- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-07
- Bylos Nr.
- e2-508-1048/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01573-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Diržienė
- Ieškovas
- R. S.
- Atsakovas
- M. B.
- Trečiasis asmuo
- notarei I, Klaipėdos miesto 4-ojo biuro
- Advokatai
- Laimonas Strauka, Algis Staškūnas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovui M. B. dėl sandorių, vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys Klaipėdos miesto 4-ojo biuro notarė I. M., antstolis V. D., ERGO Insurance SE Lietuvos filialas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2016-11-17 tarp V. S. ir atsakovo M. B. Klaipėdos m. 4-ojo notaro biuro notarės I. M. patvirtintą paskolos sutartį pagal kurią, atsakovas paskolino, o V. S. gavo 20 000 Eur; pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento sutartinę hipoteką, pagal kurią V. S. įkeitė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), inžinerinius kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), patvirtintą Klaipėdos m. 4-ojo notaro biuro notarės I. M., 2016-11-17 sudarytos paskolos įvykdymo užtikrinimui; pripažinti negaliojančiu nuo išdavimo momento 2017-10-26 Klaipėdos m. 4-ojo notaro biuro notarės I. M. išduotą Vykdomąjį įrašą atsakovui M. B. dėl 20 000 Eur skolos išieškojimo iš V. S.; taikyti restituciją ir atsakovui M. B. priteisti iš V. S. 20 000 Eur; priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2016-11-17 V. S. ir atsakovas M. B. Klaipėdos m. 4-jame notaro biure sudarė paskolos sutartį, pagal kurią atsakovas paskolino, o V. S. gavo 20 000 Eur. Paskolos gavėja įsipareigojo gautą paskolą grąžinti iki 2017-01-17 Sandorį patvirtino notarė I. M.. Tą pačią dieną prievolės įvykdymo užtikrinimui, tame pačiame notaro biure buvo nustatyta sutartinė hipoteka, pagal kurią V. S. pakartotinai įkeitė jai priklausantį gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini). Šie sandoriai yra negaliojantys, nes sudaryti savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens. V. S. UAB „Žemaitijos psichikos sveikatos centras“ registre yra nuo 2011-04-07. Jai buvo nustatyta nepatikslinta diagnozė - paranoidinio tipo asmenybės sutrikimas, tačiau ji gydytis atsisakė. Šiuo metu jai nustatyta patikslinta diagnozė, ji serga kliedesiniu sutrikimu. V. S. buvo gydoma VšĮ „Rokiškio psichiatrinė ligoninė“, taikant priverčiamąją priemonę - stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis dėl to, kad įvykdė baudžiamąsias veikas. Jai buvo atliktos dvi psichiatrijos ekspertizės. kurios patvirtino nustatytą patikslintą diagnozę, kad V. S. serga kliedesiniu sutrikimu ir negali teisingai suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti turtinių santykių srityse, įskaitant paskolų ir vartojimo kredito sutarčių sudarymą, nekilnojamojo turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo. V. S. nustatyta liga laipsniškai vystėsi nuo 2011 metų. 2019-07-19 Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų nutartimi V. S. pripažinta neveiksnia, o 2019-10-22 Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų nutartimi ieškovas R. S. paskirtas jos rūpintoju ir turto administratoriumi. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 75U-II-28/2018 nurodyta, kad V. S. baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu (2016-11-07, 2016-11-08, 2016-11-11, 2016-11-15, 2016-12-06, 2016-12-11, 2016-12-28) sirgo kliedesiniu sutrikimu, dėl kurio ji negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Dėl nustatytos ligos V. S. nesuprato savo prievolinių įsipareigojimų ir su gauta paskola elgėsi neatsakingai (ją iššvaistė). Pasibaigus skolos grąžinimo terminui, ji ir atsakovas pasirašinėjo skolos pratęsimo raštelius, nors atsakovui turėjo būti aišku, kad V. S. skolos grąžinti neturi galimybių, o skaičiuojamos palūkanos ir 0,2 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną dieną, neatitiko protingumo ir sąžiningumo kriterijų. Be to, už tuos pratęsimus V. S. mokėjo po 400 Eur, iš viso atsakovui sumokėjo 2000 Eur, kurių atsakovas nefiksavo ir pakvitavimų nesurašė. Atsakovas 2017-10-26 gavo Vykdomąjį įrašą, kurį pateikė vykdymui antstolio V. D. kontorai, su palūkanomis V. S. skola jam sudaro apie 56 000 Eur. Antstolis paskelbė V. S. įkeisto turto varžytines, kurios įvyko, tačiau turto pardavimo iš varžytinių aktas nėra surašytas ir pirkėjui neperduotas, sutartinė hipoteka dėl turto įkeitimo ir notaro išduotas vykdomasis įrašas dėl skolos išieškojimo iš V. S. turi būti pripažinti negaliojančiais dėl jos psichinės ligos. Todėl restitucijai įvykdyti iš V. S. atsakovui turi būti priteista 20 000 Eur pagal 2016-11-17 paskolos sutartį.
Atsiliepimas
Atsakovas M. B. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad eksperto išvada neturi išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma, ji turi būti vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. V. S. neveiksnia tam tikrose srityse buvo pripažinta tik 2019 m. liepos mėnesį, duomenų apie jos psichinę būseną neturėjo nei ieškovas, nei antstolis, nei sandorį patvirtinęs notaras. Atsakovo manymu, V. S. simuliuoja ligą, siekdama išvengti neigiamų teisinių pasekmių. Bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, atsakovas atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Ieškovas pripažįsta, kad jos globotinė pinigus gavo paskolos sutarties pagrindu, sutinka juos grąžinti atsakovui, tačiau nesutinka mokėti palūkanų. Atsakovui nesuprantamas nenoras mokėti palūkanas, kadangi ieškovo globotinė iki šios dienos naudojasi atsakovo gautomis piniginėmis lėšomis.
Trečiasis asmuo antstolis V. D. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad sprendimą palieka priimti teismo nuožiūra.
