- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-26
- Bylos Nr.
- e2-215-647/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02046-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alfredas Juknevičius
- Ieškovas
- B. P.
- Atsakovas
- M. P.
- Advokatai
- Vaidas Rakauskas, Jurgita Lingienė
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovėms Agnei Artamonovai, Jolantai Vasiukevič,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. P. ieškinį atsakovui M. P. dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė B. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-27218-984/2020 patvirtintą ieškovės B. P. ir atsakovo M. P. sudarytą taikos sutartį, kuria susitarė dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimų bei bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarkos nustatymo, taikos sutarties 2 dalį „Bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarka“ išdėstant nauja redakcija; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad su atsakovu sudarytoje taikos sutartyje numatyta bendravimo tvarka, pagal kurią dukra su atsakovu bendrauja nuolat – kas antrą savaitgalį su nakvynėmis, du kartus per savaitę darbo dienomis, yra netinkama ir nepadeda užtikrinti geriausių dukters interesų. Pati dukra S. P. labai priešinasi bendravimui su savo tėvu, atsakovu. Šiuo metu dukra yra (duomenys neskelbtini) metų paauglė, nuo rugsėjo ji mokysis I-ojoje gimnazijos klasėje, todėl ji jau yra pakankamai brandi, kad galėtų pati suprasti, koks suaugusiųjų elgesys yra tinkamas, o koks – netinkamas ir pažeidžiantis jos interesus, ir pagal tai nuspręsti, su kuo bendrauti ji nori, o su kuo – ne, bei neabejotinai jau geba savo nuomonę aiškiai išreikšti. Dukra S. P. pati, savo iniciatyva, 2023 m. gegužės 9 d. ranka surašė raštą, kurį adresavo Vaikų teisių apsaugos skyriui, kuriame ji savais žodžiais aiškiai išreiškė savo poziciją, kad bendrauti su tėvu nenori bei paaiškino nenoro priežastis. Iš šio rašto turinio akivaizdu, kad dukra su tėvu bendrauti visiškai nenori ir aktyviai tam priešinasi, jos santykiai su tėvu yra itin prasti, ji su tėvu jaučiasi blogai, negali tėvui atleisti už jo poelgius jos atžvilgiu, pyksta ant tėvo, pripažįsta, kad terapiją jai tenka lankyti būtent dėl tėvo netinkamo elgesio su ja, dėl iš tėvo patirto psichologinio smurto. Dėl netinkamo atsakovo elgesio su dukra pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalį (jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ajame skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-24672-22, ikiteisminis tyrimas 2023 m. balandžio 14 d. nutarimu buvo nutrauktas. Nors ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, kadangi tvirkinimą įrodyti yra itin sudėtinga, tačiau nutarime nurodytos aplinkybės, nukentėjusiosios (dukters), vaikų ir paauglių psichiatrės, teismo ekspertės vaikų ir paauglių psichologės, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vyriausiosios specialistės, psichologės paaiškinimai sudaro pagrindą spręsti apie atsakovo galimai netinkamą elgesį su dukra, kai jos atžvilgiu iš tėvo galimai buvo naudojama seksualinė prievarta.
Žemesnės instancijos teismas
Dukters gyvenamoji vieta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-37146-869/2019, kuriuo buvo panaikintas ieškovės ir atsakovo santuokos apskaitos akto įrašas, buvo nustatyta su atsakovu. Tačiau neiškentusi atsakovo elgesio, dukra neilgai trukus išreiškė norą persikraustyti pas ieškove. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-27218-984/2020 dukters gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove. Nurodo, kad per visą laiką nuo 2020 m. liepos mėnesio dukra su atsakovu buvo susitikusi septynis kartus. Dėl visų susitikimų atsakovas skambindavo arba rašydavo trumpąsias SMS žinutes dukrai ir dažnai peržengdavo ir laiko, ir padoraus elgesio ribas. Paskutinį karta dukra su atsakovu buvo susitikusi 2021 m. rugpjūčio mėnesį, tarp 26 ir 29 d., kai viešėjo jo ir jo sugyventinės V. namuose atvykus svečiams iš JAV. Dukra namo grįžo verkdama, iki paryčių raudojo, pasakojo, kad reikėjo bendrauti su svečiais, kurie jai nepatiko, kad reikėjo fotografuotis sėdint tėvui ant kelių, tėvui ją glostant, ir tai jai buvo labai nemalonu. Po tokio paskutinio susitikimo dukra nusprendė daugiau su tėvu nesimatyti, užblokavo jo telefoną ir Messenger paskyrą, kad jis nebegalėtų jai nei paskambinti, nei parašyti. Kiekvieną kartą po bendravimo su atsakovu dukra jaučiasi labai blogai. Dukra pati nurodė, kad dėl tėvo elgesio su ja ji jaučiasi išnaudota, pažeminta ir įskaudinta, nes nepaisant visų prašymų, maldavimų ir pastangų likdavo neišgirsta, ir, kaip sako pati, šlykščiai apglostyta.
Dukros psichologinė būsena šiuo metu yra itin prasta, prie to yra nemenkai prisidėjęs atsakovo netinkamas elgesys su ja. Dukrai yra diagnozuotas adaptacijos sutrikimas bei depresinis ir nerimo sutrikimas, jai paskirtas medikamentinis gydymas stipriais receptiniais vaistais, dukra turi mitybos sutrikimų (prie kurių atsiradimo neabejotinai yra prisidėję atsakovo komentarai apie jos kūną ir prievartinis vimdymas pavalgius be jo žinios, pati save žaloja. Pati dukra sakė, kad pradžioje (dar iki skyrybų), ji kartais žalojosi dėl patyčių mokykloje, o po skyrybų – dėl to, jog atsakovas vedėsi svetimą moterį į mūsų namus. Gilėjant depresijai ir nerimui, dukra save žalojo tam, kad pajutusi fizinį skausmą, mažiau norėtų nusižudyti, nes tėvo pykčio epizodai dėl jį netenkinančių pažymių, tvarkos namuose, santykių su jo artimaisiais ir draugais, persekiojimas bei priekabiavimas su lytine potekste ją varė neviltį, kurioje gyventi ji nebenorėjo ir svarstė, kokiu būdu nusižudyti būtų lengviausia ir mažiausiai skausminga.
