- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-15
- Bylos Nr.
- eA2-1069-494/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03099-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Zeniauskaitė
- Pareiškėjas
- D. G.
- Suinteresuotas asmuo
- J. G.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Advokatai
- Svetlana Pronina, Rasa Steponavičienė
institucijos teikiančios išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovu Dmitrijui Charitonovui,
teismo posėdyje (nuotoliniu būdu) žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. G. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-417-1115/2020.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Pareiškėjas D. G. kreipėsi į teismą su patikslintu prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-417-1115/2020 ir pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. kovo 10 d. nutartį dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo nurodant jog:
Šalies argumentai
1.1. J. G. ir nepilnamečiui vaikui V. G. nustatoma uzufrukto teisę iki sūnaus pilnametystės naudotis D. G. asmeninės nuosavybės teise priklausančiu 108.79 kv. m bendro ploto buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), patalpa, matininko D. A. plane pažymėtu indeksu 1-8, bei naudotis bendromis patalpomis kartu su pareiškėju, plane pažymėtomis indeksu 1-1, 1-2, 1-3, 1-4. 1-10 ir 1-9. D. G. nepilnamečiui vaikui V. G. teikia 250 Eur išlaikymą, mokamą periodinėmis mėnesinėmis įmokomis. Šių vaiko lėšų tvarkytoja paskiriama V. G. motina J. G.;
1.2. Iš suinteresuoto asmens pareiškėjo naudai priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Patikslintame prašyme nurodoma, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams J. G. (toliau – suinteresuotas asmuo) pateikė ieškinį D. G. (toliau – pareiškėjas) dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sąlygų pakeitimo (uzufrukto nustatymo). Tuo pagrindu Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose iškelta civilinė byla Nr. e2-417-1115/2020. Suinteresuotas asmuo teiktu ieškiniu prašė teismo pakeisti 2017 m. liepos 27 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3829-860/2019 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas ir nustatyti uzufruktą – suteikti jai ir nepilnamečiui vaikui V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) teisę iki sūnaus pilnametystės naudotis D. G. asmeninės nuosavybės teise priklausančiu 108.79 kv. m bendro ploto buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), patalpa, matininko D. A. plane pažymėtu indeksu 1-8, bei naudotis bendromis patalpomis kartu su pareiškėju, plane pažymėtomis indeksu 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-10 ir 1-9.
Atsiliepimas
3. Pareiškėjas civilinėje byloje Nr. e2-417-1115/2020 pateikė priešieškinį, atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su suinteresuoto asmens prašymu, t. y. nustatyti jai ir nepilnamečiui vaikui V. G. uzufruktą iki sūnaus pilnametystės pareiškėjo nekilnojamajam turtui esančiame (duomenys neskelbtini) netenkinti. Pareiškėjas nurodė, kad sutiktų, jog nepilnamečio vaiko V. G. naudai išlaikymas būtų pakeistas į dalį jam priklausančio turto, kuris atitektų sūnui. Suinteresuotas asmuo pateikė atsiliepimą kuriame nurodė, kad su pareiškėjo siūlymu sutiktų dalinai, t. y. suinteresuotas asmuo nurodė, kad turėtų būti priteistas išlaikymas dalimi turtu, o kita dalis turėtų būti mokamas mėnesinis išlaikymas. Bylos nagrinėjimo metu šalys bandė rasti kompromisą dėl savo išdėstytų sąlygų viena kitos atžvilgiu. Galiausiai po derybų ginčo šalys susitarė, kad nepilnamečio sūnaus V. G., išlaikymui už laikotarpį iki šios taikios sutarties pasirašymo dienos, pripažįstant V. G. nuosavybės teisę į 1/3 dalį buto su ½ patalpos, plane pažymėtomis a-1 (1/2 iš 22.56 Iv. m, t. y. 11.28 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir 1/3 dalį 793/1530 dalies žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), šiuo metu asmeninės nuosavybės teise priklausančias jo tėvui D. G.. Taip pat šalys susitarė, kad D. G., nepilnamečio sūnaus V. G. išlaikymui kas mėnesį moka po 140 Eur periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, minėtas lėšas uzufrukto teise pavedant tvarkyti vaiko motinai, J. G.. Šį ir kitus šalių susitarimus Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai patvirtino priimta 2020 m. kovo 10 d. nutartimi. Pareiškėjas manė, kad esamas ginčas dėl uzufrukto nustatymo į jam priklausančią turto dalį yra išspręstas, t. y. uzufruktas disponuoti nekilnojamuoju turtu, kuris paliekamas nepilnamečiui sūnui suinteresuotam asmeniui nenustatytas. Tačiau šiai dienai susidarė situacija, kad pareiškėjo įsitikinimas, kad su suinteresuotu asmeniu sudarė susitarimą, jog jo sūnui atitenkančiu turtu galės išimtinai disponuoti tik sūnus V. G., buvo pakeistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono 2020 m. gegužės 7 d. priimta nutartimi. Šios nutarties pagrindu paaiškėjo, kad aukščiau minėtu turtu uzufrukto teisė disponuoti galės suinteresuotas asmuo, nors tokio susitarimo sudarant taikos sutartį civilinėje byloje Nr. e2-417-l 115/2020, tarp šalių nebuvo. Šią aplinkybę, kaip nurodo pareiškėjas, patvirtina ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. kovo 10 d. priimta nutartis civilinėje byloje Nr. e2-417-1115/2020, kurioje matyti, kad teismo priimtos nutarties 2.1. punktas suinteresuotam asmeniui uzufrukto teisė disponuoti nepilnamečiui sūnui atitenkančiu nekilnojamuoju turtu nenumatyta. Pareiškėjas manė, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų priimta nutartimi tarp šalių ginčai dėl uzufrukto teisės disponuoti nekilnojamuoju turtu yra galutinai išspręsti, tačiau kaip jau minėta aukščiau paaiškėjo, jog net ir priėmus teismui sprendimą, tarp šalių likęs ginčas liko neišspręstas, kadangi suinteresuotas asmuo pateikė teismui prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, motyvuojant, kad pareiškėjas nevykdo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. kovo 10 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų 2.3., 2.31., 2.3.3. Pareiškėjas, kaip nurodo patikslintame prašyme, manė, kad šis suinteresuoto asmens prašymas yra nepagrįstas ir buvo įsitikinęs, kad bylą nagrinėjantis teismas jį atmes, kadangi tarp šalių nebuvo įvirtinta suinteresuotam asmeniui uzufrukto teisė disponuoti sūnui atitenkančio turto dalimi. Tačiau pareiškėjo nuostabai 2020 m. gegužės 7 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai priėmė nutartį, kurioje nusprendė išduoti suinteresuotam asmeniui J. G. vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-417-1115/2020 dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. kovo 10 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties neįvykdytos dalies: 2.3., 2.31., 2.3.3. Pareiškėjas pastebėjo, kad bylą nagrinėjęs teismas priimtoje nutartyje nurodo, kad suinteresuotas asmuo turi teisę į sūnaus turto valdymą uzufrukto pagrindu, nepaisant to, kad šalys tokio susitarimo neįtvirtino.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjas mano, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų priimtoje nutartyje yra padarytos ne tik aiškios teisės normos taikymo klaidos, turėjusios įtakos priimtai neteisėtai nutarčiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas), bet ir buvo pažeistos pareiškėjo ir nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai. Teismui patvirtinus ginčo šalių pateiktą sutartį, neatitinkančią įstatymų keliamų reikalavimų, pareiškėjo manymu, teismas įgyvendino ne tikrąjį, o formalųjį teisingumą.
