- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-28
- Bylos Nr.
- e2S-2195-560/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02046-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Atsakovas
- M. P.
- Ieškovas
- B. P.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės B. P. ieškinį atsakovui M. P. dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pakeisti skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką.
2. Ieškinyje ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones - nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo M. P. bendravimo su nepilnamečiu vaiku S. P. tvarką:
2.1 Šalys kartu atsako už nepilnamečio vaiko auklėjimą ir priežiūrą, rūpinasi jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, užtikrina vaiko teises į asmens neliečiamybę ir laisvę, turtines, socialines ir kitokias teises, numatytas vidaus ir tarptautinės teisės, šalys susitaria, kad nekliudys vienas kitam bendrauti su vaiku ir tinkamai įgyvendinti tėvų valdžią;
2.2 Šalys konkrečios tėvo M. P. bendravimo su nepilnamečiu vaiku S. P. tvarkos nenustato, susitaria, kad tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimas vyks, nepilnamečiam vaikui S. P. išreiškus norą bendrauti su tėvu ir tėvui M. P., motinai B. P. ir dukrai S. P. suderinus susitikimo laiką elektroninio ryšio priemonėmis raštu (trumposiomis SMS žinutėmis, per Messenger, Viber ar pan.). Tėvo bendravimas su nepilnamečiu vaiku vyks dalyvaujant motinos parinktam psichologui, kurio dalyvavimą apmokės motina, psichologo pasiūlytoje vietoje;
2.3 Šalys įsipareigoja teikti viena kitai informaciją, susijusią su nepilnamečio vaiko S. P. sveikata, ugdymu ir lavinimu.
3. Ieškinyje ieškovė nurodo, kad su atsakovu sudarytoje taikos sutartyje numatyta bendravimo tvarka, pagal kurią dukra su atsakovu bendrauja nuolat – kas antrą savaitgalį su nakvynėmis, du kartus per savaitę darbo dienomis, yra netinkama ir nepadeda užtikrinti geriausių dukters interesų. Pati dukra S. P. labai priešinasi bendravimui su savo tėvu, atsakovu. S. P. pati, savo iniciatyva, 2023 m. gegužės 9 d. ranka surašė raštą, kurį adresavo Vaikų teisių apsaugos skyriui, kuriame ji savais žodžiais aiškiai išreiškė savo poziciją, kad bendrauti su tėvu nenori bei paaiškino nenoro priežastis. Iš šio rašto turinio akivaizdu, kad dukra su tėvu bendrauti visiškai nenori ir aktyviai tam priešinasi, jos santykiai su tėvu yra itin prasti, ji su tėvu jaučiasi blogai, negali tėvui atleisti už jo poelgius jos atžvilgiu, pyksta ant tėvo, pripažįsta, kad terapiją jai tenka lankyti būtent dėl tėvo netinkamo elgesio su ja, dėl iš tėvo patirto psichologinio smurto. Kiekvieną kartą po bendravimo su atsakovu dukra jaučiasi labai blogai. Dukra nurodė, kad dėl tėvo elgesio su ja ji jaučiasi išnaudota, pažeminta ir įskaudinta, nes nepaisant visų prašymų, maldavimų ir pastangų likdavo neišgirsta, ir, kaip sako pati, šlykščiai apglostyta. Dukrai yra diagnozuotas adaptacijos sutrikimas bei depresinis ir nerimo sutrikimas, jai paskirtas medikamentinis gydymas stipriais receptiniais vaistais. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, pagal galiojančią atsakovo bendravimo su dukra tvarką ji būtų priversta su tėvu matytis nuolat – kas antrą savaitgalį su nakvynėmis, du darbo dienų vakarus per savaitę. Pati dukra to nenori, ji jau pakankamo amžiaus, kad galėtų spręsti, su kuo bendrauti, o su kuo – ne, o vertimas leisti laiką su psichologiškai dukrą žalojančiu tėvu ir toliau blogintų jos emocinę būklę.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. liepos 19 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, nustatė tokią nepilnamečio vaiko S. P. bendravimo tvarką su atsakovu M. P. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos: tėvo M. P. ir nepilnamečio vaiko S. P. bendravimas vyks, nepilnamečiam vaikui S. P. išreiškus norą bendrauti su tėvu ir tėvui M. P., motinai B. P. ir dukrai S. P. suderinus susitikimo laiką elektroninio ryšio priemonėmis raštu (trumposiomis SMS žinutėmis, per Messenger, Viber ar pan.). Tėvo bendravimas su nepilnamečiu vaiku vyks dalyvaujant motinos parinktam psichologui, kurio dalyvavimą apmokės motina, psichologo pasiūlytoje vietoje.
