Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo antstolio Aleksandro Ščiukino pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys mažoji bendrija „(duomenys neskelbtini)“, E. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį byloje dalyvaujantys asmenys buvo informuoti, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmetamas.

CPK 585 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną, o 3 dalyje nurodyta, kad jeigu antstolio reikalavimo nevykdo ar kitaip antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus kliudo juridinis asmuo, CPK 585 straipsnio 2 dalyje numatytą baudą teismas gali skirti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo įvykdymą atsakingam asmeniui. Teismas, gavęs antstolio teikimą dėl baudos skyrimo, įvertina patvarkymo neįvykdymo aplinkybes, antstolio reikalavimo nevykdymo priežastis.

Civilinės bylos ir vykdomųjų bylų duomenimis nustatyta, kad antstolio Aleksandro Ščiukino kontoroje vykdomos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš skolininko E. D. išieškotojui D. U.. Antstolis vykdydamas vykdomąsias bylas 2023 m. sausio 31 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolų išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio kreditoriaus naudai, kuriuo mažoji bendrija „(duomenys neskelbtini)“ buvo įpareigota iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 50 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą viena minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 30 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Antstolio patvarkymas buvo išsiųstas skolininkui E. D. jo gyvenamosios vietos adresu(duomenys neskelbtini), registruota pašto siunta, kurią skolininkas priėmė, todėl laikytina, kad tiek skolininkas, tiek mažoji bendrija „(duomenys neskelbtini)“ yra informuota apie patvarkymą, tačiau jo piktavališkai nevykdo. 2023 m. balandžio 5 d. mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ buvo išsiųstas 2023 m. balandžio 5 d. reikalavimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl patvarkymo vykdymo, tačiau reikalautos informacijos negavo, todėl prašo skolininkui skirti baudą.

Suinteresuotas asmuo E. D. atsiliepime nurodė, kad nuo pat veiklos pradžios nėra sau, kaip mažosios bendrijos nariui, nei pasiskyręs, nei išsimokėjęs darbo užmokesčio, todėl iki 2023 m. balandžio 27 d. antstolio nėra pasiekusi nei viena išmoka. Pareiškėjo prašoma bauda už kiekvieną nevykdymo dieną būtų nepakeliama tiek įmonei, tiek jam, kaip mažosios bendrijos vieninteliam nariui ir darbuotojui. Jis susiekė su pareiškėju ir aptarė kasmėnesinės įmokos dydį, bei atliko 100 Eur įmoką į antstolio depozitinę sąskaitą.

Įstatymų leidėjas, įtvirtinęs baudos institutą, siekė užtikrinti antstolių privalomų nurodymų tinkamą vykdymą, užkirsti kelią galimiems trukdymams antstoliams vykdyti įstatymų jiems pavestas funkcijas. Todėl kiekvieną kartą skiriant baudą pagal nurodytą CPK straipsnį reikia vertinti, ar asmuo iš tiesų nevykdo antstolio reikalavimo, ar iš tiesų kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus ir dėl kokių priežasčių asmuo nevykdo antstolių nurodymų, t. y. ar toks asmens elgesys yra sąlygotas objektyvių priežasčių, ar vis tik asmuo sąmoningai siekia trukdyti antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus. Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl antstolio reikalavimo nevykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu šie padariniai darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo interesus. Teismas, spręsdamas dėl skirtinos baudos dydžio, taip pat privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Skiriamos baudos, kaip procesinės sankcijos, vienas svarbiausių tikslų – sudrausminti asmenį, todėl, spręsdamas dėl skirtinos baudos konkretaus dydžio, teismas prioritetiniu kriterijumi laiko būtent sudrausminantį baudos poveikį.

Baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio neigiamas pasekmes. Įvertinant šios nuobaudos sukeliamas pasekmes, ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Todėl, teismo nuomone, sprendžiant klausimą dėl antstolio reikalavimų nevykdymo, svarbu konstatuoti ne tik patį reikalavimo neįvykdymo faktą, bet įvertinti ir reikalavimo neįvykdymo priežastis bei paties reikalavimo pagrįstumą, realias šio reikalavimo įvykdymo galimybes, o dėl įrodymų nepakankamumo atsiradę neaiškumai turėtų būti taikomi asmens, kuriam reiškiamas reikalavimas skirti nuobaudą, naudai.

Teismas pažymi, kad baudos skyrimas yra teismo teisė, o tai reiškia, kad teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, turi teisę ne tik nustatyti baudos dydį, bet ir nuspręsti ar kiekvienu konkrečiu atveju reikia skirti baudą. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).

Pagal CPK 644 straipsnio 4 dalies nuostatas skolininkas turi pareigą aktyviai domėtis vykdymo eiga. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vykdymo procese tiek išieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-379/2005; Nr. 3K-7-1/2007; Nr. 3K-3-79/2007; Nr. 3K-3-397/2010).

Vykdymo procese reikia laikytis skolininko ir išieškotojo interesų pusiausvyros. Šalys turi pareigą bendradarbiauti viena su kita ir su išieškojimą atliekančiu antstoliu. Skolininkas neturi trukdyti (vilkinti) vykdymo procesui, o antstolis turi imtis priemonių, kad vykdymo procesas būtų sklandus ir visi veiksmai būtų atlikti per protingus terminus, nes priešingu atveju bus pažeisti išieškotojo interesai.

Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir esančius įrodymus teismas negali daryti išvados, jog suinteresuotas asmuo E. D. tyčia ir piktybiškai nevykdė antstolio reikalavimo dėl išskaitų iš darbo užmokesčio atlikimo, kadangi skolininkui nebuvo mokamas darbo užmokestis. Priešingai, nustatyta, kad skolininkas, gavęs teismo procesinius dokumentus, pateikė atsiliepimą į antstolio pareiškimą, domėjosi vykdymo eiga, t. y. kreipėsi į antstolį dėl atsiskaitymo tvarkos ir pervedė 100 Eur įmoką į antstolio depozitinę sąskaitą. Teismo vertinimu sankcijų taikymas papildomai sunkintų skolininko turtinę padėtį, o kartu galimybes greičiau išieškoti skolą kreditoriui. Atsižvelgiant į tai, kad nėra nustatyta skolininko piktybiškų veiksmų, vykdymo proceso vilkinimo, laikytina, kad baudos skolininkui skyrimas neatitiktų baudos skyrimo tikslų vykdymo procese bei protingumo, teisingumo, sąžiningumo principų reikalavimų, kuriais teismas taip pat privalo vadovautis, todėl antstolio pareiškimas atmetamas (CK 1.5 straipsnis, CPK 178, 185 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 593 straipsniu,

nutaria:

atmesti pareiškimą dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimo nevykdymą.

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstoliui.

Nutarties kopiją siųsti pareiškėjui, suinteresuotiems asmenims.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.