Trečiasis asmuo notarė I. M. teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka. Išdėstė aplinkybes, jog 2016-11-17 Klaipėdos miesto 4-ajme notaro biure buvo patvirtinta paskolos sutartis (notarinio registro Nr. M-9260), kurią sudarė ir pasirašė V. S. bei M. B.. V. S. pasiskolino iš M. B. 20 000 Eur, prievolių įvykdymui užtikrinti buvo pasirašyta ir patvirtinta sutartinė hipoteka, (notarinio registro Nr. M-9261) tarp tų pačių šalių bei įkeistas nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini), priklausantys V. S.. Kreditorius M. B. 20 000 Eur perdavė grynais. V. S. iš gautų pinigų dalį jų - 8688 Eur perdavė kreditoriams D. K. ir G. K. ir tuo pačiu atsiskaitė pagal 2014-09-12 paskolos sutartį ir sutartinės hipotekos sutartį, kurią buvo patvirtinęs Telšių miesto notaras. Pažymėjo, jog trys dienos prieš numatomus sandorius, t. y. 2016-11-14, V. S. įkeičiamą nekilnojamąjį turtą apdraudė būsimojo kreditoriaus naudai, pasikvietė į notaro biurą pirmesnius kreditorius, kad su jais galėtų atsiskaityti. Šie jos tikslingi veiksmai rodo, kad ji ruošėsi būsimiems sandoriams, žinojo iš ko skolinsis, kokią sumą. Sandorių sudarymo metu V. S. susipažino su visais pasirašomais dokumentais, juos suprato, jai buvo išaiškintos visos sandorių sudarymo pasekmės. Bendravimas buvo normalus, į visus klausimus ji atsakinėjo rišliai, logiškai. Prieš šalims pasirašant sandoriai buvo garsiai perskaityti, jokių papildomų prašymų ar pastabų dėl sudaromų sandorių nepareiškė. Sandorius pasirašė abi šalys, V. S. paskolos sutartyje įrašė, kad pinigus gavo. Abejonių dėl V. S. sveikatos būklės nekilo.
Trečiasis asmuo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, tačiau pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad palaiko notarės atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją ir ją pagrindžiančius motyvus. Draudiko vertinimu, notarė patvirtindama 2016-11-17 Paskolos sutartį, 2016-11-17 Hipotekos sutartį bei 2017-10-26 atlikdama vykdomąjį įrašą, savo pareigas atliko pagal visus tuo metu galiojusius teisės aktų reikalavimus, veikė taip atidžiai ir rūpestingai, kiek nurodytu atveju buvo būtina ir pagrįsta iš jos reikalauti, todėl prašo ieškovo ieškinį dėl notarės patvirtintos Paskolos sutarties, Hipotekos sutarties bei Vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Sutarčių sudarymo metu ieškovo motinos V. S. psichinės sveikatos būklė notarei nesukėlė jokių įtarimų. Notarė prieš tvirtindama ginčo Sutartis atliko paiešką VĮ „Registrų centro“ Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre apie V. S. ir jokių įrašų minėtame registre nerado, kadangi jokių įrašų tuo metu nebuvo ir objektyviai negalėjo būti. Pažymėjo, jog ieškovas jokiais leistinais įrodymais nepagrindė fakto, kad V. S. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti būtent sutarčių sudarymo metu, nes neveiksnia ji buvo pripažinta tik 2019-07-19. Be to, baudžiamose bylose V. S. pripažinimas nepakaltinama nėra pakankamas pagrindas teigti, kad V. S. sutarčių sudarymo metu buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovas R. S. prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, jog globoja mamą V. S. nuo 2019 metų, kartu gyvena ir ja rūpinasi. 2016 metais sudaryta sutartis su atsakovu buvo sudaryta savarankiškai pačios V. S., apie sutartį jis nieko nežinojo. Tačiau jau tuo metu pastebėjo, kad mamos psichinė būklė yra keista, bet neskyrė tam daug dėmesio, nes mama buvo dirbanti, gal dėl to labai dažnai blogai miegodavo. Dar anksčiau, prieš 2016 metus, mama į darbą pradėjo važinėti taksi, sakydavo, kad ją nori užpulti, pagauti, yra persekiojama, kalbėdavo apie nužudymus. Pats ieškovas važiuodavo į užsienį dirbti, todėl kilus įtarimams dėl mamos psichinės būklės, žiūrėjo nerimtai, nes pati mama vis kartojo, kad jai viskas gerai. Kai sužinojo, jog mamos namo pardavimui paskelbtos varžytinės, pradėjo domėtis, kaip taip įvyko, nes prieš tai mama apie jokias paskolos sutartis neužsiminė. Nuvyko pas antstolį susipažinti su vykdymo byla ir tik tuomet suprato visą situaciją dėl galimai mamos psichinės būklės. Dažnai pastebėdavo, jog mamą kankina nemiga, naktimis užsiimdavo rašyba. Iki pripažinimo neveiksnia V. S. nebedirbo nei vaikų darželyje, nei namie savo ofise, nes buvo Rokiškio ligoninėje gydoma. Pažymėjo, jog apie 2017 metus mama pasakė, kad atvažiuos žmogus ir jam paduos pinigus. Pats ieškovas tuo metu buvo namie, matė, kaip atvažiavo atsakovas, mama išėjo į lauką ir išsinešė apie 400-500 Eur. Mama pasakojo, jog atsakovui grąžino 2000 Eur. Minėtų sumų perdavimo pats ieškovas nematė. Ieškovas buvo susitikęs su atsakovu, abu buvo sutarę sudaryti taikos sutartį dėl paskolos grąžinimo, tačiau šiuo metu ieškovas neturi finansinių galimybių grąžinti visos 20 000 Eur sumos. Sutiktų tik tokiu atveju, jei pats galėtų parduoti mamos namą, nes šiuo metu rinkos vertė yra dvigubai didesnė, nei antstolis pardavė iš varžytinių. Paskolos sutartis sudaryta visiškai V. S. nepalankiomis sąlygomis, skaičiuojamos palūkanos ir delspinigiai yra neprotingai dideli. Su byloje atlikta ekspertų išvada sutinka. Šiuo metu mama turi ir kitų kreditorių, jos atžvilgiu užvesta dar kelios vykdomosios bylos. Jo manymu, parduodamo turto iš varžytinių kaina yra gerokai mažesnė, nei turtas iš tiesų yra vertas, todėl prašo sandorius pripažinti negaliojančiais ir taikyti restituciją, kad galėtų mamos namą parduoti už didesnę kainą ir taip patenkinti ir kitų mamos kreditorių reikalavimus.
