Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas, A6.-2500-1033/2021

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2021-10-27
Bylos Nr.: A6.-2500-1033/2021
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-01920-2021-8
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skirti nuobaudą.

Teisėjas: Rolandas Bužinskas (pirm.)
Pažeidėjas: S. A.
Pareiškėjas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

Kategorijos

Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-2500-1033/2021Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01920-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 7.11; 21.9.10. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. spalio 27 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas,sekretoriaujant Akvilei Nemanienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo S. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. A., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) direktoriumi (vadovu įregistruotas nuo 2019 m. kovo 5 d.) ir žinodamas apie šios bendrovės finansinę padėtį bei turimus finansinius įsipareigojimus kreditoriams (kreditorei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos mokestinė nepriemoka 29 621,34 Eur susidarė nuo 2018 m. spalio 26 d.) privalėjo pateikti teismui pareiškimą dėl UAB (duomenys neskelbtini) bankroto bylos iškėlimo, tačiau į teismą nesikreipė ir taip nevykdė pareigos, nustatytos Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje (įstatymas galiojo iki 2020 m. sausio 1 d.), o nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte, dėl ko VMI 2021 m. gegužės 27 d. su pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos UAB (duomenys neskelbtini) iškėlimo ir teismas 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartimi iškėlė UAB (duomenys neskelbtini) bankroto bylą.

Šiais veiksmais (neveikimu) S. A. pažeidė kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teises ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) nurodė, kad ji yra UAB (duomenys neskelbtini) kreditorė. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis bendrovės mokestinė nepriemoka yra 29 621,34 Eur, kuri susidarė nuo 2018-10-26 pagal įmonės pateiktas/tikslintas deklaracijas. Bendrovė nuo 2020-03-18 buvo įtraukta į sąrašą „Juridiniai asmenys, kuriems iki 2020-12-31 be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19“. Mokestinės nepriemoka buvo išieškoma laikotarpiu nuo 2018-11-08 (teisės išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimo diena) iki 2021-03-18, tačiau mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko, į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pervesta/išieškota 5951,47 Eur suma. Tai, kad bendrovė yra nemoki, patvirtina šios aplinkybės: 1) bendrovė nėra teikusi finansinės atskaitomybės už 5 metus, taip nevykdė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnyje nustatytos pareigos teikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansines ataskaitas. Tai rodo, kad UAB (duomenys neskelbtini) apskaita tvarkoma netinkamai ir kelia abejones, ar bendrovė apskritai vykdo veiklą ir gauna pajamas; 2) bendrovė nuo 2018-10-26 nesugebėjo atsiskaityti su kreditore VMI, priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos nepavyko; 3) VĮ „Registrų centras“ duomenimis nekilnojamojo turto bendrovė neturi; 4) VĮ „Regitra“ duomenimis, bendrovės vardu nėra įregistruotų transporto priemonių; 5) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) duomenimis bendrovėje nedirba nei vienas darbuotojas (paskutinis darbuotojas atleistas 2019-10-17), skola VSDFV - 639,54 Eur; 6) antstolių informacinės sistemos 2021-05-26 duomenimis buvo vykdomos 3 išieškojimo bylos bendrai 29 954,26 Eur sumai. S. A., nuo 2019-03-06 tapęs bendrovės vadovu, žinojo įmonės turimus finansinius įsipareigojimus ir, kad buvo surašyti nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoką, o 2019-07-01, 2021-03-18 priimti sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, todėl galėjo suvokti, kokia yra reali įmonės finansinė padėtis. Vėliausiai, kada vadovas privalėjo suvokti, jog įmonė yra nemoki, laikytina 2019-03-28, kai VMI 2019-03-28 priėmė nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką. Atitinkamai S. A. ne vėliau, kaip 2019-03-28 kilo pareiga imtis veiksmų, siekiant atkurti mokumą, pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau jokių aktyvių veiksmų sumažinti turimus įsipareigojimus jis nesiėmė, taip pat nesikreipė dėl bendrovės bankroto iškėlimo, taip pažeisdamas įmonės kreditorės VMI interesus. Dėl to VMI 2021-05-27 su pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB (duomenys neskelbtini) ir teismas 2021-09-09 nutartimi iškėlė bendrovei bankroto bylą, todėl įrodinėti įmonės nemokumo fakto nėra pagrindo. Tai tik įrodo, kad bendrovės vadovas pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo neįvykdė. Bankroto bylos iškėlimo pagal kreditoriaus VMI pareiškimą faktas nepašalina galimybės traukti bendrovės vadovą administracinėn atsakomybėn dėl vengimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Nuobaudos skyrimui senaties terminas nėra pasibaigęs. Prašo paskirti S. A. ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudos vidurkį – 2200 Eur dydžio baudą, nagrinėti bylą VMI atstovui nedalyvaujant (b. l. 2-4).