Nurodo, kad ieškovės ir dukters santykiai šiuo metu yra geri ir labai artimi, ji mamai išsipasakoja ne tik apie drauges, įsimylėjimus ir nusivylimus, bet ir apie neapleidžiančias mintis nusižudyti, dėl kurių dabar ji kas savaitę lankosi pas psichologę, ir pas kurią kas savaitę lankosi ir ieškovė tam, kad išmoktų tinkamai elgtis su dukra šiuo jai itin sunkiu periodu. Dėl trapios dukters būsenos ir jau aprašyto netinkamo atsakovo elgesio su dukra, tiesioginis bendravimas tarp dukters ir atsakovo šiuo metu nėra galimas. Dėl to būtina nustatyti, kad jų bendravimas vyktų per tarpininką – psichologą, kuris padėtų užtikrinti, kad bendravimas vyktų sklandžiai, dukra nesijaustų blogai, prižiūrėtų jų bendravimą.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašo teismo pakeisti nustatytą bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, taikos sutarties 3 dalį „Bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarka“ išdėstant nauja redakcija:
„1.1. Šalys kartu atsako už nepilnamečio vaiko auklėjimą ir priežiūrą, rūpinasi jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, užtikrina vaiko teises į asmens neliečiamybę ir laisvę, turtines, socialines ir kitokias teises, numatytas vidaus ir tarptautinės teisės, šalys susitaria, kad nekliudys vienas kitam bendrauti su vaiku ir tinkamai įgyvendinti tėvų valdžią.
1.2. Šalys konkrečios tėvo M. P. bendravimo su nepilnamečiu vaiku S. P. tvarkos nenustato, susitaria, kad tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimas vyks, nepilnamečiam vaikui S. P. išreiškus norą bendrauti su tėvu ir tėvui M. P., motinai B. P. ir dukrai S. P. suderinus susitikimo laiką elektroninio ryšio priemonėmis raštu (trumposiomis SMS žinutėmis, per Messenger, Viber ar pan.). Tėvo bendravimas su nepilnamečiu vaiku vyks dalyvaujant motinos parinktam psichologui, kurio dalyvavimą apmokės motina, psichologo pasiūlytoje vietoje.
1.3. Šalys įsipareigoja teikti viena kitai informaciją, susijusią su nepilnamečio vaiko S. P. sveikata, ugdymu ir lavinimu“.
3. Atsakovas M. P. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti, nes jame nurodytos aplinkybės yra melagingos, išgalvotos, nepagrįstos jokiais įrodymais (nei medicininiais, nei kitais). Atsakovas iš esmės tris su puse metų negyvena su dukra; šiuo metu yra praėję du metai nuo paskutinio atsakovo ir dukros matymosi ir bet kokio bendravimo skambučiais ar žinutėmis; nėra nei vieno medicininio dokumento ar bent kokio kito dokumento, patvirtinančio, kad atsakovas M. P. vaikui daro neigiamą įtaką ir / ar veikia priešingai vaiko interesams. Primintina, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ne dėl to, kad nebuvo surinkta pakankamai duomenų, kurie patvirtintų įtarime nurodytas aplinkybes ar nusikalstamos veikos padarymą. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas dėl to, kad nepadaryta nusikalstama veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šio nutarimo nei ieškovė, nei vaiko teises ginančios valstybės institucijos neskundė BPK nustatyta tvarka ir jis liko įsiteisėjęs. Dėl to bet kokie ieškovės ieškinyje nurodomi išsigalvojimai apie netinkamus, kenkiančius ir amoralius atsakovo veiksmus prieš dukrą, net ir žinant, kad ikiteisminis tyrimas būtent dėl tokių neva tai atsakovo atliktų veiksmų nutrauktas, yra niekiniai ir negali nieko patvirtinti byloje. Ypatingą reikšmę nagrinėjamai bylai turi minėto ikiteisminio tyrimo metu Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus 2022 m. gruodžio 8 d.– gruodžio 29 d. atlikta ekspertizė ir teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 103MS-257/2022. Minimame ekspertizės akte yra aprašyti liudytojų parodymai, dukros mokymosi įstaigos paaiškinimai ir duomenys (yra duomenys iš (duomenys neskelbtini) progimnazijos apie tai, kad iki kol vaikas gyveno su M. P., tėtis ja atsakingai rūpinosi, užtikrindavo, kad S. lankytųsi pas specialistę. Jis nuolatos bendradarbiavo ir su klasės auklėtoja, administracija, VGK. Vėliau, vaikui persikėlus pas motiną, tokios konsultacijos nutrūko. Teismo ekspertai nustatė ir tai, kad S. P. psichikos sutrikimai tiesioginiu priežastiniu ryšiu su nagrinėjamais įvykiais (neva tai netinkamu atsakovo elgesiu) nėra susiję. Dėl to visi ieškovės išsigalvoti ir melagingi pasisakymai apie atsakovą, nurodyti ieškinyje, yra tik dar kartą patvirtinantys, kad ieškovė iki šios dienos nesusitvarko su santuokos iširimo faktu, su tuo, kad atsakovas turi naują sutuoktinę ir sėkmingai kuria naują šeiminį gyvenimą. Pažymėjo, kad visos šios šiuo metu realiai egzistuojančios dukros problemos yra atsiradusios būtent tada, kada ji pradėjo gyventi su ieškove, o su atsakovu daugiau nei 3 metus negyvena kartu, 2 metus visai nebendrauja ir neturi jokių ryšių. Atsakovas yra protingas, garbingas ir išsilavinęs žmogus, turintis aukštąjį universitetinį medicininį išsilavinimą, dirbantis šeimos gydytoju, UAB „(duomenys neskelbtini)“ Šeimos medicinos centro vadovu. Atsakovas iki šios dienos, net ir esant žmogiškai sunkiai suvokiamai situacijai, ir toliau be galo myli savo dukrą, kiekvieną dieną gyvena kančioje, kad esama situacija ir santykiai su dukra visiškai nesusiklostė.