Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Žvinklytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. S. ieškinį atsakovui M. B., tretieji asmenys Klaipėdos miesto 4-ojo biuro notarė I. M., antstolis V. D., dėl sandorių ir vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

8. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis).

9. Apeliantas apeliaciniu skundu, be kita ko, prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus ir argumentus. Atsakovas su apelianto prašymu nesutinka, teigia, kad apeliantas civilinės bylos nagrinėjimo metu turėjo teisę teikti prašymus, teikti savo paaiškinimus žodžiu ir raštu, naudotis kitomis teisėmis, civilinės bylos esmė iš pateiktų rašytinių dokumentų, šalių paaiškinimų yra aiški, dėl to, atsakovo nuomone, nėra pagrindo civilinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

10. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas; dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas. Taigi, apeliacinės instancijos teismas bylą apeliacine tvarka nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymu pripažįsta, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).

11. Nagrinėjamu atveju apeliantas apeliaciniame skunde nenurodo jokių aplinkybių ir (ar) argumentų, kodėl, jo vertinimu, yra būtinas apeliacinio skundo nagrinėjimas žodinio proceso tvarka, apelianto prašymo motyvas – pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai ir argumentai. Atsižvelgdama į tai, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmosios instancijos teisme pakartojimas, o tik pirmosios instancijos teisme priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, teisėjų kolegija nutaria, kad pagrindo nukrypti nuo rašytinės proceso formos nagrinėjamu atveju nėra, todėl apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl apeliacinio skundo argumentų

12. Apeliantas pateiktu apeliaciniu skundu nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, neatsižvelgė į tai, kad V. S. nuo (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta nepatikslinta diagnozė: (duomenys neskelbtini) sutrikimas, ji buvo gydoma (duomenys neskelbtini), taikant priverčiamąją priemonę. Teigia, kad V. S. serga (duomenys neskelbtini) ir negali teisingai suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti turtinių santykių srityse, įskaitant paskolų ir vartojimo kredito sutarčių sudarymą. Atsakovas su apelianto argumentais nesutinka, teigia, kad apsilankymo pas specialistą, tai yra gydytoją (duomenys neskelbtini), faktas nepatvirtina, kad V. S. jau (duomenys neskelbtini) metais sirgo (duomenys neskelbtini) liga, be to, pateiktos ekspertizės išvados patvirtina, kad gydytojai psichiatrai negalėjo konstatuoti sveikatos sutrikimo V. S..

13. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus (nutarties 12 punktas), darytina išvada, kad byloje pirmiausia keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus, taikė materialinės teisės normas spręsdamas klausimą dėl sandorių ir vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, sandorio šaliai nesupratus savo veiksmų reikšmės (CK 1.89 straipsnis).

14. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) V. S. ir atsakovas sudarė paskolos sutartį, pagal kurią paskolos gavėja (V. S.) gavo 20 000 EUR grynaisiais pinigais, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2017 m. sausio 17 d. (sutarties 1 punktas), mokėdama 3 procentų metinę palūkanų normą (sutarties 3 punktas). V. S. taip pat įsipareigojo mokėti netesybas – 0,2 procento dydžio delspinigius už kiekvieną termino praleidimo dieną, skaičiuojant nuo negrąžintos paskolos sumos ar jos dalies. Sutartis sudaryta Klaipėdos miesto ketvirtajame notarų biure, patvirtina V. S., atsakovo M. B. ir notarės I. M. parašais. Tą pačią dieną Klaipėdos miesto ketvirtajame notarų biure paskolos sutarties įvykdymui užtikrinti (įkeitimo sandorio 7 punktas) buvo sudarytas nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo su kitais priklausiniais, esančio (duomenys neskelbtini), įkeitimo sandoris. Įkeitimą parašais patvirtino V. S., atsakovas M. B. ir notarė I. M.. Byloje šalys neginčija fakto, kad sutartis nebuvo vykdoma. Klaipėdos miesto ketvirtojo biuro notarė I. M. 2017 m. spalio 26 d. išdavė vykdomąjį įrašą atsakovui. Antstolio V. D. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš skolininkės V. S. išieškotojo (atsakovo) naudai. Byloje pateiktas antstolio V. D. 2019 m. rugsėjo 12 d. pranešimas dėl V. S. priklausančio turto pardavimo.

15. Šiuo atveju apeliantas prašo pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2016 m. lapkričio 17 d. sudarytą paskolos sutartį, sutartinę hipoteką, 2017 m. spalio 26 d. vykdomąjį įrašą taikant restituciją – atsakovui priteisiant iš V. S. 20 000 EUR, kadangi V. S. nesuprato sudaromų sandorių reikšmės (CK 1.89 straipsnis). Atsakovas su apeliantu nesutinka, teigia, kad byloje nėra duomenų, jog ginčijamų sandorių metu V. S. nesuprato savo veiksmų reikšmės.