Ieškovo atstovas advokatas Algis Staškūnas teismo posėdžio metu palaikė ieškovo poziciją, prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad asmens psichinė sveikatos būklė nepablogėja per vieną dieną, tai gali tęstis palaipsniui, iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, kad sandorio sudarymo metu V. S. jau negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti nuo 2016 metų. Pabrėžė, jog 2019 m. liepos 19 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų nutartimi V. S. buvo pripažinta neveiksnia ir paskolų, vartojimo, kredito sutarčių sudarymo, nekilnojamojo turto valdymo, naudojimosi ir disponavimo srityse, todėl nekyla abejonių, kad 2016-11-17 sudarydama paskolos sutartį ir pakartotinai įkeisdama turtą negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.
Atsiliepimas
Atsakovas M. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad su V. S. nebuvo pažįstamas iki 2016 m. ginčijamos sutarties sudarymo. Paskolinti pinigų jam pasiūlė tarpininkas - įmonė „(duomenys neskelbtini)“, kuri pasiūlo kam ir kokią sumą paskolinti. Atsakovas pasitikėjo V. S., kartu susitikę pas notarę aptarė sutarties sąlygas. Atsakovas perdavė 20 000 Eur ir pasirašė sutartį. Kartu pas notarę dalyvavo ir kiti du asmenys – sutuoktiniai, kuriems V. S. perdavė apie beveik pusę ką tik gautos paskolos iš atsakovo. V. S. atrodė adekvati, protinga, patvirtino, jog supranta ką daro ir pažadėjo grąžinti paskolą. Ieškovą pirmą kartą pamatė tik jam atvykus tartis dėl taikos sutarties sudarymo. 2017-03-10 su V. S. pasirašė sutarties pratęsimą iki 2017-04-17 jos prašymu. Suėjus grąžinimo terminui, skola nebuvo grąžinta. Iki to laiko, kol 2017 m. spalio mėn. gavo Vykdomąjį įrašą, V. S. vis prašydavo pratęsti terminą, žadėjo skolą grąžinti. Patvirtino, jog jokios dalies pinigų nėra gavęs, V. S. nėra grąžinusi 2000 Eur. Jokių įtarimų dėl psichinės V. S. būklės nekilo nei pasirašant sutartį, nei sutarties pratęsimo metu.
Atsakovo atstovas advokatas Laimonas Strauka teismo posėdžio metu palaikė atsakovo poziciją, prašė ieškinį atmesti ir priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šioje byloje nepakanka remtis vien ekspertizės išvada. Nei kreditorius, nei notarė, nei teisininkai neturi specialių medicininių žinių nei išsilavinimo, kad būtų galėję ar turėję įtarti, kad V. S. serga psichine liga, juolab, kad jos elgesys buvo normalus ir adekvatus sandorio sudarymo metu. Mano, kad ieškovas siekia išvengti atsiskaitymo su atsakovu, taip vilkina namo pardavimą. Ieškovas tik nesąžiningai naudojasi V. S. liga, kad išvengtų atsiskaitymo su atsakovu. Ieškovas šioje byloje nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad V. S. psichinė būklė kliudė sudaryti ginčo sandorį, kad sandoris yra nenaudingas. Šioje byloje yra pateikta psichiatrinės ekspertizės išvada, tačiau ekspertai rėmėsi baudžiamoje byloje atliktomis ekspertizėmis, civilinėje byloje reikalavimai yra kiti.
Trečiasis asmuo notarė I. M. teismo posėdžio metu palaikė savo atsiliepime į ieškinį nurodytą poziciją. Pažymėjo, kad jokių abejonių dėl V. S. sveikatos būklės sandorio pasirašymo metu nekilo, į visus klausimus atsakė adekvačiai. Prieš atliekant sandorį patikrino visus viešuosius registrus, jokių įrašų apie V. S. sveikatos būklę nebuvo. Prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš byloje surinktų įrodymų visumos nustatytos bylos nagrinėjimui reikšmingos faktinės bylos aplinkybės.
2016-11-17 V. S. ir atsakovas M. B. sudarė paskolos sutartį (notarinio registro Nr. M-9260), pagal kurią paskolos gavėja (V. S.) gavo 20 000 Eur grynaisiais pinigais, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2017-01-17 (sutarties 1 punktas), mokėdama 3 procentų metinę palūkanų normą (sutarties 3 punktas). V. S. taip pat įsipareigojo mokėti netesybas – 0,2 procento dydžio delspinigius už kiekvieną termino praleidimo dieną, skaičiuojant nuo negrąžintos paskolos sumos ar jos dalies (sutarties 5 punktas). Sutartis sudaryta Klaipėdos miesto 4-jame notarų biure, patvirtina V. S., atsakovo M. B. ir notarės I. M. parašais.
Iš Sutartinės hipotekos sandorio matyti, kad 2016-11-17 Klaipėdos miesto 4-jame notarų biure paskolos sutarties įvykdymui užtikrinti (įkeitimo sandorio 7 punktas) buvo sudarytas nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo su kitais priklausiniais, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio V. S., įkeitimo sandoris (notarinio registro Nr. M-9261). Įkeitimą parašais patvirtino V. S., atsakovas M. B. ir notarė I. M..
Iš pateikto 2017-03-10 Sutarties pratęsimo, kurį pasirašė V. S. ir atsakovas M. B., matyti, jog 2016-11-17 paskolos sutartis pratęsta iki 2017-03-17 Sutarties pratęsime atliktas dar vienas papildomas įrašas, kuriuo šalys dar kartą pratęsė sutartį iki 2017-04-17.
Klaipėdos miesto 4-ojo notaro biuro notarė I. M. 2017-10-26 išdavė vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. 8489) atsakovui dėl privertinai išieškotinos hipoteka užtikrintos nesumokėtos skolos iš skolininko V. S..
Iš antstolio V. D. 2019-09-12 pranešimo Nr. 036-2768 dėl V. S. priklausančio turto pardavimo iš varžytinių matyti, kad antstolio kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0047/17/02088 pagal Klaipėdos miesto 4-ojo notaro biuro išduotą 2017-10-26 vykdomąjį įrašą dėl 20 054,11 Eur skolos bei palūkanų išieškojimo iš skolininkės V. S. išieškotojo (atsakovo) naudai. Antstolis vykdė V. S. priklausančio turto varžytines.