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutarties 3.10 punktas šiuo metu visiškai užtikrina S. interesų apsaugą – šiame punkte numatyta, kad nustatyta tėvo bendravimo su vaiku tvarku gali būti keičiama dėl pakitusių vaiko interesų. S. nenorint bendrauti su atsakovu – jis su ja ir nebendrauja ir to nesiekia ir, kad ir kaip būtų skaudu, yra susitaikęs su esama situacija ir pakitusiais vaiko interesais. Ypatingai akcentuotina tai, kad kai 2020 m. kovo mėn. dukra persikėlė gyventi pas ieškovę, iš S. ugdymo įstaigos pedagogų buvo sulaukta ne vienos žinutės apie prastėjančią S. būseną. Tuo tarpu ieškovė į tai visiškai nereaguodavo, netgi leisdavo sau teigti, kad „mokytoja klausosi gandų ir panikuoja“. Vertinant iš dabartinės perspektyvos, daugiau nei akivaizdu, kad S. psichikos problemos prasidėjo būtent tada, kada ji apsigyveno su ieškove, kuri ryškėjančias S. psichikos problemas ignoravo ir, tikėtina, net paskatino nuolat aiškindama ir įteiginėdama dukrai, koks blogas yra atsakovas ir kaip jis išardė šeimą bei jų visų tarpusavio santykius. Nesant nei faktinių, nei teisinių pagrindų iš esmės naikinti didžiąją dalį šalių sutarimu 2020 m. rugpjūčio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi patvirtintos bendravimo tvarkos punktų bei ją perrašyti nauja redakcija iš esmės dviejuose iš trijų punktų nedarant jokių pakeitimų arba paneigiant vieno iš tėvų pamatines teises dalyvauti sprendžiant vaiko ugdymo ir laisvalaikio klausimus, ieškinys turi būti atmestas.
4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) pateikė į bylą išvadą, kurioje nurodė, kad S. P., gimimo data (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, lankys (duomenys neskelbtini) klasę. Ieškovė nurodė, jog vaikui pasireiškia depresijos ir nerimo sutrikimas (vartoja paskirtus vaistus), neramus miegas (košmarai), obesinis kompulsinis sutrikimas, valgymo sutrikimai, adaptacijos, koncentracijos ir dėmesio sutrikimai, vykstantys vidiniai konfliktai (suicidinės mintys). 1 kartą per mėnesį mergaitė psichikos centre lanko psichiatro konsultacijas, 1 kartą per savaitę lanko psichoterapeuto konsultacijas. Su S. buvo bendrauta individualiai, jos kambaryje, nedalyvaujant mamai. Ji buvo nusiteikusi draugiškai, bendravo ir atsakinėjo į klausimus noriai, aiškiai ir užtikrintai dėstė savo mintis, norus ir poreikius. S. teigė, jog su tėčiu M. P. nesijaučia saugi, jis negirdi jos norų, neišklauso, ignoruoja jos poreikius. S. apie tėtį pasakojo – „nemanau, kad jis sveikas galvoje; visiškas narcizas; vienintelis būdas jį įskaudinti – atimti ką materialaus; elgiasi kaip mažas vaikas – pasakau ką nors, o jis mano žodžius apverčia; verčia mane dėl visko jaustis blogai“. Mergina pasakojo, jog kai gyveno su tėčiu, jai atiteko visa namų ruoša (indų plovimas, tvarkymasis ir kt.). Mergina nurodė, jog paskutinį kartą tėtį matė teisme 2022 m. rugpjūčio 29 d. S. pasakojo, jog nesupranta tėčio elgesio – „visiems rašo laiškus, kad nori kalbėtis, jam rūpi, nors jam niekada nerūpėjo; netikiu juo“. S. dalinosi, nors su tėčiu ilgą laiką nebendrauja ir nepalaiko jokio ryšio, vis vien yra užsilikusi paranoja, jog yra jo stebima. Paauglė nurodė, jog tėtį yra užblokavusi nuo 2020 m. rugsėjo mėn. Mergina tėtį apibūdino – „narcizas, hipokritas, žemas, energetinis vampyras“. Mergina sakė, jog jaučia jam visišką neapykantą, nenori jo matyti, bendrauti. Pasak S., ji sutiktų 1 k. susitikti su tėčiu dalyvaujant trečiam asmeniui, tik tam, kad įrodyti, jog jam ji nerūpi. S. aiškino, jog tėtis nori ją tik kontroliuoti, varžyti, jam labiau rūpi principai, o ne ji kaip asmenybė – „kad norėčiau su juo susitikti, turėčiau išprotėti; netikiu atsiprašymais ir nenoriu girdėti “. S. nurodė, jog trečias asmuo turėtų būti jos psichologė L.
S. sakė, jog santykiai su mama yra geri. Mergina mamą apibūdino – „atsakinga, perfekcionistė, labai šilta“. Pasak merginos, mama labai daug dirba, o mamos ir jos laisvu laiku kartu nueina į spektaklius, kažkur nuvažiuoja, nueina į restoranus, kartu klausosi muzikos, tvarkosi namuose ir kt.
