Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės I. L.-B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. liepos 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6564-1071/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Neringos energija“ ieškinį atsakovei I. L.-B. dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Dėl dokumentinio proceso

10. Ieškinys, kurio dalykas yra piniginiai reikalavimai (atsirandantys iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kiti), kilnojamojo daikto, vertybinių popierių priteisimas ar reikalavimai iš nekilnojamojo daikto nuomos sutarčių dėl nuomininko iškeldinimo, ieškovo prašymu gali būti išspręstas XXII skyriuje nustatyta tvarka, jeigu visi reikalavimai yra pagrindžiami leistinais rašytiniais įrodymais (CPK 424 straipsnio 1 dalis).

11. Dokumentinis procesas – supaprastinto proceso forma, kuria siekiama užtikrinti greitesnį ginčų nagrinėjimą. Esant ieškovo prašymui nagrinėti bylą dokumentinio proceso tvarka, teismas, nesant ieškinio neatitikimo įstatymo numatytiems reikalavimams, dėl kurių ieškinys negalėtų būti nagrinėjamas dokumentinio proceso tvarka (CPK 424 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 425 straipsnis), ar ieškovo dokumentinio proceso atsisakymo (CPK 426 straipsnis), neturi pagrindo nagrinėti bylą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles (Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1140-178/2017).

12. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis (LITEKO) nustatyta, kad ieškovė 2023 m. birželio 1 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš apeliantės 2 900,27 Eur skolą ir delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Bylą prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. birželio 6 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5949-1071/2023 ieškovės ieškinį tenkino.

13. Bylos medžiaga nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2023 m. birželio 7 d. išsiuntė atsakovei teismo procesinius dokumentus. Atsakovė nepraleidusi 2023 m. birželio 6 d. preliminariame sprendime nustatyto termino dėl prieštaravimų juos pateikė 2023 m. birželio 16 d. Pirmosios instancijos teismas gavęs atsakovės prieštaravimus 2023 m. birželio 21 d. nutartimi nustatė atsakovei septynių dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos nutartyje nurodytiems prieštaravimų trūkumams pašalinti. Nustatyta, kad atsakovė 2023 m. liepos 20 d. teismui pateikė procesinį dokumentą – „Laisvos valios išreiškimas“. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. liepos 25 d. nutartimi atsakovės prieštaravimus dėl preliminaraus teismo 2023 m. birželio 6 d. sprendimo laikė nepaduotus ir grąžino atsakovei.

Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovės prieštaravimai dėl preliminaraus teismo 2023 m. birželio 6 d. sprendimo laikyti nepaduotais ir grąžinti atsakovei, teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Taigi, konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas priėmęs 2023 m. birželio 6 d. preliminarų sprendimą išaiškino, kad atsakovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo įteikimo dienos privalo įvykdyti sprendimą arba sprendimą priėmusiam teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus. Jeigu per dvidešimt dienų nuo sprendimo įteikimo dienos prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovei galės būti išduotas vykdomasis raštas. Nurodė, kad preliminarus sprendimas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas. Dėl priimto preliminaraus sprendimo atsakovė pateikė prieštaravimus (šios nutarties 17 punktas).

15. CPK 430 straipsnio 1 dalis numato, kad atsakovės prieštaravimai turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti motyvuoti ir pagrįsti šio Kodekso 177 straipsnyje nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į bendruosius reikalavimus, šioje proceso stadijoje teismas gali nustatyti terminą prieštaravimų trūkumams pašalinti, konstatavęs bendruosius turinio ar formos trūkumus, ir jie gali būti šalinami CPK 115 straipsnyje nustatyta tvarka. CPK 430 straipsnio 5 dalis numato, jeigu prieštaravimai pareiškiami praleidus dvidešimties dienų terminą arba jei jie neatitinka šio straipsnio 1 dalyje numatytų reikalavimų, teismas juos priimti atsisako. Teismo nutartis, kuria atsisakoma priimti prieštaravimus, gali būti skundžiama atskiruoju skundu.

16. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. birželio 21 d. nutartyje nurodė, kad atsakovė teismui pateikė procesinį dokumentą, kuriame nesutinka su 2023 m. birželio 6 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5949-1071/2023. Nurodė, kad iš atsakovės pateiktų prieštaravimų neaišku, su kuriais ieškovės ieškinio reikalavimais atsakovė nesutinka, taip pat nenurodyti visiškai jokie nesutikimo su ieškiniu ir priimtu preliminariu sprendimu motyvai ir nepateikti visiškai jokie rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys atsakovės nesutikimą. Pažymėjo, kad pateiktas procesinis dokumentas neatitinka ir formos reikalavimų, numatytų CPK 111 straipsnio 2 dalyje. Procesinis dokumentas įvardintas kaip ,,kreipimasis – nurodymas“, tačiau CPK 430 straipsnio 1 dalis numato, kad po preliminaraus sprendimo teismui pateikiami atsakovo prieštaravimai dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus sprendimo. Pateiktame procesiniame dokumente nenurodyta, kas šioje byloje yra proceso šalys: ieškovė, atsakovė, nenurodytas ieškovės pavadinimas, buveinė, adresas, kodas, atsiskaitomosios sąskaitos numeris ir kredito įstaigų rekvizitai. Pateiktame pareiškime, netiksliai nurodytas teismo pavadinimas ,,Klaipėdos apylinkės teismas“, šiuo metu teismas vadinasi: ,,Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai“. Teismas nurodė, kad tai yra formalus trūkumas, tačiau procesiniame dokumente esant ir daugiau trūkumų, pataisytinas ir šis. Teismas išaiškino, kad nustatytu laiku nepašalinus trūkumų, prieštaravimai bus laikomi nepaduotais (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