Atsiliepimas

S. A. su inkriminuojamu administraciniu nusižengimu nesutiko, pateikė atsiliepimą į VMI pareiškimą, kuriame nurodė, jog VMI tariamo pažeidimo datą nurodo 2019-03-28, kai tuo tarpu pareigų nevykdymą sieja su JANĮ, kuris įsigaliojo tik 2020-01-01. Todėl tariamo pažeidimo metu galiojo LR Įmonių bankroto įstatymas (ĮBĮ), kuriuo turi būti vadovaujamasi nustatant ar bendrovės vadovas privalėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB (duomenys neskelbtini). Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį, 8 straipsnio 1 dalį, įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo visų pirma siejama su įmonės nemokumu. Įmonės nemokumas apibrėžtas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, tačiau vertinant Bendrovės finansinius dokumentus, t. y. turimą į balansą įrašytą turtą ir pradelstus jos įsipareigojimus 2019-03-15 datai, matoma, kad bendrovės turtas sudarė 102 133 Eur, o pradelsti įsipareigojimai, įskaitant tuo metu buvusį įsiskolinimą VMI - 24 901,90 Eur. Pažymi, kad tuometiniai finansiniai duomenys (įskaitant turimą turtą, bendrus ir pradelstus įsipareigojimus) buvo žinomi VMI, nes bendrovė 2019-03-15 buvo pateikusi prašymą išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą. 2019-04-17 sprendimu VMI nusprendus neišdėstyti UAB (duomenys neskelbtini) mokestinės nepriemokos sumokėjimą, VMI nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei. Taigi, turėdama visą reikalingą informaciją, VMI pripažino, kad bendrovės padėtis neatitinka nemokumo būsenos, kaip ji buvo suprantama pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą. Atitinkamai nėra pagrindo ir išvadai, kad bendrovės vadovas pažeidė pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Vilniaus apygardos teismas 2021-09-09 nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo taip pat nėra konstatavęs, kad bendrovės vadovas pažeidė pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiškėja VMI savo pareiškimą grindžia pateikdama tik ribotą kiekį disponuojamos informacijos, tačiau neatskleisdama tikrosios padėties. 2019-04-17 sprendimu VMI nesutikus išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo, siekiant užkirsti kelią bet kokioms galimybėms didinti bendrovės skolas, buvo nuspręsta laikinai sustabdyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklą, kol bus surastos galimybės padidinti veiklos pajamas (bendrovėje buvo atsargų už 101 901 Eur) ir taip atsiskaityti su kreditoriais. Tačiau prasidėjusi 2020 m. pandemija ir paskelbtas karantinas (bendrovė buvo įtraukta į nukentėjusiųjų nuo COVID-19 asmenų sąrašą) užkirto tam kelią. Dėl neapibrėžtos verslo įmonių padėties ir nustatytų draudimų, komercinės veiklos vykdymas - prekyba faktiškai buvo apribotas daugiau nei metus laiko. Šiuo metu, kai rinka pradeda atsigauti, bendrovė turėtų galimybę atnaujinti veiklą ir gaudama pajamų atsiskaityti su kreditoriais, tačiau iškėlus bankroto bylą to padaryti negalės. 