Pažymėjo, jog ši šeima Tarnybai dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų yra žinoma. 2019 m. lapkričio 28 d. ir 2022 m. birželio 3 d. nustatytas galimas smurtas nepilnametės S. P. atžvilgiu, 2021 m. rugsėjo 23 d. nepilnametės atžvilgiu nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, 2023 m. kovo 13 d. vaiko teisių pažeidimų nenustatyta. 2019 m. gruodžio 9 d. S. P. nustatytas 1 grėsmės lygis, atliktas nepilnametės situacijos vertinimas. Laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 11 d. iki 2020 m. birželio 26 d., 2021 m. spalio 18 d. iki 2023 m. sausio 18 d., bei nuo 2023 m. balandžio 18 d. iki šiol taikomas atvejo vadybos procesas.
Susipažinus su ieškovės ieškiniu, jo priedais, Skyriaus turima informacija, taip pat su nepilnametės S. nuomone, kuri buvo išklausyta jau ne kartą, stebimas ilgalaikis tėvo ir vaiko santykių atšalimas. S. nuolat pasisako neigiamai apie tėtį, jį vadina vardu. Skyriaus vertinimu, tėvo ir vaiko bendravimas per psichologą šiuo metu geriausiai atitinka vaiko interesus. Tarpininko dalyvavimas užtikrintų mergaitei saugumo jausmą, tarpininkas galimai pasidalintų savo įžvalgomis dėl tokių susiklosčiusių santykių, įvertintų kiekvieno iš tėvų pastangas šiam ryšiui kurti ir/ar stiprinti.
5. Ieškovė B. P. teismo posėdžio metu prašė teismo ieškinį tenkinti ir padėti užtikrinti dukros S. P. teises padedant jai sveikti. Dukrai reikia saugumo, tikrumo, todėl būtina užtikrinti, kad su atsakovu vyktų bendravimas per psichologą.
6. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka yra faktiškai nevykdoma. Atsakovas su dukra nebendrauja ir pats teismo patvirtintos bendravimo tvarkos nevykdo bei vykdyti nesiekia. Pagal taikos sutarties 3.10 punktą, bendravimo tvarka gali būti keičiama tik laikinai, telefonu ar SMS žinute per dvi valandas informuojant apie aplinkybes, dėl kurių nustatyta bendravimo tvarka negali būti vykdoma ir suderinant bendravimo tvarkos pakeitimus. Du metus nevykstančio bendravimo negalima laikyti laikina aplinkybe, dėl kurios bendravimo tvarkos pakeitimai šalių galėtų būti derinami ad hoc. Šalys nevykdomos bendravimo tvarkos pakeitimų pagal atsakovo nurodytą nuostatą nederina ir tai tik patvirtina, kad ji akivaizdžiai skirta ne tokiems atvejams. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad po teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta šalių sutarta atsakovo bendravimo su dukra tvarka, priėmimo, aplinkybės yra iš esmės pasikeitusios – dukra, kuriai šiuo metu yra beveik 15 metų ir kuri pagal savo amžių geba savarankiškai spręsti ir aiškiai išreikšti savo nuomonę, atsisako bendrauti su tėvu, bendravimas pagal nustatytą tvarką nevyksta, todėl visiškai aišku, kad ją reikia keisti, nustatant susidariusią situaciją atitinkančią atsakovo bendravimo su dukra tvarką. Atsakovo ir šalių nepilnametės dukters bendravimo ribojimas atitinka ne tik aiškiai išreikštą vaiko norą, bet ir vaiko interesus. S. P. diagnozuotas (duomenys neskelbtini), paskirtas medikamentinis gydymas stipriais receptiniais vaistais, nustatytas aukštas nerimo lygis, vaikas turi suicidinių minčių. Psichologės L. D. vertinimu, S. susitikimai su tėvu žalotų jos psichiką ir kenktų mergaitės sveikimo procesui. Byloje esantys minėti S. P. medicininiai dokumentai patvirtina itin pavojingą vaiko psichikos būklę, kuriai esant būtina vengti bet kokių neigiamų išgyvenimų. Atsižvelgiant į vaiko nuomonę, nepriklausomai nuo jos susiformavimo priežasčių ir aplinkybių, akivaizdu, kad bendravimas su tėvu šiuo metu šią būklę veiktų itin neigiamai, o iš to išplaukiančios pasekmės, ypač, atsižvelgiant į vaiko suicidinį elgesį, galimai būtų negrįžtamos. Todėl nustatytos bendravimo tvarkos pakeitimas ribojant atsakovo bendravimą su dukra yra būtinas ir vienareikšmiškai geriausiai atitinkantis vaiko interesus šioje itin jautrioje situacijoje.
7. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė pila purvą ir šmeižtą jo atžvilgiu, tai išgalvotas melas, nes jokių įrodymų nėra, niekas nėra matęs jokių draudžiamų veiksmų. Viskas pasikeitė po to, kai ieškovė pakeitė seksualinę orientaciją, dukra taip pat. Iš pradžių dukra motinos bijojo. Ta savižala ir depresija buvo dar jiems gyvenant kartu. Po santuokos nutraukimo su dukra gyveno 7 mėnesius, dukra rašydavo gražias žinutes, rašė, kad myli tėtį. Kai nuvažiavo pasisvečiuoti pas mamą, viskas apsivertė. Žino, kad dukra sunkiai serga, todėl nenori jos trikdyti.
8. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas su dukra paskutinį kartą bendravo 2021 metais, paskui bendravimas nutrūko ir jis tikrai nesiekia dukros persekioti, priversti vykdyti bendravimo tvarką. Byloje nėra nei vieno įrodymo, kad M. P. ką nors ne taip vaikui buvo padaręs. Ekspertizės akte nurodyta, kad tėvų nuomonė įtakoja vaiką. Ieškinys yra betikslis, kadangi juo siekiama ne užtikrinti vaiko teises, o apriboti atsakovo tėvo valdžią. Neaišku, kaip dabartinė tvarka kenkia vaikui, kai jie nebendrauja. Tėvas nelenda ir laukia, kol dukrai pagerės, kad galėtų toliau bendrauti.
9. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdyje nurodė, kad neprieštarauja ieškinio tenkinimui, palaikė išvadoje nurodytas aplinkybes.
10. Liudytoja L. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad su S. kaip psichologė dirba nuo gegužės mėnesio, su ja sutaria gerai ir gana gerai žino jos poziciją. Mergaitė nenori su tėčiu bendrauti be tarpininko, ji nori, kad psichologė būtų tarpininkė. Ji nori tik vienkartinio pasimatymo su tėčiu, neina kalba apie nuolatinį bendravimą. Nurodė, kad turi daug klausimų tėčiui, turi daug neišreikštų neigiamų emocijų, kai gyveno su tėčiu ir norėtų tas emocijas išreikšti. Šiaip ji nenori bendrauti su tėčiu ir nenori jo matyti. Mergaitės būklė svyruojanti, ji kas kelias savaites žalojasi, šiuo metu suicidinių minčių nėra. Mergaitė turi daug pykčio, nuoskaudų ir seansų metu su ja elgiasi labai atsargiai. Vaikai, vaikystėje patyrę bet kokios rūšies smurtą, dažnai būna linkę žalotis ir būklė tikėtina niekada nebus puiki. S. turi gerų draugių, palaiko ją, keista, tačiau ji labai gerai mokosi, savarankiškai išmoko prancūzų kalbą. Ji drąsi, protinga, šauni, stipraus charakterio, bet pilna nuoskaudų ir sužalojimų, labai pažeidžiama. Atsakovas pasielgė nesąžiningai, kai pokalbį su psichologe įrašė ir paviešino, pasinaudojo situaciją. Jis niekada nepaklausė, kaip jam elgtis, kaip bendrauti su dukra, ką dukra veikia, kuo domisi ir pan. Pasigedo tikro tėviškumo iš atsakovo ir nuvylė pokalbis su juo. Mano, kad konkrečios bendravimo tvarkos nustatyti negalima, nes mergaitė nenori su tėvu bendrauti, ji nori susitikti su juo vieną kartą, kad išsakyti susikaupusias nuoskaudas. Konsultacijas gali tekti lankyti visą gyvenimą, nes jos psichikai padaryta didžiulė žala.
Teismas konstatuoja:
11. Byloje nustatyta, kad ieškovės B. P. ir atsakovo M. P. santuoka nutraukta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-37146-869/2019. Šalys turi du vaikus: sūnų G. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukrą S. P., gim. (duomenys neskelbtini). Minėtu sprendimu S. P. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu M. P.. Ieškovė ir atsakovas pateikė teismui taikos sutartį, kurią patvirtino Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi, kuria šalys sutarė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-37146-869/2019 patvirtintos sutarties dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių dalis, susijusias su nepilnamečių vaikų gyvenamąją vieta, išlaikymu ir bendravimo su vaikais tvarka. Taikos sutartimi nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su motina B. P.. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-asis skyriuje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas prieš M. P. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 153 straipsnio 1 dalyje, padarymo (jaunesnio nei šešiolikos metų asmens tvirkinimas) dukters S. P. atžvilgiu. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
12. Skyriaus specialistė lankėsi ieškovės gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), bei nustatė, jog ieškovė su nepilnamete dukra S., gyvena, jos teigimu, nuomojamame, apie 120 kv. m ploto, 4 kambarių bute su visais patogumais. Apsilankymo metu, namuose buvo švaru ir tvarkinga, S. yra skirtas atskiras kambarys. Mergaitės kambaryje stovi dvigulė lova. Lentynos, veidrodis, spintelė, augalai. Namuose yra visi reikiami baldai ir buitinė technika. Apsilankius atsakovo gyvenamojoje vietoje, nustatyta, kad M. P. su žmona V. P., gyvena, atsakovo teigimu, jam nuosavybės teise priklausančiuose, 4 kambarių, naujos statybos namuose su visais patogumais. Apsilankymo metu, namuose buvo švaru ir tvarkinga. Atvykus pasisvečiuoti pas tėvą nepilnametei dukrai būtų sudarytos visos sąlygos. Vaikas turėtų atskirą kambarį, kuriame galėtų apsistoti. Kambaryje yra rašomasis stalas, kompiuteris, lova.
13. Buvo išklausyta ir nepilnametės S. P., gim. (duomenys neskelbtini), nuomonė. Susitikimo metu vaikas nurodė, kad su tėčiu M. P. nesijaučia saugi, jis negirdi jos norų, neišklauso, ignoruoja jos poreikius. Mergina pasakojo, jog kai gyveno su tėčiu, jai atiteko visa namų ruoša (indų plovimas, tvarkymasis ir kt.). Mergina nurodė, jog paskutinį kartą tėtį matė teisme 2022 m. rugpjūčio 29 d. S. dalinosi, nors su tėčiu ilgą laiką nebendrauja ir nepalaiko jokio ryšio, vis vien yra užsilikusi paranoja, jog yra jo stebima. Paauglė nurodė, jog tėtį yra užblokavusi nuo 2020 m. rugsėjo mėn. Mergina tėtį apibūdino – „narcizas, hipokritas, žemas, energetinis vampyras“. Mergina sakė, jog jaučia jam visišką neapykantą, nenori jo matyti, bendrauti. Pasak S., ji sutiktų 1 k. susitikti su tėčiu dalyvaujant trečiam asmeniui, tik tam, kad įrodyti, jog jam jį nerūpi. S. aiškino, jog tėtis nori ją tik kontroliuoti, varžyti, jam labiau rūpi principai, o ne ji kaip asmenybė. S. nurodė, jog trečias asmuo turėtų būti jos psichologė L. S. sakė, jog santykiai su mama yra geri. Mergina mamą apibūdino – „atsakinga, perfekcionistė, labai šilta“. Pasak merginos, mama labai daug dirba, o mamos ir jos laisvu laiku kartu nueina į spektaklius, kažkur nuvažiuoja, nueina į restoranus, kartu klausosi muzikos, tvarkosi namuose ir kt.
