- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-05-11
- Bylos Nr.
- 2A-1023-302/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03672-2010-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Andžej Maciejevski, Jelena Šiškina
- Atsakovas
- Ūkio banko, A. D.
- Ieškovas
- J. D.
- Trečiasis asmuo
- J. R., BUAB „MODERUS LT“, BUAB „MODERUS“
- Kategorijos
- 36.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:
Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Andžejaus Maciejevskio ir Jelenos Šiškinos,
kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Ūkio banko apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. D. ieškinį atsakovams A. D., AB Ūkio bankui dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys J. R., BUAB „MODERUS LT“ ir BUAB „MODERUS“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė J. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančia 2007-07-16 laidavimo sutartį Nr. 04-547/07, kuri buvo sudaryta tarp atsakovų A. D. ir AB Ūkio banko. Nurodė, kad 2009-09-03 Kauno apygardos teismui buvo pateiktas AB Ūkio banko ieškinys dėl 3789795,05 Lt skolos priteisimo iš atsakovų A. D., J. R. ir UAB „MODERUS LT“. Ieškinyje nurodyta, kad 2007-07-16 buvo sudaryta Kredito sutartis Nr. KR04-545/07, pagal kurią AB Ūkio bankas suteikė UAB „MODERUS“ 3800000 Lt kreditą. Šios sutarties pagrindu 2007-07-16 buvo pasirašytos atitinkamos laidavimo sutartys: Nr. 04-547/09 – su UAB „MODERUS LT“ ir Nr. 04-547/07 su A. D.. Šiomis sutartimis UAB „MODERUS LT“ ir A. D. laidavo už UAB „MODERUS“ tinkamą prievolių pagal minėtą kredito sutartį įvykdymą, A. D. laidavo už kredito gavėją UAB „MODERUS“ visu savo ne santuokoje ir santuokoje įgytu turtu ir ateityje įsigytu turtu. Ieškovė apie šią laidavimo sutartį sužinojo tik susipažinusi su nurodyta byla. Ji nurodė, kad 2007-07-16 laidavimo sutartis buvo sudaryta neteisėtai ir turi būti pripažinta negaliojančia, nes buvo sudaryta be jos žinios. Ieškovės ir atsakovo A. D. turtas nėra padalintas, jie nebuvo sudarę vedybinės sutarties, todėl sandoriai, pagal kurių sąlygas sutuoktinis įsipareigoja įvykdyti prievoles už trečiuosius asmenis, atsakydamas visu savo turtu, negali būti sudaryti be kito sutuoktinio rašytinio sutikimo. Be to, ieškovės sutuoktinis laidavimo sutarties sudarymo momentu jokios asmeninės nuosavybės teise valdomo turto neturėjo, jo prisiimta atsakomybė sukelia riziką sutuoktinių bendrai jungtinei nuosavybei, todėl ieškovė niekada nebūtų pritarusi sandoriui, kuris keltų grėsmę vieninteliam šeimos būstui. Atsakovui AB Ūkio bankui buvo žinoma, kad laidavimo sutartis sudaryta kitam sutuoktiniui nežinant, iš ieškovės jokio sutikimo nebuvo pareikalauta, ieškovė įgaliojimo sutuoktiniui veikti jos vardu irgi nėra išdavusi, todėl jis šios sutarties sudarymo momentu buvo nesąžiningas, jam turi būti taikomi padidinto atidumo ir rūpestingumo kriterijai, sudarant sandorius, kurie yra susiję su fizinių asmenų turtine atsakomybe.
Atsakovas A. D. su ieškiniu sutiko, nurodė, kad laidavimo sutartį ruošė AB Ūkio bankas teisininkai, kuriais jis pasitikėjo, jo neinformavo, kad yra reikalingas žmonos sutikimas, apie laidavimo sutartį nieko nesakė žmonai, nes tikėjosi, kad kreditas bus sėkmingai grąžintas.