5. Kaip nurodo pareiškėjas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad bylą nagrinėjantis teisėjas turi ne formaliai, bet realiai įvertinti visas sutarties sąlygas. Šiuo atveju teismas, nagrinėdamas pareiškėjo ir suinteresuoto asmens pateiktus procesinius dokumentus, būtent juos ir įvertino formaliai, neįsigilindamas į jų turinį, nevertino, ar pateikti dokumentai neprieštarauja ne tik viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia šalių nepilnamečio vaiko, bei pačių šalių teisėtų interesų. To pasėkoje teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnio, 3.192 straipsnio 3 dalies ir kitas įstatymines normas. Kita svarbi aplinkybė, kuri patvirtina, kad teismas nevykdė įstatymų numatytų pareigų, pareiškėjo manymu yra tai, jog šiuo atveju netgi nebuvo vertinta ir aiškintasi, ar pateiktoji sutartis atitinka šalių tikrąją valią ir ar šalys teisingai supranta joje nustatytas sąlygas. Iš pateikto galima preziumuoti, kad šiuo atveju teismas buvo pasyvus stebėtojas, nors įstatyminės normos teismą įpareigoją šeimos bylose būti aktyviam. Teismas turėjo pareigą įvertinti ne tik byloje pateiktus įrodymus, bet ir patikrinti sutarties teisėtumą, ko minėtu atveju nebuvo padaryta. Pareiškėjas pastebėjo, kad įstatyminėse normose reglamentuota, kad ginčo šalys turi lygias turtines ir neturtines teises, todėl siekiant užtikrinti šalių lygiateisiškumą, sutarties sąlygos turi būti nustatytos abiejų šalių laisva valia, aiškiai ir tiksliai išdėstytos sutarties tekste, kad nekiltų abejonių dėl sutarties turinio. Akivaizdu, kaip nurodė pareiškėjas, jog šiuo atveju teismas neįvykdė minėtų įstatymo numatytų įpareigojimų. Dėl to Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai, priimdami 2020 m. kovo 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-417-1115/2020, padarė šiurkščias teisės normų taikymo klaidas, turėjusias įtakos priimtam neteisėtam sprendimui (CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pareiškėjo manymu, susiklosčius tokiai situacijai, teisės doktrinoje ir teismų praktikoje yra numatyta galimybė atnaujinti procesą, ko pasėkoje turi būti apginta asmens (šiuo atveju – pareiškėjo) teisė ir teisėti interesai bei tuo pačiu nepaliktas galioti ydingas sprendimas, kuris neigiamai įtakoja tolesnę teismų praktiką.
6. Patikslintame prašyme pastebėta, kad bylą nagrinėjančiam teismui yra numatyta įstatyme pareiga, jog teismas tvirtindamas taikos sutarties sąlygas turi patikrinti šalių sutartį tuo aspektu, ar taikos sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai ir imperatyvioms įstatymo normoms, ar nepažeidžia šalių ir kitų asmenų teisių ir saugomų interesų, ar atitinka įstatymo reikalavimus (CK 6.983 straipsnis).
7. Šiuo atveju, kaip nurodė pareiškėjas, teismas tvirtindamas ginčo šalių pateiktos taikos sutartį sąlygas susijusias su vaiko išlaikymu, prieš tai nepatikrinęs ar šalių sutartyje įtvirtinta sąlyga neprieštarauja įstatyminėms normos reglamentuojančioms išlaikymo klausimą, viešajai tvarkai ir ar nepažeidžia vieno iš sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų ir pan., padarė teisės normos taikymo klaidą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Dėl ko, pareiškėjo manymu, yra pagrįstas pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-417-1 115/2020.
8. Kaip nurodo pareiškėjas, pareiškėjas su suinteresuotu asmeniu sudarydami taikos sutartį, susitarė, kad nepilnamečio sūnaus V. G., išlaikymui už laikotarpį iki šios taikios sutarties pasirašymo dienos, pripažįstant V. G. nuosavybės teisę į 1/3 dalį buto su ½ patalpos, plane pažymėtomis a-1 (½ iš 22.56 Iv.m, t. y. 11.28 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir 1/3 dalį 793/1530 dalies žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), šiuo metu asmeninės nuosavybės teise priklausančias jo tėvui D. G.. Šio punkto susitarime ginčo šalys nesusitarė, kad suinteresuotas asmuo turi teisę valdyti sūnui atitenkantį nekilnojamąjį turtą uzufrukto teisę.
9. Taip pat šalys susitarė, kaip nurodė pareiškėjas, kad D. G., nepilnamečio sūnaus V. G. išlaikymui kas mėnesį moka po 140 Eur periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, minėtas lėšas uzufrukto teise pavedant tvarkyti vaiko motinai, J. G.. Būtent šiame punkte, kaip nurodė pareiškėjas, šalys susitarė, kad suinteresuotas asmuo disponuos uzufrukto teisę mokomomis periodinėmis išmokomis. Tai įrodo, kad šalių susitarimas ir tikroji valia buvo tokia, kad suinteresuotas asmuo turės teisę disponuoti tik vaikui priklausančiomis mokomomis mėnesinėmis lėšomis.
10. Bylą nagrinėjantis teismas matydamas tokį šalių susitarimą neturėjo teisęs jo tvirtinti, kadangi jis akivaizdžiai prieštarauja (CK 3.190 straipsnis) reglamentacijai, tiek viešajai tvarkai, todėl jau vien šiuo pagrindu yra įžvelgiamas proceso atnaujinimo pagrindas.
Šalies argumentai
11. Pareiškėjas pastebėti, kad po priimtos teismo nutarties suinteresuotas asmuo bylą nagrinėjančiam teismui 2020 m. kovo 24 d. pateikė prašymą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų priimtos nutarties 2 punkto išaiškinimo. Minėtame prašyme suinteresuotas asmuo nurodė, kad į sūnui atitenkančią turto dalį, nurodytą šio punkto dalyje, ji neįtraukė susidariusio įskolinimo, kuris 2019 m. spalio 1 dienai siekė 6240 Eur. Taip pat suinteresuotas asmuo prašė teismo išaiškinti šalių susitarimo 2.1. punktą, kadangi pareiškėjas neįsileidžia jos į namus, nes turtas atitenka tik sūnui, ir tuo pagrindu į jį patekti gali tik sūnus. Taip pat pažymėjo, jog net ir atvykus policijos pareigūnams šie neįpareigojo įleisti jos į namus, nes nutartyje parašyta, kad turtas atitenka tik sūnui. Pareiškėjas pastebėjo, kad suinteresuotas asmuo pateikė skundą, jog pareiškėjo atžvilgiu būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, bet šis jos prašymas nebuvo tenkintas, kadangi buvo nustatyta, kad priimtoje teismo nutartyje suinteresuotam asmeniui nesuteikta teisė patekti į namus (šiuo atveju uzufrukto teisė). Šis pateiktas įrodo, kad net ir policijos institucijai susipažinus su teismo priimta nutartimi buvo aišku, jog šalys nesusitarė dėl suinteresuoto asmens teisės valdyti sūnui atitenkantį dalį nekilnojamąjį turtą uzufrukto teisę. Pastarosios aplinkybės dar kartą patvirtina faktą, jog bylą nagrinėjantis teismas padarė jau aukščiau minėtas teisės normos klaidas dėl ko turi būti atnaujintas procesas civilinėje byloje Nr. e2-417-1115/2020, kadangi tik tokiu būdų būtų galima ištaisyti teismo ydingą nutartį.
