartis Nr. 00131009/2, pripažintina nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 3 dalis), todėl visiškai tenkintinas ieškovo V. K. ieškinys, o atsakovės S. J. priešieškinis atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, jog už ieškinio pateikimą sumokėjo 150 Eur žyminio mokesčio ir patyrė 1070 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, todėl patenkinus ieškinį ir atmetus priešieškinį ieškovui V. K. jo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės S. J..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priešieškinį atmesti.
Pripažinti nesudaryta 2013 m. spalio 29 d. paskolos sutartį Nr. 00131009/2 tarp ieškovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovės S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1220,00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.