2020 m. bendrovė buvo įtraukta į nukentėjusiųjų nuo COVID- 19 asmenų sąrašą ir turėjo teisę pasinaudoti valstybės pagalbos priemonėmis, kreiptis dėl mokesčių mokėjimo atidėjimo, ką bendrovė ir ketino padaryti (galimybė kreiptis dėl mokesčių mokėjimo atidėjimo buvo numatyta iki 2021-02-28, o po pakartotinio karantino - iki 2021-08-31), tačiau po antrojo karantino paskelbimo netikėtai neįtraukus bendrovės į patikslintą nukentėjusiųjų nuo COVID-19 asmenų sąrašą, bendrovė neteko galimybės pasinaudoti mokesčių mokėjimo atidėjimu. Šią aplinkybę bendrovės vadovas išsiaiškino tik VMI pateikus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Jeigu bendrovė būtų pateikusi prašymą iki 2021-02-28, mokesčių mokėjimas jai būtų atidėtas ir VMI nebūtų inicijavusi bankroto bylos iškėlimo. Pažymi, kad 2021-04-21 buvo priimtas LR Naujojo koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių poveikio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog juridinio asmens vadovui inicijavus nemokumo procesą, susitarimo dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti sudarymo termino, nustatyto JANĮ 8 straipsnio 3 dalyje, skaičiavimas sustabdomas ir juridinio asmens vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo ar bankroto bylos iškėlimo arba inicijuoti bankroto procesą ne teismo tvarka netaikoma karantino laikotarpiu ir 3 mėnesius nuo jo atšaukimo. Tuo tarpu antrajam karantinui buvus paskelbtam iki 2021-06-30, akivaizdu, kad laikant, jog bendrovė yra nemoki pagal JANĮ (kuris įsigaliojo 2020-01-01 ir pakeitė prieš tai įtvirtintą nemokumo sąvoką) bendrovės vadovo pareiga kreiptis dėl nemokumo bylos iškėlimo karantino laikotarpiu buvo sustabdyta ir pratęsta 3 mėnesiams nuo karantino pasibaigimo. Taigi VMI pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo teismui 2021-05-27 ši pareiga dar buvo galiojanti ir terminas nebuvo praleistas. Dėl to nėra jokio pagrindo išvadai, kad bendrovės vadovas pažeidė savo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo ir pagal JANĮ. Be to atkreipia dėmesį, kad bendrovės teikiami prašymai išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą (pakartotinas prašymas pateiktas 2021-06-27) rodo akivaizdų bendrovės ir jos vadovo siekį atsiskaityti su VMI, o tai reiškia, kad įsiskolinimas VMI būtų buvęs padengtas ir bendrovei būtų buvusios sudarytos sąlygos išlaikyti savo gyvybingumą. Taigi išvada, kad bendrovė negali atsiskaityti su kreditoriais ir bendrovės vadovas sąmoningai vengia kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo būtų galima tik tuo atveju, jei sudarius mokestinės nepriemokos išdėstymo sutartį bendrovė būtų pažeidusi mokėjimų grafiką ir nebūtų laiku vykdžiusi savo prisiimtų įsipareigojimų dėl periodinių įmokų mokėjimo. Bendrovės vadovas, laikinai sustabdęs bendrovės veiklą, kad jos įsiskolinimai nedidėtų, sąžiningai tikėjosi ją atkurti, bet susiklosčiusi karantino situacija, kai buvo uždrausta prekybos veikla, galimybių ją atnaujinti nesudarė. Tuo tarpu įstatyminis reglamentavimas sudarė sąlygas išvadai, kad karantino laikotarpiu bendrovės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo yra sustabdyta. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą dėl bendrovės vadovo tyčios nesikreipti į teismą nebuvimo, todėl nėra pagrindo taikyti ANK 120 straipsnio 1 dalį. Tuo atveju, jeigu būtų konstatuota, kad S. A. kilo pareiga pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, ši pareiga kilo vėliausiai 2019-03-28 ir šiai dienai yra suėjęs ANK 39 straipsnyje nustatytas dviejų metų nuobaudos skyrimo terminas, todėl nuobauda negali būti skiriama. Apibendrinant mano, kad S. A. veiksmuose, nesikreipiant į teismą dėl bankroto bylos UAB (duomenys neskelbtini) iškėlimo, nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, todėl prašo bylą nutraukti (ANK 591 straipsnio 1 punktas) (b. l. 27-32).

