Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1112-866/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-06-11
Bylos Nr.: e2A-1112-866/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-02046-2023-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Visvaldas Kazakiūnas, Asta Pikelienė, Loreta Braždienė
Atsakovas: M. P.
Ieškovas: B. P.

Kategorijos

2.3.4.4.3Ginčai tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant

Civilinė byla Nr. e2A-1112-866/2024Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02046-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Visvaldo Kazakiūno ir Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės B. P. ieškinį atsakovui M. P. dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė B. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-27218-984/2020 patvirtintą ieškovės B. P. ir atsakovo M. P. sudarytą taikos sutartį, kuria susitarė dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimų bei bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarkos nustatymo, taikos sutarties 2 dalį „Bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarka“ išdėstant nauja redakcija; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad su atsakovu sudarytoje taikos sutartyje numatyta bendravimo tvarka, pagal kurią dukra su atsakovu bendrauja nuolat – kas antrą savaitgalį su nakvynėmis, du kartus per savaitę darbo dienomis, yra netinkama ir nepadeda užtikrinti geriausių dukters interesų. Pati dukra S. P. labai priešinasi bendravimui su savo tėvu, atsakovu. Šiuo metu dukra yra keturiolikos metų paauglė, nuo rugsėjo ji mokysis I-ojoje gimnazijos klasėje, todėl ji jau yra pakankamai brandi, kad galėtų pati suprasti, koks suaugusiųjų elgesys yra tinkamas, o koks – netinkamas ir pažeidžiantis jos interesus, ir pagal tai nuspręsti, su kuo bendrauti ji nori, o su kuo – ne, bei neabejotinai jau geba savo nuomonę aiškiai išreikšti. Dukra S. P. pati, savo iniciatyva, 2023 m. gegužės 9 d. ranka surašė raštą, kurį adresavo Vaikų teisių apsaugos skyriui, kuriame ji savais žodžiais aiškiai išreiškė savo poziciją, kad bendrauti su tėvu nenori bei paaiškino nenoro priežastis. Iš šio rašto turinio akivaizdu, kad dukra su tėvu bendrauti visiškai nenori ir aktyviai tam priešinasi, jos santykiai su tėvu yra itin prasti, ji su tėvu jaučiasi blogai, negali tėvui atleisti už jo poelgius jos atžvilgiu, pyksta ant tėvo, pripažįsta, kad terapiją jai tenka lankyti būtent dėl tėvo netinkamo elgesio su ja, dėl iš tėvo patirto psichologinio smurto. Dėl netinkamo atsakovo elgesio su dukra pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalį (jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ajame skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-24672-22, ikiteisminis tyrimas 2023 m. balandžio 14 d. nutarimu buvo nutrauktas. Nors ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, kadangi tvirkinimą įrodyti yra itin sudėtinga, tačiau nutarime nurodytos aplinkybės, nukentėjusiosios (dukters), vaikų ir paauglių psichiatrės, teismo ekspertės vaikų ir paauglių psichologės, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vyriausiosios specialistės, psichologės paaiškinimai sudaro pagrindą spręsti apie atsakovo galimai netinkamą elgesį su dukra, kai jos atžvilgiu iš tėvo galimai buvo naudojama seksualinė prievarta.

Žemesnės instancijos teismas

3. Dukters gyvenamoji vieta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-37146-869/2019, kuriuo buvo panaikintas ieškovės ir atsakovo santuokos apskaitos akto įrašas, buvo nustatyta su atsakovu. Tačiau neiškentusi atsakovo elgesio, dukra neilgai trukus išreiškė norą persikraustyti pas ieškovę. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-27218-984/2020 dukters gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove. Nurodo, kad per visą laiką nuo 2020 m. liepos mėnesio dukra su atsakovu buvo susitikusi septynis kartus. Dėl visų susitikimų atsakovas skambindavo arba rašydavo trumpąsias SMS žinutes dukrai ir dažnai peržengdavo ir laiko, ir padoraus elgesio ribas. Paskutinį karta dukra su atsakovu buvo susitikusi 2021 m. rugpjūčio mėnesį, tarp 26 ir 29 d., kai viešėjo jo ir jo sugyventinės V. namuose atvykus svečiams iš JAV. Dukra namo grįžo verkdama, iki paryčių raudojo, pasakojo, kad reikėjo bendrauti su svečiais, kurie jai nepatiko, kad reikėjo fotografuotis sėdint tėvui ant kelių, tėvui ją glostant, ir tai jai buvo labai nemalonu. Po tokio paskutinio susitikimo dukra nusprendė daugiau su tėvu nesimatyti, užblokavo jo telefoną ir Messenger paskyrą, kad jis nebegalėtų jai nei paskambinti, nei parašyti. Kiekvieną kartą po bendravimo su atsakovu dukra jaučiasi labai blogai. Dukra pati nurodė, kad dėl tėvo elgesio su ja ji jaučiasi išnaudota, pažeminta ir įskaudinta, nes nepaisant visų prašymų, maldavimų ir pastangų likdavo neišgirsta, ir, kaip sako pati, šlykščiai apglostyta.

4. Dukros psichologinė būsena šiuo metu yra itin prasta, prie to yra nemenkai prisidėjęs atsakovo netinkamas elgesys su ja. Dukrai yra diagnozuotas adaptacijos sutrikimas bei depresinis ir nerimo sutrikimas, jai paskirtas medikamentinis gydymas stipriais receptiniais vaistais, dukra turi mitybos sutrikimų (prie kurių atsiradimo neabejotinai yra prisidėję atsakovo komentarai apie jos kūną ir prievartinis vimdymas pavalgius be jo žinios, pati save žaloja. Pati dukra sakė, kad pradžioje (dar iki skyrybų), ji kartais žalojosi dėl patyčių mokykloje, o po skyrybų – dėl to, jog atsakovas vedėsi svetimą moterį į mūsų namus. Gilėjant depresijai ir nerimui, dukra save žalojo tam, kad pajutusi fizinį skausmą, mažiau norėtų nusižudyti, nes tėvo pykčio epizodai dėl jį netenkinančių pažymių, tvarkos namuose, santykių su jo artimaisiais ir draugais, persekiojimas bei priekabiavimas su lytine potekste ją varė į neviltį, kurioje gyventi ji nebenorėjo ir svarstė, kokiu būdu nusižudyti būtų lengviausia ir mažiausiai skausminga.

5. Nurodo, kad ieškovės ir dukters santykiai šiuo metu yra geri ir labai artimi, ji mamai išsipasakoja ne tik apie drauges, įsimylėjimus ir nusivylimus, bet ir apie neapleidžiančias mintis nusižudyti, dėl kurių dabar ji kas savaitę lankosi pas psichologę, ir pas kurią kas savaitę lankosi ir ieškovė tam, kad išmoktų tinkamai elgtis su dukra šiuo jai itin sunkiu periodu. Dėl trapios dukters būsenos ir jau aprašyto netinkamo atsakovo elgesio su dukra, tiesioginis bendravimas tarp dukters ir atsakovo šiuo metu nėra galimas. Dėl to būtina nustatyti, kad jų bendravimas vyktų per tarpininką – psichologą, kuris padėtų užtikrinti, kad bendravimas vyktų sklandžiai, dukra nesijaustų blogai, prižiūrėtų jų bendravimą.

6. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašo teismo pakeisti nustatytą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, taikos sutarties 3 dalį „Bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarka“ išdėstant nauja redakcija:

7. „1.1. Šalys kartu atsako už nepilnamečio vaiko auklėjimą ir priežiūrą, rūpinasi jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, užtikrina vaiko teises į asmens neliečiamybę ir laisvę, turtines, socialines ir kitokias teises, numatytas vidaus ir tarptautinės teisės, šalys susitaria, kad nekliudys vienas kitam bendrauti su vaiku ir tinkamai įgyvendinti tėvų valdžią.

Žemesnės instancijos teismas

8. 1.2. Šalys konkrečios tėvo M. P. bendravimo su nepilnamečiu vaiku S. P. tvarkos nenustato, susitaria, kad tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimas vyks, nepilnamečiam vaikui S. P. išreiškus norą bendrauti su tėvu ir tėvui M. P., motinai B. P ir dukrai S. P. suderinus susitikimo laiką elektroninio ryšio priemonėmis raštu (trumposiomis SMS žinutėmis, per Messenger, Viber ar pan.). Tėvo bendravimas su nepilnamečiu vaiku vyks dalyvaujant motinos parinktam psichologui, kurio dalyvavimą apmokės motina, psichologo pasiūlytoje vietoje

9. 1.3. Šalys įsipareigoja teikti viena kitai informaciją, susijusią su nepilnamečio vaiko S. P. sveikata, ugdymu ir lavinimu“.

