Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės, Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Audriaus Sadausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Sigito Dobiliausko apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. spalio 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį ir jam skirta:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. M. skirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. M. skirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo A. M. faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. WIV-2573, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), A. M. pripažintas recidyvistu;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, A. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 7 (septynerius) metus, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 5 dalimis, A. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos su PVM – 25 180 Eur (dvidešimt penkių tūkstančių vieno šimto aštuoniasdešimties eurų) konfiskavimas;

išspręstas kardomųjų priemonių ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. M. nuteistas už tai, kad 2025 m. liepos 23 d., apie 1.04 val. (duomenys neskelbtini) vairavo lengvąjį automobilį „Mercedes-Benz E350d“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (Jungtinė Karalystė), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARRF-0160 (patikros sertifikato Nr. 2359288) jam buvo nustatytas 2,53 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

1.1. Be to, A. M. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: būdamas teistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo 2024 m. lapkričio 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, kuriuo jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas 5 metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių eismo transporto priemones, būdamas rašytinai supažindintas su Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus sudarytu bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planu, vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tai yra, 2025 m. liepos 23 d., apie 1.04 val. (duomenys neskelbtini) vairavo lengvąjį automobilį „Mercedes-Benz E350d“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (Jungtinė Karalystė), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARRF-0160 (patikros sertifikato Nr. 2359288) jam buvo nustatytas 2,53 promilių neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras Sigitas Dobiliauskas prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. spalio 30 d. nuosprendžio dalį, kuria A. M. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo 7 metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones termino skaičiavimo pradžia nustatyta nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, A. M. skirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 7 metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones taikyti visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką ir 7 metus po laisvės atėmimo bausmės atlikimo; kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

2.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas (BK 68 straipsnį), reglamentuojančias baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – paskyrimą, todėl nustatė netinkamą šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pradžios datą.

2.2. Vadovaudamasis BK 68 straipsnio 4 dalimi, reglamentuojančia uždraudimo naudotis specialia teise taikymą kartu su laisvės atėmimo bausme bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 357 straipsnio nuostatomis, susijusiomis su šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymu, prokuroras teigia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti tai, jog nuteistajam A. M. paskirta bausmė – laisvės atėmimas, kurią nuteistasis turės atlikti realiai, todėl nuosprendyje turėjo būti nurodyta, jog baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas tik po laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Tokios teismų praktikos laikomasi ir kitose baudžiamosiose bylose (Šiaulių apygardos teismo 2025 m. spalio 2 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-187-953/2025). Be to, ikiteisminio tyrimo metu A. M. nebuvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, iki nuosprendžio priėmimo jam nebuvo atimta ir galimybė vairuoti transporto priemonę. Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 68 straipsnį), skundžiamas nuosprendis keistinas nurodant, kad A. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones taikytina visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką ir 7 metus po laisvės atėmimo bausmės atlikimo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

4. Apeliaciniame teismo posėdyje Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras Jonas Trumpulis palaikė apeliacinį skundą ir prašė jį tenkinti, nuteistojo A. M. gynėja advokatė Naina Lanzbergienė prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde, neperžengiant jo ribų. Kitus bylos aspektus apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai.

6. Apeliaciniu skundu nėra ginčijamas nusikalstamos veikos kvalifikavimas, nuteistojo kaltė, jam paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių teisėtumas, pagrįstumas, proporcingumas, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamąją bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvadomis šioje dalyje, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliaciniu skundu prokuroras teismo sprendimą ginčija dalyje dėl netinkamo nuteistajam A. M. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pradžios termino nustatymo. Taigi, skundžiamo nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas patikrinamas šiuo aspektu.

7. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Remiantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama kartu su bausme. Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai (BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti nurodytas sprendimas dėl baudžiamojo poveikio priemonės (BPK 307 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nuosprendį, kuriuo paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė, paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės turinį ir terminą, jos atlikimo tvarką ir sąlygas, nuteistojo teises ir pareigas (BPK 357 straipsnio 1 dalis).

8. Nagrinėjamu atveju skundžiamu nuosprendžiu A. M. paskirta galutinė subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir, be kita ko, baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones 7 metus, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžios terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Apeliaciniu skundu prokuroras teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones termino skaičiavimo pradžią nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 68 straipsnį. Teisėjų kolegija sutinka su tokiais prokuroro apeliacinio skundo argumentais.

9. BK 68 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad uždraudimas naudotis specialia teise, paskirtas kartu su laisvės atėmimu arba areštu, taikomas visą laisvės atėmimo ar arešto atlikimo laiką ir teismo paskirtą laiką po laisvės atėmimo ar arešto atlikimo. Vadovaujantis BPK 357 straipsnio 3 dalies nuostatomis, jeigu uždraudimas naudotis specialia teise arba teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, arba viešųjų teisių atėmimas yra paskirtas kartu su laisvės atėmimo arba arešto bausme, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradedamos vykdyti, kai nuteistasis atliko bausmę arba lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos. Šiame kontekste pastebėtina tai, jog baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas, taikymas yra siejamas būtent su de facto (faktiškai) kaltininko patiriamais suvaržymais, todėl nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymas sustabdomas iki paskirtos bausmės atlikimo – pagrindo toliau vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę atsiradimo.

10. Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė nuteistajam A. M. taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones skaičiavimo pradžią, nes draudimo vairuoti kelių transporto priemones 7 metų terminas taikytinas visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką ir skaičiuotinas nuo dienos, kai A. M. atliks jam paskirtą bausmę arba bus lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Todėl skundžiamas nuosprendis keistinas dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

11. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2026 m. sausio 21 d. pažymą Nr. APD-2026-00814, kurioje prašoma priteisti valstybei iš A. M. 120 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, tai yra, už gynėjos advokatės Nainos Lanzbergienės nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

12. Proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 103–106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).

13. Ši byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama tik pagal prokuroro apeliacinį skundą, kuris tenkinamas kaip pagrįstas. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis A. M. gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė, gynėjas jam buvo paskirtas Šiaulių apygardos teismo 2025 m. gruodžio 1 d. nutartimi, vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalimi. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos išnagrinėjimo rezultatą, į tai, kad apeliacinis procesas vyko tik pagal prokuroro skundą ir tik dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo nuteistajam, o gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme buvo būtinas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuteistojo valios, byla apeliacine tvarka išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu, nebuvo atliekamas įrodymų tyrimas, apsiribota baigiamosiomis kalbomis, o taip pat į nuteistajam paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių dydžius, sprendžia, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą A. M. apeliacinės instancijos teisme netenkinamas.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. spalio 30 d. nuosprendį pakeisti.

A. M. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 7 (septynerius) metus taikyti visą laisvės atėmimo bausmės laiką ir 7 (septynerius) metus po laisvės atėmimo bausmės atlikimo arba lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos dienos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 125,00 Eur (vieno šimto dvidešimt penkių eurų) išieškojimo iš A. M. netenkinti.

Šiaulių apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.