Iš pateikto 2018-07-12 UAB „Žemaitijos psichikos sveikatos centro“ išrašo matyti, jog V. S. psichikos sveikatos centro registre yra nuo 2011-04-07, jai buvo nustatyta nepatikslinta diagnozė: paranoidinio tipo asmenybės sutrikimas.
Įsiteisėjusia Telšių apylinkės teismo 2018-05-28 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. PK-15-187/2018 V. S. pripažinta nepakaltinama dėl padarytų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalyje (5 veikos), ir taikytos priverčiamosios medicininio poveikio priemonės – stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis. Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus 2018-02-21 – 2018-03-20 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 75U-II-31/2018 matyti, kad teismo psichiatrų ekspertų komisija nustatė V. S. kliedesinį sutrikimą, dėl kurio ji baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu negalėjo ir šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Nagrinėjant bylą psichiatrė-ekspertė N. M. patvirtino, kad V. S. 2011 m. pirmą kartą konsultuota psichiatrų, iš gydytojų aprašymų medicininiuose dokumentuose matyti, kad jai dar nebuvo liga, o tik sutrikimas. Ekspertės teigimu, V. S. buityje tvarkėsi pakankamai, tačiau įvykius interpretuoja pagal savo mąstymą, suvokimą bei skleidžia informaciją, kuri jai atrodo tiesa, jai reikalingas gydymas. Teismas pripažino, kad V. S. baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu (2016-11-07, 2016-11-11, 2016-11-15, 2017-01-27, 2017-04-04) nustatytas kliedesinis sutrikimas, dėl kurio ji negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, įsiteisėjusia Telšių apylinkės teismo 2018-05-29 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. PK-11-671/2018 V. S. pripažinta nepakaltinama dėl padarytų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalyje (8 veikos), ir taikytos priverčiamosios medicininio poveikio priemonės – stacionarinis stebėjimas ir gydymas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis. Psichiatrijos-psichologijos ekspertizės aktas Nr. 75U-II-28/2018 patvirtino, kad V. S. nustatomas kliedesinis sutrikimas, kuris laipsniškai vystėsi nuo 2011 metų. V. S. baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu (2016-11-07, 2016-11-08, 2016-11-11, 2016-11-15, 2016-12-06, 2016-12-11, 2016-12-06) nustatytas kliedesinis sutrikimas, dėl kurio ji negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Teismo psichiatrė - ekspertė N. M. paaiškino, jog V. S. mažai domėjosi savo realiu gyvenimu, kiek pasakojo ji pati, turėjo materialinių nuostolių, butą užstatė ir pinigų iš žmonių pasiskolino. Pasak ekspertės, absoliučiai nėra jokios kritikos ir kuo toliau, tuo labiau V. S. darosi neadekvatesnė, ji daug jėgų ir sveikatos padeda savo liguistiems siekiamas. Atlikus psichologinį tyrimą, komisija priėjo tos išvados, kad V. S. kliedesinis sutrikimas laipsniškai vystėsi nuo 2011 metų, nes po jos brolio pareiškimo dėl nepagrįstų kaltinimų jo atžvilgiu, V. S. buvo nukreipta psichiatro apžiūrai ir būtent tada jai buvo įtartas paranoidinis asmenybės sutrikimas, tačiau gydymas nebuvo atliekamas, sutrikimas progresavo. Nuo 2016 metų rudens aktyviai viešoje erdvėje V. S. rašo pranešimus apie neva nusikalstamą grupuotę, visuose savo pranešimuose ir skunduose stereotipiškai kartoja tą patį.
Įsiteisėjusia Telšių apylinkės teismo 2018-06-26 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. PK-13-304/2018 V. S. pripažinta nepakaltinama dėl padarytų baudžiamojo įstatymo uždraustų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalyje (4 veikos) (2016-11-07, 2016-11-11, 2016-11-12, 2017-01-27), ir taikytos priverčiamosios medicinos priemones – stacionarinis stebėjimas ir gydymas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis. Pripažinus V. S. padarius jai inkriminuotas veikas, ji įstatymu yra atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės, nes ji jai inkriminuojamų veikų metu, buvo sąlygota kliedesinio sutrikimo (F 22.0), todėl jai inkriminuojamų įvykių metu ji negalėjo suprasti savo veiksmų esmės, numatyti savo poelgio pasekmių bei valdyti savo veiksmų, tai yra, šias veikas padarė negalėdama suvokti šių veikų pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Tokią išvadą teismas padarė remiantis teismo psichiatrijos ekspertizės aktu ir teismo psichiatrės – ekspertės N. M. teisme duota išvada. Teismo psichiatrė ekspertė N. M. teismo posėdžio metu patvirtino komisijos išvadas ir paaiškino, kad V. S. yra nekritiška savo būsenai, vaistų nevartoja, todėl diagnozuotas kliedesinis sutrikimas progresuoja, gilėja, V. S. yra neprognozuojama, ji kenkia sau (slapstosi nuo tariamo persekiojimo, skolinasi pinigus savo saugumui užtikrinti) ir pavojinga kitiems, nes nesuvokia savo veiksmais (viešai platinamais pareiškimais) kitiems asmenims sukeliamų pasekmių.
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, 2019-05-22 nutartimi Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai V. S. priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis taikymo terminą pratęsė. 2019-06-14 nutartimi Panevėžio apygardos teismas panaikino šią 2019-05-22 Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nutartį, priėmė naują nutartį, ir V. S. taikomą stacionarinį stebėjimą bendro tipo sąlygomis pakeitė į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Plungės apylinkės teismas 2020-05-08 nutartimi V. S. 2019-06-14 Panevėžio apygardos teismo nutartimi taikytą priverčiamąją medicinos priemonę - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis panaikino (bylos Nr. T-182-404/2020).