Atsiliepimas

10. Atsakovas M. P. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti, nes jame nurodytos aplinkybės yra melagingos, išgalvotos, nepagrįstos jokiais įrodymais (nei medicininiais, nei kitais). Atsakovas iš esmės tris su puse metų negyvena su dukra; šiuo metu yra praėję du metai nuo paskutinio atsakovo ir dukros matymosi ir bet kokio bendravimo skambučiais ar žinutėmis; nėra nei vieno medicininio dokumento ar bent kokio kito dokumento, patvirtinančio, kad atsakovas M. P. vaikui daro neigiamą įtaką ir / ar veikia priešingai vaiko interesams. Primintina, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ne dėl to, kad nebuvo surinkta pakankamai duomenų, kurie patvirtintų įtarime nurodytas aplinkybes ar nusikalstamos veikos padarymą. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas dėl to, kad nepadaryta nusikalstama veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šio nutarimo nei ieškovė, nei vaiko teises ginančios valstybės institucijos neskundė BPK nustatyta tvarka ir jis liko įsiteisėjęs. Dėl to bet kokie ieškovės ieškinyje nurodomi išsigalvojimai apie netinkamus, kenkiančius ir amoralius atsakovo veiksmus prieš dukrą, net ir žinant, kad ikiteisminis tyrimas būtent dėl tokių neva tai atsakovo atliktų veiksmų nutrauktas, yra niekiniai ir negali nieko patvirtinti byloje. Ypatingą reikšmę nagrinėjamai bylai turi minėto ikiteisminio tyrimo metu Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus 2022 m. gruodžio 8 d.– gruodžio 29 d. atlikta ekspertizė ir teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 103MS-257/2022. Minimame ekspertizės akte yra aprašyti liudytojų parodymai, dukros mokymosi įstaigos paaiškinimai ir duomenys (yra duomenys iš (duomenys neskelbtini) apie tai, kad iki kol vaikas gyveno su M. P., tėtis ja atsakingai rūpinosi, užtikrindavo, kad S. lankytųsi pas specialistę. Jis nuolatos bendradarbiavo ir su klasės auklėtoja, administracija, VGK. Vėliau, vaikui persikėlus pas motiną, tokios konsultacijos nutrūko. Teismo ekspertai nustatė ir tai, kad S. P. psichikos sutrikimai tiesioginiu priežastiniu ryšiu su nagrinėjamais įvykiais (neva tai netinkamu atsakovo elgesiu) nėra susiję. Dėl to visi ieškovės išsigalvoti ir melagingi pasisakymai apie atsakovą, nurodyti ieškinyje, yra tik dar kartą patvirtinantys, kad ieškovė iki šios dienos nesusitvarko su santuokos iširimo faktu, su tuo, kad atsakovas turi naują sutuoktinę ir sėkmingai kuria naują šeiminį gyvenimą. Pažymėjo, kad visos šios šiuo metu realiai egzistuojančios dukros problemos yra atsiradusios būtent tada, kada ji pradėjo gyventi su ieškove, o su atsakovu daugiau nei 3 metus negyvena kartu, 2 metus visai nebendrauja ir neturi jokių ryšių. Atsakovas yra protingas, garbingas ir išsilavinęs žmogus, turintis aukštąjį universitetinį medicininį išsilavinimą, dirbantis šeimos gydytoju, ((duomenys neskelbtini)). Atsakovas iki šios dienos, net ir esant žmogiškai sunkiai suvokiamai situacijai, ir toliau be galo myli savo dukrą, kiekvieną dieną gyvena kančioje, kad esama situacija ir santykiai su dukra visiškai nesusiklostė.

Žemesnės instancijos teismas

11. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutarties 3.10 punktas šiuo metu visiškai užtikrina S. interesų apsaugą – šiame punkte numatyta, kad nustatyta tėvo bendravimo su vaiku tvarku gali būti keičiama dėl pakitusių vaiko interesų. S. nenorint bendrauti su atsakovu – jis su ja ir nebendrauja ir to nesiekia ir, kad ir kaip būtų skaudu, yra susitaikęs su esama situacija ir pakitusiais vaiko interesais. Ypatingai akcentuotina tai, kad kai 2020 m. kovo mėn. dukra persikėlė gyventi pas ieškovę, iš S. ugdymo įstaigos pedagogų buvo sulaukta ne vienos žinutės apie prastėjančią S. būseną. Tuo tarpu ieškovė į tai visiškai nereaguodavo, netgi leisdavo sau teigti, kad „mokytoja klausosi gandų ir panikuoja“. Vertinant iš dabartinės perspektyvos, daugiau nei akivaizdu, kad S. psichikos problemos prasidėjo būtent tada, kada ji apsigyveno su ieškove, kuri ryškėjančias S. psichikos problemas ignoravo ir, tikėtina, net paskatino nuolat aiškindama ir įteiginėdama dukrai, koks blogas yra atsakovas ir kaip jis išardė šeimą bei jų visų tarpusavio santykius. Nesant nei faktinių, nei teisinių pagrindų iš esmės naikinti didžiąją dalį šalių sutarimu 2020 m. rugpjūčio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi patvirtintos bendravimo tvarkos punktų bei ją perrašyti nauja redakcija iš esmės dviejuose iš trijų punktų nedarant jokių pakeitimų arba paneigiant vieno iš tėvų pamatines teises dalyvauti sprendžiant vaiko ugdymo ir laisvalaikio klausimus, ieškinys turi būti atmestas.

12. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) pateikė į bylą išvadą, kurioje nurodė, kad S. P., (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, jog vaikui pasireiškia depresijos ir nerimo sutrikimas (vartoja paskirtus vaistus), neramus miegas (košmarai), obesinis kompulsinis sutrikimas, valgymo sutrikimai, adaptacijos, koncentracijos ir dėmesio sutrikimai, vykstantys vidiniai konfliktai (suicidinės mintys). 1 kartą per mėnesį mergaitė psichikos centre lanko psichiatro konsultacijas, 1 kartą per savaitę lanko psichoterapeuto konsultacijas. Su S. buvo bendrauta individualiai, jos kambaryje, nedalyvaujant mamai. Ji buvo nusiteikusi draugiškai, bendravo ir atsakinėjo į klausimus noriai, aiškiai ir užtikrintai dėstė savo mintis, norus ir poreikius. S. teigė, jog su tėčiu M. P. nesijaučia saugi, jis negirdi jos norų, neišklauso, ignoruoja jos poreikius. S. apie tėtį pasakojo – „nemanau, kad jis sveikas galvoje; visiškas narcizas; vienintelis būdas jį įskaudinti – atimti ką materialaus; elgiasi kaip mažas vaikas – pasakau ką nors, o jis mano žodžius apverčia; verčia mane dėl visko jaustis blogai“. Mergina pasakojo, jog kai gyveno su tėčiu, jai atiteko visa namų ruoša (indų plovimas, tvarkymasis ir kt.). Mergina nurodė, jog paskutinį kartą tėtį matė teisme 2022 m. rugpjūčio 29 d. S. pasakojo, jog nesupranta tėčio elgesio – „visiems rašo laiškus, kad nori kalbėtis, jam rūpi, nors jam niekada nerūpėjo; netikiu juo“. S. dalinosi, nors su tėčiu ilgą laiką nebendrauja ir nepalaiko jokio ryšio, vis vien yra užsilikusi paranoja, jog yra jo stebima. Paauglė nurodė, jog tėtį yra užblokavusi nuo 2020 m. rugsėjo mėn. Mergina tėtį apibūdino – „narcizas, hipokritas, žemas, energetinis vampyras“. Mergina sakė, jog jaučia jam visišką neapykantą, nenori jo matyti, bendrauti. Pasak S., ji sutiktų 1 k. susitikti su tėčiu dalyvaujant trečiam asmeniui, tik tam, kad įrodyti, jog jam ji nerūpi. S. aiškino, jog tėtis nori ją tik kontroliuoti, varžyti, jam labiau rūpi principai, o ne ji kaip asmenybė – „kad norėčiau su juo susitikti, turėčiau išprotėti; netikiu atsiprašymais ir nenoriu girdėti “. S. nurodė, jog trečias asmuo turėtų būti jos psichologė L..

13. S. sakė, jog santykiai su mama yra geri. Mergina mamą apibūdino – „atsakinga, perfekcionistė, labai šilta“. Pasak merginos, mama labai daug dirba, o mamos ir jos laisvu laiku kartu nueina į spektaklius, kažkur nuvažiuoja, nueina į restoranus, kartu klausosi muzikos, tvarkosi namuose ir kt.

14. Pažymėjo, jog ši šeima Tarnybai dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų yra žinoma. 2019 m. lapkričio 28 d. ir 2022 m. birželio 3 d. nustatytas galimas smurtas nepilnametės S. P. atžvilgiu, 2021 m. rugsėjo 23 d. nepilnametės atžvilgiu nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, 2023 m. kovo 13 d. vaiko teisių pažeidimų nenustatyta. 2019 m. gruodžio 9 d. S. P. nustatytas 1 grėsmės lygis, atliktas nepilnametės situacijos vertinimas. Laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 11 d. iki 2020 m. birželio 26 d., 2021 m. spalio 18 d. iki 2023 m. sausio 18 d., bei nuo 2023 m. balandžio 18 d. iki šiol taikomas atvejo vadybos procesas.

15. Susipažinus su ieškovės ieškiniu, jo priedais, Skyriaus turima informacija, taip pat su nepilnametės S. nuomone, kuri buvo išklausyta jau ne kartą, stebimas ilgalaikis tėvo ir vaiko santykių atšalimas. S. nuolat pasisako neigiamai apie tėtį, jį vadina vardu. Skyriaus vertinimu, tėvo ir vaiko bendravimas per psichologą šiuo metu geriausiai atitinka vaiko interesus. Tarpininko dalyvavimas užtikrintų mergaitei saugumo jausmą, tarpininkas galimai pasidalintų savo įžvalgomis dėl tokių susiklosčiusių santykių, įvertintų kiekvieno iš tėvų pastangas šiam ryšiui kurti ir/ar stiprinti.

Šalies argumentai

16. Ieškovė B. P. teismo posėdžio metu prašė teismo ieškinį tenkinti ir padėti užtikrinti dukros S. P. teises padedant jai sveikti. Dukrai reikia saugumo, tikrumo, todėl būtina užtikrinti, kad su atsakovu vyktų bendravimas per psichologą.

17. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka yra faktiškai nevykdoma. Atsakovas su dukra nebendrauja ir pats teismo patvirtintos bendravimo tvarkos nevykdo bei vykdyti nesiekia. Pagal taikos sutarties 3.10 punktą, bendravimo tvarka gali būti keičiama tik laikinai, telefonu ar SMS žinute per dvi valandas informuojant apie aplinkybes, dėl kurių nustatyta bendravimo tvarka negali būti vykdoma ir suderinant bendravimo tvarkos pakeitimus. Du metus nevykstančio bendravimo negalima laikyti laikina aplinkybe, dėl kurios bendravimo tvarkos pakeitimai šalių galėtų būti derinami ad hoc. Šalys nevykdomos bendravimo tvarkos pakeitimų pagal atsakovo nurodytą nuostatą nederina ir tai tik patvirtina, kad ji akivaizdžiai skirta ne tokiems atvejams. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad po teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta šalių sutarta atsakovo bendravimo su dukra tvarka, priėmimo, aplinkybės yra iš esmės pasikeitusios – dukra, kuriai šiuo metu yra beveik 15 metų ir kuri pagal savo amžių geba savarankiškai spręsti ir aiškiai išreikšti savo nuomonę, atsisako bendrauti su tėvu, bendravimas pagal nustatytą tvarką nevyksta, todėl visiškai aišku, kad ją reikia keisti, nustatant susidariusią situaciją atitinkančią atsakovo bendravimo su dukra tvarką. Atsakovo ir šalių nepilnametės dukters bendravimo ribojimas atitinka ne tik aiškiai išreikštą vaiko norą, bet ir vaiko interesus. S. P. diagnozuotas adaptacijos sutrikimas bei depresijos ir nerimo sutrikimas, paskirtas medikamentinis gydymas stipriais receptiniais vaistais, nustatytas aukštas nerimo lygis, vaikas turi suicidinių minčių. Psichologės L. D. vertinimu, S. susitikimai su tėvu žalotų jos psichiką ir kenktų mergaitės sveikimo procesui. Byloje esantys minėti S. P. medicininiai dokumentai patvirtina itin pavojingą vaiko psichikos būklę, kuriai esant būtina vengti bet kokių neigiamų išgyvenimų. Atsižvelgiant į vaiko nuomonę, nepriklausomai nuo jos susiformavimo priežasčių ir aplinkybių, akivaizdu, kad bendravimas su tėvu šiuo metu šią būklę veiktų itin neigiamai, o iš to išplaukiančios pasekmės, ypač, atsižvelgiant į vaiko suicidinį elgesį, galimai būtų negrįžtamos. Todėl nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimas ribojant atsakovo bendravimą su dukra yra būtinas ir vienareikšmiškai geriausiai atitinkantis vaiko interesus šioje itin jautrioje situacijoje.

Atsiliepimas

18. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė pila purvą ir šmeižtą jo atžvilgiu, tai išgalvotas melas, nes jokių įrodymų nėra, niekas nėra matęs jokių draudžiamų veiksmų. Viskas pasikeitė po to, kai ieškovė pakeitė seksualinę orientaciją, dukra taip pat. Iš pradžių dukra motinos bijojo. Savižala ir depresija buvo dar jiems gyvenant kartu. Po santuokos nutraukimo su dukra gyveno 7 mėnesius, dukra rašydavo gražias žinutes, rašė, kad myli tėtį. Kai nuvažiavo pasisvečiuoti pas mamą, viskas apsivertė. Žino, kad dukra sunkiai serga, todėl nenori jos trikdyti.

19. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas su dukra paskutinį kartą bendravo 2021 metais, paskui bendravimas nutrūko ir jis tikrai nesiekia dukros persekioti, priversti vykdyti bendravimo tvarką. Byloje nėra nei vieno įrodymo, kad M. P. ką nors ne taip vaikui buvo padaręs. Ekspertizės akte nurodyta, kad tėvų nuomonė įtakoja vaiką. Ieškinys yra betikslis, kadangi juo siekiama ne užtikrinti vaiko teises, o apriboti atsakovo tėvo valdžią. Neaišku, kaip dabartinė tvarka kenkia vaikui, kai jie nebendrauja. Tėvas nelenda ir laukia, kol dukrai pagerės, kad galėtų toliau bendrauti.

20. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdyje nurodė, kad neprieštarauja ieškinio tenkinimui, palaikė išvadoje nurodytas aplinkybes.

21. Liudytoja L. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad su S. kaip psichologė dirba nuo gegužės mėnesio, su ja sutaria gerai ir gana gerai žino jos poziciją. Mergaitė nenori su tėčiu bendrauti be tarpininko, ji nori, kad psichologė būtų tarpininkė. Ji nori tik vienkartinio pasimatymo su tėčiu, neina kalba apie nuolatinį bendravimą. Nurodė, kad turi daug klausimų tėčiui, turi daug neišreikštų neigiamų emocijų, kai gyveno su tėčiu ir norėtų tas emocijas išreikšti. Šiaip ji nenori bendrauti su tėčiu ir nenori jo matyti. Mergaitės būklė svyruojanti, ji kas kelias savaites žalojasi, šiuo metu suicidinių minčių nėra. Mergaitė turi daug pykčio, nuoskaudų ir seansų metu su ja elgiasi labai atsargiai. Vaikai, vaikystėje patyrę bet kokios rūšies smurtą, dažnai būna linkę žalotis ir būklė tikėtina niekada nebus puiki. S. turi gerų draugių, palaiko ją, keista, tačiau ji labai gerai mokosi, savarankiškai išmoko prancūzų kalbą. Ji drąsi, protinga, šauni, stipraus charakterio, bet pilna nuoskaudų ir sužalojimų, labai pažeidžiama. Atsakovas pasielgė nesąžiningai, kai pokalbį su psichologe įrašė ir paviešino, pasinaudojo situacija. Jis niekada nepaklausė, kaip jam elgtis, kaip bendrauti su dukra, ką dukra veikia, kuo domisi ir pan. Pasigedo tikro tėviškumo iš atsakovo ir nuvylė pokalbis su juo. Mano, kad konkrečios bendravimo tvarkos nustatyti negalima, nes mergaitė nenori su tėvu bendrauti, ji nori susitikti su juo vieną kartą, kad išsakyti susikaupusias nuoskaudas. Konsultacijas gali tekti lankyti visą gyvenimą, nes jos psichikai padaryta didžiulė žala.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

22. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. vasario 26 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti visiškai:

22.1. Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-27218-984/2020 patvirtintą ieškovės ir atsakovo sudarytą taikos sutarties 3 dalį „Bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarka“ išdėstant nauja redakcija;

22.2. Nustatyti tokią atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku S. P.:

22.2.1. Šalys kartu atsako už nepilnamečio vaiko auklėjimą ir priežiūrą, rūpinasi jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, užtikrina vaiko teises į asmens neliečiamybę ir laisvę, turtines, socialines ir kitokias teises, numatytas vidaus ir tarptautinės teisės, šalys susitaria, kad nekliudys vienas kitam bendrauti su vaiku ir tinkamai įgyvendinti tėvų valdžią.

22.2.2. Šalys konkrečios tėvo M. P. bendravimo su nepilnamečiu vaiku S. P. tvarkos nenustato, susitaria, kad tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimas vyks, nepilnamečiam vaikui S. P. išreiškus norą bendrauti su tėvu ir tėvui M. P., motinai B. P ir dukrai S. P. suderinus susitikimo laiką elektroninio ryšio priemonėmis raštu (trumposiomis SMS žinutėmis, per Messenger, Viber ar pan.). Tėvo bendravimas su nepilnamečiu vaiku vyks dalyvaujant motinos parinktam psichologui, kurio dalyvavimą apmokės motina, psichologo pasiūlytoje vietoje.

22.2.3. Šalys įsipareigoja teikti viena kitai informaciją, susijusią su nepilnamečio vaiko S. P. sveikata, ugdymu ir lavinimu“.

22.3. Priteisti iš atsakovo 5 796,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai.

23. Teismas nurodė, kad ieškovė prašo pakeisti taikos sutartimi nustatytą atsakovo M. P. ir judviejų dukters S. P. bendravimo tvarką, kadangi sutarta bendravimo tvarka nebeatitinka susiklosčiusios situacijos ir vaiko interesų. Iš ieškinio reikalavimų matyti, kad ieškovė iš esmės prašo konkrečios bendravimo tvarkos nenustatyti, bendravimas vyktų dalyvaujant psichologei ir tik pačiai S. P. išreiškus tokį norą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šeima vaiko teisių apsaugos skyriui žinoma nuo 2019 metų nustačius galimą smurtą nepilnametės S. P. atžvilgiu, šeimai buvo taikoma atvejo vadyba. Vaiko situacijos vertinimo anketoje (2021 m. spalio 12 d. Nr. 1VSV-2130) nurodyta, kad S. teigimu, jai gyvenant su M. ji pradėjo pjaustytis, o kai tėvas apie tai sužinojo, ji turėjo atsiprašyti dėl tokio savo elgesio, dėl susiklosčiusios situacijos turėjo valgymo sutrikimų. Nustatyti rizikos veiksniai: 30.1. vaikas patyrė savo atstovų pagal įstatymą ir (ar) kitų kartu gyvenančių asmenų bet kokios formos smurtą arba vaikas yra patyręs smurtą artimoje aplinkoje, arba buvo smurto liudininkas ir vaiko atstovai pagal įstatymą negali tikrinti vaikui saugios aplinkos; 29.3.6. neigiamas vaiko atstovų pagal įstatymą santykis su vaiku; 29.3.8. vaiko atstovai pagal įstatymą santuokos nutraukimo proceso ir (ar) gyvenimo skyrium nustatymo metu galimai daro neigiamą įtaką vaikui ir jo situacijai, kenkia vaiko santykiams su kitu vaiko atstovu pagal įstatymą.

24. Globos namų „Užuovėja“ 2022 m. birželio 3 d. vaiko, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadoje nurodyta, kad psichologinio įvertinimo duomenys atskleidžia S. susirūpinimą tarpasmeniniais santykiais šeimoje. Tėvą S. suvokia kaip agresyvų, kontroliuojantį, nepakankamai paisantį jo asmeninių ribų, santykyje su juo jautėsi perėmusi suaugusiojo vaidmenį, turėjusi atliepti jo poreikius. Išryškėja jaučiamas mergaitės nusivylimas tėvu, pykčio, pasibjaurėjimo jausmai. Santykiai su motina šiuo metu S. patirtyje atsiskleidžia kaip artimi, motiną mergaitė apibūdina kaip rūpestingą, padedančią, išsako galinti su ja pasidalinti savo sunkumais ir sulaukti palaikymo. Ryšį su broliu S. patiria kaip glaudų ir šiltą. S. pasakojo apie savęs žalojimą, sutrikusį su valgymu susijusį elgesį (stiprų maisto kiekio ribojimą), ankstesnius mėginimus nusižudyti. S. pasakojimas apie tėvo veiksmus jos atžvilgiu bei kylančios pasakojimo turinį atitinkančios intensyvios emocinės reakcijos leidžia kelti prielaidą apie mergaitės galimai patirtą seksualinį išnaudojimą.

