Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Krušnienė, sekretoriaujant O. F., dalyvaujant ieškovei V. S., ieškovų V. S. ir A. K. atstovui advokatui J. B., atsakovei B. M. K., atsakovės atstovui advokatui A. C., nedalyvaujant ieškovui A. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų V. S. ir A. K. patikslintą ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, pareikštą atsakovei B. M. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovai V. S. ir A. K. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašė: 1) atidalinti jų turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant ieškovams butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 62 500 EUR, o atsakovei B. M. K. priteisti butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 38 500 EUR, o už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį negu ji yra įgijusi pagal 2015-08-19 paveldėjimo teises pagal įstatymą liudijimą, iš atsakovės ieškovams priteisti 13 250 EUR kompensaciją 2) nusprendus netenkinti pirmojo reikalavimo, tenkinti alternatyvų ieškinio reikalavimą ir ieškovams priteisti butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 62 500 EUR. Ieškovams priteisti 34,41 proc. arba 3441/10 000 buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė sudarytų 13247,85 EUR sumą. Tokiu atveju bendra ieškovams priskirtino turto vertė sudarytų beveik 75 proc. viso paveldėto turto vertės, kas atitiktų 75747,85 EUR sumą. Atsakovei priteisti 65,59 proc. arba 6559/10000 buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė sudaro 25252,15 EUR sumą.

Patikslintas ieškinys patenkintas iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad šalys yra dviejų gyvenamųjų butų su rūsiais bendraturčiai; ieškovams V. S. ir A. K. priklauso po 3/8 buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bei po 3/8 buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu atsakovei B. M. K. priklauso 1/4 buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bei 1/4 buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Šie butai šalims priklauso pagal paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimus, kurie išduoti 2013 m. liepos 16 d. mirus ieškovų tėvui ir atsakovės sutuoktiniui V. K.. Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės bylos šalių paveldėtą turtą, kadangi tarp ieškovų ir atsakovės yra ginčai, nuolatinė įtampa, šalys negali tinkamai naudotis paveldėtu turtu. Ieškovai pasiūlė patikslintame ieškinyje du turto atidalijimo būdus, t.y. 1) atidalinti jų dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant ieškovams butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 62 500 EUR, o atsakovei B. M. K. priteisti butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 38 500 EUR, o už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį negu ji yra įgijusi pagal 2015-08-19 paveldėjimo teises pagal įstatymą liudijimą, iš atsakovės ieškovams priteisti 13 250 EUR kompensaciją 2) nusprendus netenkinti pirmojo reikalavimo, tenkinti alternatyvų ieškinio reikalavimą ir ieškovams priteisti butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 62 500 EUR. Ieškovams priteisti 34,41 proc. arba 3441/10 000 buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė sudarytų 13247,85 EUR sumą. Tokiu atveju bendra ieškovams priskirtino turto vertė sudarytų beveik 75 proc. viso paveldėto turto vertės, kas atitiktų 75747,85 EUR sumą. Atsakovei priteisti 65,59 proc. arba 6559/10000 buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė sudaro 25252,15 EUR sumą. Atsakovė pripažįsta, kad visiems mirusiojo V. K. turto paveldėtojams teisingiausias būdas atsidalinti paveldėtus butus, tačiau su ieškovų patikslintame ieškinyje pasiūlytais bendro turto atidalijimo būdais nesutinka, nesutinka mokėti kompensacijos, mano, kad teisingiausias šio turto atsidalijimas būtų, jei atsakovei atitektų nuosavybės teise visas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), o ieškovams atitektų butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir jokios kompensacijos jai nereikėtų ieškovams mokėti. Byloje priešieškinio su savo reikalavimais ar kitokiais siūlymais atidalinti turtą atsakovė neteikė, išreiškė savo nuomonę atsiliepimu į ieškinį ir duodama paaiškinimus teismo posėdyje. Tarp šalių kilo ginčas ir dėl prašomo atidalinti turto vertės, kadangi teismui yra pateiktos 3 skirtingų turto vertintojų išvados-ataskaitos dėl šalių bendro turto verčių, ieškovai ir atsakovė nurodo teismui skirtingas bendro turto vertes. Ieškovai pateikė teismui turto vertintojų (duomenys neskelbtini) atliktus abiejų butų vertinimus. Juose duotos išvados, kad buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertė yra 39 100 EUR, o buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertė yra 62 400 EUR. Taip pat ieškovai yra pateikę turto vertintojų R. E. A. C. K. vertintojų konsultaciją dėl butų rinkos kainų. Konsultacinėse išvadose nurodoma jog buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertė yra 38 500 EUR, tuo tarpu buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertė yra 62 500 EUR. Atsakovė pateikė teismui turto vertintojo (duomenys neskelbtini) ataskaitą, kurioje nurodyta, jog buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertė yra 27 400 EUR. Dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), atsakovė nepateikė vertintojo išvadų ir tokio vertinimo savo iniciatyta nedarė.