Įsiteisėjusiu Telšių apylinkės teismo 2019-07-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-60-339/2019 V. S. pripažinta neveiksnia šiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo srityje, susijusioje su smulkiais buitiniais sandoriais; 2) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo srityje, susijusioje su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; 3) kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje; 4) nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje; 5) paveldėjimo teisinių santykių srityje; 6) darbo teisinių santykių srityje; 7) naudojimosi rinkimų teise (teisė būti išrinktam, balsavimo teisė) srityje; 8) sveikatos priežiūros srityje; 9) asmens gebėjimo kreiptis į teismą ar į viešojo administravimo institucijas srityje, ir ribotai veiksnia savitvarkos įgūdžių srityje. Sprendime nurodyta, kad teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. 88TPK-31/2019 patvirtina, kad V. S. serga kliedesiniu sutrikimu. Be to, pažymėta, kad psichiatrijos ekspertizės aktas mediciniškai apibendrina realią ne vienerius metus trunkančią V. S. psichinės sveikatos būklę. Iš Rokiškio psichiatrinės ligoninės 2018-06-04 rašto, UAB „Žemaitijos psichikos sveikatos centro rašto, kitų medicininių duomenų matyti, kad V. S. yra UAB „Žemaitijos psichikos sveikatos centro“ registre nuo 2011-04-07, jai nustatyta nepatikslinta diagnozė: paranoidinio tipo asmenybės sutrikimas, ji buvo gydoma Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, taikoma priverčiamoji priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis, Panevėžio apygardos teismo 2019-06-14 nutartimi taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
Telšių apylinkės teismo 2019-10-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-4436-339/2019 V. S. nustatyta globa turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, kuriose pripažinta neveiksnia, ir jos globėju paskirtas R. S. (neturtinių santykių srityje, kurioje pripažinta ribotai veiksnia, paskirtas rūpintoju).
Nagrinėjant šią bylą apeliacine tvarka, Klaipėdos apygardos teismo 2020-12-17 nutartimi skirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė V. S. psichikos būsenai nustatyti. Iš 2021-07-28 – 2021-08-23 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės akto Nr. 85TPK-162/2021 matyti, kad ekspertai pateikė išvadą: susipažinus su bylos medžiaga, pateikta medicinos dokumentacija, anksčiau V. S. atliktomis teismo psichiatrijos ekspertizėmis (aktų Nr. 75U-II-22/2018; 75-11-28/2018; 75-11-30/2018; 75-11-31/2018) matyti, kad ji nuo 2011 m. serga lėtiniu psichikos sutrikimu – kliedesiniu sutrikimu. Ekspertizių metu nustatyta, kad V. S. dėl kliedesinių išgyvenimų jai inkriminuotų veikų (2016-10-14, 2016-11-07, 2016-11-11, 2016-11-15, 2017-01-27, 2017-02-04) negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. Pakanka duomenų už tai, kad V. S. ginčijamų sandorių sudarymo metu, tai yra 2016-11-17, sirgo kliedesiniu sutrikimu F22.0. Dėl sistemizuotų poveikio, santykio, kenkimo, persekiojimo kliedesių ji negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti ginčijamų sandorių sudarymo metu, tai yra 2016-11-17. Ekspertai, atsakydami į teismo užduotus klausimus, atsakė: 1) V. S. ginčijamų sandorių sudarymo metu, tai yra 2016-11-17, sirgo psichine liga – kliedesiniu sutrikimu; 2) V. S. dėl kliedesinio sutrikimo ginčijamų sandorių sudarymo metu, tai yra 2016-11-17, negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo juos valdyti. Atliekant ekspertizę buvo naudotasi anksčiau atliktų teismo psichiatrijos ekspertizių aktais ir juose surinkta informacija apie V. S.. Buvo remtasi 2018-02-21 – 2018-03-30 atlikta stacionaria teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertize baudžiamose bylose Utenos ekspertiniame skyriuje (aktų Nr. 75U-II-22/2018; 75-11-28/2018; 75-11-30/2018; 75-11-31/2018), kurioje ekspertų komisija pateikė išvadas, kad V. S. nustatomas kliedesinis sutrikimas, kuris laipsniškai vystėsi nuo 2011 metų, V. S. baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu, t.y. 2016-10-14, 2016-11-07, 2016-11-11, 2016-11-15, 2017-01-27, 2017-02-04, nustatomas kliedesinis sutrikimas, dėl kurio ji negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Pagal baudžiamųjų bylų duomenis ekspertai nustatė, kad V. S. nuo 2016 metų rudens aktyviai rašo viešoje erdvėje daug nerealių, nelogiškų dalykų apie dalyvavimą žudynėse, šnipinėjimus ir pan., į pasisakymų ratą įtraukė politikus, policijos pareigūnus, prokuraūros darbuotojus, klinikiniame vaizde V. S. emocijos neadekvačios, elgesys ambivalentiškas, veikla neproduktyvi, stereotipiška, vis rašo kreipimus į įvairias institucijas su tais pačiais reikalavimais, savo būsenai, juridinei situacijai yra nekritiška, nesupranta savo elgesio pasekmių, nesirūpina savo ateitimi. Be to, iš ekspertizės akto Nr. 85TPK-162/2021 matyti, kad ekspertai rėmėsi 2019-03-05 - 2019-04-29 atlikta ambulatorine teismo psichiatrijos ekspertize (akto Nr. 88TPK-31/2019), kurioje pateikta išvada: apibendrinus turimą med. dokumentaciją, civilinės bylos medžiagą, tiriamosios psichikos būklę matyti, kad maždaug prieš 5-7 m. susirgo psichikos sutrikimais, kurie tiksliai dokumentaliai nebuvo psichiatrų užfiksuoti ir atliekant stacionarinę TPE, buvo nustatytos kliedėjimo idėjos (santykio, poveikio, didybės) kurios įtakojo jos neadekvatų elgesį - rašydavo nepagrįstus skundus į įvairias instancijas, pas gydytojus nesikreipdavo, save laikydavo sveika, vystėsi socialinė dezadaptacija. Po teismo psichiatrijos ekspertizės buvo pripažinta nepakaltinama, nuo 2018-03-28 jai paskirtas priverstinis gydymas, V. S. diagnozuojamas kliedesinis sutrikimas. V. S. priverstinai gydyta Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis 2018-03-29 - 2019-06-17 (gydymo stacionare ligos istorija Nr. 37) jai diagnozuotas kliedesinis sutrikimas. 2019-06-21 Plungės sveikatos centro psichiatrijos kabinete V. S. ambulatoriškai diagnozuotas šizoafektinis sutrikimas, depresijos tipas.