25. Teismas byloje esančios medžiagos, susijusios su nepilnametės S. P. galimai patirta seksualine prievarta nevertina, kadangi, kaip buvo minėta anksčiau, ikiteisminis tyrimas dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos prieš atsakovą M. P. S. P. atžvilgiu buvo nutrauktas. Tačiau neabejotinai šiuose dokumentuose surinkti duomenys labai svarbūs bendrame kontekste vertinant esamą situaciją, nepilnametės psichologinę būseną ir (ne)būtinybę keisti nutartimi nustatytą atsakovo bendravimo tvarką su dukterimi.

26. Teismas nurodė, kad tiek byloje esantys medicininiai dokumentai, tiek ekspertizės aktas, psichologų vertinimai ir išvados, kiti dokumentai neabejotinai leidžia teigti, kad nepilnametės S. P. emocinė ir psichologinė būklė yra itin prasta, ji linkusi į depresyvias nuotaikas ir mintis, stipriai save žaloja, kartais pasireiškia suicidinių minčių. Mergaitei yra diagnozuotas adaptacijos sutrikimas bei depresinis ir nerimo sutrikimas, jai paskirtas medikamentinis gydymas stipriais receptiniais vaistais, taip pat ji turi mitybos sutrikimų. S. išreiškia stiprų pasipriešinimą susitikimams su tėvu, jo bijo, nenori bendrauti (užblokavo tėvo telefono numerį ir socialinius tinklus), jaučia tėvui pyktį, nuoskaudas dėl vienokio ar kitokio jo elgesio. Atsakovas atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad su dukra paskutinį kartą bendravo 2021 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje, ryšių su dukra neieško, susitikti nebando. Akivaizdu, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi patvirtinta šalių pateikta taikos sutartis dalyje dėl atsakovo bendravimo su dukra tvarkos nebeatitinka realios situacijos, yra nevykdoma, iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių ieškovė kreipėsi į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.

27. S. P. šiuo metu yra 15 metų amžiaus paauglė, sugebanti aiškiai išreikšti savo mintis, norus ir poziciją, suprasti savo veiksmų reikšmę ir galimas pasekmes. Byloje esančiame ekspertizės akte nustatyta, kad mergaitės intelektas atitinka amžių, jai nenustatyta tokių kalbos ir pažintinės veiklos (dėmesio, atminties, mąstymo) ypatumų. Padidintas polinkis fantazuoti nenustatytas. Psichologės L. D. teigimu, mergaitė labai protinga, savarankiškai išmoko prancūzų kalbą, jai pavyko sukurti šiltus, pasitikėjimu grįstus tarpusavio santykius. Teismo vertinimu, tokia sunki nepilnametės psichologinė būklė yra sąlygota ilgą laiką trukusio netinkamo atsakovo elgesio su dukra, neabejotinai prisidėjo komplikuoti santykiai šeimoje, šeimos griūtis ir kiti veiksniai bei aplinkybės, lėmusios tokią jos būklę. Mergaitė nuolat lankosi pas psichologę, kuria pasitiki, vartoja medikamentus, tačiau ir toliau stipriai save žaloja pjaustydamasi rankas, išreikšdama mintis apie savižudybę. Taip pat ji išreiškia kategorišką nenorą bendrauti su tėvu, sutiktų susitikti tik vieną kartą dalyvaujant psichologei L. D., kad išsakytų visas susikaupusias nuoskaudas ir skausmą, patirtus išgyvenimus.

28. Teismas vertino, kad galiojanti atsakovo bendravimo tvarka su nepilnamete dukra neužtikrina geriausių jos interesų, kadangi susitikimų nenori pati nepilnametė, kuri tėvą apibūdina kaip narcizą, energetinį vampyrą, jaučia jam tik neapykantą. Su psichologe L. D. mergaitė užmezgė ryšį, ja pasitiki, todėl išreiškė norą susitikti su tėvu dalyvaujant psichologei. Neabejotina, kad susitikimai su tėvu šiuo metu nepilnametei būtų stiprus psichologinis smūgis dėl jos įvairių išsakytų išgyvenimų, o psichologė teismo posėdžio metu nurodė nerimaujanti, kaip šis susitikimas paveiks nepilnametės būklę, nuogąstauja, kad tai turės negrįžtamų pasekmių. Tačiau S. pati nori vieną kartą susitikti su tėvu, galbūt išsakiusi tėvui susikaupusias nuoskaudas, jai palengvėtų, o tėvui parodant empatiją, galbūt ateityje dukros santykiai su tėvu imtų šilti.

29. Teismas nesutiko su atsakovo argumentais, kad ieškovės reikalavimai dėl bendravimo tvarkos pakeitimo yra netikslingi, nes iš esmės dviejuose iš trijų punktų nedaromi jokie pakeitimai arba paneigiami vieno iš tėvų pamatinės teisės dalyvauti sprendžiant vaiko ugdymo ir laisvalaikio klausimus. Ieškovė ieškiniu nori nenustatyti konkrečios atsakovo bendravimo tvarkos su dukra, o visi susitikimai būtų derinami su ieškove susitikimuose dalyvaujant psichologei. Dabar nustatytoje tvarkoje tėvas bendrauja su vaikais kas antrą savaitgalį su nakvynėmis; bendrauja 2 kartus per savaitę darbo dienomis, šalių suderintu laiku; taip pat švenčių dienomis; tėvas M. P. turi teisę atostogauti su abiem vaikais kartu (arba atskirai) 14 dienų per kalendorinius metus vaikų atostogų metu. Ieškovė prašo pakeisti taikos sutarties visą skyrių pavadinimu „Bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarka“, o ne tik kelis punktus. Sutarties 3.10 punkte nustatyta: „Aptarta bendravimo su vaiku (-ais) tvarka galėtų būti laikinai keičiama dėl tokių aplinkybių: tėvo (motinos) ar vaiko liga, tėvo (motinos) darbo laiko bei režimo ypatumai, pakitę vaiko (-ų) interesai. Apie išvardintų aplinkybių buvimo faktą šalys informuoja viena kitą telefonu ir SMS žinute per protingą terminą, priklausantį nuo aplinkybės pobūdžio, bet ne vėliau, kaip per dvi valandas nuo tokios aplinkybės atsiradimo ir suderina bendravimo tvarkos pakeitimus“. Nagrinėjamu atveju, aptariama situacija netelpa į šio punkto rėmus, kadangi situacija, kai S. P. atsisako bendrauti su tėvu, o tėvas ir neieško ryšių su dukra, tęsiasi net nuo 2021 metų rugpjūčio. Iš aprašyto punkto paaiškinimo akivaizdu, jog sąvoka „laikinai“ apima trumpą laiko tarpą, pasibaigus ypatingoms aplinkybėms ar išsisprendus situacijai, bendravimas būtų atnaujintas. Šiuo atveju situacija yra gerokai rimtesnė, todėl būtina atliepti nepilnametės poreikius, atsižvelgti į jos norus, nuomonę ir jokiu būdu nedaryti spaudimo, kuris tik pablogintų S. būklę.

30. Įvertinus ieškovės, psichologės, kitų proceso dalyvių paaiškinimus teismo posėdžio metu, Skyriaus išvadas, bylos aplinkybes, pateiktus duomenis ir įrodymus, į kitas reikšmingas bylai aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovės prašoma patvirtinti bendravimo tvarka iš esmės geriausiai atitiks nepilnamečio vaiko interesus. Teismas pažymėjo, kad atsakovas ir toliau turi galimybę susižinoti dukters būklę, per ieškovę domėtis jos mokslais ir pasiekimais, pomėgiais ir norais.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

31. Apeliantas (atsakovas) M. P. pateikė apeliacinį skundą ir prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. vasario 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės B. P. ieškinį atmesti arba panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. vasario 26 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsiliepimas

32. Atsakovas M. P. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi teismas netinkamai išnagrinėjo bylą, neatskleidė bylos esmės, esminę reikšmę byloje suteikė liudytojos L. D. parodymams, kurie esmingai prieštaravo į bylą pateiktam jos pačios ir atsakovo M. P. telefoninio pokalbio turiniui. Punktas, kuris tiesiogiai apriboja tėvo teisę spręsti dėl savo vaiko papildomo ugdymo ir pomėgių tenkinimo (nes tokia teisė skundžiamu sprendimu yra panaikinama), iš viso nebuvo motyvuotas ar bent kaip argumentuotas. Be to, byloje nėra nei vieno įrodymo ar sakinio jame, kuriuo dėl dukros dabartinės ir privalomos gydyti psichinės sveikatos būklės būtų kaltas atsakovas M. P., nors būtent priešingai yra akcentuojama skundžiamame sprendime.

33. Byloje nėra nei vieno įrodymo (medicininių dokumentų, medikų ir specialistų išvadų ar kitų objektyvių, ne ieškovės išgalvotų, duomenų), iš kurių būtų galima spręsti, kad tėvas savo elgesiu ar asmeninėmis būdo savybėmis darė, daro ir / ar gali daryti neigiamą įtaką dukrai, kad toks tėvo bendravimas (kurio visiškai nėra jau kelis metus) galėtų pakenkti dukrai (CPK 178 str.). Byloje yra nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriame visi apklausti liudytojai, specialistai, ekspertai, tarnybų atstovai, mokymosi įstaigos pateikti raštai patvirtina, kad nei vienas iš minėtų įrodymų šaltinių (išskyrus ieškovę) neturėjo ir neturi absoliučiai jokių nusiskundimų ar priekaištų atsakovui M. P., kaip tėvui, ar juo labiau, nekonstatavo, kad jis kenkia ar gali pakenkti dukrai.

