Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Baltija“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Baltija“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Neringos energija“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“ (toliau – ir ieškovė) teismo prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Baltija“ (toliau – ir atsakovė) 278,45 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

18. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovės (draudimo bendrovės) ieškinys dėl žalos atlyginimo tenkintas visiškai, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

19. Iš bylos duomenų nustatyta ir šių aplinkybių šalys neginčija, kad:

3.1. Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. V13-458 UAB „Jūros būstas“ buvo paskirta daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore penkeriems metams;

3.2. 2019 m. birželio 28 d. pakeistas įmonės pavadinimas iš UAB „Jūros būstas“ į UAB „Mano Būstas Baltija“;

3.3. Neringos savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. V13-465 atsakovės paskyrimas būti administratore pratęstas iki 2027 m. rugpjūčio 1 d.;

3.4. 2022 m. lapkričio 20 d. daugiabučiame name trūkus bendro naudojimo karšto vandens vamzdžiui buvo apgadintas butas (duomenys neskelbtini). Įvykio metu minėtas butas ieškovės buvo apdraustas turto draudimu (draudimo poliso (duomenys neskelbtini)), draudėja A. Š.. Ieškovė išmokėjo 278,45 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti – draudimo išmoka išmokėta iš remonto sąmatos sumos (338,45 Eur) atėmus draudimo sutartyje numatytą 60 Eur išskaitą;

3.5. Ieškovės įgaliotos UAB „Smart Claims“ darbuotojas ekspertas G. K. 2022 m. lapkričio 23 d. atliko įvykio pripažinimo draudiminiu patikrinimą ir surašė turto apžiūros aktą (žalos Nr. 22/220-05283), kuriame nurodė: „matoma, kad koridoriaus patalpa buvo užlieta iš viršaus. Pratekėjimas įvyko per magistralinį karšto vandens vamzdį. Laiptinėje yra pragriauta siena ties magistraliniais vamzdžiais ir matoma, kad vamzdis šlampa, drėksta ir yra kritinės būklės, o po vamzdynu cokoliniame aukšte yra apžiūrimas butas“. Ekspertas tą pačią dieną surašė nuostolio apskaičiavimo aktą, kuriame nustatyta, kad žala yra 385,45 Eur, o draudimo išmoka po išskaitos (60 Eur) lygi 278,45 Eur. 2022 m. gruodžio 1 d. mokėjimo nurodymu ieškovė išmokėjo draudėjai A. Š. 278,45 Eur draudimo išmoką;

3.6. Atsakovė 2023 m. spalio 4 d. pareiškimu patvirtino, kad nėra sudariusi sutarties su UAB „Neringos energija“.

20. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal šio straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.

21. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normų, bet taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, atsiradusius dėl žalos padarymo. Aplinkybė, kad subrogacinį reikalavimą pareiškia draudikas, išmokėjęs turto draudimo išmoką nukentėjusiam draudėjui, nekeičia santykių, iš kurių toks reikalavimas kildinamas, prigimties. Draudikui perėmus draudėjo, t. y. nukentėjusio asmens, teises į žalos atlyginimą, nepasikeičia santykių, iš kurių šios teisės kildinamos, prigimtis, todėl nesikeičia ir žalą padariusio asmens gynybos nuo reiškiamų reikalavimų atlyginti žalą pagrindai, t. y. nuo tokių reikalavimų galima gintis tik deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-474-219/2017, 24 punktas).

22. Atsakovė apeliacinį skundą iš esmės grindžia argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovei pagal teisės aktų reikalavimus yra priskirta karšto vandens sistemos (karšto vandens vamzdynų) priežiūra, nes tokią priežiūrą vykdo ne atsakovė, o trečiasis asmuo. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo atsakovės argumentu.

23. Delikto pagrindu atsiradę santykiai yra deliktinės civilinės atsakomybės santykiai, todėl jiems taikomos atitinkamos civilinės atsakomybės taisyklės. Ieškovė būtent ir pareiškė ieškinį atsakovei dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Pareiga įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, priežastinis ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių (buto užliejimo) tenka ieškovei. Šiuo atveju kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama.

24. Neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar atsakovė tinkamai atliko savo, kaip namo administratorės, pareigas, ar jos elgesys buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, kad nekiltų žala.