Kiekvienas sandoris turi ne tik neprieštarauti imperatyviosioms teisės normoms, bet ir atitikti jo sudarytojo sąmoningą laisvą valią (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 6.156, 6.157 straipsniai). Laisva valia – tai fizinio asmens, esančio normalios fizinės ir psichinės būsenos ir adekvačiai suvokiančio savo veiksmų padarinius ir aplinkybes, valia, kurios neveikia išorinės aplinkybės, įskaitant fizinę ar ekonominę priklausomybę nuo kitų asmenų (CK 1.64 straipsnis).
Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – užtikrinti teisėtumą civiliniuose santykiuose, nepaneigiant civilinių teisinių santykių stabilumo, įgytų teisių tęstinumo reikšmės. Todėl tam, kad sandoris nebūtų nuginčytas abejotinais pagrindais, kiekvienu sandorio ginčijimo atveju teismas turi analizuoti tiek ginčijamo sandorio turinį, tiek ir jo sudarymo aplinkybes, turėjusias reikšmės sandorio šalių apsisprendimui dėl sandorio sudarymo. Ypač sandorio sudarymo aplinkybės aktualios, kai ginčijami sandoriai, turintys valios trūkumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016).
CK 1.89 straipsnio 1 dalis nustato, kad fizinio asmens, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu. Spręsdamas dėl tokiu pagrindu pareikšto reikalavimo pagrįstumo (sandorio negaliojimo) teismas privalo išaiškinti, ar asmuo, sudarydamas sandorį, dėl tam tikrų priežasčių (ligos, stresinės situacijos, alkoholio, psichotropinių ar kitokių medžiagų, veiksnių poveikio) buvo tokios sveikatos, psichikos būklės, kad nesuprato, kokį sandorį sudaro. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439-219/2017).
Asmens būseną, kaip juridinį faktą, paprastai patvirtina teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu, t. y. turi būti nustatyta medicininių ir juridinių kriterijų sutaptis. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 218 straipsnio taikymo išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni negu duomenys, esantys kituose įrodymų šaltiniuose, tačiau, nepaisant to, eksperto išvada turi būti įvertinta pagal CPK 185 straipsnyje išdėstytas įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016).
Nagrinėjamoje byloje iš 2021-07-28 – 2021-08-23 teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 85TPK-162/2021 matyti, kad teismo psichiatrijos ekspertizę atliko teismo psichiatras ekspertas D. T., turintis 22 metų ekspertini darbo stažą, ir teismo psichologė ekspertė I. K.-K., turinti 15 metų ekspertinio darbo stažą. Atliekant ekspertizę ekspertai naudojo šiuos ekspertinio tyrimo metodus: gyvenimo bei socialinių duomenų anamnezė, ligos anamnezė, pusiau struktūrizuotas klinikinis pokalbis, psichikos būsenos ir stebėtų psichikos simptomų įvertinimas, medicininių dokumentų duomenų analizė, visų surinktų duomenų interpretacija sąsajoje su atliktais sandoriniais veiksmais bei psichikos būsenos dinamika. Atsižvelgiant į tai, kad ekspertizę atliko du skirtingų sričių ekspertai, vertinant ekspertų darbo patirtį, teismui nėra pagrindo abejoti atliktos ekspertizės patikimumu. Šiuo atveju byloje pateikta ekspertų išvada Nr. 85TPK-162/2021 yra nuosekli, neprieštaringa, pagrįsta tyrimo duomenimis. Ekspertizės akte pateikta išvada patvirtina, kad V. S. ginčijamų sandorių metu, t. y. 2016-11-17, sirgo psichikos liga – kliedesiniu sutrikimu ir dėl šio sutrikimo ginčijamų sandorių metu, t. y. 2016-11-17, negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.
Vertinant kitus byloje surinktus įrodymus, byloje pateiktas 2018-07-12 UAB „Žemaitijos psichikos sveikatos centro“ išrašas patvirtina, kad V. S. psichikos sveikatos centro registre yra nuo 2011 m. balandžio 7 d., jai buvo nustatyta nepatikslinta diagnozė: paranoidinio tipo asmenybės sutrikimas. Byloje pateikti teismų procesiniai sprendimai, taip pat LITEKO duomenys patvirtina, kad teisme buvo nagrinėjamos kelios baudžiamosios bylos, kuriose V. S. kaltinama nusikalstamų veikų (2016-10-14, 2016-11-07, 2016-11-11, 2016-11-15, 2017-01-27, 2017-02-04) padarymu, tačiau remiantis teismo psichiatrijos ekspertizės aktais, eksperto paaiškinimais teismo posėdžio metu, V. S. teismo buvo pripažinta nepakaltinama dėl padarytų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, ji atleista nuo baudžiamosios atsakomybės ir taikytos priverčiamosios medicininio poveikio priemonės. V. S. buvo tiriama Utenos ekspertiniame skyriuje nuo 2018-02-21, buvo stebėtas jos elgesys. Nagrinėjant baudžiamąsias bylas, ekspertės N. M. teigimu, atlikus psichologinį tyrimą, komisija priėjo tos išvados, kad V. S. kliedesinis sutrikimas laipsniškai vystėsi nuo 2011 metų, nes po jos brolio pareiškimo dėl nepagrįstų kaltinimų jo atžvilgiu, ji buvo nukreipta psichiatro apžiūrai ir būtent tada jai buvo įtartas paranoidinis asmenybės sutrikimas, tačiau gydymas nebuvo atliekamas, sutrikimas progresavo. Nuo 2016 metų rudens aktyviai viešoje erdvėje V. S. rašo pranešimus apie neva nusikalstamą grupuotę, visuose savo pranešimuose ir skunduose stereotipiškai kartoja tą patį. Pasak ekspertės, V. S. buityje tvarkėsi pakankamai, tačiau įvykius interpretavo pagal savo mąstymą, suvokimą bei skleidė informaciją, kuri jai atrodo tiesa, todėl jai buvo reikalingas gydymas. Nagrinėjant baudžiamąsias bylas pateikti psichiatrijos ekspertizės aktai, kurių išvados patvirtina, jog V. S. nustatomas kliedesinis sutrikimas, kuris laipsniškai vystėsi nuo 2011 metų, V. S. baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu, t.y. 2016-10-14, 2016-11-07, 2016-11-11, 2016-11-15, 2017-01-27, 2017-02-04, dėl kurio ji negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. 2019-07-19 teismo sprendimu V. S. pripažinta neveiksnia visose turtinių santykių ir neturtinių santykių srityse, išskyrus ribotai veiksnia vienoje neturtinių santykių srityje. Teismas nustatant neveiksnumą rėmėsi 2019-03-05 - 2019-04-29 ambulatorine teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 88TPK-31/2019, kuriame ekspertai konstatavo, jog maždaug prieš 5-7 m. V. S. susirgo psichikos sutrikimais, kurie tiksliai dokumentaliai nebuvo psichiatrų užfiksuoti, atliekant stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę, buvo nustatytos kliedėjimo idėjos (santykio, poveikio, didybės), kurios įtakojo jos neadekvatų elgesį - rašydavo nepagrįstus skundus į įvairias instancijas, pas gydytojus nesikreipdavo, save laikydavo sveika, vystėsi socialinė dezadaptacija. Ekspertai pateikė išvadą, kad V. S. diagnozuojamas kliedesinis sutrikimas, dėl ko ji negali suprasti savo veiksmų esmės ir teisingai juos valdyti turtinių ir neturtinių santykių srityse.