34. Skundžiamo sprendimo 21 dalyje cituojama vaiko situacijos vertinimo anketa, kalbama apie atvejo vadybą. Tačiau nei žodžiu neužsimenama (nors toje vaiko situacijos vertinimo anketoje tai yra nurodyta), kad atvejo vadyba buvo pradėta tik dėl to, kad būtent motina (ieškovė) naudojo fizinį smurtą prieš S. P.. Tačiau šį byloje esantį įrodymą, kaip ir nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, pirmosios instancijos teismas naudoja skundžiamo sprendimo 25 dalyje daromai išvadai apie tai, kad dėl S. P. psichologinės būklės yra kaltas atsakovas M. P.. Tokios pirmosios instancijos teismo padarytos įrodymų vertinimo (fakto) klaidos tiesiog nepaaiškinamos, tačiau esminės ir turėjusios tiesioginės įtakos nustatinėjant neva tai geriausius vaiko interesus. Dar daugiau, tokios teismo padarytos išvados tiesiogiai prieštarauja byloje esančiam Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių psichiatrijos skyriaus 2022-12-08 – 12-29 atliktam teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktui Nr. 103MS-257/2022.

Žemesnės instancijos teismas

35. Teismo ekspertai nustatė ir tai, kad S. P. psichikos sutrikimai tiesioginiu priežastiniu ryšiu su nagrinėjamais įvykiais (neva tai netinkamu atsakovo M. P. elgesiu) nėra susiję. Pirmosios instancijos teismo „patikimu“ įrodymų šaltiniu laikyta L. D. (kuri neturi nei medicinos psichologės išsilavinimo, nėra nei psichiatrė, nei psichoterapeutė).

36. Dar daugiau, ekspertizės akto 8 išvadoje nurodyta, kad išgyvendama lojalumo konfliktą ji yra jautresnė savo tėvų nuomonėms bei reakcijoms, jeigu tai susiję su kitu tėvu. S. P. jau 4 metus gyvena tik su ieškove, kurios logiškai nepaaiškinama neapykanta ir pagieža atsakovui M. P. (aiškiai girdima jos parodymuose priešpaskutinio teismo posėdžio byloje metu) daugiau nei akivaizdu, kad yra perduodama ir dukrai, kuri vėliau vaiko teisių apsaugos pareigūnams ją dar labiau išplėtoja (jai jau 15 metų) ir visi (tiek vaiko teisių apsaugos pareigūnai, tiek ir teismas) be jokio „filtro“ šiuos teiginius priima ir laiko nekvestionuotinais duomenimis, patvirtinančiais, kad atsakovas M. P. ir nustatyta bendravimo tvarka yra netinkami, žalingi ir kenksmingi.

37. Jeigu tėvui, kuris su dukra nesimatė kelis metus, dukros psichologė telefonu meluoja ir sako, kad dukra visada norėjo su juo susitikti ir bendrauti, kad norės ir ne vieną kartą bendrauti (ir gal net ir be psichologo), o teisme jau nurodo priešingas aplinkybes – toks asmuo negali būti laikomas įrodymų šaltiniu ir jo parodymai, kaip įrodymai byloje, privalo būti eliminuoti. Teismas šių prieštaravimų tarp šio asmens parodymų ir byloje esančių duomenų visiškai nevertino. Dar daugiau, visiškai nepaaiškinama, kodėl priimant skundžiamą sprendimą nebuvo analizuoti ir vertinti atsiliepimo į ieškinį priedai Nr. 2-5. Šie medicininiai dokumentai patvirtina, kad dukra motinos anaiptol kaip savo „išsigelbėjimu“ nelaikė.

38. Dukros konsultacijos pas vaikų ir paauglių psichiatrą metu (2019-11-26) dukra nurodė, kad nenori susitikti su ieškove, nes mama jai daro pastabas, kad ji per stora, kad ji turėtų skaičiuoti kalorijas, dažnai abi susipyksta, nedrįsta atsisakyti susitikti su mama, nes tuomet jaustųsi kalta. Dukros konsultacijos pas vaikų ir paauglių psichiatrą metu (2020-11-25, t. y. jau apie aštuonis mėnesius dukrai gyvenant su ieškove) dukra išsakė, kad tėtis ant jos šaukė pamatęs jos subraižytas rankas. Tuo tarpu „mamos nuomone“ tėtis nuolatos taikė psichologinį spaudimą, gal net smurtą, todėl mergaitė pasirinko gyventi su mama ir broliu. Pastebėtina, kad psichologinio spaudimo, smurto linija, išsakyta motinos, vėliau įteigiama ir dukrai ir ji seka šia linija.

39. Sekančiose konsultacijose (2020-12-10 ir 2021-01-07) (beje, nuotolinėse arba pokalbio su ieškove telefonu metu), dukra pateikia informaciją, kad jos būklė gera, jai konsultacijų nereikia, kadangi, anot dukros, gydytojai su ja elgiasi kaip su vaiku. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad per pirmus metus gyvenimo tik su motina, dukra nei karto nesiskundė netinkamu tėvo elgesiu, o ypatingai tokiu, kokį ieškinyje vaizdingai aprašo ieškovė.

40. Atsakovas pažymi ir tai, kad pirmosios instancijos teismas buvo suklaidintas ieškovės, kad neva tai atsakovui niekada nerūpėjo dukra, jis ja nesidomėjo ir nesirūpino jos būkle. Tai yra akivaizdus melas ir tai patvirtina atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 1 – atsakovo susirašinėjimas su dukros ugdymo įstaiga: kai dukra 2020 m. kovo mėnesį laikinai persikėlė pagyventi pas ieškovę (nes prasidėjus pandemijai atsakovas, kaip gydytojas, turėjo neįtikėtinai didelį darbinį užimtumą), iš karto iš S. ugdymo įstaigos pedagogų buvo sulaukta ne vienos žinutės apie prastėjančią S. būseną. Tuo tarpu ieškovė į tai visiškai nereaguodavo, netgi leisdavo sau teigti, kad „mokytoja klausosi gandų ir panikuoja“ (2020-10-07 elektroninis laiškas). Vertinant iš dabartinės perspektyvos, daugiau nei akivaizdu, kad S. psichikos problemos prasidėjo būtent tada, kada ji apsigyveno su ieškove, kuri ryškėjančias S. psichikos problemas ignoravo ir, tikėtina, net paskatino nuolat aiškindama ir įteiginėdama dukrai, koks blogas yra atsakovas ir kaip jis išardė šeimą bei jų visų tarpusavio santykius.

41. Be to, atsakovas papildomai su 2023-11-06 prašymu teismui pateikė S. psichoterapines paslaugas teikusios psichoterapeutės U. K. paaiškinimą apie tai, kad tuo metu, kai S. dar gyveno su tėvu, pastarasis ypatingai rūpinosi jos psichine sveikata ir S. reguliariai lankė psichoterapijos sesijas nuo 2019-12-16 iki 2020-05-28, kurias vėliau būtent ieškovė ir nutraukė ir būtent po ko prasidėjo žinios iš mokyklos apie suprastėjusią S. psichinę būseną. Kas ypatingai svarbu, kad U. K., gydydama S., bendraudavo ir komunikuodavo su abiem tėvais, kai tuo tarpu „psichologinį vertinimą“ surašiusi L. D. tiesiog pasiklausė ieškovės, viską perrašė iš jos žodžių ir padarė „išvadą“, kad dėl visko kaltas atsakovas. U. K. yra licencijuota medicinos psichologė ir yra registruota Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje, jos kvalifikacija – gydytojas, vaikų ir paauglių psichiatras. Tuo tarpu jokių duomenų šioje tarnyboje apie L. D. nėra. Byloje nėra duomenų (jie nenurodyti ir skundžiamame sprendime), kad šiuo metu egzistuojanti bendravimo tvarka yra kenkianti vaikui.

42. Be to, pokalbyje psichologė kelis kartus nurodė, kad S. ne tik apie tėvą, bet ir apie ieškovę atsiliepia „įvairiai“, turi daug nusiskundimų ir ieškove. Kaip, beje, ir pati L. D.. Primintina, kad skundžiamame sprendime dėl visko yra kaltinamas tik atsakovas M. P.. Dar daugiau, psichologės kelis kartus buvo pakartota, kad S. yra ant savižudybės slenksčio ir pritarė atsakovo pozicijai, kad dukrą reikia guldyti į stacionarą ir šią ligą gydyti. Tačiau šiam įrašui atsiradus teisme prasidėjo logiškai nepaaiškinami dalykai, kurie tikrai neprisidėjo prie S. P. geriausių interesų užtikrinimo – L. D. tiesiog be paaiškinimų užkirto kelią dukrai susitikti su tėvu.

43. Antra, skundžiamame sprendime nėra nurodyta jokių argumentų, kodėl buvo panaikinta eilė ankstesnės bendravimo tvarkos punktų, kuriems nelikus yra visiškai apribojamos atsakovo M. P., kaip tėvo, teisės, bei kodėl vienas iš punktų yra tiesiog perrašytas iš ankstesnės bendravimo tvarkos (nors šioje dalyje ieškinys privalėjo būti atmestas).

44. Apeliantas toliau aptaria skundžiamo sprendimo 27 ir 28 dalis, kurios yra viena kitai prieštaraujančios ir nemotyvuotos. Pirmiausiai, 27 sprendimo dalyje nurodoma, kad „ieškovė ieškiniu nori nenustatyti konkrečios atsakovo bendravimo tvarkos su dukra, o visi susitikimai būtų derinami su ieškove susitikimuose dalyvaujant psichologei“. Tuo tarpu 28 sprendimo dalyje jau nurodoma, kad „teismas sprendžia, kad ieškovės prašoma patvirtinti bendravimo tvarka iš esmės geriausiai atitiks nepilnamečio vaiko interesus“. Šis teismo nenuoseklumas nėra paaiškinamas.

45. Ieškinio 1.1 punktas pagal naujai ieškovės pageidaujamą nustatyti naują tvarką yra absoliučiai identiškas aukščiau pacituotam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-08-03 nutarties 3.1 punktui ir šioje dalyje nėra / nebuvo prašomas pakeisti. Dėl to atsakovui nuo pat bylos pradžios nebuvo suprantami ieškovės ketinimai keisti dukrai netinkamą tėvo bendravimo su ja tvarką, kadangi realiai ji nėra niekaip keičiama (ieškinio 1.1 punktu). Tuo tarpu toje dalyje, kurioje abu tėvai bendru sutarimu sprendžia dėl vaiko pomėgių tenkinimo ir papildomo ugdymo, kurioje šios pamatinės abiejų tėvų pareigos yra siekiamos panaikinti, ieškinys tenkintas negalėjo būti.