17. Iš atsakovės teisme 2023 m. liepos 20 d. gautas procesinis dokumentas, kurį ji įvardijo „Laisvos valios išreiškimas“ ir išdėstė nesutikimo su priimtu preliminariu sprendimu argumentus. Iš dalies sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovės procesinis dokumentas yra su trūkumais. Atsakovė nurodė, kad tai yra „Laisvos valios išreiškimas“, nors atsižvelgiant į minėtas CPK nuostatas turėjo nurodyti, kad tai - Prieštaravimai. Teikdama prieštaravimus procesiniame dokumente atsakovė turi pareigą nurodyti kodėl nesutinka su teismo priimtu preliminariu sprendimu, pateikti nesutikimą pagrindžiančius įrodymus ir kt. ( CPK 178 straipsnis). Vertinant apeliantės pateiktą 2023 m. liepos 17 d. „Laisvos valios išreiškimas“ turinį matyti, kad jame nurodyta ne maža dalis argumentų, kurie nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjamu klausimu, tačiau iš turinio yra pagrindo spręsti, kad ji nesutinka su priimtu sprendimu, akcentuoja tai, kad nėra tinkama atsakovė, nėra sudariusi sutarties su ieškove, jai nebuvo teikiamos paslaugos, nurodė, kad jai nepateikta prašyta informacija dėl skolos susidarymo ir kt.

18. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovė nepraleisdama CPK numatytų terminų pateikė prieštaravimus, nors jų turinys ir nėra visiškai tinkamas, t.y. nevisiškai atitinka bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, tačiau prieštaravimai yra pateikti, o teismui nurodžius trūkumus jie savalaikiai pateikti ir patikslinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu atsakovės procesinių dokumentų trūkumai šiuo konkrečiu atveju nelaikytini esminiais, dėl kurių civilinė byla negali būti nagrinėjama, be to pažymėtina, kad CPK nuostatos įpareigoja teismus išsiaiškinti bylos esmę, išklausyti kitos šalies poziciją, įvertinti kitos šalies argumentus ir kt. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovės prieštaravimus dėl preliminaraus teismo 2023 m. birželio 6 d. sprendimo laikė nepaduotais ir grąžino juos atsakovei.

19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad prieštaravimų dėl preliminaraus teismo sprendimo pateikimas yra vienintelis būdas atsakovui išdėstyti savo poziciją dėl ieškinio reikalavimų, kadangi iki preliminaraus sprendimo priėmimo atsakovui apie ieškinį nepranešama, o apeliacine ar kasacine tvarka toks sprendimas neskundžiamas (CPK 428 straipsnio 8 dalis). Preliminarus sprendimas iš esmės yra sąlyginis sprendimas, nes jį priimdamas teismas vadovaujasi tik ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais. Jis atspindi tik vienos šalies (ieškovo) požiūrį. Preliminaraus sprendimo priėmimas iš esmės reiškia tik dokumentinio proceso pradžią, o atsakovo nuomonė dėl pareikšto ieškinio ir priimto sprendimo tik bus išdėstyta prieštaravimuose. Tol, kol atsakovo nuomonė dėl preliminaraus sprendimo ir ieškinio byloje nėra aiški, reiškia, kad kitos šalies teisė būti išklausytai nėra įgyvendinta. Vadinasi, neįgyvendinus teisės pareikšti prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo, nuo ieškovo reikalavimų besiginančiam atsakovui apribojama galimybė pasinaudoti įstatyme įtvirtintomis procesinėmis teisėmis ginant savo teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 1 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2006).

20. CPK 430 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta teismo pareiga dokumentinio proceso antrajame etape išnagrinėti bylą ir galutiniu sprendimu ginčą išspręsti visiškai. Toks sprendimas priimamas tada, kai ištirti visi įrodymai ir teismas gali išspręsti pareikštų visų reikalavimų pagrįstumą (CPK 260 straipsnis). Kaip minėta, aplinkybė, kad prieštaravimus pateikusi atsakovė netinkamai nurodė procesinio dokumento pavadinimą, nepakankamai konkrečiai nurodė nesutikimo motyvus, nepateikė įrodymų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu nesudaro pagrindo atsisakyti priimti prieštaravimus. Įrodymų pakankamumo klausimas proceso dalyvių gali būti suprantamas skirtingai, todėl būtent teismui yra pavesta viso civilinio proceso metu vadovauti įrodymų priėmimui ir rinkimui, prireikus nustatyti šalims įrodinėtinas aplinkybes, pasiūlyti pateikti trūkstamus įrodymus ir kt. (CPK 179, 183 straipsniai).

21. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui, ir laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų. Teismo pareiga yra imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu prioritetas teikiamas esminiam civilinio proceso tikslui - teisingam ir teisėtam ginčo išnagrinėjimui (CPK 2-5 straipsniai).

Dėl procesinės bylos baigties

22. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, formaliai taikydamas procesines teisės normas netinkamai įvertino kitos šalies argumentus, neatsižvelgė į tai, kad prieštaravimų dėl preliminaraus teismo sprendimo pateikimas yra vienintelis būdas atsakovei išdėstyti savo poziciją dėl ieškinio reikalavimų, nukrypo nuo teismų praktikos, netinkamai išsprendė atsakovės prieštaravimų priėmimo klausimą, nepagrįstai atsisakė priimti apeliantės pareikštus prieštaravimus, todėl skundžiama nutartis naikintina, klausimas išspręstinas iš esmės, pateikti atsakovės prieštaravimai priimtini ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui tolesniam nagrinėjimui. (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Klaipėdos apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. liepos 25 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - priimti atsakovės I. L.-B. pareikštus prieštaravimus ir grąžinti civilinę bylą Nr. 2-6564-1071/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Neringos energija“ ieškinį atsakovei I. L.-B. dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.