Šalies argumentai
5. Teismas nurodė, kad kartu su ieškiniu pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovės ir atsakovo dukra S. P. konsultuota psichologų, turi valgymo sutrikimų, jos emocinė ir psichologinė būsena yra itin prasta. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas naudoja prieš dukrą psichologinį smurtą, turi įtarimų, jog prieš dukrą buvo panaudota seksualinė prievarta. Iš teismui pridėtų dokumentų matyti, jog nepilnametė S. P. yra (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, galinti išreikšti savo argumentuotą nuomonę, Vaiko teisių apsaugos tarnybai skirtu raštu ji išreiškė nenorą bendrauti su tėvu. Taip pat matyti, jog prieš atsakovą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo S. P., gim. (duomenys neskelbtini) tvirkinimo, tačiau ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Mergina turi suicidinių minčių, konsultuojama psichologo, jai rekomenduotas mokymasis iš namų. Atsižvelgiant į byloje esančius dokumentus ir įvertinęs ieškovės aprašytą situaciją ir siekdamas apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, teismas darė išvadą, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atsakovas M. P. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. liepos 19 d. nutartį ir ieškovės prašymą atmesti. Nurodė, kad ieškovė yra atsakinga dėl S. P. psichinės būklės ir tik dėl savo piktybinio elgesio ir nesugebėjimo vaikui perduoti teisingą ir objektyvią informaciją sudarė tokią situaciją, kuri yra šiuo metu. Atsakovas iš esmės tris su puse metų negyvena su dukra; šiuo metu yra praėję du metai nuo paskutinio atsakovo ir dukros matymosi; nėra nei vieno medicininio dokumento ar bent kokio kito dokumento, patvirtinančio, kad atsakovas M. P. vaikui daro neigiamą įtaką ir / ar veikia priešingai vaiko interesams, o nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo teismo psichologijos ir psichiatrijos ekspertizės metu buvo nustatyta, kad S. P. net negali būti liudytoja apie tėvo neva tai netinkamą elgesį, nes ji yra ypatingai įsijautusi į tai, kad tėvai išsiskyrė ir tik tai jai yra ta priežastis, kodėl nenori bendrauti su savo tėvu. Kai vaikas su tėvu negyvena daugiau nei trejus metus ir su juo nesimato, bet būtent tuo laikotarpiu vaikui nustatoma vidutinio sunkumo depresija, disociacijos sindromas (vaikui dvejinasi aplinkybės, ji nesupranta, kas tikra, o kas ne), toliau plėtojasi suicidinės rizikos, nes ieškovė nesugeba užtikrinti realios pagalbos vaikui ir nepasirūpina, kad psichologinė pagalba būtų stabili ir tęstinė. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš trijų dalių, teismas taikė tik vieną, dėl to neatitinka skundžiamos nutarties rezoliucinė dalis dėl visiško ieškovės B. P. prašymo tenkinimo. Pagal ieškovės fantazijas ir išsigalvojimus pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl mažamečio asmens seksualinio prievartavimo buvo nutrauktas, kadangi buvo nustatyta, kad nepadaryta jokia nusikalstama veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teismo ekspertizės metu buvo nustatyta, kad ikiteisminiame tyrime S. P. duoti parodymai yra nenuoseklūs, jos pasakojimui trūksta konkretumo ir detalių, pasakojimas skiriasi nuo duotų parodymų. Tiriamoji smarkiai įsitraukusi į tėvų tarpusavio nesutarimus, daug kalba apie jų tarpusavio santykius ir nesutarimus, emociškai dėl to išgyvena. S. P. konstatuotas mišrus nerimo ir depresinis sutrikimas, kuris formavosi palaipsniui ir jo atsiradimą sąlygojo veiksnių visuma. Teismo ekspertai nustatė, kad S. P. psichikos sutrikimai tiesioginiu priežastiniu ryšiu su nagrinėjamais įvykiais (neva tai netinkamu atsakovo elgesiu) nėra susiję. S. P. negali ir nesugeba išreikšti savo argumentuotos nuomonės, priešingai nei teigiama skundžiamoje nutartyje. Ieškovė visą savo pagiežą atsakovui po susipažinimo su ekspertizės aktu išliejo ir tiesiogiai perpasakojo S., kurios jau ir taip labai prasta psichinė būklė dar labiau suprastėjo. Kai 2020 m. kovo mėn. S. persikėlė gyventi pas ieškovę, iš S. ugdymo įstaigos pedagogų buvo sulaukta ne vienos žinutės apie prastėjančią S. būseną. Nei vienas ieškovės pateiktas dokumentas nepatvirtina, kad dėl S. dabartinės būklės yra kuo nors kaltas atsakovas, kad jo veiksmai vaikui keltų kokį nors nerimą ar stresą. To tiesiog negali būti, nes atsakovas gerbia dukros nenorą su juo bendrauti, kad ir kaip jam tai būtų be galo skaudu. S. nenorint bendrauti su atsakovu - jis su ja ir nebendrauja ir to nesiekia. Atsakovas yra garbingas ir išsilavinęs žmogus, turintis aukštąjį universitetinį medicininį išsilavinimą, dirbantis šeimos gydytoju, nėra įrašytas į priklausomybės ligų centrą.