Žemesnės instancijos teismas
12. Kaip nurodoma patikslintame prašyme svarbu pastebėti ir tai, kad kuomet šalys teikė savo argumentus teismui iki sutarties sudarymo jos buvo nurodžiusios kokios vertės turtas atitektų nepilnamečiui vaikui kaip išlaikymas, kiekvienos šalies nurodytos vertės iš tikrųjų skyrėsi. Pareiškėjas teigė, kad sūnaus naudai atitektų nekilnojamojo turto už 33000 Eur. Tuo tarpu suinteresuotas asmuo įrodinėjo, kad turto dalis kurią nori išlaikymui palikti sūnui pareiškėjas sudaro tik 19741,13 Eur. Pareiškėjas iki vaiko pilnametystės pagal 2017 m. liepos 27 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą turėtų teikti 33000 Eur išlaikymą atitinkanti periodines įmokas (132 mėnesiai (nuo priešieškinio patikimo dienos x 250 Eur priteistas mėnesinis išlaikymas = 33000 Eur). Byloje buvo pateikti įrodymai įrodantys, kad pareiškėjas nepilnamečio vaiko išlaikymui buvo skolingas 2019 m. spalio 1 d. dienai siekė 6240 Eur. Bendra išlaikymo suma įskaitant esantį įsiskolinimą buvo 39240 Eur. Todėl laikant, jog turto vertė kuri atitenka nepilnamečiui vaikui yra 19741,13 Eur bei atsižvelgiant į šalių susitarimą, kad pareiškėjas iki vaiko pilnametystės papildomai mokės 140 Eur mėnesines įmokas (132 mėn. x 140 Eur = 18480 Eur), bendra teiktino išlaikymo suma kartu su nekilnojamuoju turtu, kaip nurodė pareiškėjas, yra 38221,13 Eur. Iš pateikto akivaizdu, kad teismui patvirtinus šalių taikos sutartį susidarė situacija, kad nepilnamečio vaiko naudai pareiškėjas teikia daug mažesnį išlaikymą, nei, kad priklausytų pagal 2017 m. liepos 27 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą. Patikslintame prašyme pažymėta, kad pagal minėtą sprendimą pareiškėjas nepilnamečiui vaikui turėjo teikti 250 Eur mėnesinį išlaikymą. Šis pateiktas įrodo, kad bylą nagrinėjantis teismas priimdamas nutartį pažeidė nepilnamečio vaiko interesus (pagrindas persvarstyti vaiko išlaikymo teikimo formą pagal CK 3.201 straipsnio 3 dalį, jeigu kitokios formos taikymas yra įmanomas ir naudingas vaiko interesų požiūriu), netinkamai taikė įstatymines normas reglamentuojančias išlaikymo institutą (CK 3.129 straipsnio 3 dalis – abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai).
13. Kaip nurodoma patikslintame prašyme, byloje buvo pateikta įrodymų įrodančių, kad šalių nuomonė dėl uzufrukto nustatymo yra kardinaliai skirtingos. Kuomet teismui buvo pateikta taikos sutartis teismas ją vertindamas turėjo pastebėti, kad ties taikos sutarties punktu 2.1., kurioje aptariamas koks turtas atitenka sūnui, nėra nustatyta papildoma sąlyga, jog šiuo turtu turės teisę uzufrukto teise disponuoti suinteresuotas asmuo. Tuo tarpu ties taikos sutarties punktu 2.2. šalys aiškiai nurodė, kad šiomis lėšomis disponuoja būtent suinteresuotas asmuo. Teismui vertinant sutartį ir analizuojant šalių susitarimą nurodytą 2.1. punkte ir 2.2. punkte turėjo kilti įtarimų, dėl pareiškėjų tikrosios valios, t. y. kokių tikslų siekia šiuo susitarimu ginčo šalys. Pareiškėjas pažymi, kad jei jis būtų norėjęs, jog suinteresuotam asmeniui būtų nustatytas uzufruktas naudotis sūnui atitenkančiu turtu, tokiu atveju jis ne tik nebūtų siūlęs bet ir nebūtų sutikęs keisti išlaikymo formą. Pareiškėjas pastebėjo, kad tvirtinant taikos sutartį, bylą nagrinėjantis teismas turi įstatyminę pareigą patikrinti ir įsitikinti šalių tikrąją valią, tačiau šioje byloje to nepadarė, todėl sudarė situaciją, kad tarp šalių atsirado dar didesni konfliktai į kuriuos įtraukiamos ir kitos institucijos.
14. Siekiant užtikrinti šalių lygiateisiškumą, sutarties sąlygos turi būti nustatytos abiejų šalių laisva valia, aiškiai ir tiksliai išdėstytos sutarties tekste, kad nekiltų abejonių dėl sutarties turinio. Tai, jog dėl šalių sudarytos taikos sutarties kylą neaiškumų net pačioms šalims patvirtina vėliau pateiktas suinteresuoto asmens teismui prašymas išaiškinti taikos sutarties 2.1. ir 2.2. punktus. Šis pateiktas įrodo, kad pačios šalys nesuprato sudaromos sutarties turinio esmės ir vykdymo. Šiai situacijai susiklostyti sudarė sąlygas būtent bylą nagrinėjantis teismas, kadangi nagrinėdamas bylą neįvykdė aukščiau minėtų įstatymo numatytų įpareigojimų.
Atsiliepimas
15. Suinteresuotas asmuo J. G. atsiliepime prašo D. G. 2020 m. gegužės 26d. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-417-1115/2020 atmesti; priteisti iš D. G. mano patirtas bylinėjimosi išlaidas.
16. Nurodė, kad ji, J. G., kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą prašydama pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3829-860/2019 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sąlygas ir nustatyti uzufruktą – suteikti jai, suinteresuotam asmeniui, su nepilnamečiu vaiku V. G., gim. (duomenys neskelbtini), teisę iki sūnaus pilnametystės naudotis D. G. asmeninės nuosavybės teise priklausančio 108,79 kv. m bendro ploto buto, esančio (duomenys neskelbtini), patalpa, matininko D. A. plane, pažymėta indeksu 1-8 (10,53 kv. m), bendram kartu su D. G. naudojimui paskiriant patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-1 (4,42 kv. m), 1-2 (5,35 kv. m), 1-3 (3,20 kv. m), 1-4 (5,67 kv. m), 1-10 (14,13 kv. m), 1-9 (38.04 kv. m); priteisti iš D. G. jos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
17. Visiškai nesutinka su D. G. deklaratyviu teiginiu, kad šioje byloje yra pagrindas atnaujinti procesą (CPK 366 straipsnio l dalies 9 punktas), nes teismas, tvirtindamas taikos sutartį, nepatikrino, ar sąlyga dėl vaiko išlaikymo neprieštarauja įstatymo normoms, reglamentuojančioms išlaikymo klausimą, viešajai tvarkai ir ar nepažeidžia vieno iš sutuoktinių teisių/teisėtų interesų ir kt.
