- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-06-23
- Bylos Nr.
- 2-245-647/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03672-2010-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alfredas Juknevičius
- Ieškovas
- J. D.
- Atsakovas
- A. D., AB Ūkio banko
- Trečiasis asmuo
- BUAB „MODERUS LT“, BUAB „MODERUS“, J. R.
trečiųjų asmenų BUAB „MODERUS LT“ ir BUAB „MODERUS“ bankroto administratoriaus UAB „Nemokių įmonių konsultavimas ir administravimas“ atstovei E. K.,
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. D. ieškinį atsakovams A. D. ir AB Ūkio bankui, tretieji asmenys byloje J. R., BUAB „MODERUS LT“ ir BUAB „MODERUS“, dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė nurodo, kad 2009-09-03 Kauno apygardos teismui buvo pateiktas AB Ūkio banko ieškinys dėl 3789795,05 Lt skolos priteisimo iš atsakovų A. D., J. R. ir UAB „MODERUS LT“. Ieškinyje nurodyta, kad 2007-07-16 buvo sudaryta Kredito sutartis Nr. KR04-545/07, pagal kurią AB Ūkio bankas suteikė UAB „MODERUS“ 3800000 Lt kreditą. Šios sutarties pagrindu 2007-07-16 buvo pasirašytos atitinkamos laidavimo sutartys: Nr. 04-547/09 – su UAB „MODERUS LT“ ir Nr. 04-548/07 su A. D.. Šiomis sutartimis UAB „MODERUS LT“ ir A. D. laidavo už UAB „MODERUS“ tinkamą prievolių pagal minėtą kredito sutartį įvykdymą. AB Ūkio bankas ieškinyje nurodė, kad UAB „MODERUS“ prievolių pagal minėtą kredito sutartį neįvykdė, todėl 2009-04-14 nutartimi Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėja nutarė iš UAB „MODERUS“ AB Ūkio banko naudai išieškoti skolą, nukreipiant išieškojimą į įkeistus kilnojamus ir nekilnojamus daiktus. AB Ūkio bankas papildomai ieškinyje prašė priteisti iš visų atsakovų solidariai 3789795,05 Lt, bei areštuoti atsakovų turtą. Ieškovė nurodo, kad jos vyras atsakovas A. D. laidavo už kredito gavėją UAB „MODERUS“ visu savo ne santuokoje ir santuokoje įgytu turtu ir ateityje įsigytu turtu. Ieškovė apie šią laidavimo sutartį ir civilinės bylos nagrinėjimą sužinojo tik 2010-09-15 ir iš karto pateikė prašymą ją įtraukti trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje. Susipažinusi su minima civiline byla, bei joje esančiomis sutartimis, suprato, kad 2007-07-16 laidavimo sutartis Nr. 04-547/07 buvo sudaryta neteisėtai ir privalo būti pripažinta negaliojančia, nes buvo sudaryta be jos žinios. Ieškovės ir atsakovo A. D. turtas nėra padalintas, jie nebuvo sudarę vedybinės sutarties, todėl sandoriai, pagal kurių sąlygas sutuoktinis įsipareigoja įvykdyti prievoles už trečiuosius asmenis, atsakydamas visu savo turtu, negali būti sudaryti be kito sutuoktinio rašytinio sutikimo. CK 3.92 str. 4 d. numatyta, kad sandorius, susijusius su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio nekilnojamojo daikto ar daiktinių teisių į jį disponavimu ar jų suvaržymu, taip pat sandorius dėl bendros įmonės perleidimo ar teisių į ją suvaržymo, bei vertybinių popierių, kurie yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, perleidimo ar teisių į juos suvaržymo gali sudaryti tik abu sutuoktiniai, išskyrus tuos atvejus, kai vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą tokį sandorį sudaryti. 