14. S. P. 2022 m. gruodžio 8-29 d. buvo atlikta ambulatorinė teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė pagal ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartį baudžiamojoje byloje. Ekspertizės akto Nr. 103MS-257/2022 išvadose nurodyta, kad S. P. konstatuojamas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Šis sutrikimas formavosi palaipsniui ir jo atsiradimą sąlygojo veiksnių visuma (vaiko įsitraukimas į tėvų nesutarimus, patirtos patyčios mokykloje, konfliktiški ir nenuoseklūs santykiai su abiem tėvais). Padidintas polinkis fantazuoti jai nenustatytas. Išgyvendama lojalumo konfliktą, mergina yra jautresnė savo tėvų nuomonėms bei reakcijoms, ypatingai jei tais susiję su kitu tėvu.
Dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo
15. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
16. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021, 30 punktas).
17. Ieškiniu ieškovė prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-27218-984/2020 patvirtintą ieškovės B. P. ir atsakovo M. P. sudarytą taikos sutartį, kuria susitarė dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimų bei bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarkos nustatymo, taikos sutarties 3 dalį „Bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarka“ išdėstant nauja redakcija:
„1.1. Šalys kartu atsako už nepilnamečio vaiko auklėjimą ir priežiūrą, rūpinasi jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, užtikrina vaiko teises į asmens neliečiamybę ir laisvę, turtines, socialines ir kitokias teises, numatytas vidaus ir tarptautinės teisės, šalys susitaria, kad nekliudys vienas kitam bendrauti su vaiku ir tinkamai įgyvendinti tėvų valdžią.
1.2. Šalys konkrečios tėvo M. P. bendravimo su nepilnamečiu vaiku S. P. tvarkos nenustato, susitaria, kad tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimas vyks nepilnamečiam vaikui S. P. išreiškus norą bendrauti su tėvu ir tėvui M. P., motinai B. P. ir dukrai S. P. suderinus susitikimo laiką elektroninio ryšio priemonėmis raštu (trumposiomis SMS žinutėmis, per Messenger, Viber ar pan.). Tėvo bendravimas su nepilnamečiu vaiku vyks dalyvaujant motinos parinktam psichologui, kurio dalyvavimą apmokės motina, psichologo pasiūlytoje vietoje.
1.3. Šalys įsipareigoja teikti viena kitai informaciją, susijusią su nepilnamečio vaiko S. P. sveikata, ugdymu ir lavinimu“.
18. Atsakovas su ieškiniu nesutinka, atmeta bet kokius kaltinimus dėl dukters žalojimo, psichologinio smurto bei nurodo, kad keisti taikos sutartimi nustatytą bendravimo tvarką yra netikslinga ir nereikalinga.
19. Teismas pažymi, kad nustatant bendravimo tvarką, turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).
20. CK 3.155 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.
21. Ieškovė prašo pakeisti taikos sutartimi nustatytą atsakovo M. P. ir judviejų dukters S. P. bendravimo tvarką, kadangi sutarta bendravimo tvarka nebeatitinka susiklosčiusios situacijos ir vaiko interesų. Iš ieškinio reikalavimų matyti, kad ieškovė iš esmės prašo konkrečios bendravimo tvarkos nenustatyti, bendravimas vyktų dalyvaujant psichologei ir tik pačiai S. P. išreiškus tokį norą. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šeima vaiko teisių apsaugos skyriui žinoma nuo 2019 metų nustačius galimą smurtą nepilnametės S. P. atžvilgiu, šeimai buvo taikoma atvejo vadyba. Vaiko situacijos vertinimo anketoje (2021 m. spalio 12 d. Nr. 1VSV-2130) nurodyta, kad S. teigimu, jai gyvenant su M. ji pradėjo pjaustytis, o kai tėvas apie tai sužinojo, ji turėjo atsiprašyti dėl tokio savo elgesio, dėl susiklosčiusios situacijos turėjo valgymo sutrikimų. Nustatyti rizikos veiksniai: 30.1. vaikas patyrė savo atstovų pagal įstatymą ir (ar) kitų kartu gyvenančių asmenų bet kokios formos smurtą arba vaikas yra patyręs smurtą artimoje aplinkoje, arba buvo smurto liudininkas ir vaiko atstovai pagal įstatymą negali tikrinti vaikui saugios aplinkos; 29.3.6. neigiamas vaiko atstovų pagal įstatymą santykis su vaiku; 29.3.8. vaiko atstovai pagal įstatymą santuokos nutraukimo proceso ir (ar) gyvenimo skyrium nustatymo metu galimai daro neigiamą įtaką vaikui ir jo situacijai, kenkia vaiko santykiams su kitu vaiko atstovu pagal įstatymą.
22. Globos namų „Užuovėja“ 2022 m. birželio 3 d. vaiko, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadoje nurodyta, kad psichologinio įvertinimo duomenys atskleidžia S. susirūpinimą tarpasmeniniais santykiais šeimoje. Tėvą S. suvokia kaip agresyvų, kontroliuojantį, nepakankamai paisantį jo asmeninių ribų, santykyje su juo jautėsi perėmusi suaugusiojo vaidmenį, turėjusi atliepti jo poreikius. Išryškėja jaučiamas mergaitės nusivylimas tėvu, pykčio, pasibjaurėjimo jausmai. Santykiai su motina šiuo metu S. patirtyje atsiskleidžia kaip artimi, motiną mergaitė apibūdina kaip rūpestingą, padedančią, išsako galinti su ja pasidalinti savo sunkumais ir sulaukti palaikymo. Ryšį su broliu S. patiria kaip glaudų ir šiltą. S. pasakojo apie savęs žalojimą, sutrikusį su valgymu susijusį elgesį (stiprų maisto kiekio ribojimą), ankstesnius mėginimus nusižudyti. S. pasakojimas apie tėvo veiksmus jos atžvilgiu bei kylančios pasakojimo turinį atitinkančios intensyvios emocinės reakcijos leidžia kelti prielaidą apie mergaitės galimai patirtą seksualinį išnaudojimą.
