Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės,

viešame teismo posėdyje, apeliacine žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. M. ir nukentėjusiosios E. S. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kuriuo E. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 1 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. M. paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Remiantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2020 m. rugsėjo 1 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Į bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2021 m. sausio 30 d. 19.55 val. iki 2021 m. vasario 1 d. 13.54 val.

Proceso išlaidos dėl procesinių dokumentų įteikimo ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš E. M. nepriteistos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. M. nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2021 m. sausio 30 d., apie 19.20 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė kumščiu vieną kartą savo šeimos narei – sugyventinei E. S. į nosį ir sugriebęs rankomis už kaklo smaugė bei ne mažiau trijų kartų trenkė jos galvą į sieną, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai E. S. fizinį skausmą bei padarė jai nosies ir dešinio žando sumušimą, odos nubrozdinimą nosyje, viršugalvyje, poodines kraujosruvas dešinės akies apatiniame voke, dešinėje speninėje srityje, tai yra padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistasis E. M. ir jo gynėjas pritarė apeliacinio skundo reikalavimams bei juos pagrindžiantiems argumentams, ir prašė skundą tenkinti, nukentėjusioji E. S. taip pat prašė tenkinti jos apeliacinį skundą. Prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti apylinkės teismo nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. M. ir nukentėjusiosios E. S. apeliaciniai skundai atmetami.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniais skundais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Tiek nuteistojo, tiek ir nukentėjusiosios apeliaciniais skundais nėra ginčijama nuteistojo E. M. kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Kaip matyti iš apeliacinių skundų turinio, iš esmės nesutinkama tik su E. M. paskirta realia laisvės atėmimo bausme, prašant taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, todėl abu apeliaciniai skundai nagrinėjami kartu.

6. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam E. M. paskirtos bausmės pagrįstumo, pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

6.1. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007).

7. Skundžiamu Kauno apylinkės teismo 2021 m. vasario 15 d. nuosprendžiu E. M. pripažinus kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, jam paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Ši bausmė dalinio sudėjimo būdu, remiantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta su 2020 m. rugsėjo 1 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Apeliaciniuose skunduose už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė, taip pat ir galutinė subendrinta bausmė rūšies ir dydžio aspektu nėra ginčijama. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. M. bausmę, taip pat ir subendrindamas ją su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, bausmių skyrimą reglamentuojančias BK normas taikė neteisingai.

8. Kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio turinio, į visas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes buvo atsižvelgta ir apylinkės teismo jos buvo įvertintos teisingai. Buvo atsižvelgta į E. M. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas vienas tyčinis, baigtas, nesunkus nusikaltimas), padarytos veikos motyvus ir tikslus (fizinis smurtas panaudotas prieš fiziškai silpnesnį asmenį, šeimos narį - sugyventinę, kuri laukiasi, ji patyrė fizinį skausmą, buvo sužalota), vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę (pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)), dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes (veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas)). Apylinkės teismas taip pat įvertino ir nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: praeityje E. M. jau teistas 5 kartus už analogiškus nusikaltimus, bausmės neatlikęs, naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą (t. 1, b. l. 104-135), ne kartą baustas administracine tvarka, registruotas priklausomybės ligų priežiūros grupėje ( t. 1, b. l. 145), dirba (t. 1, b. l. 104, 137-142, 146, 147). Apylinkės teismas taip pat atsižvelgė ir į tai, kad E. M. 2020 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 75 straipsniu, jau buvo atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas 3 metų laikotarpiui ir jis įpareigotas pradėti gydytis priklausomybės ligas, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tačiau nuteistasis nevykdė teismo jam skirtų įpareigojimų ir naują nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Visos šios aplinkybės, kaip pagrįstai pažymėjo ir apylinkės teismas, neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad jis išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, nekeičia savo gyvenimo būdo, susiformavusios neigiamos asmenybės orientacijos ir yra linkęs nusikalsti. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo sprendimu, jog bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti E. M. paskyrus straipsnio už šią nusikalstamą veiką sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę - laisvės atėmimą. Nors nuteistajam ir buvo paskirta griežčiausios rūšies bausmė - terminuotas laisvės atėmimas, tačiau jos dydis buvo nustatytas artimas vidurkiui, o įvertinus apelianto prisipažinimą ir nuoširdų gailestį, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu. Skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė buvo tinkamai subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, bausmių bendrinimo taisyklės, numatytos BK 64 straipsnyje, buvo pritaikytos tinkamai.

9. Iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atskirai neaptarė BK 75 straipsnio taikymo galimybės, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu taikyti minėto BK straipsnio nuostatas ir E. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, kaip to prašoma apelianto ir nukentėjusiosios apeliaciniuose skunduose, nėra jokio pagrindo.

10. Pagal BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ar ne yra teismo teisė, o ne pareiga. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Tokiu būdu, nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016). Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste paminėtina ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, jog nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-56/2014, 2K-449-942/2016). Priimdamas pakartotinį sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas turi vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-457-677/2015, 2K-449-942/2016).