2007-07-16 laidavimo sutarties Nr. 04-547/07 2.1 punkte nurodyta, kad laiduotojas –A. D. laiduoja už UAB „MODERUS“ visu savo ne santuokoje ir santuokoje įgytu turtu ir ateityje įsigytu turtu, tuo būdu jis prisiėmė įsipareigojimus atsakyti visu santuokoje įgytu kilnojamu ir nekilnojamu turtu už 3800000 Lt UAB „MODERUS“ paskolos grąžinimą. Atsakovui AB Ūkio bankui buvo žinoma, kad laidavimo sutartis sudaryta kitam sutuoktiniui nežinant, iš ieškovės jokio sutikimo nebuvo pareikalauta, ieškovė įgaliojimo sutuoktiniui veikti jos vardu irgi nėra išdavusi, todėl mano, kad atsakovas AB Ūkio bankas laidavimo sutarties sudarymo momentu buvo nesąžiningas. Laidavimo sutarties sudarymas nėra numatytas CK 3.92 str. 2 d., nustatančioje atvejus, kai kito sutuoktinio sutikimas nėra reikalingas. Ieškovė mano, kad atsakovui AB Ūkio bankui turi būti taikomi padidinto atidumo ir rūpestingumo kriterijai, sudarant sandorius, kurie yra susiję su fizinių asmenų turtine atsakomybe, bankas privalėjo reikalauti kito sutuoktinio sutikimo. Atsakovas, ieškovės vyras A. D. laidavimo sutarties sudarymo momentu metu jokios asmeninės nuosavybės teise valdomo turto neturėjo, jo prisiimta atsakomybė sukelia riziką sutuoktinių bendrai jungtinei nuosavybei, todėl ieškovė niekada nebūtų pritarusi sandoriui, kuris keltų grėsmę vieninteliam šeimos būstui.
Teismo posėdžių metu ieškovės atstovas patvirtino ieškinyje išdėstytus reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas A. D. su ieškininiais reikalavimais sutiko, nurodė, kad laidavimo sutartį ruošė AB Ūkio bankas teisininkai, kuriais jis pasitikėjo, jo neinformavo, kad yra reikalingas žmonos sutikimas, apie laidavimo sutartį nieko nesakė žmonai, nes tikėjosi, kad kreditas bus sėkmingai grąžintas.
Atsakovas AB Ūkio bankas atsiliepime, bei jo atstovė advokatė teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškovės pateiktu ieškiniu pareiškimu nesutinka, prašo atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ginčijama laidavimo sutartis nėra turto disponavimo sandoris, taip pat laidavimu nesuvaržomas turtas, ar turtinės teisės į tą turtą. Notarai, tvirtindami laidavimo sandorius, kito sutuoktinio sutikimo nereikalauja. Todėl CK 3.92 str. 4 d. norma yra nepagrįstai pritaikyta laidavimo sandoriui ginčyti, dėl tos pačios priežasties laidavimas negali būti ginčijamas ir CK 3.92 str. 2 d.. pagrindu. Ieškovė nepagrindžia ir neįrodo AB Ūkio banko nesąžiningumo, sudarant laidavimo sandorį. CK 3.92 str. 3 d. įtvirtina prezumpciją, kad vieno sutuoktinio sudaromi sandoriai yra žinomi kitam sutuoktiniui, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti yra reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Ši prezumpcija nepaneigta, o laidavimo sandoriui sudaryti, kito sutuoktinio sutikimo nereikia. Manytina, kad ieškovė apie ginčijamą laidavimo sutartį sužinojo ne ieškinyje nurodytą 2010-09-15, bet apie jį žinojo nuo sandorio sudarymo dienos, todėl, remiantis CK 3.96 str. 1 d. nuostatomis, terminas sandoriui ginčyti yra praleistas, todėl prašo taikyti senatį. Atsakovo manymu, ieškovė pradėjusi laidavimo sutartį vykdyti, byloje ginčijamą sandorį patvirtino ir neteko teisės jo ginčyti. Taip pat atsakovas kelia ieškinio teismingumo klausimą, nurodydamas, kad ieškinys yra turtinio pobūdžio ir turi būti nagrinėjamas Vilniaus apygardos teisme, kadangi ginčijamoje laidavimo sutartyje numatytas sutartinis teismingumas ieškinys galėtų būti nagrinėjamas ir Kauno apygardos, ar apylinkės teismuose, o atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo A. D. dabartinę gyvenamąją vietą – Trakų apylinkės teisme.
Tretysis asmuo J. R. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, apie teismo posėdžio laiką ir vietą informuotas tinkamai, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.