Atsiliepimas
18. Kaip nurodoma atsiliepime, priešingai nei nurodo D. G., teismas, priimdamas sprendimą, vertino ne tik šalių prašymą patvirtinti taikos sutartį civilinėje byloje, taikos sutarties turinį, bet ir atsižvelgė į byloje esančią Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvadą bei išklausė tarnybos atstovės nuomonę dėl pateiktos teismui tvirtinti šalių sutarties. Tad pirmosios instancijos teismas, kaip nurodė suinteresuotas asmuo, priimdamas šį sprendimą, visiškai pagrįstai konstatavo, kad taikos sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai, nepažeidžia nei jų, tėvų, nei nepilnamečio vaiko, nei kitų asmenų teisių, teisėtų interesų.
19. Atsiliepime nurodyta, kad visiškai nepagrįstas prašymo teiginys, kad teismas priėmė nutartį padaręs aiškias teisės normos taikymo klaidas (CK 3.190 straipsnis) – neva nepaisė to, kad šalys susitarė, jog ji (suinteresuotas asmuo) turės teisę disponuoti tik vaikui priklausančiomis mokamomis mėnesinėmis lėšomis, tačiau nesitarė, kad turės teisę valdyti sūnui atitenkantį nekilnojamąjį turtą uzufrukto teise, nevertino jų (šalių) tikrosios valios, kad jų (šalių) nuomonė dėl uzufrukto nustatymo kardinaliai skirtinga, o D. G. nesuprato sutarties esmės ir vykdymo.
20. Suinteresuotas asmuo nurodė, jog visų pirma, CK 3.190 straipsnio l dalyje numatyta, kad ištuokos ar tėvų gyvenimo skyrium atveju nepilnamečio vaiko turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta.
21. Kaip nurodoma atsiliepime, 2017 m. liepos 27d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3829-860/2017 buvo nutraukta suinteresuoto asmens ir pareiškėjo santuoka, įregistruota 2013 m. liepos 19 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 181, o nepilnamečio vaiko V. G. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su suinteresuotu asmeniu, vaiko motina, tad vaiko išlaikymo tvarkymo teisė priklauso suinteresuotam asmeniui.
Žemesnės instancijos teismas
22. Nepilnametis vaikas neturi visiško civilinio veiksnumo, t. y. savo veiksmais visa apimtimi negali įgyti civilinių teisių ir sukurti civilinių pareigų (CK 2.5 straipsnis), todėl vaiką iki pilnametystės prižiūri tėvai (CK 3.155 straipsnis) ir veikia kaip vaiko atstovai pagal įstatymą.
23. Kaip nurodė suinteresuotas asmuo, D. G. šioje civilinėje byloje buvo atstovaujamas kompetentingo asmens – advokato A. Abraičio, žinojo, kad vaikui priteistas išlaikymas taip pat yra turtas, jis priklauso vaikui. Be to, kaip nurodė suinteresuotas asmuo, abu yra raštingi, išsilavinę, turintys gyvenimiškos patirties, kartu su atstovais dalyvavo derinant taikos sutarties sąlygas, minėtą sutartį pasirašė abu, abiejų prašymu pateikė teismui ją tvirtinti.
24. D. G. savo prašyme patvirtino, kad pats pasiūlė tokiu būdu pakeisti išlaikymo teikimo formą (išlaikymą periodinėmis išmokomis į išlaikymą turtu) tiek pateikdamas teismui priešieškinį byloje, tiek derinant taikos sutarties projektą. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad siūlymas pakeisti išlaikymo formą buvo susijęs išimtinai su D. G. turtine padėtimi bei 2017 m. liepos 27 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3829-860/2017 nustatytos pareigos nevykdymu, nepajėgumu jos vykdyti, kadangi 2019 m. spalio l d. D. G. išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimas sudarė net 6240 Eur. Šią aplinkybę patvirtina civilinėje byloje esantis prašymas antstolei J. B. dėl vykdomojo dokumento pateikimo ir vykdymo išlaidų apmokėjimo dėl išlaikymo ir periodinių išmokų išieškojimo.
Atsiliepimas
25. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad konkrečiu atveju akivaizdu, kad aplinkybių konstatuoti D. G. suklydimą dėl esminių sutarties sąlygų nėra, kadangi D. G. turėjo pakankamai laiko apgalvoti šio procesinio dokumento sąlygas, reikalavimus, būdamas išsilavinęs, atidus, rūpestingas, be to pasitaręs su atstovu pats pasiūlė taip keisti nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį ir formą, o ji tik sutiko su šiomis sąlygomis, norėdama geruoju išspręsti šį klausimą, taigi sutartis nepažeidžia įstatymo reikalavimų, vieno iš tėvų, ar jų nepilnamečio vaiko interesų, neprieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, tad pagrindo naikinti teismo sprendimą bei šalių laisva valia pasirašytą sutartį nėra.
26. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad ši situacija jau išspręsta Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi išaiškinus, kad: „vaikui priteistas išlaikymas taip pat yra turtas, jis priklauso vaikui. CK 3.190 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu tėvų valdžia priklauso tik vienam iš nepilnamečio vaiko tėvų, vaiko turtą uzufrukto teise tvarko tik šis tėvas arba motina; ištuokos ar tėvų gyvenimo skyrium atveju nepilnamečio vaiko turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta.“, o kadangi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3829-860/2017 nepilnamečio sūnaus V. G. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su suinteresuotu asmeniu, vaiko motina, nepilnamečio vaiko turto, šiuo atveju ne tik išlaikymui skiriamų 140 Eur periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, bet ir nepilnamečiui V. G. priklausančių patalpų, <..> tvarkymo teisė priklauso jai, suinteresuotam asmeniui.
27. Kaip nurodyta atsilipime, kad teismui nusprendus išduoti suinteresuotam asmeniui vykdomąjį raštą dalyje dėl naudojimosi nekilnojamuoju turtu, Vilniaus apygardos teismui nustačius, kad ši nutartis yra teisėta ir pagrįsta, D. G. pakartotinai buvo išaiškinta, jog sprendimu nepilnamečiam vaikui priteistas išlaikymas, išlaikymo įsiskolinimas (nesvarbu, kokia forma) yra jo turtinė teisė (CK 1.112 straipsnio 1 dalis), ši nepilnamečio vaiko teisė yra įstatymo ginama, kad pagal CK 1.141 straipsnio 1 dalį uzufruktas – tai asmens gyvenimo trukmei ar apibrėžtam terminui (kuris negali būti ilgesnis už asmens gyvenimo trukmę nustatyta teisė (uzufruktoriaus teisė) naudoti svetimą daiktą ir gauti iš jo vaisius, produkciją ir pajamas, kad nepilnametis vaikas neturi visiško civilinio veiksnumo, t. y. savo veiksmais visa apimtimi negali įgyti civilinių teisių ir sukurti civilinių pareigų (CK 2.5 straipsnis), todėl vaiką iki pilnametystės prižiūri tėvai (CK 3.155 straipsnis) ir veikia kaip vaiko atstovai pagal įstatymą, kad D. G., neleisdamas ir trukdydamas jai (suinteresuotam asmeniui), vaiko motinai, kartu su vaiku naudotis vaikui nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu, nevykdo taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, pažeidžia ir vaiko teisėtus interesus, Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintą prioritetinį vaiko interesų principą ir kt.