Atsakovas AB Ūkio bankas su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ginčijama laidavimo sutartis nėra turto disponavimo sandoris, taip pat laidavimu nesuvaržomas turtas, ar turtinės teisės į tą turtą. Notarai, tvirtindami laidavimo sandorius, kito sutuoktinio sutikimo nereikalauja, todėl CK 3.92 str. 4 d. norma yra nepagrįstai pritaikyta laidavimo sandoriui ginčyti, dėl tos pačios priežasties laidavimas negali būti ginčijamas ir CK 3.92 str. 2 d. pagrindu. Ieškovė nepagrindžia ir neįrodo AB Ūkio banko nesąžiningumo, sudarant laidavimo sandorį. CK 3.92 str. 3 d. įtvirtina prezumpciją, kad vieno sutuoktinio sudaromi sandoriai yra žinomi kitam sutuoktiniui, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti yra reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Ši prezumpcija nepaneigta, o laidavimo sandoriui sudaryti, kito sutuoktinio sutikimo nereikia. Ieškovė apie ginčijamą laidavimo sutartį sužinojo ne ieškinyje nurodytą 2010-09-15, bet apie jį žinojo nuo sandorio sudarymo dienos, todėl, remiantis CK 3.96 str. 1 d. nuostatomis, terminas sandoriui ginčyti yra praleistas, ir prašė taikyti senatį. Ieškovė pradėjusi laidavimo sutartį vykdyti, byloje ginčijamą sandorį patvirtino ir neteko teisės jo ginčyti. Taip pat atsakovas kelia ieškinio teismingumo klausimą, nurodydamas, kad ieškinys yra turtinio pobūdžio ir turi būti nagrinėjamas Vilniaus apygardos teisme, kadangi ginčijamoje laidavimo sutartyje numatytas sutartinis teismingumas, ieškinys galėtų būti nagrinėjamas ir Kauno apygardos, ar apylinkės teismuose, o atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo A. D. dabartinę gyvenamąją vietą – Trakų apylinkės teisme.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011 m. birželio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino. Panaikino laidavimo sutartį Nr. 04-548/07, pasirašytą 2007-07-16 AB Ūkio banko su A. D..
Teismas nurodė, kad nėra pagrindo sutikti su atsakovo argumentu dėl bylos teismingumo ir jos perdavimo Kauno ar Vilniaus apygardos teismams, kadangi nagrinėjamu atveju ginčas yra neturtinio pobūdžio. Taip pat teismas nepagrįstu laikė ir atsakovo argumentą dėl bylos sutartinio teismingumo, kadangi laidavimo sutarties šalys yra tik atsakovai A. D. ir AB Ūkio bankas ir jų tarpusavio susitarimas negali saistyti ieškovės, kuri tame susitarime nedalyvavo, valios.
Teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė J. D. anksčiau nei 2010-09-15 sužinojo apie jos teises pažeidžiančią laidavimo sutartį, o atsakovo AB Ūkio banko prielaida, kad ieškovė apie ginčijamą laidavimo sutartį žinojo nuo sandorio sudarymo dienos, nesudaro pagrindo ieškinyje taikyti senatį.
Atsiliepimas
Atsakovo AB Ūkio banko teiginį, kad ieškovė, pradėjusi laidavimo sutartį vykdyti, byloje ginčijamą sandorį patvirtino ir neteko teisės jo ginčyti, laikė nepagrįstu, nustatęs, kad 2010-02-26 mokėjimo pavedimas atsirado atsakovo AB Ūkio bankas reikalavimu pervesti 50 000 Lt skolos dengimui, nes kitaip AB Ūkio bankas nesutiko panaikinti areštą D. namui, esančiam (duomenys neskelbtini) , kurį buvo būtina parduoti, kad jie galėtų atsiskaityti su AB Swedbank už gautą kreditą žemės sklypo įsigijimui ir namo statybai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sprendė, kad ginčijamoje laidavimo sutartyje AB Ūkio bankas yra stipresnė sutarties šalis, jo naudojimasis stipresniosios sutarties šalies galiomis ir sudarė galimybę laidavimo sutartyje be ieškovės valios jai numatyti teises ir pareigas. Laidavimo sutarties sudarymas nėra numatytas CK 3.92 str. 2 d., nustatančioje atvejus, kai kito sutuoktinio sutikimas nėra reikalingas, todėl bankas, atsižvelgiant į uždedamus įsipareigojimus laidavimo sutartyje ieškovei, bei nustatomomis banko teisėmis į ieškovės asmens duomenis ir net konstitucines teises, privalėjo reikalauti kito sutuoktinio, t.y. ieškovės J. D. sutikimo.