Atsiliepimas

46. Ieškovė B. P. pateikė atsiliepimą ir prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. vasario 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-215-647/2024 palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai jos apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

47. Nurodo, kad nesutinka, jog nėra aplinkybių, dėl kurių ankstesnė bendravimo tvarka nėra tinkama, kadangi S. P. išreiškė nuoseklią ir vienareikšmišką nuomonę apie tai, kad ji nesutinka bendrauti su savo tėvu, atsakovu, pagal tvarką, nustatytą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi. Ji fiksuota tiek paties vaiko rašte vaiko teisių apsaugos institucijai (el. bylos t. I, b. l. 17), tiek į bylą pateiktoje Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje (el. bylos t. II, b. l. 1-4). Išvadą teikianti institucija nurodė, kad nepilnametės S. P. nuomonė buvo išklausyta jau ne kartą, stebimas ilgalaikis tėvo ir vaiko santykių atšalimas, S. P. nuolat neigiamai pasisako apie tėtį.

48. Šiuo metu S. P. jau yra 15 metų. Ji yra pakankamo amžiaus ir brandos, kad galėtų spręsti dėl to, kiek ir kaip norėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu. Tokio amžiaus vaiko nuomonės svarba yra ypatingai didelė, o vertimas bendrauti vaikui nepriimtina tvarka gali reikšmingai pakenkti vaiko ir skyrium gyvenančio vieno iš tėvų santykiams, juos supriešinti.

49. Antra, nustatyta ankstesnė atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra S. P. tvarka nebeatitinka geriausių nepilnametės dukros interesų. Į bylą pateikti dokumentai, pagrindžiantys itin pavojingą S. P. psichologinę būseną. Atsakovas su dukra nebendrauja ir pats teismo patvirtintos ankstesnės bendravimo tvarkos nevykdo bei vykdyti nesiekia – nesiima jokių priemonių situacijai pakeisti.

Atsiliepimas

50. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad dėl ankstesnės bendravimo su dukra tvarkos vykdymo nėra kilę jokių ginčų ir tai, atsakovo nuomone, sudaro pagrindą palikti šiuo metu galiojančią tvarką. Su tokia atsakovo pozicija nesutiktina. Visų pirma, pats atsakovas tam tikrame etape kėlė ginčus dėl šios bendravimo tvarkos, kreipdamasis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir nurodydamas, kad neva aš riboju jo galimybes bendrauti su dukra. Institucijoms ištyrus situaciją, buvo nustatyta, kad jokių ribojančių ar kitokių neteisėtų veiksmų iš mano pusės nebuvo daroma – tą patvirtina išvadą byloje teikiančios institucijos 2023 m. rugpjūčio 16 d. į bylą pateiktos 2021 m. spalio 12 d. ir 2023 m. balandžio mėnesio vaiko situacijos vertinimo anketos. Taip pat, ginčų dėl egzistuojančios bendravimo su vaiku tvarkos nebuvimas vėlesniame laikotarpyje savaime nereiškia, kad galiojanti tvarka buvo tinkama, nes atsakovas paprasčiausiai ėmėsi jos nesilaikyti ir su dukra nebebendravo nuo 2021 m. rugpjūčio mėnesio.

51. Atsakovo argumentas, kad ankstesnė jo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka neturėtų būti keičiama, kad ji galėtų būti tebetaikoma atsiradus šiuo metu neegzistuojančiai sąlygai – vaiko norui bendrauti su atsakovu, prieštarauja teismo sprendimo privalomumo principui. Atsakovas savo elgesį bando pateisinti ankstesnės bendravimo tvarkos 3.10 punktu, kuriame numatyta, kad nutartimi nustatyta tėvo bendravimo su vaiku tvarku gali būti keičiama dėl pakitusių vaiko interesų. Atsakovo teigimu, dukrai nenorint bendrauti su atsakovu, jis su ja ir nebendrauja, ir to nesiekia, nes esą yra susitaikęs su esama situacija ir pakitusiais vaiko interesais. Tačiau 3.10 punkte numatytas bendravimo tvarkos keitimas yra laikinas, telefonu ar SMS žinute per dvi valandas informuojant apie aplinkybes, dėl kurių nustatyta bendravimo tvarka negali būti vykdoma ir suderinant bendravimo tvarkos pakeitimus. Dvejų su puse metų nevykstančio bendravimo negalima laikyti laikina aplinkybe, dėl kurios bendravimo tvarkos pakeitimai šalių galėtų būti derinami ad hoc, todėl akivaizdu, kad ją būtina keisti.

Atsiliepimas

52. Atsakovas apeliacinio skundo 14 punkte klaidingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė įrodymų vertinimo (fakto) klaidą sprendimo 25 dalyje remdamasis 2021 m. spalio 12 d. vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 1VSV-2130 ir 2023 m. balandžio 14 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą. Pirmosios instancijos teismas klaidos nepadarė. Atsakovas apeliaciniame skunde iškraipo pirmosios instancijos teismo žodžius, nurodydamas, kad teismas nurodytų įrodymų pagrindu padarė išvadą, kad atsakovas yra kaltas dėl S. P. būklės. Taip nuspręsta nebuvo, o ir atsakovas vis pamiršta, kad šios bylos esmė yra ne ieškoti kaltų asmenų dėl S. P. psichologinių problemų, o užtikrinti jos saugumą, nustatant tinkamiausią atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką.

53. Taip pat atsakovas apeliaciniame skunde remiasi dukrai S. P. 2022 m. gruodžio 8-29 d. atliktos ambulatorinės teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 103MS-257/2022, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismo išvados jam prieštarauja, tačiau atsakovo citatos iš ekspertizės akto yra pateiktos be jų konteksto, atsakovas cituoja tik tuos ekspertizės akto teiginius, kurie jam pačiam yra naudingi, o be to, atsakovo citatose nurodytos aplinkybės savaime neprieštarauja pirmosios instancijos teismo išvadoms, padarytoms įvertinus šio įrodymo visumą ir esmę.

54. Į bylą 2023 m. lapkričio 7 d. pateiktas psichologės L. D. kvalifikaciją, pakankamą konsultavimo veiklai vykdyti, patvirtinantis įrodymas – Vilniaus universitete suteikto psichologijos studijų programos magistro kvalifikacinio laipsnio diplomas. Svarbi aplinkybė ta, kad pirmosios instancijos teismas ypač rūpestingai tyrė faktines bylos aplinkybes ir, matydamas šalių susipriešinimą dėl psichologės L. D., iškvietė ją liudyti teismo posėdžio metu, ir šią liudytoją išsamiai apklausė, aiškindamasis tiek šalių santykius su ja, tiek ir detaliai išklausydamas liudytojos paaiškinimus apie nepilnametę S. P., jos psichologinę būseną, jos dinamiką, perspektyvas, vartojamus vaistus, mergaitės santykius su tėvais, kiekvienu iš jų, išklausė psichologės, dirbančios su mergaite jau metus, nuomone, kaip geriausiai reikėtų atstatyti nutrūkusį tėvo (atsakovo) ryšį su dukra. Į visus šiuos klausimus liudytoja L. D. atsakė išsamiai tiek, kiek jai leido profesinės etikos taisyklės, pats atsakovas pasinaudojo savo teise užduoti šiai liudytojai klausimus ir juos uždavė.

55. Po 2023 m. gruodžio 6 d. teismo posėdžio L. D., atsakydama į atsakovo elektroninį laišką, nurodė, kad iki teismo sprendimo susitikimai organizuojami nebus. Atsakovas apeliaciniame skunde šią situaciją pateikia taip, lyg psichologė L. D. tokiu būdu būtų visiškai atsisakiusi tarpininkauti atsakovui bendraujant su dukra ir tokiu būdu užkirsti kelią jiems bendrauti. Psichologė L. D. rašė ne apie atsakovo bendravimą su dukra apskritai, o apie savo tarpininkavimą atsakovui bendraujant su dukra iki teismo sprendimo priėmimo. Telefoninio pokalbio metu supratusi, kad bendravimas su atsakovu yra apsunkintas, kadangi jis yra linkęs savaip iškraipyti situaciją, konfliktuoti ir savanaudiškai manipuliuoti nepagrįstais teiginiais, nusprendė, kad kol teismo sprendimas priimtas nebus ir kol ji oficialiai nebus paskirta tarpininke, ji iniciatyvos atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra skatinime nesiims. Ši liudytoja nurodė ir tai, kad atsakovas, pats kreipęsis į ją bylos nagrinėjimo laikotarpiu, tai ir liko jai neatsiskaitęs sutartų 40 eurų ir visą jų tarpusavio pokalbį telefonu stenografavo tendencingai ir pateikė teismui kaip įrodymą. Psichologė L. D. yra nešališka ir objektyviai vertina situaciją. Ji supranta, kad svarbiausia šiuo atveju yra nepilnametė S. P., ir nepalaiko nei atsakovo, nei ieškovės pusės, – psichologė tai pati patvirtino teismo posėdžio metu.

Šalies argumentai

56. Nesuprantama, kokiu pagrindu atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas skirtas vienkartiniam atsakovo susitikimui su dukra. Atsakovas apeliaciniame skunde sąmoningai iškraipo pirmosios instancijos teismo sprendimo teiginius. Tai, kad pirmosios instancijos teisme yra paminėta, kad liudytoja psichologė L. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad S. P. jai yra sakiusi, kad norėtų susitikti su tėvu tik vieną kartą, dalyvaujant psichologei, kad galėtų išsakyti jam savo nuoskaudas, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas ir konstatavo, kad visa naujai nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka yra skirta tik vienam susitikimui.