23. Teismas byloje esančios medžiagos, susijusios su nepilnametės S. P. galimai patirta seksualine prievarta nevertina, kadangi, kaip buvo minėta anksčiau, ikiteisminis tyrimas dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos prieš atsakovą M. P. S. P. atžvilgiu buvo nutrauktas. Tačiau neabejotinai šiuose dokumentuose surinkti duomenys labai svarbūs bendrame kontekste vertinant esamą situaciją, nepilnametės psichologinę būseną ir (ne)būtinybę keisti nutartimi nustatytą atsakovo bendravimo tvarką su dukterimi.
24. Tiek byloje esantys medicininiai dokumentai, tiek ekspertizės aktas, psichologų vertinimai ir išvados, kiti dokumentai neabejotinai leidžia teigti, kad nepilnametės S. P. emocinė ir psichologinė būklė yra itin prasta, ji linkusi į depresyvias nuotaikas ir mintis, stipriai save žaloja, kartais pasireiškia suicidinių minčių. Mergaitei yra diagnozuotas (duomenys neskelbtini), jai paskirtas medikamentinis gydymas stipriais receptiniais vaistais, taip pat ji turi mitybos sutrikimų. S. išreiškia stiprų pasipriešinimą susitikimams su tėvu, jo bijo, nenori bendrauti (užblokavo tėvo telefono numerį ir socialinius tinklus), jaučia tėvui pyktį, nuoskaudas dėl vienokio ar kitokio jo elgesio. Atsakovas atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad su dukra paskutinį kartą bendravo 2021 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje, ryšių su dukra neieško, susitikti nebando. Akivaizdu, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi patvirtinta šalių pateikta taikos sutartis dalyje dėl atsakovo bendravimo su dukra tvarkos nebeatitinka realios situacijos, yra nevykdoma, iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių ieškovė kreipėsi į teismą dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.
25. S. P. šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus paauglė, sugebanti aiškiai išreikšti savo mintis, norus ir poziciją, suprasti savo veiksmų reikšmę ir galimas pasekmes. Byloje esančiame ekspertizės akte nustatyta, kad mergaitės intelektas atitinka amžių, jai nenustatyta tokių kalbos ir pažintinės veiklos (dėmesio, atminties, mąstymo) ypatumų. Padidintas polinkis fantazuoti nenustatytas. Psichologės L. D. teigimu, mergaitė labai protinga, savarankiškai išmoko prancūzų kalbą, jai pavyko sukurti šiltus, pasitikėjimu grįstus tarpusavio santykius. Teismo vertinimu, tokia sunki nepilnametės psichologinė būklė yra sąlygota ilgą laiką trukusio netinkamo atsakovo elgesio su dukra, neabejotinai prisidėjo komplikuoti santykiai šeimoje, šeimos griūtis ir kiti veiksniai bei aplinkybės, lėmusios tokią jos būklę. Mergaitė nuolat lankosi pas psichologę, kuria pasitiki, vartoja medikamentus, tačiau ir toliau stipriai save žaloja pjaustydamasi rankas, išreikšdama mintis apie savižudybę. Taip pat ji išreiškia kategorišką nenorą bendrauti su tėvu, sutiktų susitikti tik vieną kartą dalyvaujant psichologei L. D., kad išsakytų visas susikaupusias nuoskaudas ir skausmą, patirtus išgyvenimus.
26. Teismo vertinimu, galiojanti atsakovo bendravimo tvarka su nepilnamete dukra neužtikrina geriausių jos interesų, kadangi susitikimų nenori pati nepilnametė, kuri tėvą apibūdina kaip narcizą, energetinį vampyrą, jaučia jam tik neapykantą. Su psichologe L. D. mergaitė užmezgė ryšį, ja pasitiki, todėl išreiškė norą susitikti su tėvu dalyvaujant psichologei. Neabejotina, kad susitikimai su tėvu šiuo metu nepilnametei būtų stiprus psichologinis smūgis dėl jos įvairių išsakytų išgyvenimų, o psichologė teismo posėdžio metu nurodė nerimaujanti, kaip šis susitikimas paveiks nepilnametės būklę, nuogąstauja, kad tai turės negrįžtamų pasekmių. Tačiau S. pati nori vieną kartą susitikti su tėvu, galbūt išsakiusi tėvui susikaupusias nuoskaudas, jai palengvėtų, o tėvui parodant empatiją, galbūt ateityje dukros santykiai su tėvu imtų šilti.