28. Be to, priešingai nei priešieškiniu reikalavo D. G. (pastaba – D. G. priešieškiniu reikalavo nustatyti tik išlaikymą turtu, teigdamas, kad jis pilnai padengs D. G. susidariusį išlaikymo įsiskolinimą) bendrai sutarė, kad nepilnamečiui turi būti priteistas išlaikymas ne vien turtu, bet ir periodinėmis išmokomis, t. y. mišria forma. Parinko tokį išlaikymo dydį ir formą, tuo tikslu, kad D. G. tektų teikti vaikui kuo mažesnes kas mėnesines periodines išmokas sūnaus išlaikymui, kad kaip anksčiau nesusidarytų įsiskolinimas, kad D. G. galėtų užtikrinti nepilnamečio vaiko gyvenimo sąlygas bei nepertraukiamai tenkinti kitus nepilnamečio vaiko poreikius. Negana to, nustatant išlaikymo periodinėmis išmokomis dydį be kita ko buvo atsižvelgta ir į teismų praktikos nuostatas tokio pobūdžio bylose, tad maksimaliai tenkinome nepilnamečio vaiko poreikius, teisėtus interesus ir kt.
29. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad konkrečiu atveju D. G. nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, kas suponuoja, kad D. G. tik siekia vilkinti įsiteisėjusio sprendimo vykdymą, nors teismai laikosi pozicijos, kad proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas ir protingumas, kad proceso atnaujinimas negali būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą.
30. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo sąlygotas išimtinai D. G. savanaudiškų norų, tačiau proceso atnaujinimas negali būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, kadangi proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan.
Atsiliepimas
31. Institucija teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – skyrius) atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo D. G. patikslintas prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-417-1115/2020, atmestinas.
32. Nurodė, jog skyrius, susipažinęs su proceso šalių pateiktais argumentais, teikia išvadą, kad D. G. patikslintas prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas.
33. CK 3.190 straipsnio l dalyje numatyta, kad jeigu tėvų valdžia priklauso tik vienam iš nepilnamečio vaiko tėvų, vaiko turtą uzufrukto teise tvarko tik šis tėvas arba motina. Ištuokos ar tėvų gyvenimo skyrium atveju nepilnamečio vaiko turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta.
34. Tėvų uzufrukto teisė negali būti įkeista, parduota ar kitokiu būdu perleista ar suvaržyta (CK 3.185 straipsnio l dalis).
35. Santuoka tarp proceso šalių buvo nutraukta 2017 m. liepos 27 d. Nepilnamečio V. G. gyvenamoji vieta nustatyta su motina. Kadangi nepilnamečiai vaikai neturi pilno civilinio veiksnumo, jiems įgyvendinti savo teisės padeda įstatyminiai atstovai (tėvai, globėjai/rūpintojai).
36. Kaip nurodė skyrius, remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) bei taikant apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną, suprantama, kad šioje situacijoje nepilnametis vaikas negali savarankiškai be motinos pagalbos įgyvendinti savo teisės į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą.
37. Sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos (CK 6.156 straipsnio 4 dalis). Taikos sutartis dėl klausimų, kuriuos reglamentuoja teisės imperatyvios normos, taip pat dėl klausimų, susijusių su viešąja tvarka, negalioja (CK 6.984 straipsnis). Vaiko interesų apsauga yra ir viešasis interesas.
38. Teisės normos susijusios su nepilnamečių vaikų turto tvarkymu yra imperatyvios, todėl tėvai savo nuožiūra negali jų pakeisti arba atsisakyti nuo vykdymo, todėl aplinkybės, jog taikos sutartyje šalys atskirai nepaminėjo apie vaiko motinos, kaip vaiko įstatyminės atstovės, uzufrukto teisės į sūnui priklausantį nekilnojamąjį turtą neturi teisinės reikšmės.
39. Išvadoje nurodyta, kad usus Fructus (lot.) – naudojimasis svetimu turtu (be nuosavybės teisės). Įstatyme uzufruktas apibūdintas kaip asmens gyvenimo trukmei ar apibrėžtam terminui, kuris negali būti ilgesnis už asmens gyvenimo trukmę, nustatyta teisė (uzufruktoriaus teisė) naudoti svetimą daiktą ir gauti iš jo vaisius, produkciją ir pajamas (CK 4.141 straipsnio 1 dalis).
40. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymu teismui suteikiama teisė nustatyti uzufruktą į gyvenamąją patalpą nepilnamečiams vaikams ir sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, nors gyvenamoji patalpa nuosavybės teise priklauso kitam sutuoktiniui. Uzufrukto terminas nustatomas iki vaiko pilnametystės. Vaikui sulaukus pilnametystės uzufruktas baigiasi. Tokiu atveju baigiasi ir kito sutuoktinio uzufrukto teisė (LAT Civilinė byla Nr. 3K-3-302/2006).
41. Skyrius nurodė, kad kaip matyti iš cituojamos kasacinio teismo formuojamos praktikos, nepilnamečio vaiko turtinės/daiktinės teisės neatsiejamos nuo tėvo/motinos su kuriuo gyvena vaikas uzufrukto teisės. Vaikų interesai sprendžiant bet kurį su vaikais susijusį ginčą yra prioritetiniai (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3. straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis). Vaiko interesų viršenybė turi būti užtikrinama inter alia ir turtiniuose santykiuose. Nepilnametis vaikas yra nuosavybės teisinių santykių subjektas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma skelbia, kad vaikas turi teisę į nuosavybę, kurią saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis ir kiti įstatymai.
42. Kadangi, kaip nurodė skyrius, nepilnametis V. G. yra nekilnojamojo turto dalies, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkas, jis turi teisę su savo įstatyminės atstovės motinos J. G. pagalba (uzufrukto teisė) be pareiškėjo sutikimo šį turtą valdyti.
43. Skyriaus manymu, pareiškėjas nepateikė pagrįstų argumentų kurių pagrindu atsirastų teisinis pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-417-1115/2020. Proceso šalys, teikiant teismui taikos sutartį, aiškiai išreiškė savo valią sudaryti taikos sutartį, būtent, tokiomis sąlygomis, kuriomis teismas šį šalių susitarimą ir patvirtino. 2020 m. kovo 10 d. tesimo nutartimi patvirtinta taikos sutartis pilnai atitinka prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus. Tai, kad viena iš sutarties šalių kitaip negu kita proceso šalis interpretuoja sutarties sąlygas, ypač, jeigu šios sąlygos atitinka imperatyvioms teisės normoms nesudaro pagrindo atnaujinti civilinį procesą.