Teismo posėdyje S. A. savo kaltės dėl inkriminuojamo administracinio nusižengimo nepripažino, nurodė, kad savo poziciją išdėstė atsiliepime į VMI pareiškimą, kurį palaiko. Papildomai paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo įkurta 2010 m. ir sėkmingai dirbo. Nuo 2013 m. turėjo partnerį iš Lenkijos - įmonę (duomenys neskelbtini) (kreditorių sąraše Nr. 19), su kuriuo 2017 metais prasidėjo konfliktai ir kažkokiu būdu šis kreditorius savo šalyje gavo teismo sprendimą išieškoti pinigus iš UAB (duomenys neskelbtini) dvigubai didesnei sumai nei reali. 2019 m. buvo areštuotos įmonės sąskaitos ir antstolis pradėjo dirbti savo darbą pagal Lenkijoje išduotą orderį. Įmonei pasidarė neįmanoma vykdyti kasdieninių darbų, atsirado skola VMI. Jis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi pradėjo dirbti 2018 metais, tačiau nežino, kodėl Juridinių asmenų registre vadovu įregistruotas nuo 2019-03-05, nes yra akcininko įsakymas skirti jį vadovu 2018 metais. Gali būti tai registro klaida, tačiau dėl jos ištaisymo į Registrų centrą nesikreipė. Jis pats UAB (duomenys neskelbtini) akcijų neturi. Tuo metu, kai tapo direktoriumi, jau vyko konfliktai su partneriu iš Lenkijos. Galvojo, kad suvaldys situaciją, nes yra daug dirbęs su lenkais ir manė, kad gerai juos supranta. Areštavus įmonės sąskaitas, įmonė negalėjo vykdyti veiklos, todėl 2019 m. pradžioje jis kreipėsi į VMI, pridavė balansus, prašė sudaryti mokestinę paskolos sutartį, nes turėjo prekių už 100 000 eurų, prašė leisti tas prekes parduoti ir atsiskaityti su VMI. Tačiau VMI 2019-04-17 sprendimu jo prašymą atmetė. Tam, kad nedidėtų įmonės skolos, nusprendė sustabdyti įmonės veiklą, sustabdymas užtruko kelis mėnesius. 2021 m. jis prašė VMI mokestinės paskolos sutartį sudaryti dar kartą, bet VMI vėl nesutiko, pasakė, kad blogai, nes įmonė nevykdo veiklos. Veiklos sustabdymas nėra blogai, nes yra naudingas kreditoriams ir pačiai įmonei, kadangi sustoja visos sąnaudos, būna nulis nuostolių. Kai VMI atmetė jo prašymą dėl sutarties sudarymo, jis laukė, kada byla bus perduota antstoliams ir manė su jais susitarti dėl terminuoto mokėjimų atidėjimo, bet atėjo Covid ir parduotuvių veikla buvo sustabdyta. VMI pripažino jo įmonę, kaip nukentėjusią nuo Covid, todėl jo pareiga kreiptis dėl bankroto buvo sustabdyta. 2021 m. vasario mėnesį viešojoje erdvėje buvo skelbiama, kad apsauga įmonėms pratęsiama, tačiau UAB (duomenys neskelbtini) vasario mėnesį VMI išbraukė iš nukentėjusių nuo Covid sąrašo. Apie tai jam buvo pranešta, VMI sistemoje buvo atėjęs pranešimas, tačiau pranešimą pamatė pavėluotai, pražiopsojo dėl kitų darbų ir rūpesčių. Gavosi taip, kad pagal VMI jis viską darė blogai, tačiau mano, kad 2019 m. jo pareiga kreiptis dėl bankroto iškėlimo būtų tuo atveju, jeigu pradelstų skolų suma viršytų pusę turto, tačiau 2019 metais tokio dalyko nebuvo. 2020 m. nemokumo įstatymas buvo pataisytas, atsirado sąlyga, kad bankrotą reikia kelti ne tik kai pusę sumos viršija pradelstos skolos, bet kai įmonė nevykdo įsipareigojimų. UAB (duomenys neskelbtini) 2020 m. pripažinta, kaip nukentėjusioji nuo Covido, todėl jo, kaip vadovo, pareiga dėl bankroto iškėlimo buvo sustabdyta. Paskutinį kartą kreipėsi į VMI dėl mokestinės paskolos sutarties 2021 m. kovo - balandžio mėnesiais ir jei būtų pasirašyta sutartis, tai šiai dienai valstybei iš tos skolos sumos būtų sumokėta 4000 Eur. Jeigu įmonė būtų du mėnesius iš eilės nesumokėjusi įmokų, tada jis būtų kaltas. Pažymi, kad UAB (duomenys neskelbtini) niekada nekilnojamojo turto ir tranpsorto priemonių neturėjo, turėjo tik prekes, kurios duodamos konsignacijos pagrindais, ir kompiuterius, kurie nusidėvėjo. Įmonėje dirbo 3-4 žmonės, tačiau kai įmonės veiklą stabdė, susitarė dėl darbuotojų atleidimo, kad nebūtų sąnaudų didinimo. Mano, kad jo veiksmuose nėra kaltės ir tyčios dėl nusižengimo padarymo, jis stengėsi ir norėjo atsiskaityti su kreditoriais, visų pirma – VMI, tačiau dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių to padaryti nepavyko.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymų numatytais atvejais). Už šio administracinio nusižengimo padarymą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis skiriama bauda nuo 1400 iki 3000 eurų. ANK 120 straipsnyje įtvirtina teisės norma yra blanketinė, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose (pvz., įmonių bankroto įstatyme, juridinių asmenų nemokumo įstatyme).