27. Nesutiktina su atsakovo argumentais, kad ieškovės reikalavimai dėl bendravimo tvarkos pakeitimo yra netikslingi, nes iš esmės dviejuose iš trijų punktų nedaromi jokie pakeitimai arba paneigiami vieno iš tėvų pamatinės teisės dalyvauti sprendžiant vaiko ugdymo ir laisvalaikio klausimus. Ieškovė ieškiniu nori nenustatyti konkrečios atsakovo bendravimo tvarkos su dukra, o visi susitikimai būtų derinami su ieškove susitikimuose dalyvaujant psichologei. Dabar nustatytoje tvarkoje tėvas bendrauja su vaikais kas antrą savaitgalį su nakvynėmis; bendrauja 2 kartus per savaitę darbo dienomis, šalių suderintu laiku; taip pat švenčių dienomis; tėvas M. P. turi teisę atostogauti su abiem vaikais kartu (arba atskirai) 14 dienų per kalendorinius metus vaikų atostogų metu. Ieškovė prašo pakeisti taikos sutarties visą skyrių pavadinimu „Bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarka“, o ne tik kelis punktus. Sutarties 3.10 punkte nustatyta: „Aptarta bendravimo su vaiku (-ais) tvarka galėtų būti laikinai keičiama dėl tokių aplinkybių: tėvo (motinos) ar vaiko liga, tėvo (motinos) darbo laiko bei režimo ypatumai, pakitę vaiko (-ų) interesai. Apie išvardintų aplinkybių buvimo faktą šalys informuoja viena kitą telefonu ir SMS žinute per protingą terminą, priklausantį nuo aplinkybės pobūdžio, bet ne vėliau, kaip per dvi valandas nuo tokios aplinkybės atsiradimo ir suderina bendravimo tvarkos pakeitimus“. Nagrinėjamu atveju, aptariama situacija netelpa į šio punkto rėmus, kadangi situacija, kai S. P. atsisako bendrauti su tėvu, o tėvas ir neieško ryšių su dukra, tęsiasi net nuo 2021 metų rugpjūčio. Iš aprašyto punkto paaiškinimo akivaizdu, jog sąvoka „laikinai“ apima trumpą laiko tarpą, pasibaigus ypatingoms aplinkybėms ar išsisprendus situacijai, bendravimas būtų atnaujintas. Šiuo atveju situacija yra gerokai rimtesnė, todėl būtina atliepti nepilnametės poreikius, atsižvelgti į jos norus, nuomonę ir jokiu būdu nedaryti spaudimo, kuris tik pablogintų S. būklę.
28. Įvertinus ieškovės, psichologės, kitų proceso dalyvių paaiškinimus teismo posėdžio metu, Skyriaus išvadas, bylos aplinkybes, pateiktus duomenis ir įrodymus, į kitas reikšmingas bylai aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovės prašoma patvirtinti bendravimo tvarka iš esmės geriausiai atitiks nepilnamečio vaiko interesus. Pažymėtina, kad atsakovas ir toliau turi galimybę susižinoti dukters būklę, per ieškovę domėtis jos mokslais ir pasiekimais, pomėgiais ir norais. Teismas tenkina ieškovės prašymą pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 3 dalį „„Bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarka“ ir nustato tokią atsakovo M. P. bendravimo tvarką su nepilnamete dukra S. P.:
„1.1. Šalys kartu atsako už nepilnamečio vaiko auklėjimą ir priežiūrą, rūpinasi jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, užtikrina vaiko teises į asmens neliečiamybę ir laisvę, turtines, socialines ir kitokias teises, numatytas vidaus ir tarptautinės teisės, šalys susitaria, kad nekliudys vienas kitam bendrauti su vaiku ir tinkamai įgyvendinti tėvų valdžią.
1.2. Šalys konkrečios tėvo M. P. bendravimo su nepilnamečiu vaiku S. P. tvarkos nenustato, susitaria, kad tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimas vyks nepilnamečiam vaikui S. P. išreiškus norą bendrauti su tėvu ir tėvui M. P., motinai B. P. ir dukrai S. P. suderinus susitikimo laiką elektroninio ryšio priemonėmis raštu (trumposiomis SMS žinutėmis, per Messenger, Viber ar pan.). Tėvo bendravimas su nepilnamečiu vaiku vyks dalyvaujant motinos parinktam psichologui, kurio dalyvavimą apmokės motina, psichologo pasiūlytoje vietoje.
1.3. Šalys įsipareigoja teikti viena kitai informaciją, susijusią su nepilnamečio vaiko S. P. sveikata, ugdymu ir lavinimu“.
29. Skyrium gyvenančių tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant turi būti vykdoma tik vaiko interesais, todėl paaiškėjus, kad teismo sprendimu nustatyta skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarka šių interesų neatitinka, teismas turi pakeisti bendravimo su vaiku tvarką taip, kad ji atitiktų vaiko poreikius. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo (papildymo) tėvas ar motina gali kreiptis ateityje į teismą (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).
30. Įsiteisėjus teismo sprendimui, naikintinos teismo 2023 m. liepos 19 d. nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 149 straipsnis, 150 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys).
32. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė bylos nagrinėjimo metu patyrė 5 686,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 110,00 Eur išlaidas žyminiam mokesčiui dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Ieškinį tenkinus pilna apimtimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos bendrai 5 796,50 Eur sumai.
33. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411) „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8,00 Eur), todėl šios išlaidos iš atsakovo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–268, 270, 279 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-27218-984/2020 patvirtintą ieškovės B. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) sudarytą taikos sutarties 3 dalį „Bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarka“ išdėstant nauja redakcija.
Nustatyti tokią atsakovo M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku S. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini)
„1.1. Šalys kartu atsako už nepilnamečio vaiko auklėjimą ir priežiūrą, rūpinasi jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, užtikrina vaiko teises į asmens neliečiamybę ir laisvę, turtines, socialines ir kitokias teises, numatytas vidaus ir tarptautinės teisės, šalys susitaria, kad nekliudys vienas kitam bendrauti su vaiku ir tinkamai įgyvendinti tėvų valdžią.
1.2. Šalys konkrečios tėvo M. P. bendravimo su nepilnamečiu vaiku S. P. tvarkos nenustato, susitaria, kad tėvo ir nepilnamečio vaiko bendravimas vyks, nepilnamečiam vaikui S. P. išreiškus norą bendrauti su tėvu ir tėvui M. P., motinai B. P. ir dukrai S. P. suderinus susitikimo laiką elektroninio ryšio priemonėmis raštu (trumposiomis SMS žinutėmis, per Messenger, Viber ar pan.). Tėvo bendravimas su nepilnamečiu vaiku vyks dalyvaujant motinos parinktam psichologui, kurio dalyvavimą apmokės motina, psichologo pasiūlytoje vietoje.
1.3. Šalys įsipareigoja teikti viena kitai informaciją, susijusią su nepilnamečio vaiko S. P. sveikata, ugdymu ir lavinimu“.
Priteisti iš atsakovo M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 5 796,50 Eur (penkis tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt šešis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės B. P., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. liepos 19 d. nutartimi byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.