Šalies argumentai
Atsakovas AB Ūkio bankas apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, be to, byla išnagrinėta pažeidžiant rūšinio teismingumo taisykles.
Apeliantas nurodo, kad teismo sprendimas grindžiamas CK 3.92 str. 4 d., tačiau ginčijama laidavimo sutartis nėra turto disponavimo sandoris, taip pat laidavimu nesuvaržomas turtas ar turtinės teisės į tą turtą. Notarai, tvirtindami laidavimo sandorius, kito sutuoktinio sutikimo nereikalauja, todėl minėta norma sprendime pritaikyta nepagrįstai. Laidavimas negali būti ginčijamas ir CK 3.96 str. 2 d. pagrindu, nes ieškovė neįrodo ir nepagrindžia AB Ūkio banko nesąžiningumo sudarant jos ginčijamą laidavimo sandorį. Be to, teismas banko sąžiningumo klausimo net nenagrinėjo, dėl šios aplinkybės sprendime nepasisakė.
Skunde nurodoma, kad CK 3.92 str. 3 d. įtvirtinta prezumpcija, kad vieno sutuoktinio sudaromi sandoriai yra žinomi kitam sutuoktiniui, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas, ši prezumpcija nėra paneigta.
Apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo motyvais dėl bylos teismingumo Vilniaus rajono apylinkės teismui. Nurodoma, kad ieškovė siekia apibrėžtų turtinių teisinių pasekmių – nuginčyti kreditoriaus AB Ūkio banko teisę į pinigų sumą, kuri galėtų būti išieškoma laidavimo sutarties pagrindu iš ieškovės sutuoktinio ir galimai pačios ieškovės, todėl ieškinys yra turtinio pobūdžio ir turi būti nagrinėjamas Vilniaus apygardos teisme. Analogiškas klausimas buvo išspręstas Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje pagal S. R. atskirąjį skundą, kurioje konstatuota, kad ginčas yra turtinio pobūdžio.
Taip pat akivaizdu, kad apie ginčijamą laidavimo sutartį ieškovė sužinojo ne 2010-09-15, todėl prašo taikyti ieškinio senatį.
Atsiliepimas
Ieškovė J. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismo sprendimas priimtas tinkamai įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, padarius teisingas išvadas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Pirmos instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl netinkamo materialinės teisės normų taikymo ir aiškinimo (CPK 330 str.).
Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė bylos aplinkybes, kad atsakovas AB Ūkio bankas ir trečiasis asmuo UAB „MODERUS“ 2007-07-16 sudarė kredito sutartį Nr. KR04-545/07, pagal kurią AB Ūkio bankas suteikė UAB „MODERUS“ 3 800 000 Lt kreditą. Šios sutarties pagrindu 2007-07-16 buvo pasirašyta laidavimo sutartis: Nr. 04-547/09 – su UAB „MODERUS LT“ ir Nr. 04-548/07 su atsakovu A. D.. Šia sutartimi UAB „MODERUS LT“ ir atsakovas A. D. laidavo už UAB „MODERUS“ tinkamą prievolių pagal minėtą kredito sutartį įvykdymą (b.l. 10-26). Atsakovas A. D. laidavo už kredito gavėją UAB „MODERUS“ visu savo ne santuokoje ir santuokoje įgytu turtu ir ateityje įsigytu turtu. Ieškovės reikalavimu laidavimo sutartį pirmos instancijos teismas pripažino negaliojančia CK 3.92 str. 4 d. pagrindu, t.y. tuo pagrindu, jog atsakovė būdama laiduotojo sutuoktinė neišreiškė jokios valios dėl šio sandorio sudarymo.