Žemesnės instancijos teismas
44. Teismo posėdžio metu pareiškėjas D. G. savo patikslintą prašymą palaikė ir nurodė, kad jam teisėja, tvirtindama taikos sutartį neišaiškino, jog uzufrukto teise suinteresuotas asmuo valdys judviejų nepilnamečio vaiko turtą. Manė, kad J. G. valdys uzufrukto teise tik periodines vaikui pervedamas įmokas, o vaikui priklausantį nekilnojamą turtą, kuris priteistas kaip išlaikymo forma, valdys pareiškėjas. Taikos sutartį pasirašė niekieno neverčiamas, laisva valia, tačiau jam nebuvo išaiškintos visos sutarties sąlygos. Jis nėra prieš, kad jo nepilnametis sūnus turėtų turto, jis yra prieš, jog jo nepilnamečio vaiko turtą, uzufrukto teise, valdys suinteresuotas asmuo. Taip pat nurodė, jog jis nėra prieš, kad vaikas minėtame turte gyventu, tačiau jie nėra sutarę dėl būsto išlaikymo. Visu turto išlaikymu rūpinasi jis vienas. Jam (pareiškėjui) tuo metu, jo atstovas teisme (advokatas) pasakė, kad vaiko lėšas valdys, uzufrukto teise, suinteresuotas asmuo, o nekilnojamam turtui, kuris priklausys vaikui, nebus taikomas uzufruktas. Jis neprieštarauja, kad sūnui tas turtas būtų, kad sūnus jį valdytų, jis prieštarauja, kad uzufruktas butų nustatytas J. G., kadangi ji nuolat jo (pareiškėjo) atžvilgiu kviečia policija, dėl neva smurto artimoje aplinkoje, jų santykiai konfliktiški. Jis nori, kad sūnus gyventų jam nuosavybės teise priklausančiame turte, o jis (pareiškėjas), uzufrukto teise, valdys sūnui nuosavybės teise priklausantį turtą. Prašo atnaujinti procesą, nes atsirado klaida taikos sutartyje, kadangi jam nebuvo tinkamai išaiškinti taikos sutarties 2.1. ir 2.2. punktai. Pareiškėjo atstovė prašymą prašė tenkinti kaip pagrįstą.
45. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo J. G. bei jos atstovė parodė, kad palaiko savo išdėstytus argumentus, nurodytus atsiliepime. Nurodė, kad ji su sūnumi negalėjo užeiti į sūnui priklausantį turtą, kadangi pareiškėjas jų neįsileido. Įėjo tik tada, kai kreipėsi į antstolius. Iki (duomenys neskelbtini), iki ištuokos, jie (pareiškėjas, suinteresuotas asmuo ir jų bendras nepilnametis vaikas) gyveno minimame byloje turte tol, kol pareiškėjas neišvarė suinteresuoto asmens ir judviejų sūnaus. Būtent po to suinteresuotas asmuo ir kreipėsi į teismą – dėl uzufrukto nustatymo ir alimentų priteisimo. Dėl taikos sutarties sudarymo, tai viskas vyko teismo posėdžio metu, dalyvavo šalys ir jų atstovai, visi viską puikiai suprato, tame tarpe ir pareiškėjas, nes viskas buvo paaiškinta. Dabar susidarė tokia situacija, kad vaikas turi turtą, komunaliniai mokesčiai už jį sumokėti, tačiau suinteresuotas asmuo su vaiku turi nuomotis, kadangi pareiškėjas girtuokliauja bendrose patalpose, nesilaiko karantino reikalavimų. Vaiko išlaikymo formos pakeitimą iniciavo pareiškėjas, todėl ir buvo nustatytas mišrus vaiko išlaikymo būdas – turtu ir periodinėmis išmokomis. Suinteresuotas asmuo mano, kad toks būdas yra geras, todėl, kad pareiškėjas nėra pajėgus mokėti didesnes, nei dabar nustatytos, periodines išmokas vaiko išlaikymui. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad tiek derybų metu, tiek iki sutarties pasirašymo, tiek sutarties pasirašymo momentu ir po sutarties pasirašymo pareiškėjas nekėlė klausimų dėl taikos sutarties turinio. Suinteresuotas asmuo pažymėjo, jog net po taikos sutarties patvirtinimo, minėtas teismo sprendimas nebuvo apskųstas apeliacijai. Akivaizdu tai, jog pareiškėjas persigalvojo ir dabar tokiu būdu bando spręsti klausimą vėl iš naujo, kadangi jam dabartinė susidariusi situacija nėra naudinga. Prašo atmesti pareiškėjo prašymą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas iš pareiškėjo.
46. Teismo posėdžio institucijos teikiančios išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas palaikė savo poziciją, kuri yra pateikta atsiliepime. Nurodė, kad abu tėvai nusprendė, jog vaikas turi turėti turtą, nesvarbu yra nustatytas uzufruktas ar nėra nustatytas uzufruktas. Pareiškėjas neginčija, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina – suinteresuotu asmeniu. Įstatymas nereikalauja papildomai nustatyti uzufrukto tam tėvui su kuriuo vaikas gyvena, tai atsiranda savaime ir šią aplinkybę pareiškėjas turėjo žinoti. Pareiškėjo prašymas nepagrįstas, todėl atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atnaujinti procesą atmestinas.
47. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali būti atnaujintas CPK nustatyta tvarka. Proceso atnaujinimas yra išimtinė įsiteisėjusių teismų sprendimų ar nutarčių teisėtumo bei pagrįstumo kontrolės forma, sudaranti galimybę ištaisyti įsiteisėjusiame teismo sprendime ar nutartyje padarytas teisines klaidas ir šitaip apginti ne tik privatų ginčo šalies, bet ir viešąjį interesą. Proceso atnaujinimas yra išimtinis būdas siekti teismo klaidos ištaisymo. Šis institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų ar nutarčių vykdymą, t. y., asmenys, prašantys atnaujinti procesą, privalo elgtis sąžiningai ir šiuo institutu nepiktnaudžiauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010). Be to, proceso atnaujinimas, kaip ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, taikomas tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka, jis galimas tik esant įstatyme įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y., teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas. Baigtinis proceso atnaujinimo pagrindų sąrašas įtvirtintas CPK 366 straipsnio 1 dalyje.
48. Asmuo, besikreipiantis su prašymu atnaujinti procesą, privalo įrodyti esant bent vieną CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, t. y., nurodyti aplinkybę, kuri turėtų esminę reikšmę bylai ir būtų neatskiriamai susijusi su išnagrinėto ginčo pagrindu ir dalyku, nes tik taip būtų užtikrintas šio proceso instituto tikslas ir reikšmė. Tokiam asmeniui tenka pareiga tinkamai apibūdinti ir įrodyti proceso atnaujinimo pagrindų egzistavimą, o teisiškai šias aplinkybes kvalifikuoja teismas (2013 m. spalio 30 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013).
49. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-417-1115/2020 CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, t. y., kai padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Pareiškėjas patikslintame prašyme nurodė, kad 2020 m. kovo 10 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-417-1115/2020 buvo patvirtinta pareiškėjo D. G. ir suinteresuoto asmens J. G. sudarytą taikos sutartis, kuri, kaip patikslintame prašyme nurodė pareiškėjas, neatitiko pareiškėjo D. G. tikrosios valios, jam nebuvo tinkamai išaiškintos visos sutarties sąlygos ir iš to atsirandančios pasekmės. Pareiškėjas nurodo, kad esminis proceso atnaujinimo pagrindas yra minėtos taikos sutarties 2.1. punktas, kuriame nurodyta, kad ,,nepilnamečio sūnaus V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui už laikotarpį iki šios taikos sutarties pasirašymo dienos, pripažįstant V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisę į 1/3 dalį buto su 1/2 patalpos, plane pažymėtos a-1 (1/2 iš 22,56 kv. m, t. y. 11,28 kv. m), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir 1/3 dalį 793/1530 dalies žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), šiuo metu asmeninės nuosavybės teise priklausančias jo tėvui D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir 2.2. punktas ,,D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui kas mėnesį moka po 140 eurų periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, minėtas lėšas uzufrukto teise pavedant tvarkyti vaiko motinai, J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Priteistas lėšas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją“. Pareiškėjas nurodo, kad taikos sutarties 2.1. punkte nėra apibrėžta, jog suinteresuotas asmuo J. G. valdys uzufrukto teise, jų abiejų nepilnamečiui vaikui priklausantį nekilnojamą turtą (kuris priteistas kaip išlaikymo formos dalis), kai 2.2. punkte nurodyta, kad periodines išmokas tvarkys suinteresuotas asmuo, uzufrukto teise. Pareiškėjas neginčija to fakto, kad pinigines lėšas, kurias jis perves nepilnamečio vaiko išlaikymui, tvarkytų suinteresuotas asmuo J. G., uzufrukto teise. Pareiškėjas nesutinka, kad uzufrukto teise, J. G. valdytų nepilnamečiui vaikui priteistą išlaikymą nekilnojamu turtu ir kartu nurodo, jog jam nebuvo tinkamai išaiškinta, jog toks priteisimas galimas tik su uzufrukto teise ir teisinis reguliavimas kitokių galimybių nenumato. Pareiškėjas, kaip jau minėta, nurodė, jog ir yra padaryta aiški teisės taikymo klaida toje taikos sutarties dalyje, kurioje nurodyta, kad priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui nekilnojamu turtu, jį (nekilnojamą turtą) uzufrukto teise valdys J. G.. Jei, kaip nurodė pareiškėjas, būtų šią aplinkybę žinojęs, tinkamai supratęs, nebūtų sutikęs su tokia taikos sutarties sąlyga.
50. Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog aiški teisės taikymo klaida pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, kaip pagrindas atnaujinti civilinę bylą, gali būti netaikymas imperatyvios teisės normos, netinkamas išaiškinimas vienareikšmiškos teisės normos nuostatos, neprotingas aplinkybių įvertinimas, tačiau nurodytu pagrindu procesas gali būti atnaujinamas tik nustačius, kad padaryta teisės normos taikymo klaida yra ne tik akivaizdi, bet ir esminė, daranti sprendimą (nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008).
51. Nagrinėjamu atveju, 2020 m. kovo 10 d. tarp šalių buvo sudaryta ir teismo patvirtinta taikos sutartis dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo formos pakeitimo. Šalys susitarė, kad pareiškėjas teiks nepilnamečiam vaikui išlaikymą mišria forma – periodinėmis išmokomis po 140 Eur kiekvieną mėnesį ir nekilnojamu turtu, kuris nuosavybės teisė, iki taikos patvirtinimo teisme, visa apimtimi priklausė pareiškėjui. Šalys sudariusios taikos sutartį, kurią teismas, kaip jau minėta, patvirtino, apeliacijai neskundė, nutartis įsiteisėjo ir buvo pradėta vykdyti. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl to, jog pareiškėjas nevykdė taikos sutartyje numatytos sąlygos, o būtent 2.2. punkto, t. y. neleido gyventi nepilnamečiui vaikui V. G., kartu su motina J. G., kuri valdo nepilnamečiam vaikui teikiamą išlaikymą uzufrukto teise. Suinteresuoto asmens J. G. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo buvo tenkintas ir išduotas vykdomasis raštas.
52. Pareiškėjas nesutikdamas su tokiu teismo nutarties vykdymu pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.
53. Teisės normų taikymo klaidos gali būti padarytos, nukrypus nuo teisės taikymo taisyklių bet kuriame teisės taikymo etape dėl įvairių priežasčių: kai nenustatomos ar netinkamai nustatomos faktinės aplinkybės byloje; kai neteisingai išsiaiškinama teisės normų prasmė ir dėl to jos netinkamai parenkamos ir pritaikomos. Tai reiškia, kad procesą atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu galima dėl pirmosios instancijos teismo padarytos proceso arba materialiosios teisės normos taikymo klaidos. Jeigu pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes ir tai galėjo lemti jos neteisingą išsprendimą materialiąja prasme, laikoma, kad egzistuoja pagrindas atnaujinti procesą byloje. Aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jos netinkamas taikymas (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. . 2S-2443-567/2014). Teismas išanalizavęs pareiškėjo argumentus tiek patikslintame prašyme, tiek teismo posėdžio metu, nesutinka su pareiškėjo pateiktais argumentais, jog jam nebuvo išaiškinta aplinkybė, jog nustačius nepilnamečiam vaikui išlaikymą nekilnojamu turtu, nepilnamečio vaiko, kuris yra nekilnojamo turto savininkas, iki jam sukaks pilnametystės amžius, uzufrukto teise, valdys suinteresuotas asmuo J. G..
54. CK 4.141 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog uzufruktas, tai asmens gyvenimo trukmei ar apibrėžtam terminui, kuris negali būti ilgesnis už asmens gyvenimo trukmę, nustatyta teisė (uzufruktoriaus teisė) naudoti svetimą daiktą ir gauti iš jo vaisius, produkciją ir pajamas. CK 4.147 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog uzufruktas gali būti nustatomas įstatymais, teismų sprendimais, kai tai numato įstatymai, bei sandoriais. CK 3.71 straipsnio 1 dalis, numato galimybę santuokos nutraukimo atveju teismo sprendimu nustatyti uzufruktą į svetimą daiktą, t. y. jeigu gyvenamoji patalpa yra vieno sutuoktinio nuosavybė, teismas savo sprendimu gali nustatyti uzufruktą ir palikti joje gyventi kitą sutuoktinį, jeigu su juo po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai (analogiška nuostata įtvirtinta ir CK 3.86 straipsnio 2 dalyje) (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-539-580/2017).
55. Kasacinis teismas išaiškinęs, jog spręsdamas uzufrukto nustatymo klausimą, teismas privalo išsiaiškinti, ar uzufrukto nustatymas atitinka nepilnamečio vaiko (vaikų) interesus, ar vaiko (vaikų) interesai nebūtų geriau apsaugoti kitais būdais (pvz., priteisiant išlaikymą), ar sutuoktinis, su kuriuo gyventi lieka vaikas, neturi kitos gyvenamosios patalpos arba pakankamai finansinių išteklių ar materialinių galimybių tokiai patalpai įsigyti. Jeigu konkrečiu atveju kyla grėsmė, kad, nutraukus santuoką, sutuoktinis, kuris nėra gyvenamosios patalpos savininkas, tačiau su kuriuo nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, ir vaikai gali netekti gyvenamosios vietos, teismas turi teisę nustatyti uzufruktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2014).