Dėl bendraturčių teisės atsidalyti dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Viena iš bendraturčio teisių yra teisė reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis), kurią jis gali įgyvendinti bendru sutarimu su kitais bendraturčiais. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendraturčio teisė atidalyti jo dalį iš bendrosios nuosavybės įgyvendinama bendru susitarimu arba, bendraturčiams nesutarus dėl atidalijimo būdo, atidalijimo klausimą pagal bet kurio bendraturčio ieškinį išsprendžia teismas. Esant nesutarimų dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo (šie būdai gali būti įvairūs: išskiriant bendraturčiams tenkančias dalis natūra, sutinkant prašančiam atidalyti – gauti kompensaciją iš kitų bendraturčių už jam tenkančią dalį ar be sutikimo vienam ar keliems bendraturčiams priteisiant tokią kompensaciją ir kita), vieną iš atidalijimo būdų pasirenka siekiantis atsidalyti bendrą turtą asmuo, tačiau šis teismui turi įrodyti, kodėl pasirinktas būdas priimtinausias ir kad jis nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Teismas pažymi, kad CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinių teisinių santykių subjektams, bendraturčiams valdant, naudojant ir disponuojant nuosavybės teisės objektu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), tiek reikalaujant atidalyti iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis), yra nustatyta pareiga elgtis ir veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus; taip pat teismas, nagrinėjamoje byloje spręsdamas šalių ginčą dėl atidalijimo, aiškindamas ir taikydamas įstatymus, parinkdamas atidalijimo būdą, privalo vadovautis nurodytais principais. Nagrinėjamu atveju atsakovei nesutinkant geruoju atsidalyti butų, šalims nesutariant dėl atidalijimo būdo, ieškovai buvo priversti kreiptis į teismą su ieškiniu, todėl teismui pareikštu ieškiniu ieškovai prašo turtą atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą buvo aiškinama, kad bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto naudojimo ir valdymo, aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo taip pat ir vykstant ginčui teisme; optimaliam atidalijimo variantui pasiekti būtina, kad bendraturčiai kooperuotųsi; siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 straipsnio nuostatų; jeigu atidalijimo prašantis bendraturtis siekia patenkinti tik savo interesus, tokie veiksmai gali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas teise (LAT 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis Nr. 3K-3-780/2003; LAT 2003 m. spalio 15 d. nutartis Nr. 3K-3-964/2003; LAT 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis Nr. 3K-3-576/2006 ir kt.). Aiškindamas CK 4.80 straipsnio nuostatas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo, kartu, sprendžiant ginčą teisme, siekti galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje (LAT 2007 m. birželio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-291/2007). Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad bendraturtis, siekdamas atidalyti iš bendro turto, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtinausias, kiti bendraturčiai turi teisę pateikti kitokius atidalijimo būdus (LAT 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis Nr. 3K-3-485/2005).