Bylai reikšmingu laikotarpiu iki 2020-01-01 galiojusio Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį, įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Nuo 2020-01-01 įsigaliojęs Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (JANĮ), pakeitęs iki tol galiojusį ĮBĮ, taip pat nustato juridinio asmens vadovo pareigą inicijuoti nemokumo procesą (JANĮ 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalies 1 punktas). JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla.

Pagal JANĮ 5 straipsnio 1 punktą nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę, o JANĮ 6 straipsnyje nurodyta, kad juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo atlikti šiuos veiksmus: 1) nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą, 2) nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą, 3) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti (toliau - susitarimas dėl pagalbos) yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą.

Kaip matyti iš nurodyto teisinio reglamentavimo, įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo visų pirma siejama su įmonės nemokumu. Ši vadovo pareiga imperatyvi ir nei ĮBĮ, nei JANĮ nuostatos nenumato išimčių, kada vadovas gali nevykdyti šios pareigos. Šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, tokiomis kaip tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės, verslo rizika ir pan. (pvz., kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020).

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančio Juridinių asmenų registro išrašo duomenų nustatyta, kad S. A. UAB (duomenys neskelbtini) vadovu buvo registruotas nuo 2019-03-05 iki 2021-09-21, jo paskyrimo (išrinkimo) data 2019-01-03, todėl jo vadovavimo įmonei laikotarpiu galiojo ĮBĮ, o nuo 2020-01-01 - JANĮ nuostatos. Iš to paties registro išrašo matyti, kad bendrovė neteikė VĮ Registrų centrui finansinės atskaitomybės dokumentų nuo 2016 metų, paskutiniai metinės finansinės atskaitomybės dokumentai pateikti už 2015 metus. Taip pat matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2021-09-09 nutartimi bendrovei iškelta bankroto byla (nutartis įsiteisėjo 2021-09-17) (b. l. 16-18).

Vilniaus apygardos teismo 2021-09-09 nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-2331-661/2021 dėl bankroto bylos UAB (duomenys neskelbtini) iškėlimo nurodyta, kad pagal bendrovės 2021-06-30 balansą įmonė turėjo turto už 101901 Eur, o įmonės mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai buvo 100903 Eur, t. y. formaliai neviršijo viso įmonės turto, tačiau įmonė atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalies nemokumo sąvoką, nes laiku nevykdo ir negali vykdyti turtinių prievolių: su VMI neatsiskaito nuo 2018 m. lapkričio mėnesio, skola didėja, mokestinės nepriemokos priverstinai išieškoti nepavyko, VMI atsisakė išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą, taikiai išspręsti ginčo su VMI nepavyko. Be to įmonė nuo 2020 m. jokios ūkinės veiklos nevykdo, joje nedirba nei vienas darbuotojas, registruoto turto taip pat neturi. Taigi, atsakovo (UAB (duomenys neskelbtini)) paaiškinimuose nurodytas teiginys, kad jis per 50 mėnesių galėtų atsiskaityti su kreditoriais, yra niekuo nepagrįstas. Atsakovas nepateikė įrodymų, kaip galėtų atnaujinti ir tęsti savo veiklą. Taip pat nėra jokių konkrečių duomenų apie atsakovo turimas atsargas (atsakovo teigimu tai drabužiai ir avalynė), todėl negalima daryti išvados, kad šį turtą paradavus būtų atsiskaityta su įmonės kreditoriais (b. l. 43-45).