Šalies argumentai
Trečiųjų asmenų BUAB „MODERUS LT“ ir BUAB „MODERUS“ bankroto administratoriaus UAB „Nemokių įmonių konsultavimas ir administravimas“ atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškovės pateiktu ieškiniu pareiškimu nesutinka, prašo atmesti, kaip nepagrįstą, kadangi ginčijamas laidavimo sandoris nėra tas sandoris, kuriam yra būtinas kito sutuoktinio rašytinis sutikimas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas pažymi, kad neturtiniu reikalavimu yra laikomas toks reikalavimas, kuris nėra susijęs su tam tikros pinigų sumos, ar tam tikros vertės turto priteisimu, o turtinis reikalavimas yra toks, kurio dalykas gali būti išreiškiamas pinigine verte (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-785/2008). Reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, jeigu neprašoma, ar nėra pagrindo taikyti restituciją, yra neturtinio pobūdžio, kadangi jo patenkinimo atveju tik konstatuojamas faktas, o ieškovas savaime negauna turtinės naudos (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-221/2006; 2006 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-144/2006). Teismų praktika formuojama taip, kad ginčas laikomas turtiniu ir už jį mokamas proporcinis žyminis mokestis tada, kai sandorio negaliojimas lemia restitucijos taikymą, nes restitucijos taikymo atveju įmanoma įvertinti priteistiną turtą ar priteistinas lėšas. Paprastasis žyminis mokestis gali būti nustatomas sprendžiant dėl neįvykdytų ar tariamų sandorių pripažinimo negaliojančiais, dažniausiai tada nėra taikoma restitucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje AB „Santava“ v. AB „Klaipėdos maistas“, byla Nr. 3K-3-99/2001), atsižvelgdamas į pasakytą, teismas ginčą byloje laiko neturtiniu ir todėl atsakovų prašymas perduoti bylą pagal teismingumą į Kauno ar Vilniaus apygardos teismus laikytinas nepagrįstu. Taip pat teismas nepagrįstu laiko ir atsakovo argumentą dėl bylos sutartinio teismingumo, kadangi laidavimo sutarties šalys yra tik atsakovai A. D. ir AB Ūkio bankas ir jų tarpusavio susitarimas negali saistyti ieškovės, kuri tame susitarime nedalyvavo, valios. Teismas, spręsdamas ieškinio teismingumo klausimą, vadovaujasi CPK 33 str. 1 d. nuostatomis, kur sakoma, kad ieškinys keliems atsakovams, gyvenantiems ar esantiems ne toje pačioje vietoje, pareiškiamas pagal vieno iš atsakovų gyvenamąją vietą ar buveinę ieškovo pasirinkimu, 34 str. 1 d. nuostatomis, kur sakoma, kad teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui, todėl, teismo nuomone, atsakovui A. D. pardavus namą Bendorių kaime, Vilniaus rajone, tai negalėjo įtakoti teismingumo pasikeitimo.
Ieškinys tenkintinas.
Teismas konstatuoja, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė J. D. anksčiau, nei 2010-09-15, sužinojo apie jos teises pažeidžiančią laidavimo sutartį, atsakovo AB Ūkio bankas atstovės išsakyta prielaida, kad ieškovė apie ginčijamą laidavimo sutartį žinojo nuo sandorio sudarymo dienos, nesudaro pagrindo ieškinyje taikyti senatį.
Teismo nuomone atsakovo AB Ūkio bankas teiginys, kad ieškovė, pradėjusi laidavimo sutartį vykdyti, byloje ginčijamą sandorį patvirtino ir neteko teisės jo ginčyti, yra nepagrįstas, kadangi 2010-02-26 mokėjimo pavedimas atsirado atsakovo AB Ūkio bankas reikalavimu (b.l. 53) pervesti 50000 Lt skolos dengimui, kadangi antraip AB Ūkio bankas nesutiko panaikinti areštą Danylų namui, esančiam.Valančiaus g. 5, Bendorių k., Vilniaus raj., kurį būtina buvo parduoti, kad jie galėtų atsiskaityti su AB Swedbank už gautą kreditą žemės sklypo įsigijimui ir namo statybai (b.l. 114).