25. Buto, esančio (duomenys neskelbtini), patalpos 2022 m. lapkričio 20 d. buvo užlietos dėl šiame name trūkusio bendrojo naudojimo karšto vandens vamzdžio (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Šalys šių aplinkybių neginčija (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas (toliau – ir DNSBĮ). Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punktą, bendrajai dalinei daugiabučio gyvenamojo namo savininkų nuosavybei priskirtinas ir karšto vandens sistemos vamzdynas.

26. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. CK 4.84 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai, o jų pasirinktą administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija.

27. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prie šilumos tiekimo sistemos prijungtas daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias butų ir kitų patalpų savininkams, taip pat šilumos punktus, tiek nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, tiek butų ir kitų patalpų savininkams, turi prižiūrėti (eksploatuoti) pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas). Teisę reguliuoti (nuotoliniu būdu ar kitaip daryti įtaką) namo šilumos punkto įrenginių darbą, laikydamasis nustatytų higienos normų, turi tik pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) arba atitinkamą kvalifikaciją turintys daugiabučio namo bendrijos atstovas ar daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų išrinktas jų įgaliotas atstovas. Daugiabučio namo šilumos punktus, nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) prižiūri (eksploatuoja) ir prireikus informuoja šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjus ar trečiuosius asmenis apie jiems nuosavybės teise priklausančių šilumos punktų įrenginių techninę būklę ir jų atitiktį teisės aktuose nustatytiems daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemų privalomiesiems reikalavimams šio įstatymo pagrindu, nesudarydamas atskirų sutarčių su šilumos punktų savininkais. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) savo prievoles vykdo atsižvelgdamas į šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojų interesus. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją (eksploatuotoją) Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka pasirenka daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai arba, jeigu šie nepriima sprendimo, bendrojo naudojimo objektų valdytojas. Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) sutartį su pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju (eksploatuotoju) sudaro daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog daugiabučių namų ar kitos paskirties pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojas kontroliuoja pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo (eksploatuotojo) veiklą ir pasirengimą naujam šildymo sezonui pagal energetikos ministro tvirtinamose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse jiems priskirtą kompetenciją. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas) sudaro ir kartu su daugiabučių namų ar kitos paskirties pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytoju pasirašo pastato parengties naujam šildymo sezonui aktą ir jo kopiją pateikia šilumos tiekėjui.

28. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintus Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus (toliau – Nuostatai), pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus (toliau – privalomieji reikalavimai), įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų (toliau ? patalpų savininkai) su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas); šilumos ūkį reglamentuojančių teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka šaukia patalpų savininkų susirinkimą arba organizuoja balsavimą raštu dėl namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo (eksploatuotojo) pasirinkimo, namo šildymo būdo keitimo, namo šildymo ir karšto vandens sistemos pertvarkymo pagal šiai sistemai nustatytus privalomuosius reikalavimus, apsirūpinimo karštu vandeniu būdo, šilumos paskirstymo metodo, karšto vandens tiekėjo pasirinkimo ir dalyvauja įgyvendinant patalpų savininkų priimtus sprendimus. Atlieka namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo (eksploatuotojo) pasirengimo šildymo sezonui kontrolę (Nuostatų 4.8 punktas).

29. Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymo Nr. D1-971 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“ (aktuali redakcija, galiojusi nuo 2022 m. gegužės 1 d.) (toliau – ir Reglamentas) 1.2 punkte buvo nustatyta, kad šis Reglamentas taip pat nustato ir daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką. Reglamento 10.3 punkte įtvirtinta bendrojo naudojimo objektų valdytojo sąvoka, t. y., daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų įsteigta bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, valdantys bendrojo naudojimo objektus. Reglamento 11 punkte nurodyta, kad statinio priežiūros tikslas – užtikrinti Statybos įstatyme bei statybos techniniuose dokumentuose nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai. Vienas iš pagrindinių statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždavinių yra laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus (12.2 punktas); siekti, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai (12.5 punktas). Daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (toliau – valdytojas) paskirdamas techninį prižiūrėtoją. Kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, jis turi paskirti už namo techninę priežiūrą atsakingą asmenį (Reglamento 84 punktas). Asmuo, kuriam pranešta apie namo, jo dalies avarinę būklę, turi nedelsdamas imtis veiksmų, apsaugančių žmones, aplinką ir namą nuo galimų pasekmių (Reglamento 94 punktas). Pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir/ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus (Reglamento 96 punktas).

30. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymo Nr. 1-229 „Dėl pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ 20 punkte taip pat nustatyta, kad daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos bei išorinių atitvarų (langų, durų, sienų, stogo ir pan.) priežiūrą (eksploatavimą) organizuoja ir už ją atsako Bendrojo naudojimo objektų valdytojas, vadovaudamasis šio Aprašo 1 priede išvardytų teisės aktų nuostatomis.

31. Įvertinęs šios nutarties 26-30 punktuose nurodytą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog už daugiabučio namo administravimą, įskaitant ir šio namo šildymo ir karšto vandens sistemų administravimą, yra atsakinga būtent atsakovė, kuri privalo tinkamai organizuoti daugiabučio namo techninę, šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą ir už ją atsakyti.

32. Nustačius, kad butas buvo užlietas dėl bendrojo naudojimo objekto (karšto vandens vamzdžio) trūkio, būtent atsakovei atsiranda pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti, t. y. atliko bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatinį stebėjimą, kasmetines apžiūras, organizavo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų poreikio pagrindimą, parengė atnaujinimo planus ir juos pateikė namo savininkams, rengė susirinkimus ir siūlė remontuoti vamzdynus ir pan. Tačiau atsakovė nei pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme įrodymų, kurie galėtų pagrįsti jos, kaip namo administratorės, tinkamą pareigų atlikimą, nepateikė. Sutiktina su pirmosios instancijos išvada, kad vien aplinkybė, jog name 2022 m. rugsėjo 6 d. trečiojo asmens buvo atlikti hidrauliniai bandymai, kurių metu nenustatyta pažeidimų, neįrodo, kad atsakovė tinkamai (rūpestingai) vykdė savo, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorės, pareigas, nes pagal aptartas Nuostatų ir Reglamento nuostatas, administruojamą gyvenamąjį namą buvo privaloma nuolat stebėti ir atlikti patikrinimus. Atsakovės atsakomybės nepašalina ir aplinkybė, kad trečiasis asmuo kitoje to pačio namo (nuo buto (duomenys neskelbtini)) laiptinėje pakeitė grįžtamojo karšto vandens stovą (trečiojo asmens 2024 m. sausio 30 d. raštas Nr. S-17). Šios bylos vertintinų įrodymų kontekste reikšminga tai, kad būtent trečiasis asmuo 2022 m. lapkričio 18 d. elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovę, informuodamas, kad adresu (duomenys neskelbtini), laiptinėje drėksta siena ir prašoma kuo skubiau pašalinti gedimą (karšto vandens vamzdis trūko 2022 11 20 ir užliejo butą). Minėta, pati atsakovė patvirtino, kad ji nėra sudariusi su trečiuoju asmeniu sutarties, kuria atsakovė trečiajam asmeniui būtų pavedusi atlikti konkrečias paslaugas, susijusias su šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūra, ir kad tokiu atveju būtent trečiasis asmuo būtų atsakingas daugiabučio namo savininkams.

33. Pabrėžtina ir tai, kad atsakovė yra verslininkė, kuriai taikomi didesnio atidumo ir rūpestingumo standartai. Atsižvelgiant į profesinei veiklai taikomus didesnius atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartus, atsakovė privalėjo administruojamą pastatą prižiūrėti dedant maksimalias pastangas (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-695-577/2017).

34. Dėl to apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad būtent atsakovės neteisėti veiksmai – nepakankamas rūpinimasis administruojamo daugiabučio namo karšto vandens stovu bei jo priežiūra – sąlygojo žalos atsiradimą. Tai reiškia, jog priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir trečiajam asmeniui atsiradusios žalos yra nustatytas. Atsakingai elgtis yra atsakovės, kaip verslininkės ir namo administratorės, pareiga, kurios ji nevykdė ar (ir) vykdė aplaidžiai, todėl jai tenka dėl tokio neveikimo kilusios neigiamos pasekmės.

Dėl procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

35. Apibendrindamas aukščiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, tinkamai aiškino ir taikė tiek materialines, tiek procesines teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

36. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, netenkinamas jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

37. Ieškovė duomenų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas išlaidas nepateikė ir jų priteisti neprašo, todėl šis klausimas nespręstinas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 27 d. palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.