Kaip matyti iš atsakovės B. M. K. teisme išdėstytos pozicijos, atsakovė sutinka, kad dėl nuolatinių šalių ginčų būti teisinga visiškai atsidalinti bendrą turtą, tačiau atsakovė nenori mokėti ieškovams jokios kompensacijos, mano, kad teisingiausia būtų, jeigu butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), atiteiktų asmeninės nuosavybės teise jai, o ieškovams atitektų visas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir tai būtų padaryta atsakovei nemokant kompensacijų ieškovams. Taigi, pagrindinai ginčai tarp šalių kyla dėl kompensacijos priteisimo ir turto vertės. Šalys sutinka, kad atsidalinti turtą yra būtina. Atidalijimoiš bendrosios dalinės nuosavybės atveju, bendraturčių sutarimo principas suponuoja, kad piniginės kompensacijos sumokėjimas yra leistinas, esant atidalijamo bendraturčio sutikimui ir esant galimybėms šią kompensaciją sumokėti. Remiantis LAT praktika turima siekti interesų pusiausvyros principo, sprendžiant ginčą teisme, reikia siekti galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje. Teismų praktika leidžia priteisti kompensaciją be savininko sutikimo vienam atsidalijančiam bendraturčiui kai išnaudotos visos galimybės, parenkant atidalijimo būdus tikslu atidalinti daiktą, nepadarius jam neproporcingos žalos ir kai faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies paėmimas iš bendraturčio neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas (pvz., kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginti su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnis, be jo padarymo negalima realiai atidalyti, o savininko interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertintinas kaip labai svarbus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. ir kt. v. B. U., bylos Nr. 3K-3-401/2010; 2011 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. G. V., bylos Nr. 3K-3-253/2011; kt.). Nagrinėjamu atveju tiek iš šalių paaiškinimų, tiek iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų apie kitas tarp šalių nagrinėtas ir nagrinėjamas bylas matyti, kad tarp šalių pastaruosius metus nagrinėjami įvairūs teisminiai ginčai susiję atidalijimu, paveldėjimu, žalos atlyginimu, kad šalių santykiai įtempti, bendraujama tik per teismus. Esant tokiai situacijai bendras turtas negali būti tinkamai valdomas. Tai patvirtina ir šalių paaiškinimai, iš kurių matyti, kad dalis kambarių yra rakinami, užversti kitai šaliai priklausančiais daiktais ir pan. Teismas bylos nagrinėjimo metu šalims ne kartą išaiškino ir siūlė pateikti teismui savo bendro turto atsidalinimų planus, ieškovai suformulavo patikslintame ieškinyje du reikalavimus dėl siūlomų turto atsidalinimo būdų, tuo tarpu atsakovė priešieškinio su savo reikalavimais dėl turto atidalinimo būdų neteikė, išsakė tik savo poziciją apie tai, kad teisingiausia būtų, jog jai atitektų butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise, nemokant ieškovams jokios kompensacijos. Iš šių aplinkybių darytina išvada, jog ieškovai suinteresuoti, kad jiems atitektų butas, adresu (duomenys neskelbtini), o tuo tarpu atsakovė, kad jai atitektų butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Bylos šalys šiose butuose realiai gyvena. Ieškovai gyvena bute adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovė bute, adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į šias, byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog bylos šalys išnaudojo visas galimybes atsidalinti turtą, kad šioje konkrečioje situacijoje šalių atžvilgiu vienintelis teisingiausias ginčo išsprendimo būdas visgi yra ieškovų ir atsakovės visiškas atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės. Tuo būtų pasiektas tikslas pašalinti galimus kilti ateityje ginčus, susijusius su bendro turto naudojimu, jo valdymu.

Šiam būdui įgyvendinti ir vertinti galimos kompensacijos priteisimo reikalingumą, pirmiausia yra išsprendžiamas bendro turto verčių klausimus, nustatoma ar pagal turto verčių santykius ieškovams priklausytų gauti kompensaciją tuo atveju, jeigu ieškovams būtų atidalintas ir nuosavybės teise paskirtas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovei būtų paskirtas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini).