Į bylą pateikti VĮ Registrų centro ir VĮ „Regitra“ išrašai patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi (b. l. 9, 10).

VSDFV („Sodra“) 2021-05-26 duomenimis UAB (duomenys neskelbtini) apdraustųjų asmenų skaičius – 0, skola VSDFV – 639,54 Eur (b. l. 12).

Antstolių informacinės sistemos AIS 2021-05-14 duomenimis antstoliai vykdo 5 vykdomąsias dėl skolų išieškojimo iš skolininkės UAB (duomenys neskelbtini) kreditoriams už bendrą 36497,36 Eur sumą (b. l. 11).

Pagal UAB (duomenys neskelbtini) balansą už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 matyti, kad įmonė turėjo turto už 146211 Eur, iš kurio didžiąją dalį (145971 Eur) sudarė atsargos,, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 140863 Eur (b. l. 8).

Pagal Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2021-09-29 išrašą UAB (duomenys neskelbtini) nepriemoka kreditorei VMI sudarė 29621,34 Eur (b. l. 6).

Iš 2019-03-15 UAB (duomenys neskelbtini) kreditorių sąrašo matyti, kad bendrovė minėtai dienai turėjo 19 kreditorių, kuriems bendra įsiskolinimo suma buvo 101671,09 eurų (b. l. 33-34).

VMI 2019-04-17 išvada dėl UAB (duomenys neskelbtini) prašymo išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą ir 2019-04-17 sprendimas Nr. (23.24-08) 327-3673 neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą patvirtina, kad VMI 2019-03-27 gavo UAB (duomenys neskelbtini) prašymą su papildomais dokumentais dėl 21183,58 Eur pridėtinės vertės mokesčio nepriemokos mokėjimo išdėstymo dalimis iki 2021-03-25, tačiau VMI netenkino šio prašymo, nes operatyvaus patikrinimo metu buvo nustatyta, kad bendrovė 2017 m. dirbo nuostolingai (30,00 Eur), 2018 m. turėjo 2782,00 Eur nuostolį. Bendrovės mokestinės nepriemokos atžvilgiu yra nuolat vykdomas priverstinis išieškojimas duodant kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos. Pagal pateiktas debitorinių ir kreditorinių įsiskolinimų suvestines 2019-03-15 nustatyta, kad kreditorinis įsiskolinimas (101671,09 Eur) ženkliai didesnis nei debitorinis (617,92 Eur). Antstolių duomenų bazės 2019-04-17 duomenimis antstolis bendrovės atžvilgiu vykdo išieškojimą iš turto vienoje vykdomojoje byloje (29600,64 Eur). Bendrovė, pagal jos pateiktą preliminarų balansą už 2018 m. atitinka nemokios įmonės statusą pagal ĮBĮ: trumpalaikiai įsipareigojimai (109201,00 Eur) viršija pusę į preliminarų 2018 m. balansą įrašyto turto vertės (111667,00 Eur). VMI taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad įmonės vadovas, realiai įvertinęs įmonės finansinę padėtį bei matydamas, kad įmonė nėra pajėgi atsiskaityti su kreditoriais, turi pareigą inicijuoti įmonės bankroto procedūrą, nes ĮBĮ 8 straipsnio 5 dalis ir Lietuvos Respublikos administracinių pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnis numato įmonės vadovo atsakomybę dėl pavėluoto bankroto procedūros inicijavimo (b. l. 36-42).