57. Taip pat svarbu paminėti, kad nors atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė klaidą, būdamas nenuoseklus ir pats sau prieštaraudamas, 27 sprendimo dalyje nurodydamas, kad ieškiniu nori nenustatyti konkrečios atsakovo bendravimo tvarkos su dukra, o 28 sprendimo dalyje nurodydamas, kad mano prašoma patvirtinti bendravimo tvarka iš esmės geriausiai atitiks dukros interesus, klaida padaryta nebuvo. Suprantama, kad teismas turėjo galvoje tai, kad ieškovė ieškiniu neprašiau nustatyti bendravimo tvarkos, kurioje būtų aiškiai apibrėžtos datos, laikai, kada atsakovas bendrautų su dukra, o ne kad iš viso neprašiau nustatyti atsakovo bendravimo su dukra tvarkos.

58. Pasisakant dėl ankstesnės bendravimo tvarkos pirmojo punkto perkėlimo ir kitų punktų panaikinimo, nurodo, kad Pirmasis ankstesnės bendravimo tvarkos punktas „šalys kartu atsako už nepilnamečio vaiko auklėjimą ir priežiūrą, rūpinasi jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, užtikrina vaiko teises į asmens neliečiamybę ir laisvę, turtines, socialines ir kitokias teises, numatytas vidaus ir tarptautinės teisės, šalys susitaria, kad nekliudys vienas kitam bendrauti su vaiku ir tinkamai įgyvendinti tėvų valdžią“ buvo perkeltas į naują atsakovo bendravimo su dukra tvarką, kadangi tai yra standartinis, bendro pobūdžio bendravimo tvarkos punktas, plačiai apibrėžiantis abiejų tėvų teises ir pareigas nepilnamečio vaiko atžvilgiu, tačiau nenustatantis jokių konkrečių teisių ir įpareigojimų nei man, nei atsakovui. Dėl to šis punktas buvo tinkamas tiek ankstesnėje bendravimo tvarkoje, tiek mano prašytoje nustatyti ir pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytoje bendravimo tvarkoje, ir todėl buvo perkeltas iš ankstesnės bendravimo tvarkos į naująją. Atsakovas visiškai be pagrindo teigia, kad dėl šio punkto perkėlimo į naują bendravimo tvarką byloje bylinėjimosi išlaidos turėjo būti paskirstytos kitokia proporcija.

59. Kiti ankstesnės bendravimo tvarkos punktai (nuo 3.2 iki 3.10 punkto) buvo panaikinti, kadangi jie buvo susiję tarpusavyje ir visi kartu sudarė ankstesnės bendravimo tvarkos visumą. Byloje buvo pasisakyta ne dėl kiekvieno ankstesnės bendravimo tvarkos punkto atskirai, o dėl ankstesnės bendravimo tvarkos tinkamumo kaip visumos. Pažymi tai, kad S. šiuo metu jau yra penkiolika metų, ir su tėvu, atsakovu, ji nesimačiusi jau du su puse metų, nuo 2021 m. rugpjūčio mėnesio, jų tarpusavio ryšys labai sudėtingas. Svarbi aplinkybė ta, kad atsakovas šios bylos nagrinėjimo metu realiai nesiekė matytis su dukra. Nagrinėjant šią bylą, galiojo laikina atsakovo bendravimo su dukra tvarka, nustatyta teismo 2023 m. liepos 19 d. nutartimi, apskųsta atsakovo ir palikta galioti apeliacinės instancijos teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartimi. Atsakovas nei iki tol, nei po šios datos pagal galiojančią laikiną bendravimo su vaiku tvarką nebendravo, kas reiškia, kad nevykdė ir savo kaip tėvo pareigos bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką. Svarbu tai, kad jokios alternatyvios laikinos bendravimo su vaiku tvarkos atsakovas nagrinėjamoje byloje nesiūlė, lygiai taip pat byloje nereiškė priešieškinio, siūlydamas kitą, jam priimtiną bendravimo su vaiku tvarką. Tai tik parodo, kad atsakovui nėra reikalinga jokia bendravimo su dukra tvarka, tą patvirtina ir jo žodžiai, nagrinėjant bylą iš esmės teisme, kai jis yra pasakęs, kad „netrukdys dukros, nesieks bendravimo, kol ji pati nenuspręs bendrauti su tėvu, todėl turi būti palikta šiuo metu galiojanti tvarka“. Tokia atsakovo pozicija rodo ne ką kita, o atsakovo neketinimą vykdyti teismo sprendimo ir neketinimą vykdyti savo kaip tėvo pareigų nepilnamečio vaiko atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

60. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

61. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nuspręsta ieškinį tenkinti visiškai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Bylos faktinės aplinkybės

62. Byloje nustatyta, kad ieškovės B. P. ir atsakovo M. P. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini). Šalys turi du vaikus: sūnų G. P., (duomenys neskelbtini)., ir dukrą S. P., (duomenys neskelbtini). Minėtu sprendimu S. P. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu M. P.. Ieškovė ir atsakovas pateikė teismui taikos sutartį, kurią patvirtino Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi, kuria šalys sutarė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-37146-869/2019 patvirtintos sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių dalis, susijusias su nepilnamečių vaikų gyvenamąją vieta, išlaikymu ir bendravimo su vaikais tvarka. Taikos sutartimi nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina B. P.. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-asis skyriuje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas prieš M. P. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 153 straipsnio 1 dalyje, padarymo (jaunesnio nei šešiolikos metų asmens tvirkinimas) dukters S. P. atžvilgiu. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

63. Skyriaus specialistė lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini) bei nustatė, jog ieškovė su nepilnamete dukra S., gyvena, jos teigimu, nuomojamame, apie 120 kv. m ploto, 4 kambarių bute su visais patogumais. Apsilankymo metu, namuose buvo švaru ir tvarkinga, S. yra skirtas atskiras kambarys. Mergaitės kambaryje stovi dvigulė lova. Lentynos, veidrodis, spintelė, augalai. Namuose yra visi reikiami baldai ir buitinė technika. Apsilankius atsakovo gyvenamojoje vietoje, nustatyta, kad M. P. su žmona V. P., gyvena, atsakovo teigimu, jam nuosavybės teise priklausančiuose, 4 kambarių, naujos statybos namuose su visais patogumais. Apsilankymo metu, namuose buvo švaru ir tvarkinga. Atvykus pasisvečiuoti pas tėvą nepilnametei dukrai būtų sudarytos visos sąlygos. Vaikas turėtų atskirą kambarį, kuriame galėtų apsistoti. Kambaryje yra rašomasis stalas, kompiuteris, lova.

64. Buvo išklausyta ir nepilnametės S. P., (duomenys neskelbtini)., nuomonė. Susitikimo metu vaikas nurodė, kad su tėčiu M. P. nesijaučia saugi, jis negirdi jos norų, neišklauso, ignoruoja jos poreikius. Mergina pasakojo, jog kai gyveno su tėčiu, jai atiteko visa namų ruoša (indų plovimas, tvarkymasis ir kt.). Mergina nurodė, jog paskutinį kartą tėtį matė teisme 2022 m. rugpjūčio 29 d. S. dalinosi, nors su tėčiu ilgą laiką nebendrauja ir nepalaiko jokio ryšio, vis vien yra užsilikusi paranoja, jog yra jo stebima. Paauglė nurodė, jog tėtį yra užblokavusi nuo 2020 m. rugsėjo mėn. Mergina tėtį apibūdino – „narcizas, hipokritas, žemas, energetinis vampyras“. Mergina sakė, jog jaučia jam visišką neapykantą, nenori jo matyti, bendrauti. Pasak S., ji sutiktų 1 k. susitikti su tėčiu dalyvaujant trečiam asmeniui, tik tam, kad įrodyti, jog jam jį nerūpi. S. aiškino, jog tėtis nori ją tik kontroliuoti, varžyti, jam labiau rūpi principai, o ne ji kaip asmenybė. S. nurodė, jog trečias asmuo turėtų būti jos psichologė L.. S. sakė, jog santykiai su mama yra geri. Mergina mamą apibūdino – „atsakinga, perfekcionistė, labai šilta“. Pasak merginos, mama labai daug dirba, o mamos ir jos laisvu laiku kartu nueina į spektaklius, kažkur nuvažiuoja, nueina į restoranus, kartu klausosi muzikos, tvarkosi namuose ir kt.

65. S. P. 2022 m. gruodžio 8-29 d. buvo atlikta ambulatorinė teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė pagal ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartį baudžiamojoje byloje. Ekspertizės akto Nr. 103MS-257/2022 išvadose nurodyta, kad S. P. konstatuojamas mišrus nerimo ir depresinis sutrikimas (F41.2). Šis sutrikimas formavosi palaipsniui ir jo atsiradimą sąlygojo veiksnių visuma (vaiko įsitraukimas į tėvų nesutarimus, patirtos patyčios mokykloje, konfliktiški ir nenuoseklūs santykiai su abiem tėvais). Padidintas polinkis fantazuoti jai nenustatytas. Išgyvendama lojalumo konfliktą, mergina yra jautresnė savo tėvų nuomonėms bei reakcijoms, ypatingai jei tais susiję su kitu tėvu.

Dėl apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo

66. Ieškiniu ieškovė prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-27218-984/2020 patvirtintą ieškovės B. P. ir atsakovo M. P. sudarytą taikos sutartį, kuria susitarė dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimų bei bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarkos nustatymo, taikos sutarties 3 dalį „Bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarka“ išdėstant nauja redakcija:

66.1. „Šalys kartu atsako už nepilnamečio vaiko auklėjimą ir priežiūrą, rūpinasi jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, užtikrina vaiko teises į asmens neliečiamybę ir laisvę, turtines, socialines ir kitokias teises, numatytas vidaus ir tarptautinės teisės, šalys susitaria, kad nekliudys vienas kitam bendrauti su vaiku ir tinkamai įgyvendinti tėvų valdžią.