Iš 2021-07-28 – 2021-08-23 teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 85TPK-162/2021 užfiksuotos V. S. psichikos būsenos ir psichologinio vertinimo matyti, kad ekspertizės metu V. S. apie sudarytus sandorius 2016 metais paaiškino, kad tada labai bijojusi, kad su ja gali susidoroti, bijojo išeiti iš namų ir jeigu reikėdavo kur nors važiuoti, tai ji galėdavo važiuoti tik su taksi, jausdavosi saugesnė. Pinigus pasiskolinusi dėl to, kad galėtų važiuoti taksi. Pasak V. S., ji kreditą pasiėmė iš baimės, kad ją nužudys brolio žudikai, jai pinigų reikėjo brangioms taksi paslaugoms apmokėti, nes bijojo eiti iš namų, visur vyko taksi. Baimė dėl grėsmės gyvybei buvo tokia stipri, kad ji nesvarsčiusi, kaip skolą grąžins. Pamena, kad dėl paskolos su taksi iš Telšių atvažiavo į Klaipėdą pas notarę. Buvo ruduo, anksti temo, todėl labai skubėjo pasirašyti, nesigilindama į sutarties sąlygas, kad spėtų namo grįžti su šviesa. Visus pinigus išleido ant taksi. Nieko tada negalvojo, iš kur grąžinti reikės. Kad skolinosi, nesakė sūnui.
Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad dar prieš sudarant sandorį su atsakovu 2016 metais, jo mama V. S. į darbą pradėjo važinėti su taksi, sakydavo, kad ją nori užpulti, pagauti, yra persekiojama, kalbėdavo apie nužudymus, ją kankino nemiga.
Įvertinus šioje byloje paskirtos ir atliktos psichiatrijos ekspertizės išvadas ir kitus byloje surinktus įrodymus, t.y. byloje pateiktus V. S. medicininius dokumentus, baudžiamosiose bylose priimtuose procesiniuose sprendimuose konstatuotas faktines aplinkybes, baudžiamosiose bylose atliktų teismo psichiatrinių ekspertizių išvadas, civilinėje byloje dėl neveiksnumo tam tikrose srityse nustatymo pateiktą teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadą, teismo posėdžio metu duotus ieškovo paaiškinimus, teismas daro išvadą, jog yra pakankamas pagrindas išvadai padaryti, kad V. S. ginčijamų sandorių metu, tai yra 2016-11-17, sirgo psichine liga – kliedesiniu sutrikimu, dėl ko negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo juos valdyti. Ši aplinkybė negali būti paneigta subjektyviu notarės ir atsakovo vertinimu. Nors notarės ir atsakovo vertinimu, ginčo sutartis sudariusios V. S. veiksmai nekėlė abejonių dėl šio asmens psichinės būsenos, teismo vertinimu, notarė ir atsakovas nėra specialiųjų medicininių žinių turintys asmenys, kurie galėtų tinkamai diagnozuoti V. S. sveikatos būklę trumpo susitikimo su ja metu. Šiuo atveju nėra pateikta kitų įrodymų, paneigiančių medicininiuose dokumentuose ir ekspertizės akte nustatytas išvadas. Pabrėžtina, kad V. S. ginčo sandorius sudarė 2016-11-17, kai tuo tarpu nagrinėjant baudžiamąsias bylas ekspertai konstatavo, jog baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu, t. y. 2016-11-07, 2016-11-11, 2016-11-12, 2016-11-15, V. S. sirgo kliedesiniu sutrikimu, dėl ko ji negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Kaip matyti, V. S. ginčo sandorius sudarė tuo pačiu metu, kaip ir padarytos nusikalstamos veikos (kelių dienų skirtumas).
Atsižvelgiant į ekspertizių metu pateiktus V. S. paaiškinimus, į jos nurodytą paskolos sudarymo priežastį ir tikslą, atsižvelgiant į paskolos dydį, sutartyje numatyto dydžio delspinigius, teismo vertinimu, V. S. ginčo paskolos sutartis yra akivaizdžiai nenaudinga ir netikslinga. Taip pat V. S. tą pačią dieną paskolos prievolės įvykdymo užtikrinimui pasirašytas nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo su priklausiniais įkeitimo sandoris yra priešingas V. S. interesams, kadangi dėl netikslingos ir nenaudingos paskolos iškilo reali grėsmė V. S. likti be gyvenamojo būsto.
Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas CK 1.89 straipsnio 1 dalies pagrindu pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento V. S. 2016-11-17 pasirašytas sutartis: 2016-11-17 tarp M. B. (paskolos davėjo) ir V. S. (paskolos gavėjos) sudarytą paskolos sutartį, patvirtintą Klaipėdos miesto ketvirtojo notaro biuro notarės I. M. (notarinio registro Nr. M-9260); V. S. ir M. B. 2016-11-17 pasirašytą hipotekos sandorį (sutartinę hipoteką), patvirtintą Klaipėdos miesto ketvirtojo notaro biuro notarės I. M. (notarinio registro Nr. M-9261) (CK 1.95 straipsnio 1 dalis).