Atsiliepimas
7. Ieškovė B. P. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad S. P. psichikos būklės vertinime nurodyta, kad dukra pasakojo: „<...> mano tėvas nesveikas, sadistas, seksistas; <...> man reikėjo juo rūpintis, tvarkyti namus, daryt valgyt. Reikėjo net skaičiuoti pinigus, išlaidas. Jis žemindavo, kad aš baisi, kad nieko nemoku. Sunkiausia buvo miegoti. Verkdavau visą naktį. Bijodavau M., kad rėks. Jis nėra manęs mušęs, bet yra stvėręs už rankos ir trenkęs į duris. Jis pamatė mano rankas, kurios buvo supjaustytos. Sakė, kad aš nesveika, kad viskas mano galvoj. Sakiau, kad man blogai, bet galvojau, kad kitaip negali būti; <...> vėliau supratau, kad visiškai to neturėjo būti, kas buvo. Neturėjo būti lietimosi, to sadizmo. Lietimasis, kai liesdavo šlaunis, užpakalį - maniau, kad tai normalu. Prisiminus man šlykštu, norisi nusitrinti; <...> aš jo bijojau. Grasindavo su diržu. Po gyvenimo su M. tapau drovi, agresyvi, už viską atsiprašinėdavau, jausdavausi kalta, pažeidžiama.“ Dukra suvokia tėvą kaip agresyvų, kontroliuojantį, nepaisantį jos asmeninių ribų, išryškėjęs nusivylimas, pasibjaurėjimas tėvu, pyktis, vadina tėvą pedofilu, pasakoja, kad po tėvų skyrybų liko gyventi viena su tėvu, jam liepus su juo miegodavo vienoje lovoje, vilkėdama aptemptą pižamą, tėvas tuo metu būdavo nuogas. Gulint lovoje tėvas prie jos stipriai prisiglausdavo, dukra jausdavo lytinį organą erekcijos metu, patirdavo nepageidaujamus tėvo prisilietimus pečių, nugaros, šlaunų ir sėdmenų srityse, tėvas komentuodavo jos kūną, niekam apie tai nepasakojo, nes bijojo. Ikiteisminis tyrimas dėl atsakovo galimai netinkamo seksualinio elgesio su dukra buvo pradėtas ne be pagrindo, ir dėl paties atsakovo elgesio šiuo metu situacija yra tokia, jog tėvas dukrai kelia itin stiprius neigiamus išgyvenimus.
8. Dukters psichologinės problemos pradėjo ryškėti ieškovės ir atsakovo skyrybų metu. S. P. situacija yra itin jautri, ir dėl to būtina kiek įmanoma labiau stengtis užtikrinti, kad būtų apriboti dukters emocinę sveikatą bloginantys veiksniai, o šiuo atveju akivaizdu, kad dukrą labiausiai trikdo ne kas kita, o būtent baimė, kad reikės bendrauti su tėvu, vėl patirti jo netinkamą elgesį. Siekiant kuo labiau apsaugoti ir taip jau nukentėjusią nepilnametę, labai svarbu, kad laikina jos bendravimo su tėvu tvarka būtų tokia, jog ji nebūtų verčiama su tėvu bendrauti per prievartą, ir bendrautų tik tada, kai pati jaus, kad to nori ir tai jai nepakenks. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius į bylą 2023 m. rugpjūčio 16 d. pateikė išvadą dėl nepilnametės S. P., kurioje nurodė, kad, vaiko interesus šiuo metu geriausiai atitiktų tėvo ir vaiko bendravimas per tarpininką - psichologą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
10. Apeliantas pateikė naujus įrodymus – elektroninį susirašinėjimą su S. ugdymo įstaiga dėl prastėjančios psichinės būklės, 2019 m. lapkričio 26 d. psichologo konsultaciją, kur S. apie ieškovę nurodo tas aplinkybes, kurias šioje byloje nagrinėjamame ieškinyje ieškovė nurodo apie atsakovą, 2023 m. rugpjūčio 4 d. UAB „Inmedica“ raštą dėl neįrašymo į priklausomybės ligų centrą. Ieškovė pateikė naujus įrodymus – S. P. psichologinį vertinimą. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įvertinęs naujų įrodymų pateikimo priežastis bei susipažinęs su naujais įrodymais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bylos šalių teikiami nauji įrodymai yra susiję su nagrinėjama byla, jų teikiami įrodymai negalėjo būti į bylą pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismui, todėl yra pagrindas šalių teikiamus naujus įrodymus prijungti prie bylos (CPK 314 straipsnis).