56. Teismas pažymi, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog ginčas dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo, jo formos tarp šalių kilo tuomet, kai suinteresuotas asmuo J. G. dėl išlaikymo formos pakeitimo teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti išlaikymą vaikui nekilnojamu turtu. Pareiškėjas teismui pateikė priešieškinį, kuriame prašė nustatyti vaikui išlaikymą nekilnojamu turtu ir periodinėmis išmokomis. Šalys pradėjo vesti derybas dėl pareiškėjo pasiūlymo.
57. Teismas pastebi, kad priešieškiniu pareiškėjas neginčijo aplinkybės, kad jo ir suinteresuoto asmens J. G. nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su J. G.. Tai viena. Antra, suinteresuoto asmens ieškinio reikalavime buvo nurodyta, kad vaikui priteistinas išlaikymas nekilnojamu turtu, kuris bus valdomas uzufrukto teise, kas manytina, jau tada turėjo pareiškėjui kelti klausimą, kodėl suinteresuotas asmuo prašo priteisti nepilnamečiam vaikui išlaikymą nekilnojamu turtu, nustatant uzufrukto teisę motinai J. G.. Trečia, pareiškėjas teikdamas priešieškinį nesutiko su nekilnojamo turto, kaip tokia išlaikymo forma, jis priešieškiniu prašė priteisti nepilnamečiui vaikui mišrią išlaikymo formą – periodinėmis išmokomis ir nekilnojamu turtu, kas manytina, jog suprato, kad bet kokiu atveju visas nepilnamečiui vaikui teksiantį išlaikymą valdys, uzufrukto teise, suinteresuotas asmuo – J. G.. Ketvirta, kaip teisingai nurodė suinteresuotas asmuo, išvadą teikiančios institucijos atstovas bei pats pareiškėjas, visas bylos šalis, tame tarpe ir pareiškėją, atstovavo profesionalūs savo srities atstovai – advokatai, kurių pagalba ir naudojosi šalys. Teismas pastebi, kad taikos sutartis buvo sudaryta teismo posėdyje, tam skiriant pakankamai laiko, darant pertraukas, iš anksto derinant taikos sutarties sąlygas.
58. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983 straipsnis), yra konstatavęs, kad taikos sutartis – tai ginčo šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010). Šalys, sudarydamos taikos sutartį, paprastai suvokia, kad atkaklus pradinės pozicijos laikymasis susitaikymo rezultatų neduos, todėl savanoriškas konflikto sureguliavimas įmanomas tik abipusių nuolaidų būdu. Taikos sutartis, kurią patvirtina teismas, nors reguliuojama proceso ir materialiosios teisės normų, yra civilinė sutartis; teismo nutartimi patvirtintos sutarties teisinė galia ir jos materialiniai teisiniai padariniai šalims apibrėžti CK, o taikos sutarties šalims kylantys procesiniai teisiniai padariniai nustatyti proceso teisės normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2010).
59. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos – Liteko duomenimis ir perklausęs 2020 m. kovo 10 d. teismo posėdžių garso įrašus civilinėje byloje Nr. e2-417-1115/2020 pažymi, kad į Liteko įkeltame antrame garso įraše girdėti, kad prieš teismui patvirtinant taikos sutartį pareiškėjas nurodo, kad ,,<...> ateityje ketinu prisiteisti vaiko išlaikymą, kad vaikas gyventų su manimi, o dabar vaikui atiduodu 1/3 man (pareiškėjui) priklausančio namo, namą man reikės išlaikyti <...>“ suinteresuoto asmens atstovė pareiškėjui atsako, kad ,,<...> jai (suinteresuotam asmeniui) reikės taip pat išlaikyti, jūs (pareiškėjas) mokėsite už savo dalį, o ji (suinteresuotas asmuo) mokės už vaiko dalį, nes jūs (pareiškėjas) mokėsite išlaikymą“. Be to suinteresuoto asmens atstovė pareiškėjui nurodė, kad ,,<...> gyvensit visi kartu ir matysit vaiką <...>“. Taip pat pastebėtina, kad iš garso įrašo girdėti, kad šalys iki teismo posėdžio aptarė naudojimosi bendromis patalpomis tvarką, kas rodo, jog pareiškėjas tiek derybų metu, tiek prieš sudarant taikos sutartį, tiek taikos sutarties sudarymo metu, tiek po taikos sutarties sudarymo, visą taikos sutarties turinį suprato, jam buvo aiškios iš to atsirandančios pasekmės, todėl teismas neturi pagrindų sutikti su pareiškėjo pateiktais argumentais, kad jam nebuvo tinkamai išaiškinta taikos sutarties turinys, bei atsirandančios pasekmės.
60. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudenciją vienas esminių teisės viršenybės principo elementų yra teisinio apibrėžtumo (tikrumo) principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą (2015 m. gruodžio 3 d. sprendimą byloje A. prieš Armėniją, peticijos Nr. 22343/08, par. 33). Nukrypimai nuo res judicata principo pateisinami tik tuomet, kai jų būtinybę sąlygoja esminio ir įtikinamo pobūdžio aplinkybės (EŽTT 2015 m. balandžio 2 d. sprendimą byloje S. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 679/11, par. 47). Nagrinėjamu atveju, teismas pažymi, kad pareiškėjas turi pilnutinį civilinį teisnumą ir veiksnumą, yra pakankamai brandaus amžiaus, turi gyvenimiškos patirties, kad suprastų sudaromų sandorių esmę. Pažymėtina, kad visą procesą buvo atstovaujamas profesionalaus atstovo – advokato, todėl sutikti su pareiškėjo atstovės argumentais, jog pareiškėjas neturėdamas teisinio išsilavinimo ir tai neleido jam tinkamai suprasti sutarties esmės, atmestinas. Teismas priduria, kad kiekvienas asmuo privalo būti atidus ir aktyvus procese, domėtis procesu, nes jame sprendžiamas jo asmenį liečiantis klausimas. Todėl teismas atsižvelgęs į teisinį reguliavimą, teismų praktiką, bylos medžiagą daro išvadą, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-417-1115/2020 nėra pagrįstas objektyviais įrodymais iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad teismas padarė aiškią teisės taikymo klaidą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir procesas minėtoje byloje turėtų būti atnaujintas. Pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-417-1115/2020 atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
61. Suinteresuotas asmuo pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjo 423,50 Eur patirtoms advokato išlaidoms padengti.
62. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą maksimalaus dydžio nustatymą I skyriaus 2 punkte numatyti kriterijai, į kuriuos teismas atsižvelgia nustatydamas priteisto užmokesčio už teisines paslaugas dydį: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Tų pačių rekomendacijų II skyriaus 8 punkte numatyti rekomenduojami priteisti maksimalūs dydžiai už advokato teikiamas paslaugas. Atsiliepimas į prašymą atnaujinti civilinės bylos procesą yra pakankamai sudėtingas procesinis dokumentas, kurio parengimas reikalauja teisinių žinių, teismų praktikos analizės.
63. Suinteresuoto asmens J. G. prašomų priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis atitinka teisingumo ministro patvirtintas rekomendacijas, todėl tenkintinas, priteisiant iš pareiškėjo D. G. suinteresuoto asmens J. G. naudai 423,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti pareiškėjo D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų civilinėje byloje Nr. e2-417-1115/2020.
Priteisti iš pareiškėjo D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 423,50 Eur (keturis šimtus dvidešimt tris eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.