16. CK 1.89 straipsnio 1 dalis numato, kad fizinio asmens, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį.

17. Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – užtikrinti teisėtumą civiliniuose santykiuose, nepaneigiant civilinių teisinių santykių stabilumo, įgytų teisių tęstinumo reikšmės. Todėl tam, kad sandoris nebūtų nuginčytas abejotinais pagrindais, kiekvienu sandorio ginčijimo atveju teismas turi analizuoti tiek ginčijamo sandorio turinį, tiek ir jo sudarymo aplinkybes, turėjusias reikšmės sandorio šalių apsisprendimui dėl sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308-248/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439-219/2017).

18. Nagrinėjamu atveju byloje pateikti rašytiniai įrodymai – (duomenys neskelbtini) išrašas apelianto nurodytas aplinkybes, jog V. S. jau (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta nepatikslinta diagnozė: (duomenys neskelbtini). Be to, Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), įsiteisėjusiu Telšių apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-60-339/2019 V. S. pripažinta neveiksnia šiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo srityje, susijusioje su smulkiais buitiniais sandoriais; 2) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo srityje, susijusioje su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; 3) kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje; 4) nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo srityje; 5) paveldėjimo teisinių santykių srityje; 6) darbo teisinių santykių srityje; 7) naudojimosi rinkimų teise (teisė būti išrinktam, balsavimo teisė) srityje; 8) sveikatos priežiūros srityje; 9) asmens gebėjimo kreiptis į teismą ar į viešojo administravimo institucijas srityje, ir ribotai veiksnia savitvarkos įgūdžių srityje.

19. Taip pat nustatyta, kad įsiteisėjusiu Telšių apylinkės teismo 2018 m. birželio 26 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. PK-13-304/2018 V. S. pripažinta nepakaltinama dėl padarytų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalyje (4 veikos), ir taikytos priverčiamosios medicinos priemones – stacionarinis stebėjimas ir gydymas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (duomenys neskelbtini). Teismas, remdamasis Psichiatrijos-psichologijos ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjo, kad V. S. nustatomas (duomenys neskelbtini) sutrikimas, kuris laipsniškai vystėsi nuo (duomenys neskelbtini) metų. V. S. baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu (2016 m. lapkričio 7 d., 2016 m. lapkričio 11 d., 2016 m. lapkričio 12 d., 2017 m. sausio 27 d.) nustatytas (duomenys neskelbtini) sutrikimas, dėl kurio ji negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Nagrinėjamu atveju apeliantas pateiktu apeliaciniu skundu prašė skirti teismo ambulatorinę psichiatrijos ekspertizę siekiant nustatyti, ar ginčijamų sandorių sudarymo metu V. S. suprato savo veiksmų reikšmę. Pirmosios instancijos teismas nuspręsdamas ieškinį atmesti sprendimą grindė minėtais (nutarties 19-20 punktai) V. S. sveikatos duomenimis.

20. Ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė V. S. sveikatos būklei nustatyti ginčijamų sandorių sudarymo metu nebuvo paskirta. Eksperto išvada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios išvados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto išvadai pagrįsti ar paneigti gali būti pateikiami atitinkami kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007).

21. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į byloje keliamą klausimą – ar V. S. suprato savo veiksmų reikšmę sudarydama ginčijamus sandorius, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi skirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė V. S. psichikos būsenai nustatyti. Teisme 2021 m. rugpjūčio 23 d. gautas Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Ekspertai įvertinę V. S. medicininius dokumentus, sveikatos istoriją (ekspertizės akto 5–8 lapai), sveikatos būklę (ekspertizės akto 9–12 lapai), padarė išvadą – V. S. (duomenys neskelbtini), sirgo (duomenys neskelbtini) liga – (duomenys neskelbtini). Dėl šio sutrikimo (duomenys neskelbtini), negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

22. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje pateiktą eksperto išvadą (nutarties 22 punktas), atsižvelgdamas į tai, kad ekspertizės akte nurodytos naujos aplinkybės dėl V. S. sveikatos būklės, į tai, kad teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodytos išvados turi būti įvertintos su kitais rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais ar paneigiančiais tam tikrą V. S. būseną sandorio sudarymo metu, tai yra turi būti nustatyta medicininių ir juridinių kriterijų sutaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-969/2020), nutaria, kad siekiant pašalinti visas abejones dėl V. S. sveikatos būklės, būtina įvertinti ir ištirti byloje pateiktus V. S. medicininius duomenis, įvertinti juos, Klaipėdos teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) kontekste, ir padaryti vienokią ar kitokią išvadą dėl V. S. sveikatos būklės ginčijamų sandorių sudarymo metu. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad būtina įvertinti ieškovo nurodytas ir pirmosios instancijos teismo neįvertintas aplinkybes dėl papildomai galbūt V. S. perduotos atsakovui 2000 EUR sumos.

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, V. S. sveikatos būklės nustatymas ginčo sandorių sudarymo metu vertinant byloje naujus gautus įrodymus, atsakovui perduotos sumos dydžio, kurios nebuvo tirtos pirmosios instancijos teisme, yra naujos aplinkybės ir tokių aplinkybių nustatinėjimas apeliacinės instancijos teisme reikštų bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme iš naujo. Tai neatitinka apeliacijos paskirties ir riboja šalių teisę į apeliaciją, todėl pirmosios teismo instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

24. Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes anksčiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą naikinti visa apimtimi, nes tik ištyrus visas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstina dėl byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumo.

25. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

26. Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.