Atsakovės argumentas, apie tai, kad nesant jos sutikimo priteisiama iš jos kompensacija pažeidžia jos nuosavybės teisę, kadangi ji pageidauja, jog turtas būtų atidalintas paliekant jai turimą turtą asmeninės nuosavybės teise be kompensacijos priteisimo. Šiuo klausimu ir šio pobūdžio bylose Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, sprendžiant bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimo klausimus, prioritetas turi būti suteikiamas visiškam daikto atidalijimui, kaip geriausiai užtikrinančiam maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-459/2007; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008; 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. S. ir kt. v. R. E. B., bylos Nr. 3K-3-482/2009). Todėl atidalijimas yra vienas iš optimaliausių bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo ir jos pasibaigimo būdų. Atsakovė iš esmės neteigia, kad ginčo atveju atidalijimas yra negalimas, pritaria visiškam atsidalinimui, tik tvirtina, kad ji negalėtų išmokėti kompensacijos ir nenori jos mokėti ieškovams. Atsakovė nepateikė teismui įrodymų, jog neturi lėšų kompensacijai mokėti. CPK 179 str. 3 d. suteikia teismui naudoti duomenis iš registrų. Taip gauti duomenys rodo, kad atsakovė B. M. K. be šio bendro su ieškovais turimo nekilnojamo turto dalies, turi ir kitą nekilnojamąjį turtą, t.y. 1/3 žemės sklypo dalį adresu (duomenys neskelbtini), ūkinių pastatų, garažą adresu (duomenys neskelbtini), butą ir kitus pastatus esančius adresu (duomenys neskelbtini), ¼ žemės sklypo dalis, adresais (duomenys neskelbtini) Atsižvelgiant į tai, tikėtina, kad atsakovė yra pajėgi mokėti kompensaciją, kad jos turtinė padėtis leidžia tai daryti. Nesiūlant alternatyvių realių atidalinimo būdų, vien nesutikimas mokėti kompensaciją, nėra pagrindas abibusiai geriausiu būdu išspręsti susidariusią situaciją ir vien tik dėl atsakovės nenoro mokėti kompensaciją atmesti ieškovų pasiūlytus atsidalijimo planus. Apie tai ne kartą yra pasisakęs apeliacinės instancijos teismas (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2014-01-10 sprendimas Nr. 2-726-258/2013). Teismo vertinimu, pagal visas bylos aplinkybes ginčo atveju optimaliausiu atidalinimo varijantu laikomas visiškas turto atsidalijimas, t.y. kai ieškovams atitenka nuosavybės teise po ½ dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovei asmeninės nuosavybės teise butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir priteisiama kompensaciją ieškovams už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį, tuo atveju kai pagal turto bendras vertes atsakovei atitenka vertingesnė turto dalis (LAT nutartys Nr.3K-7-466/2008, Nr.3K-3-253/2011, Nr.3K-3-512/2011, Nr.3K-3-389/2012, kt.).

Dėl kompensacijos dydžio pagrįstumo ir turto verčių.

Tokiu atidalijimo būdu, tam, kad nebūtų pažeistas bendraturčių, kompensacijos pinigais mokėjimo klausimas ir tokia kompensacija būtų teisinga – ji turi atitikti atidalijimo metu buvusią turto dalies bendrojoje nuosavybėje vertę rinkos kainomis (Nr.3K-7-466/2008 Nr.3K-3-403/2012 Nr. 3K-3-512/2011; kt.). Kaip jau minėta, šalys nurodė skirtingas jų bendro turto vertes ir pateikė teismui 3 skirtingų turto vertintojų išvadas-ataskaitas apie šio turto vertes. Ieškovai pateikė teismui turto vertintojų (duomenys neskelbtini) atliktus abiejų butų vertinimus, kuriuose padarytos išvados, jog buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertė yra 39 100 EUR, tuo tarpu buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertė yra 62 400 EUR. Taip pat ieškovai pateikė turto vertintojų R. E. A. C. K. vertintojų konsultaciją dėl šių butų rinkos kainų su konsultacinėmis išvadomis, nurodančiomis, jog buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertė yra 38 500 EUR, tuo tarpu buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertė yra 62 500 EUR. Atsakovė pateikė teismui turto vertintojo (duomenys neskelbtini) ataskaitą, kurioje nurodyta, jog buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) vertė yra 27 400 EUR. Dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), atsakovė neatliko savarankiško vertinimo ir nepateikė jos pasirinkto vertintojo išvadų. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra įvertintas vidutinėmis rinkos kainomis 29 300 EUR sumai, o butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra įvertintas vidutinėmis rinkos kainomis 55 300 EUR sumai. Atsakovė šios bylos metu nesiėmė jokios iniciatyvos išsiaiškinti buto ((duomenys neskelbtini)) vertę. Todėl šiuo atveju atsakovei tik pasyviai ginčijant buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertę, nepateikiant jokių tai patvirtinančių įrodymų, teismas vertindamas šio buto vertę vadovaujasi ieškovų iniciatyva atliktų vertinimų išvadomis apie šio buto vertę. Kadangi (duomenys neskelbtini) turto vertinimas atliktas 2016 m. gruodžio 9 d., t.y. vėliau nei R. E. A. C. K. vertintojų konsultacija (2016 m. rugsėjo 22 d.), todėl laikytina, jog šiame vertinime nurodytas turto įvertinimas yra tikslesnis ir geriausiai atspindi nekilnojamojo turto rinkos pokyčius, teismo vertinimu šis vertinimas atliktas išsamiai, apžiūrint visas buto patalpas, ir patį namą. Toks vertinimas laikomas tikslesniu už masinį vertinimą nurodytą Registrų centre atliktą pagal vidutines rinkos kainas.

Bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo sprendžiami dviejų ar daugiau lygiaverčių bendraturčių teisių ir pareigų klausimai, todėl jos, kaip ir kitos civilinės bylos, teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Todėl, atsakovei nepateikus įrodymų apie kitokią buto rinkos vertę, laikoma, kad šio buto vertė yra 62 400 EUR.

Sprendžiant buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertės klausimą nustatyta, kad šiuo atveju atsakovė nebuvo pasyvi, ji irgi atliko šio buto vertinimą, įrodinėjo byloje aplinkybes apie tikrąją šio buto vertč. Todėl šiuo atveju konstatuotina, kad yra 3 skirtingos išvados apie šio buto vertę. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vertintojų tyrimo metodai iš esmės vienodi, tačiau nustatyta vertė labai ženkliai- net 11 700 EUR suma skiriasi. Todėl šiuo atveju teismas siekdamas nepažeisti lygiaverčių bendraturčių teisių ir pareigų, nepateikus šalims pakankamų argumentų ir įrodymų, jog jų vertinimo išvadą yra teisingesnė nei priešingos šalies, teismas nesiremia nei viena iš pateiktų išvadų ir atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas remiasi masiniu vertinimu nurodytu Registrų centre apie šio buto vertę.. Šiuo atveju NTR nurodyta buto vidutinė vertė yra 29 300 EUR. Teismas atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes, laiko, kad šio buto vertė yra būtent 29 300 EUR suma. Tokiu būdu nustatyta, kad buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertė yra 62 400 EUR, o buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertė yra 29 300 EUR. Taigi, ieškovams šiuo metu priklauso ¾ dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), (vertė 46 800 EUR), o atsakovei ¼ (vertė 15 600 EUR) bei ieškovams šiuo metu priklauso ¾ dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), (vertė 21 975 EUR), o atsakovei ¼ (vertė 7325 EUR), bendra paveldėto turto kaina yra 91 700 EUR, bendra ieškovų paveldėto turto dalis 68 775 EUR, atsakovės 22 925 EUR. Ieškovams po šio turto atidalijimo atitektų 62 400 EUR vertės turto dalis, o atsakovei 29 300 EUR vertės turto dalis, t.y. atsakovės gauna didesnę turto dalį (vertės 6375 EUR (29300-22925=6375). Vadovaujantis tokiu vertinimu, atidalijant bendraturčių turtą visiškai, t.y. ieškovams atitektų nuosavybės teise po ½ dalį butas, adresu (duomenys neskelbtini), o tuo tarpu atsakovei asmeninės nuosavybės teise butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ko iš esmės ir pageidavo šalys bei atsakovė už jai tenkančią vertingesnę turto dalį, ieškovams turi sumokėti 6375 EUR kompensaciją, kurui yra mažesnė už kompensaciją kurios prašė priteisti ieškovai patikslintu