Pripažinus sandorį negaliojančiu pagal CK 1.89 straipsnį (kaip sudaryto savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens), atsiranda sandorio negaliojimo pasekmė – restitucija (CK 1.80 straipsnio 2 dalis), kai kiekviena sandorio šalis grąžina visa tai, ką gavo pagal tokį sandorį, t. y. šalys grąžinamos į padėtį, buvusią iki sandorio sudarymo.
Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad ginčo paskolos sutarties pagrindu atsakovas V. S. perdavė 20000 Eur. Esant tokioms aplinkybėms, pripažinus 2016-11-17 tarp M. B. (paskolos davėjo) ir V. S. (paskolos gavėjos) sudarytą paskolos sutartį negaliojančia, yra pagrindas taikyti restituciją, priteisiant iš V. S., atstovaujamos globėjo R. S. (ieškovo), 20000 Eur atsakovui M. B..
Ieškovas ieškinyje nurodė aplinkybes, kad už paskolos sutarties pratęsimus V. S. atsakovui yra sumokėjusi po 400 Eur, iš viso yra sumokėjusi 2000 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad atvykus atsakovui pas mamą į namus, matė, kaip mama išsinešė 400 ar 500 Eur, tačiau paties pinigų perdavimo nematė, be to, ieškovas paaiškino, kad mama jam sakiusi, jog atsakovui grąžino 2000 Eur. Atsakovas M. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad po ginčo paskolos sutarties sudarymo V. S. jam jokių pinigų nemokėjo, dalies paskolos V. S. nėra grąžinusi, 2000 Eur iš V. S. nėra gavęs. Pažymėtina, kad byloje pateiktas sutarties pratęsimo raštelis neįrodo, kad V. S. perdavė atsakovui pinigus, o atsakovas gavo pinigus. Daugiau byloje įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, jog V. S. grąžino ar sumokėjo 2000 Eur atsakovui, nėra. Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, jog ieškovas neįrodė aplinkybės, jog ginčo paskolos sutarties pagrindu atsakovui yra sumokėta 2000 Eur suma.
Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad byloje ginčijamų paskolos ir hipotekos sutarčių pagrindu atsakovas yra pradėjęs vykdyti priverstinį išieškojimą, hipotekos sutarties pagrindu Klaipėdos miesto 4-ojo notaro biuro notarė I. M. hipotekos kreditoriui M. B. 2017-10-26 išdavė vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. M-8489). Vykdomasis įrašas perduotas vykdyti antstoliui V. D., užvesta vykdomoji byla Nr. 0047/17/02088. Vykdomojo įrašo panaikinimo reikalavimas, ginčijant jo išdavimo pagrindą paskolos ir hipotekos sandorį, yra išvestinis. Patenkinus ieškovo reikalavimus dėl ginčijamų ieškovo reikalavimus pripažinti paskolos ir hipotekos sandorius negaliojančiais, yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą panaikinti notarės išduotą vykdomąjį įrašą, todėl šis ieškinio reikalavimas taip pat tenkintinas.
Atkreiptinas šalių dėmesys, kad vykdomoji byla yra nutraukiama, jeigu panaikinami vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindas (Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK) 629 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 100,00 Eur žyminio mokesčio civilinėje byloje Nr. e2-3596-980/2020, nuo likusios 388,00 Eur dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ieškovas buvo atleistas; 237,49 Eur už ekspertizės atlikimą; 100,00 Eur už apeliacinį skundą civilinėje byloje Nr. e2A-6-730/2021, nuo likusios 350,00 Eur dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ieškovas buvo atleistas, iš viso - 437,49 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas visiškai, ieškovo patirtos 437,49 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo.
Atsižvelgiant į pareikštų reikalavimų pobūdį, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, iš atsakovo 738,00 Eur likusi žyminio mokesčio dalis, nuo kurios sumokėjimo ieškovas buvo atleistas, valstybei nepriteistina (388,00 Eur + 350,00 Eur = 738,00 Eur).
Trečiasis asmuo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas pateikė duomenis, kad šioje byloje patyrė 1034,55 Eur bylinėjimosi išlaidų ir prašo jas priteisti iš ieškovo R. S.. Atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo dalyvauja atsakovo pusėje ir ieškinys tenkintinas, trečiojo asmens ERGO Insurance SE patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo nepriteistinos.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.
2020-03-05 Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas antstoliui V. D. surašyti V. S. asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto (gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagalbinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), inžinerinių kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini)) pardavimo iš varžytinių aktą - paliktinas galioti iki šioje byloje įsiteisės priimtas teismo sprendimas (CPK 150 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1, 2 dalimis, 150 straipsnio 3 dalimi, 259 straipsniu, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu, 307 straipsniu 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2016 m. lapkričio 17 d. tarp M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) (paskolos davėjo), ir V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) (paskolos gavėjos), sudarytą paskolos sutartį, patvirtintą Klaipėdos miesto 4-ojo notaro biuro notarės I. M. (notarinio registro Nr. M-9260).
Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), ir M. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 2016 m. lapkričio 17 d. pasirašytą hipotekos sandorį (sutartinę hipoteką), patvirtintą Klaipėdos miesto 4-ojo notaro biuro notarės I. M. (notarinio registro Nr. M-9261).
Panaikinti Klaipėdos miesto 4-ojo notaro biuro notarė I. M. hipotekos kreditoriui M. B. 2017 m. spalio 26 d. išduotą vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. M-8489) nuo išdavimo momento.
Taikyti restituciją ir priteisti atsakovui M. B., a. k. (duomenys neskelbtini), iš V. S., a. k. (duomenys neskelbtini), atstovaujamos globėjo R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 20 000,00 Eur (dvidešimt tūkstančių eurų).
Priteisti iš atsakovo M. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 437,49 Eur keturis šimtus trisdešimt septynis Eur 49 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui R. S..
2020 m. kovo 5 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones – draudimą antstoliui V. D. surašyti V. S. asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytinių aktą - panaikinti įsiteisėjus šiam sprendimui.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.