Teismų praktikoje nurodyta, kad juridinio asmens nemokumas siejamas su finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus jos finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-17-511/2020, 2AT-2-303/2021, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr.e2-254-464/2020).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad S. A. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, nes būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir žinodamas apie šios bendrovės finansinę padėtį bei turimus finansinius įsipareigojimus kreditoriams (skolas, mokestinę nepriemoką VMI) privalėjo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, tačiau į teismą nesikreipė ir taip nevykdė pareigos, nustatytos ĮBĮ, o nuo 2020-01-01 – JANĮ, dėl ko kreditorius VMI 2021-05-27 su pareiškimu pats kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos UAB (duomenys neskelbtini) iškėlimo ir teismas 2021-0-09 nutartimi iškėlė bendrovei bankroto bylą.

Nors S. A. neigia savo kaltę ir nurodo, kad jis nei pagal ĮBĮ, nei pagal JANĮ nuostatas neturėjo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos UAB (duomenys neskelbtini) iškėlimo, nes 2019 metais bendrovės pradelstų skolų suma neviršijo pusę įmonės turto, t. y. įmonė nebuvo nemoki, o 2020 metais VMI pripažino įmonę, kaip nukentėjusią nuo Covid ir jo pareiga kreiptis dėl bankroto buvo sustabdyta, tačiau tokie jo teiginiai yra paneigti VMI 2019-04-17 sprendimu neišdėstyti 21183,58 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo, kuriame be kita ko konstatuota, kad UAB (duomenys neskelbtini) pagal jos pateiktą balansą už 2018 metus atitinka nemokios įmonės statusą pagal ĮBĮ ir atkreipė vadovo dėmesį, kad jis, realiai įvertinęs įmonės finansinę padėtį ir matydamas, kad įmonė nėra pajėgi atsiskaityti su kreditoriais, turi pareigą inicijuoti įmonės bankroto procedūrą. S. A., gavęs VMI 2019-04-17 sprendimą neišdėstyti mokestinės nepriemokos, jau suvokė arba privalėjo suvokti, kad jo vadovaujama įmonė yra nemoki ir jis turi pareigą inicijuoti bankroto procedūrą, tačiau to nepadarė, taigi veikė tyčia. S. A. ėmė stabdyti įmonės veiklą ir bendrovė realiai toliau veiklos nevykdė, tačiau bendrovės mokestinė nepriemoka VMI didėjo – nuo 21183,58 Eur 2019-04-17 padidėjo iki 29621,34 Eur 2021-05-27, kuomet pati kreditorė VMI savo iniciatyva kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos UAB (duomenys neskelbtini) iškėlimo ir teismas 2021-09-09 nutartimi iškėlė bankroto bylą. Minėtoje nutartyje Vilniaus apygardos teismas taip pat konstatavo, kad UAB (duomenys neskelbtini) atitinka JANĮ nurodytą nemokumo sąvoką, nes laiku nevykdo ir negali vykdyti turtinių prievolių: neatsiskaito su VMI nuo 2018 m. lapkričio mėnesio, skola didėja, mokestinės nepriemokos priverstinai išieškoti nepavyko, įmonė nuo 2020 m. jokios ūkinės veiklos nevykdo, joje nedirba nei vienas darbuotojas, registruoto turto taip pat neturi. VĮ Registrų centro duomenys patvirtina, kad bendrovė neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų nuo 2016 metų, antstolių sistemos duomenimis UAB (duomenys neskelbtini) vykdomos 5 vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo 36497,36 Eur sumai, 2019-03-15 dienai įmonė turėjo 19 kreditorių, bendra įsiskolinimo suma buvo 101671,09 Eur, o pagal 2018 m. balansą bendrovė turėjo turto už 111667 Eur. Vadovo S. A. noras išspręsti įmonei susidariusią nepalankią finansinę situaciją stabdant įmonės veiklą negali būti laikomas pakankamu pagrindu nesikreipti dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismo posėdžio metu S. A. patvirtino, kad UAB (duomenys neskelbtini) jau nuo 2017 metų prasidėjo finansiniai sunkumai, kai kilo konfliktai su Lenkijos įmone, kuri prisiteisė skolą ir pradėjo skolos išieškojimą, 2019 m. areštavo sąskaitas, atsirado mokestinė nepriemoka VMI, dėl kurios išdėstymo jis 2019 m. kovo mėnesį kreipėsi į VMI. Tokias aplinkybes patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai dėl UAB (duomenys neskelbtini) finansinės padėties, VMI patikrinimo išvada, kuria VMI rėmėsi atmesdama prašymą dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo. Tai, kad buvo pagrindas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB (duomenys neskelbtini) iškėlimo patvirtina ir Vilniaus apygardos teismo 2021-09-09 nutartis, kuria tenkintas VMI prašymas ir bendrovei iškelta bankroto byla. Taigi nėra abejonių, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovas S. A. savo vadovavimo įmonei laikotarpiu žinojo įmonės finansinę padėtį ir turimus finansinius įsipareigojimus kreditoriams, kurių negalėjo įvykdyti, tačiau nevykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje ir JANĮ 5 straipsnio 1 punkte nustatytos pareigos inicijuoti bankroto bylos įmonei iškėlimą, todėl pažeidė kreditorės VMI interesus bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

S. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl administracinės nuobaudos skyrimo senaties

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad administracinis nusižengimas, nustatytas ANK 120 straipsnio 1 dalyje, yra trunkamojo pobūdžio, t. y. tęsiasi tol, kol egzistuoja ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos ir jo nenutraukia pats asmuo ar kiti asmenys arba išnyksta pareiga įvykdyti veiksmus, kuriuos yra privaloma įvykdyti. Taigi trunkamoji veika paprastai pasibaigia, kai: 1) kaltininkas pats ją nutraukia; 2) tai padaro kiti asmenys ar teisėsaugos institucijos; 3) atsiranda kitų aplinkybių, trukdančių toliau tęsti nusikalstamos veikos darymą; 4) išnyksta kaltininko pareiga atitinkamai veikti (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-719/2020). Byloje, pradėtoje pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, nustatyto trunkamojo nusižengimo pabaigą žymi kreditoriaus pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui pateikimo momentas ir nuo šios dienos bendrovės vadovui išnyksta pareiga, nustatyta ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje, pačiam kreiptis į teismą, o kartu paaiškėja ir administracinio nusižengimo padarymo diena, nuo kurios teismui atsiranda pagrindas skaičiuoti ANK 39 straipsnyje nustatytą administracinės nuobaudos skyrimo termino eigą iki teismo nutarimo priėmimo dienos (kasacinės nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-15-2015, 2AT-26-719/2020, 2AT-2-303/2021). Kitaip tariant, asmuo trunkamąjį nusižengimą daro nuo to laiko, kai paaiškėja, kad įmonė tapo nemoki, iki tol, kol kreipiamasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi trunkamojo administracinio nusižengimo padarymo laikas yra visas laikas, kai asmuo darė įstatymo uždraustą veiką.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja VMI dėl bankroto bylos iškėlimo UAB (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą 2021-05-27, todėl administracinei nuobaudai paskirti ANK 39 straipsnyje nustatytas dviejų metų senaties terminas skaičiuojamas nuo šios datos ir nutarimo priėmimo metu dar nėra praėjęs. Pažymėtina, kad tokios praktikos dėl nuobaudos skyrimo senaties skaičiavimo laikosi ir apygardos teismai, nagrinėjantys administracinių nusižengimų bylas apeliacine tvarka (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021-09-20 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-379-932/2021, Klaipėdos apygardos teismo 2021-04-08 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-96-651/2021).

Skiriant nuobaudą S. A. atsižvelgiama į nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidimo trukmę (nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo daugiau nei dvejus metus, į VMI 2019-04-17 sprendime nurodytus išaiškinimus dėl įmonės nemokumo ir bankroto procedūros inicijavimo nereagavo, mokestinė nepriemoka ženkliai padidėjo), į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, pažeidėjo asmenybę (dirba, tokį nusižengimą padarė pirmą kartą, neteistas), todėl jam skiriama bauda, kuri artima sankcijoje numatytam nuobaudos minimumui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 34 straipsniu, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais,

nutaria:

S. A. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti nuobaudą – 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo (kopijos) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad:

1) paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB „Luminor Bank“ Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti įmokos kodą 1001 ir administracinio nusižengimo bylos numerį A6.-2500-1033/2021. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis, 676 straipsnio 1-2 dalys).

2) po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Teisėjas Rolandas Bužinskas