11. Nagrinėjamu atveju E. M. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą ir jam paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo. Taigi, yra formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, tačiau, kaip jau minėta, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ir įvertinti, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Kaip matyti iš aukščiau išdėstytų apeliantą charakterizuojančių aplinkybių (nutarties 8 punktas) jis iš esmės savo elgesio kritiškai nevertina, neanalizuoja savo netinkamų poelgių ir neieško to priežasčių, tačiau vis sugrįžta prie baudžiamajam įstatymui prieštaraujančio elgesio, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir apeliantui turėtų būti taikomas bausmės ar jos dalies vykdymo atidėjimas. Pagrindžiant šią išvadą pažymėtina, kad praeityje E. M. paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymas jau buvo atidėtas (2017 m. lapkričio 27 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, 2020 m. rugsėjo 1 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu). Po paskutiniojo E. M. nuteisimo 2020 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, teismui atidėjus jam paskirtos bausmės vykdymą, praėjus kiek daugiau nei keturiems mėnesiams, nuteistasis ir vėl nusikalto, įvykdydamas analogišką nusikalstamą veiką – smurtaudamas tos pačios sugyventinės E. S. atžvilgiu, todėl galima pagrįstai teigti, jog teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį nesugebėjo. Juolab, kad ankstesniu nuosprendžiu jam buvo skirtas įpareigojimas nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, tačiau, kaip jau minėta, nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu, padarė būdamas stipriai apsvaigęs, jam nustatytas 2,33 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 26-29). Vertinant E. M. asmenybę pastebėtina ir tai, kad nuteistasis jau buvo pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę į pataisos namus, jam buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau praėjus kuriam laikui jis ir vėl nusikalto (ir toliau naudojo smurtą šeimos nario atžvilgiu), kas suponuoja išvadą, kad net ir pačios griežčiausios laisvės atėmimo bausmės skyrimas nuteistojo elgesiui įtakos ilgesniam laikui nepadarė, neatgrasė jo nuo nusikalstamo elgesio. Be to, E. M. ir jo padarytos veikos pavojingumą didina ir tai, kad jis jau nebe pirmą kartą yra teisiamas dėl nusikalstamų veikų padarymo naudojant smurtą to paties nukentėjusiojo – šeimos nario, sugyventinės E. S., atžvilgiu, nagrinėjamu atveju dar ir žinodamas, kad ji laukiasi. Praeityje yra kelis kartus yra teistas už smurto naudojimą kitų dviejų buvusių sugyventinių atžvilgiu. Nors apeliaciniuose skunduose pabrėžiama, kad nukentėjusiajai E. S. reikalinga E. M. pagalba, ji yra jo išlaikoma, kad dėl įvykio apeliantas labai gailisi, daugiau taip nesielgs ir klaidų nekartos, tačiau tai nei nuteistojo kaltės, nei padarytos veikos pavojingumo nemenkina ir nesudaro pagrindo atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

12. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors E. M. buvo suteikta daug progų pasitaisyti, jam anksčiau buvo skirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės (laisvės apribojimas), ne kartą taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, taip pat ir lygtinis paleidimas, tačiau tai reikiamos įtakos E. M. elgesiui neturėjo, kadangi jis ir toliau daro naujus nusikaltimus. Todėl apelianto teiginiai, kad jis pasižada daugiau nenusikalsti, laikytini deklaratyviais, nes akivaizdu, kad jis nepateisino anksčiau teismo jam ne kartą parodyto pasitikėjimo. Tai, kad nuteistasis dirba, darbines funkcijas atlieka gerai, su kolektyvu nekonfliktuoja, nepastebėtas piktnaudžiaujant alkoholiu, yra teigiamai nuteistąjį charakterizuojanti aplinkybė, tačiau, įvertinus, apelianto padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, vien tik tai, esant aukščiau aptartų nuteistąjį neigiamai charakterizuojančių duomenų visumai, nesudaro pagrindo išvadai, kad taikant BK 75 straipsnį ir atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą bausmės tikslai bus pasiekti.

13. Įvertinusi visumą išdėstytų aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis kritiškai vertina savo elgesį ir, kad E. M. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima švelninti nuteistojo teisinę padėtį ir taikyti bausmės vykdymo atidėjimą nenustatyta. Nuteistojo ir nukentėjusiosios skundų argumentai, jų pateikiamas subjektyvus aplinkybių, kaip pakankamų BK 75 straipsnio taikymui, vertinimas, nuosprendyje padarytų išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo jį keisti, todėl nuteistojo ir nukentėjusiosios skundai dėl E. M. paskirtos bausmės švelninimo taikant BK 75 straipsnio nuostatas atmetami, kaip nepagrįsti.

14. 2021 m. balandžio 12 d. nutartimi nuteistajam E. M. buvo paskirtas gynėjas (t. 2, b. l. 39). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nuteistajam E. M. sudaro 90 eurų (t. 2, b. l. 42-45). BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-41-697/2021), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020). Nagrinėjamu atveju byloje būtinybę skirti gynėją nuteistajam E. M. numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Be to, nuteistojo ir nukentėjusiosios apeliaciniai skundai atmesti, apeliantui apylinkės teismo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė palikta galioti, kas turės įtakos jo turtinei padėčiai, duomenų apie nuteistojo turimą turtą byloje nėra. Esant tokioms aplinkybėms, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš apelianto neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl šios išlaidos iš nuteistojo E. M. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo E. M. ir nukentėjusiosios E. S. apeliacinius skundus.

Iš nuteistojo E. M. nepriteisti išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.