Dėl atskirojo skundo argumentų
11. Apeliantas nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatė laikiną atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiu vaiku tvarką. CPK 144 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas. Pagal CPK 148 straipsnio 1 dalį teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita.
12. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal ieškovės fantazijas ir išsigalvojimus, jog nepilnametei dukrai persikėlus gyventi su ieškove, jos būsena suprastėjo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi teisinio pagrindo išsamiai analizuoti, vertinti byloje šalių pateiktų įrodymų ir nustatyti kokia atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek jo, tiek vaiko interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos nustatymui, o taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu bus išspręstas klausimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Tuo tarpu nustatyta specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo dienos nebūtų pažeidžiamos ne tik vaiko, bet ir jo tėvų teisės bei teisėti interesai. Byloje pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra siekiama tik laikinai, tai yra iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečio vaiko interesai, taip pat, kad iki teismo sprendimo byloje priėmimo būtų laikinai sureguliuota ginčo situacija, o ginčas tarp šalių, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nėra sprendžiamas. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos išsamiai vertinti šalių į bylą pateiktų įrodymų ir dėl jų pasisakyti skundžiamoje nutartyje, nes tai būtų laikoma bylos nagrinėjimu iš esmės.
13. Apeliantas atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kadangi teismas tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Pagal CPK 148 straipsnio 1 dalį teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas apima ir tokių priemonių papildymą bei patikslinimą, kai pasikeičia faktinės bylos aplinkybės. Šiuo atveju ieškovė kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti esamą atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovė nurodė aplinkybes, kurios sudarė pagrindą spręsti dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, tai yra, kad šalių nepilnametė dukra nurodo, jog nenori bendrauti su atsakovu, ji yra (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, galinti išreikšti savo argumentuotą nuomonę, Vaiko teisių apsaugos tarnybai skirtu raštu ji išreiškė nenorą bendrauti su tėvu. Bylos duomenys patvirtina, kad nepilnametė turi suicidinių minčių, konsultuojama psichologo, jai rekomenduotas mokymasis iš namų, kas patvirtina, kad jos situacija yra itin jautri ir dėl to būtina kiek įmanoma labiau stengtis užtikrinti, kad būtų apriboti nepilnamečio vaiko emocinę sveikatą bloginantys veiksniai.
14. Atsakovas atskirajame skunde nurodo, jog jis gerbia dukros nenorą su juo bendrauti, S. nenorint bendrauti su atsakovu jis su ja ir nebendrauja ir to nesiekia, kas patvirtina, jog buvusia nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka nėra naudojamasi. Pirmosios instancijos teismas nustatė laikiną bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas su nepilnamete dukra bendrauja tik tada, kai nepilnametė dukra išreiškia norą bendrauti su atsakovu, kas iš esmės patvirtina ir paties atsakovo poziciją, kad nepilnametei dukrai nenorint bendrauti su atsakovu jis su ja ir nebendrauja. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius į bylą 2023 m. rugpjūčio 16 d. pateikė išvadą dėl nepilnametės S. P., kurioje nurodė, kad vaiko interesus šiuo metu geriausiai atitiktų tėvo ir vaiko bendravimas per tarpininką – psichologą, kas patvirtina, jog tokia pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka yra pagrįsta ir atitinkanti nepilnamečio vaiko interesus. Atsakovo atskirajame skunde nėra nurodyta motyvų, sudarančių pagrindą spręsti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatyta laikina bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka yra nustatyta atsižvelgiant į vaiko interesus, todėl ją panaikinti nėra pagrindo.
15. Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą ir motyvuotą procesinį sprendimą, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. liepos 19 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas, CPK 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Atsakovo M. P. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. liepos 19 d. nutartį palikti nepakeistą.