Teismas konstatuoja, kad 2007-07-16 buvo sudaryta kredito sutartis Nr. KR04-545/07, pagal kurią AB Ūkio bankas suteikė UAB „MODERUS“ 3800000 Lt kreditą. Šios sutarties pagrindu 2007-07-16 buvo pasirašytos atitinkamos laidavimo sutartys: Nr. 04-547/09 – su UAB „MODERUS LT“ ir Nr. 04-548/07 su atsakovu A. D.. Šiomis sutartimis UAB „MODERUS LT“ ir atsakovas A. D. laidavo už UAB „MODERUS“ tinkamą prievolių pagal minėtą kredito sutartį įvykdymą (b.l. 10-26). Atsakovas A. D. laidavo už kredito gavėją UAB „MODERUS“ visu savo ne santuokoje ir santuokoje įgytu turtu ir ateityje įsigytu turtu, laidavimo sutartyje, kaip sutarties šalys yra nurodomi AB Ūkio bankas ir A. D., sutartis patvirtinta šalių parašais, bet sutartyje nėra jokios nuorodos, kad su sutartimi yra susipažinusi, informuota, ar jai neprieštarauja ieškovė J. D., tačiau sutarties tekste yra tiesioginės nuorodos, susijusios su ieškovės teisėmis ir pareigomis, asmens duomenų apsauga ir netgi konstitucinėmis teisėmis: „6.5 p. Laiduotojas sutinka, kad Bankas kauptų informaciją apie Laiduotoją, jo ir jo sutuoktinės gaunamas pajamas, įsipareigojimus ir turtą, tvarkytų jų asmens duomenis ir, vadovaujantis LR teisės aktų reikalavimais, teiktų gautą informaciją, įskaitant asmens duomenis, į Lietuvos banko paskolų rizikos duomenų bazę, taip pat, esant reikalui perduotų šią informaciją Banko auditoriams, su banku susijusiems asmenims, draudimo įmonėms, bei kitiems asmenims...“ (b.l. 24). Teismo nuomone, ši laidavimo sutarties dalis ne tik, kad prieštarauja CK 3.92 str. 4 d. įtvirtintiems reikalavimams dėl sandorių, susijusių su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ar daiktinėmis teisėmis abiejų sutuoktinių valios išreiškimo būtinumo, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 str., kuriame nurodoma, kad žmogaus privatus gyvenimas yra neliečiamas, asmens susirašinėjimas, pokalbiai telefonu ir kitas susižinojimas yra neliečiami, informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko, ar neteisėto kišimosi į asmeninį ir šeimyninį gyvenimą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 str. sakoma, kad „negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai.“
Teismas, susipažinęs su visais byloje esančiais įrodymais, bei juos įvertinęs, konstatuoja, kad ginčijamoje laidavimo sutartyje AB Ūkio bankas yra stipresnė sutarties šalis, pažeidžiant šalių lygybės principą, konstruojanti visą sutartį, kaip antai: sutarties 6.2 p. laiduotojas sutinka, kad banko sprendimu, be atskiro laiduotojo sutikimo, reikalavimo pagal kredito sutartį teisė būtų perleidžiama kitam asmeniui, tačiau remiantis 6.8 p., laiduotojas neturi teisės perduoti tretiesiems asmenims šioje sutartyje numatytų teisių ir pareigų be banko raštiško sutikimo. Teismo nuomone, atsakovo AB Ūkio banko naudojimasis stipresniosios sutarties šalies galiomis ir sudarė galimybę laidavimo sutartyje be ieškovės valios jai numatyti teises ir pareigas. Teismas pažymi, kad laidavimo sutarties sudarymas nėra numatytas CK 3.92 str. 2 d., nustatančioje atvejus, kai kito sutuoktinio sutikimas nėra reikalingas, todėl bankas, atsižvelgiant į uždedamus įsipareigojimus laidavimo sutartyje ieškovei, bei nustatomomis banko teisėmis į ieškovės asmens duomenis ir net konstitucines teises, privalėjo reikalauti kito sutuoktinio, t.y. ieškovės J. D. sutikimo.
Remiantis aukščiau pasakytu, ieškinys yra tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškinį tenkinti.
Panaikinti laidavimo sutartį Nr. 04-548/07, pasirašytą 2007-07-16 AB Ūkio banko su A. D.
Priteisti iš atsakovų AB Ūkio banko ir A. D., solidariai 1200 Lt bylinėjimosi išlaidų
ieškovei J. D., bei 71,00 Lt (septyniasdešimt vieną litą) pašto išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.