66.2. Šalys konkrečios tėvo M. P. bendravimo su nepilnamečiu vaiku S. P. tvarkos nenustato, susitaria, kad tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimas vyks nepilnamečiam vaikui S. P. išreiškus norą bendrauti su tėvu ir tėvui M. P., motinai B. P. ir dukrai S. P. suderinus susitikimo laiką elektroninio ryšio priemonėmis raštu (trumposiomis SMS žinutėmis, per Messenger, Viber ar pan.). Tėvo bendravimas su nepilnamečiu vaiku vyks dalyvaujant motinos parinktam psichologui, kurio dalyvavimą apmokės motina, psichologo pasiūlytoje vietoje.

66.3. Šalys įsipareigoja teikti viena kitai informaciją, susijusią su nepilnamečio vaiko S. P. sveikata, ugdymu ir lavinimu“.

67. Apeliaciniame skunde yra iš esmės nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka yra nepagrįsta, nes atsakovo dukra nori susitikti su atsakovu, o to neleidžia padaryti psichologės ir ieškovės įtaka, atsakovas nėra kaltas dėl vaiko psichologinės būklės, priešingai, vaiko būklė pradėjo blogėti kai vaikas pradėjo gyventi su ieškove.

68. Vienas pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principas, įtvirtinantis pareigą, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, pirmiausia atsižvelgti į tai, kas geriausia vaikui (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio 1 dalis, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 24 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

69. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Konvencijos preambulė). Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir Chartijos 24 straipsnio 3 dalyje, kurioje nurodyta, jog kiekvienas vaikas turi teisę reguliariai palaikyti asmeninius santykius ir tiesiogiai bendrauti su abiem savo tėvais, jei tai neprieštarauja vaiko interesams.

70. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad teisė reguliariai palaikyti asmeninius santykius ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, kurios laikymasis neginčijamai susipina su pagrindiniais kiekvieno vaiko interesais; priemonė, kuri trukdo vaikui reguliariai palaikyti asmeninius santykius ir tiesiogiai bendrauti su abiem savo tėvais, gali būti pateisinta tik kitu vaiko interesu, kuris būtų toks reikšmingas, kad įgytų viršenybę minėtos pagrindinės teisės atžvilgiu (ESTT 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimas byloje Jasna Detiček prieš Maurizio Sgueglia, C-403/09, 54, 59 punktai).

71. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje, aiškinant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) taikymą, taip pat plėtojamas principas, kad tėvo (motinos) ir vaiko buvimas kartu, mėgavimasis vienas kito draugija yra esminė šeimos gyvenimo sudedamoji dalis (žr. EŽTT 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą byloje Johansen prieš Norvegiją, peticijos Nr. 17383/90; 2002 m. vasario 26 d. sprendimą byloje Kutzner prieš Vokietiją, peticijos Nr. 46544/99; 2012 m. balandžio 10 d. sprendimą byloje Pontes prieš Portugaliją, peticijos Nr. 19554/09 ir kt.).

72. Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis).

73. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

74. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021, 30 punktas).

75. Teismas pažymi, kad nustatant bendravimo tvarką, turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).

76. Nagrinėjamu atveju atsakovo dukra, kuriai yra 15 metų, yra išreiškusi kategorišką nuomonę dėl nenoro bendrauti su atsakovu. Tai yra užfiksuota vaiko rašte vaiko teisių apsaugos institucijai (el. bylos t. I, b. l. 17), tiek į bylą pateiktoje Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje (el. bylos t. II, b. l. 1-4). Išvadą teikianti institucija nurodė, kad nepilnametės S. P. nuomonė buvo išklausyta jau ne kartą, stebimas ilgalaikis tėvo ir vaiko santykių atšalimas, S. P. nuolat neigiamai pasisako apie tėtį. Byloje nėra ginčijama, kad vaikas yra užblokavęs atsakovo telefono numerį ir „Messenger“ paskyrą, kad tėvas negalėtų su vaiku susisiekti.

77. Kasacinis teismas, formuodamas praktiką dėl tėvo (motinos) teisės ir pareigos bendrauti su vaiku, laikosi nuoseklios pozicijos, kad teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Vaiko kompetencija priimti sprendimą, šiuo atveju – atsisakyti bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), ir už jį atsakyti paprastai didėja su amžiumi ir vaiko branda, kai vaikas gali aiškiai apibrėžti priimamo sprendimo priežastis ir suvokti tokio sprendimo padarinius. Jei nėra kitų objektyvių aplinkybių, dėl ko galėtų būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), o tik vaiko prieštaravimas, teismas gali neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir nustatyti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkančią bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką. Vaiko tėvai turėtų kiek galima greičiau spręsti savo asmenines emocines problemas, likusias po skyrybų, kurios dažniausiai ir būna pagrindinė nesusitarimo dėl vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tarp tėvų priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

78. Nagrinėjamoje byloje, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepilnametis 15 metų vaikas negali suvokti sprendimo atsisakyti bendrauti su tėvu padarinių. Be to, byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, kurie galėtų suponuoti tai, kad būtent vaiko tėvas darė neigiamą įtaką vaiko psichinei sveikatai. Taip pat ir ikiteisminis tyrimas dėl nepilnamečio vaiko tvirkinimo, kuris buvo nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nepatvirtina šių atsakovo veiksmų. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, vaikui 2022 m. gruodžio 8-29 d. atliktą ambulatorinę teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę pagal ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartį baudžiamojoje byloje, spręstina, kad vaiko psichinė sveikata blogėjo dėl santykių šeimoje, tėvų nepakankamo gebėjimo geriausiems vaiko interesams užtikrinti, nepaisant savo asmeninių nesutarimų. Šalys procesiniuose dokumentuose šalys iš esmės ginčijasi kas yra kaltas dėl vaiko psichikai padarytos žalos, tačiau vaiko interesų užtikrinimui bendromis pastangomis dėmesio skiria nedaug. Apeliantas teigia, kad šalių dukra nori susitikti su apeliantu, tačiau nepaiso paties vaiko nuomonės, kad to padaryti vaikas nenori, apeliantas kartu kaltina ieškovę ir vaiko psichologę, neva ši neleidžia vaikui susitikti su apeliantu. Tačiau akivaizdu, kad 15 metų vaikas, turintis mobilųjį telefoną ir savo tėvo tel. numerį, „Messenger“ kontaktus, norėdamas susitikti su tėvu, tokią valią sugebėtų ir išreikšti. Tiek ieškovė, tiek atsakovas šiuo atveju privalo bendradarbiauti, siekiant atkurti nepilnamečio vaiko ryšį su savo tėvu.

79. Pritartina pirmosios instancijos teismui, kad tiek byloje esantys medicininiai dokumentai, tiek ekspertizės aktas, psichologų vertinimai ir išvados, kiti dokumentai neabejotinai leidžia teigti, kad nepilnametės S. P. emocinė ir psichologinė būklė yra itin prasta, ji linkusi į depresyvias nuotaikas ir mintis, stipriai save žaloja, kartais pasireiškia suicidinių minčių. Mergaitei yra diagnozuotas adaptacijos sutrikimas bei depresinis ir nerimo sutrikimas, jai paskirtas medikamentinis gydymas stipriais receptiniais vaistais, taip pat ji turi mitybos sutrikimų. Kaip minėta, vaikas yra išreiškęs kategorišką nuomonę dėl nenoro bendrauti su atsakovu. Tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes, sudaro pagrįstą pagrindą nustatyti ieškovės prašomą bendravimo tvarką. Manytina, kad esant šiai tvarkai, pagerėjus vaiko psichinei sveikatai ir ieškovei nuosekliai dedant pastangas dėl vaiko ir atsakovo ryšio atkūrimo, ši nustatoma tvarka atitiks geriausius vaiko interesus.

80. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįstais atsakovo argumentus dėl 1.1 punkto pakeitimo pagal prašomą nustatyti bendravimo tvarką. Šiuo atveju tarp šalių kilo ginčas konkrečiai dėl bendravimo tvarkos pakeitimo antro punkto, suteikiančio pačiam vaikui teisę apsispręsti dėl bendravimo su atsakovu, kas apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju atitiktų geriausius vaiko interesus. Taip pat apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovo argumentus, kad nustatoma tvarka bus pernelyg apribotos atsakovo teisės rūpintis vaiko sveikata ir ugdymu, kadangi tokios teisės atsakovui nėra apribojamos, pagal atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, ieškovė šiuo aspektu yra pasiruošusi atsakovui teikti visą atsakovo pageidaujamą informaciją, atsakovas gali bendrauti su mokyklos darbuotojais ir kt. Be to, kaip minėta, tam, kad vienas iš tėvų galėtų tinkamai rūpintis savo vaiku, turi būti atkurtas nuolatinis bendravimas, o tam pasiekti visų pirma reikia gerinti vaiko ryšį su tėvu, to turi siekti ir ieškovė.

81. Skyrium gyvenančių tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant turi būti vykdoma tik vaiko interesais, todėl paaiškėjus, kad teismo sprendimu nustatyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka šių interesų neatitinka, teismas turi pakeisti bendravimo su vaiku tvarką taip, kad ji atitiktų vaiko poreikius. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo (papildymo) tėvas ar motina gali kreiptis ateityje į teismą (CK 3.175 straipsnio 3 dalis). Tiek ieškovė, tiek atsakovas privalo palaipsniui dėti pastangas gerinti vaiko ryšį su atsakovu, siekti geresnės vaiko psichinės sveikatos. Ši bendravimo tvarka yra nustatoma tam, kad, nedarant spaudimo vaikui ir suteikiant jam teisę apsispręsti, šalys palaipsniui galėtų įgyvendinti anksčiau nurodytą, t. y. pasiekti darnius vaiko ir tėvų santykius.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

82. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies.

83. Ieškovė K. M. pateikė duomenis apie 2 722,50 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme ir prašo šias išlaidas ieškovės naudai priteisti iš atsakovo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos išlaidos yra pagrįstos ir įrodytos, taip pat neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių rekomenduojamų dydžių. Todėl ieškovei iš atsakovo priteisiamos 2 722,50 Eur sudarančios bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovo M. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo M. P., a. k. (duomenys neskelbtini), 2 722,50 Eur (du tūkstančius septynis šimtus dvidešimt du eurus ir 50 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės B. P., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Loreta Braždienė Visvaldas Kazakiūnas Asta Pikelienė