ieškiniu). Teismo vertinimu, atsakovei turint turtą šio dydžio kompensacijos sumą atsakovė galėtų sumokėti ieškovams, atsakovė byloje neįrodė, jog tokios sumos už jai tenkaną ji gali ir išgali ieškovams sumokėti. Atsakovė neprašė teismo teismo sprendimo vykdymą atidėti , kompensacijos mokėjimą išdėstyti, todėl teismas šioje dalyje tokio klausimo nevertina. Įvertinus bylos medžiagą ir vadovaujantis kasacinio teismo praktika, patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies – ieškovai atidalintini iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakove, t.y. ieškovams priteisiant po ½ dalį buto su rūsiu esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios iki šiol priklausė ieškovams po 3/8 dalis bei atsakovei B. M. K. ¼, o atsakovei priteisiant asmeninės nuosavybės teise butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuris iki šiol priklausė ieškovams po 3/8 dalis bei ¼ atsakovei B. M. K., taip pat ieškovams lygiomis dalimis priteisti iš atsakovės 6375 EUR kompensaciją. (CK 4.80 str. 1, 2d., CPK 177, 178, 185 str., LAT nutartys Nr.3K-7-466/2008, Nr.3K-3-285/2009, Nr.3K-3-401/2010, Nr.3K-3-213/2011, Nr.3K-3-492/2011, Nr.3K-3-389/2012, Nr.3K-3-421/2012, Nr.3K-3-544/2012, Nr.3K-3-274/2013, kt.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas iš antrosios šalies priteisia proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1 d., 2 d.). Šiuo nagrinėjamu atveju patikslintas ieškinys buvo patenkintas iš dalies, t.y. atidalinant prašomu būdu, tačiau priteisiant mažesnę kompensaciją, bet iš esmės pagrindinis ieškovų reikalavimas buvo patenkintas, todėl šiuo atveju iš atsakovės ieškovų naudai turi būti priteistos pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant į tai, kad dalis ieškovų reikalavimų dėl kompensacijos buvo atmesti. Ieškovai pateikė teismui įrodymus apie šias patirtas bylinėjimosi išlaidas: 62 EUR sumokėtas žyminis mokestis, 1000 EUR už teisinę advokato pagalbą parengiant ieškinį teismui ir atstovaujant ieškovus bylos nagrinėjimo teisme metu, 230 EUR išlaidų už vertinimo ataskaitų parengimą. Šiuo nagrinėjamu atveju patirtos bylinėjimosi išlaidos dėl sumokėto žyminio mokesčio ir išlaidos už atliktą turto vertinimą, laikomos pagrįstomis, ir priteistinos iš atsakovės ieškovų naudai. Sprendžiant dėl 1000 EUR bylinėjimosi išlaidų už teisinę advokatų profesinės bendrijos pagalbą parengiant ieškinį teismui. Teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Pagal 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr.1R-85 patvirtintos rekomendacijų „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) nuostatos priteisiant užmokestį už advokato suteiktas teisines paslaugas turi būti atsižvelgiama į bylos sudėtingumą, reikalavimo sumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Todėl konkrečiu atveju, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą bei apimtį, į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies (ne visiškai), taip pat į kitas bylos aplinkybes, laikoma, kad šiuo atveju ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą mažinamos iki 700 EUR sumos, iš viso ieškovams lygiomis dalimis iš atsakovės priteistina 992 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Atidalinti ieškovus V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakove B. M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisiant ieškovams V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklausys ieškovams po ½ dalį, o atsakovei B. M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisiant asmeninės nuosavybės teise butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti lygiomis dalimis ieškovams V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės B. M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 6375 EUR kompensacijos ir 992 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.

Įsiteisėjus šiam teismo sprendimui, išsiųsti sprendimą VĮ Registrų centrui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.