- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-01
- Bylos Nr.
- e2-332-236/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00970-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kazys Kailiūnas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gruodžio 9“
- Atsakovas
- G. S.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gruodžio 9“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gruodžio 9“ ieškinį atsakovui G. S. dėl nuostolių atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Gruodžio 9“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo G. S. 100 000 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo G. S. turto areštą už ne mažesnę kaip 100 000 Eur sumą. Prašymą motyvavo tuo, kad šiuo atveju egzistuoja abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. ieškinys yra preliminariai pagrįstas, o didelė ieškinio suma savaime preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi ieškinio suma atsakovui kaip fiziniam asmeniui laikytina didele ir šis gali imtis veiksmų, siekdamas perleisti jam priklausantį turtą arba kitaip sumažinti savo galimybes vykdyti prievolinius įsipareigojimus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apygardos teismas 2019-12-04 nutartimi ieškovės UAB „Gruodžio 9“ prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo G. S. atžvilgiu netenkino.
4. Teismas nurodė, kad ieškovė savo reikalavimams įrodyti pateikdama ieškinį grindžiančius dokumentus, ieškinio reikalavimą tikėtinai pagrindė. Teismas, įvertinęs ieškovės pareikšto ieškinio pagrįstumą, sprendė, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad pagal ieškovės pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jai palankus teismo sprendimas.
5. Teismas, atsižvelgęs į aktualią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką sprendė, kad ieškovė nepagrindė grėsmės būsimo jai galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Teismas nurodė, kad tokios aplinkybės, kaip ieškinio sumos dydis ir asmens turtinė padėtis nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti. Pažymėjo, kad tam, jog būtų pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė turi įrodyti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių kyla sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Šiuo atveju laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė duomenų, kad atsakovas ketintų turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Ieškovė UAB „Gruodžio 9“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019-12-04 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį nesivadovavo teismų sukurtomis teisės aiškinimo taisyklėmis, taip pažeisdamas konstitucinį teisinės valstybės principą. Priešingai nei nusprendė pirmosios instancijos teismas, ginčo situacijoje egzistuoja grėsmė, jog ieškovei palankus teismo sprendimas gali likti neįvykdytas. Ieškiniu reikalaujama atlyginti nuostolių suma (100 000 Eur) laikytina didele atsakovui, tokia aplinkybė sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir pagal naujausią teismų praktiką.
6.2. Iš byloje esančių įrodymų galima daryti prielaidą, kad atsakovas, vykdydamas UAB „Gruodžio 9“ veiklą, galimai buvo nesąžiningas, todėl jis gali mėginti savo turtą paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims ir tokiu būdu apsunkinti ieškovei palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
Atsiliepimas
7. Atsakovas G. S. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Lietuvos apeliacinis teismas, kuris, be kita ko, yra galutinė instancija, sprendžianti ginčus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, naujausioje savo praktikoje išaiškino, kad siejant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį vien su ieškinio sumos dydžiu, turto areštą galima būtų taikyti visose bylose, kuriose reiškiamas didelės sumos reikalavimas. Tačiau tokia situacija akivaizdžiai neatitiktų įstatymų leidėjo ketinimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinio procesinio instituto, paskirties, apie kurią nuosekliai pasisakoma pastaraisiais metais priimamose Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse ir formuojamoje praktikoje.
7.2. Vien ieškinio sumos dydis savaime negali patvirtinti grėsmės sprendimo įvykdymui buvimo ir, atitinkamai, nepagrindžia poreikio taikyti atsakovui ribojimus disponuoti jam priklausančius turtu.
7.3. Atsakovas paskolų forma ieškovei yra perleidęs 126 500 Eur dydžio pinigines lėšas (26 500 Eur daugiau nei ieškovės ieškinyje pareikštas reikalavimas). Visos paskolos privalo būti grąžintos pagal atsakovo pareikalavimą, todėl nėra pagrindo sutikti, jog atsakovui reikalavimo suma yra didelė ir jis gali bandyti sumažinti savo turimo turto vertę.
7.4. Ieškovei nepateikus įrodymų, kad atsakovas vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka / atliks veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, neegzistuoja ir pagrindas varžyti atsakovo teises, taikant laikinąsias apsaugos priemones.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl naujų įrodymų
9. Atsakovas G. S. su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – G. S. ir UAB „Gruodžio 9“ sudarytas paskolos sutartis ir atsakovo ieškovei atliktų mokėjimų kopijas. Šiais įrodymais atsakovas, siekdamas paneigti aplinkybę dėl jo prastos turtinės padėties. Taip pat pažymėjo, kad šiuo metu ieškovė yra skolinga atsakovui didesnę piniginių lėšų sumą, nei reiškiamas ieškinio reikalavimas.
10. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, priima į bylą atsakovo pateiktus naujus įrodymus ir juos vertina.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-01-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).
12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškinys yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrįstas. Vadinasi, pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga nustatyta, apeliantė nepateikia atskirajame skunde argumentų dėl šios sąlygos, todėl apeliacinis teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako.
13. Atskirajame skunde apeliantė išreiškė poziciją, jog atsakovo nesąžiningumą pagrindžia ieškinyje nurodomos aplinkybės vykdant UAB „Gruodžio 9“ veiklą. Be to, apeliantė akcentavo, jog ieškinio reikalavimo suma atsakovui laikytina didele.
14. Kaip teisingai pastebėjo tiek pirmosios instancijos teismas, tiek atsakovas, aktualioje (pastarųjų metų) Lietuvos apeliacinio teismo, kuris, be kita ko, yra galutinė instancija, sprendžianti ginčus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, naujausioje savo praktikoje yra nuosekliai pasisakoma, kad tokios aplinkybės, kaip reikalavimo sumos dydis atsakovui ar atsakovo turimo turto apimtis savaime nėra pakankamas pagrindas atsakovo turto bei piniginių lėšų areštui, jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2018-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-25-464/2018 ir kt.).
15. Šiame kontekste pažymėtina tai, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, asmens nesąžiningumas nepreziumuojamas, todėl pareiga įrodyti bylos šalies nesąžiningumą tenka tam asmeniui, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgiant į tai, kad bylos šalių teisės yra lygios (CPK 17 straipsnis), vien reiškiamo reikalavimo pobūdis ir ieškinio pagrindas nėra pakankami taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi ieškinyje pateiktų duomenų apie galimai atsakovo neteisėtais veiksmais, negavus apeliantės akcininkų susirinkimo pritarimo, pažeidžiant fiduciarines bendrovės vadovo pareigas, sudarytą su juo susijusiu juridiniu asmeniu sandorį ir taip galimai padarytą bendrovei žalą pagrįstumas bus vertinamas bylą nagrinėjant iš esmės, o ne šioje bylos stadijoje sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Šiuo atveju tokių aplinkybių ieškinyje nurodymas savaime nesuponuoja, jog bylos šalies sąžiningumo prezumpcija tampa paneigta, jog laikinąsias apsaugos priemones taikyti prašanti šalis yra atleidžiama nuo pareigos pagrįsti savo argumentus dėl atsakovo nesąžiningumo.
16. Disponavimo turtu ribojimų nustatymo paskirtis yra konservacinė, o jų tikslas yra antrosios ginčijamų teisinių santykių šalies (atsakovo) turto išsaugojimas, jeigu kyla abejonių, kad šis turtas gali būti perleistas siekiant ateityje išvengti atsiskaitymo su savo kreditoriais ar prievolių jiems įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tokia teismų praktikos nuostata lemia išvadą, jog laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudotu asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atlikus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu, tačiau tokie veiksmai turi pagrįsti tikimybę, jog šalis bylos nagrinėjimo metu imsis veiksmų, siekdama sumažinti ar apsunkinti savo turtą, o ne apsiriboti kėlimu abejonių, jog šalis (atsakovas) galbūt buvo nesąžininga. Šiuo atveju apeliantė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių atsakovo nesąžiningumą siekiant sumažinti turimo turto vertę ar kitaip apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, o tik nurodė, kad aplinkybė, jog atsakovui reiškiamo ieškinio suma yra galimai didelė, kelia abejonių atsakovo sąžiningumu. Tokia bendro pobūdžio abejonė nesukuria pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kaip minėta, ieškinyje nurodyti atsakovo veiksmai dėl galimai padarytos žalos bus teismo vertinami išnagrinėjus bylą iš esmės, o ne šioje bylos stadijoje sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.
17. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apeliantės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
18. Kiti apeliantės atskirajame skunde išdėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylos baigties
19. Byloje nesant jokių duomenų, patvirtinančių atsakovo G. S. siekį jo turimą turtą paslėpti, perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti, konstatuotina neegzistuojant grėsmei ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui ateityje, o nesant bent vienos iš dviejų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinų sąlygų, jų taikymas negalimas. Dėl šios priežasties pateiktas atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.