Kolegija nesutinka su tokiu teismo sprendimu. CK 3.92 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad sandorius, susijusius su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio nekilnojamojo daikto ar daiktinių teisių į jį disponavimu ar jų suvaržymu, taip pat sandorius dėl bendros įmonės perleidimo ar teisių į ją suvaržymo bei vertybinių popierių, kurie yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, perleidimo ar teisių į juos suvaržymo gali sudaryti tik abu sutuoktiniai, išskyrus tuos atvejus, kai vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą tokį sandorį sudaryti. Kolegija sprendžia, kad atsakovo A. D. pasirašytas laidavimas nėra sandoris dėl bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio nekilnojamojo daikto ar daiktinių teisių į jį disponavimo ar jų suvaržymo. Tokiu atveju, nagrinėjamoje byloje laidavimo sutarties, kurią pasirašė tik ieškovės sutuoktinis, pripažinti negaliojančia kaip sandorį neatitinkantį CK 3.92 str. 4 d. nuostatos, t.y. vienu iš sandorių negaliojimo pagrindu, numatytu CK 1 knygos IV skyriuje - CK 1.80 str. 1 d. pagrindu, nėra teisinio pagrindo. Kolegija pažymi, jog ieškovė neįrodinėjo, kad ginčijamos laidavimo sutarties pasėkoje yra pažeidžiamos jos teisės į jos nuosavybę. Taip pat kolegija nesutinka su ieškovės nurodytu, kad jos sutuoktinis sudarydamas su trečiuoju asmeniu laidavimo sutartį tuo pačiu apsprendė ir jai jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto likimą. Tuo atveju, jeigu kiltų klausimas dėl laidavimo sutarties vykdymo, nevykdant skolininkui prievolės pagal kredito sutartį, ir pradėjus išieškojimą pagal laidavimą, ieškovė turės galimybę ieškinio motyvais įrodinėti savo prisidėjimą arba neprisidėjimą prie laidavimo ir tokiu būdu bus nuspręstas ieškovei priklausančio jungtinės nuosavybės teise turto likimas, taip pat išspręstas klausimas ar ji yra solidari skolininkė pagal ginčijamą sandorį, nes bylos nagrinėjimo metu klausimo dėl solidarios atsakomybės pagal laidavimo sutartį nei šalys, nei tretieji asmenys nekelia, bent jau tokių įrodymų į bylą nepateikta. Esant tokioms aplinkybėms tenkinti ieškinį nėra pagrindo (CPK 178 str.).
Pažymėtina, kad pirmos instancijos teismo sprendime nustatytas asmens duomenų apsaugos (konkrečiai nenurodyta norma) ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 str. pažeidimas nebuvo ieškinio pagrindu, teismas pasisakydamas dėl šių pažeidimu išėjo už ieškinio ribų, o kolegija priėmusi sprendimą ieškinį atmesti, dėl šių sprendimo argumentų nepasisako.
Taip pat kolegija nepasisako dėl ieškinio senaties terminų taikymo, nes ieškinys yra atmestinas kitu pagrindu, t.y. kolegijai sprendus, jog neatsirado ginamos teisės, nėra pagrindo svarstyti dėl ieškinio senaties termino taikymo ir atsisakymo šią teisę ginti.
Kolegija sutinka su apelianto argumentu, jog teismas padarė CPK normų, reglamentuojančių žyminio mokesčio taikymą, pažeidimą spręsdamas, jog ginčas dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia yra neturtinis reikalavimas, teismų praktikoje laikomasi tos nuomonės, jog ieškiniai dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis yra turtiniai reikalavimai ir už juos mokamas žyminis mokestis, numatytas CPK 80 str. 1 d. 1 p. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog šią klaidą padarė teismas, kad tiek ieškinys, tiek apeliacinis skundas išnagrinėtas neapmokėjus reikiama žyminio mokesčio suma, sprendimą panaikinus ir ieškinį atmetus, būtų neteisinga priteisti iš ieškovės žyminį mokestį, kurio suma yra pakankamai didelė (nuo laiduotos sumos), ignoruojant ieškovės pasirinkimo teisę mokėti ar nemokėti šį mokestį ieškinio priėmimo stadijoje, kolegija žyminio mokesčio nepriteisia.
Dėl nurodyto pirmos instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, ieškinys atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Patenkinus apelianto apeliacinį skundą, iš ieškovės priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 137 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą (b.l. 136) (CPK 93 str. 1, 3 d.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, kolegija
nusprendė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Priteisti iš J. D. 137 Lt bylinėjimosi išlaidų AB Ūkio bankas naudai.