Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1372-232/2017

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2017-10-17
Bylos Nr.: e2A-1372-232/2017
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-24600-2016-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Ramunė Mikonienė, Liuda Uckienė, Vidas Stankevičius
Ieškovas: V. S., A. K.
Atsakovas: B. M. K.

Kategorijos

2.4.2.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-1372-232/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24600-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1.; 3.3.1.18.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Uckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramunės Mikonienės, Vido Stankevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. S., A. K. ir atsakovės B. M. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. S., A. K. ieškinį atsakovei B. M. K. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai V. S. ir A. K. kreipėsi į teismą, prašydami: 1) atidalinti jų turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant ieškovams butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 62 500 Eur, o atsakovei B. M. K. priteisti butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 38 500 Eur, o už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį negu ji yra įgijusi pagal 2015-08-19 paveldėjimo teises pagal įstatymą liudijimą, iš atsakovės ieškovams priteisti 13 250 Eur kompensaciją, 2) nusprendus netenkinti pirmojo reikalavimo, tenkinti alternatyvų ieškinio reikalavimą ir ieškovams priteisti butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 62 500 Eur. Ieškovams priteisti 34,41 proc. arba 3441/10 000 buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė sudarytų 13 247,85 Eur sumą. Tokiu atveju bendra ieškovams priskirtino turto vertė sudarytų beveik 75 proc. viso paveldėto turto vertės, kas atitiktų 75 747,85 Eur sumą. Atsakovei priteisti 65,59 proc. arba 6559/10000 buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė sudaro 25 252,15 Eur sumą, 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad 2013 m. liepos 16 d. mirė ieškovų V. S. ir A. K. tėvas bei atsakovės B. M. K. sutuoktinis V. K.. Po mirties liko palikimas – butas su rūsiu, esantis adresu (duomenys neskelbtini), bei butas su rūsiu, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovei atiteko po ¼ dalį abiejų paveldėtų butų, o ieškovams po ¾ dalis abiejų paveldėtų butų. Atsakovė yra trečioji V. K. sutuoktinė. Santuoka sudaryta 2010 m. spalio 9 d. 2013 m. balandžio mėn. V. K. kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo, byla nutraukta pareiškėjui mirus. Ieškovai su atsakove artimai nebendrauja, o mirus tėvui, bendrauja tik dėl paveldėjimo. Iš pradžių šalys tarėsi kartu atlikti butų vertinimus, tačiau atsakovė atsisakė sumokėti už turto vertinimą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nuolat gyvena paveldėtame bute, adresu (duomenys neskelbtini), kurio ¾ priklauso ieškovams, o ieškovai naudojasi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), kurio ¼ dalis priklauso atsakovei, ieškovai siūlė, kad atsakovei atitektų visas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ieškovams butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), su pinigine kompensacija. Atsakovė nesutiko. Atsakovės teigimu abu butai turėtų būti įkainojami vienodai, todėl atsakovė pasiūlė sudaryti mainų sutartį be jokios kompensacijos išmokėjimo. Nurodė, kad buvo išnaudotos visos galimybės, parenkant atidalijimo būdus, siekiant padalinti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, o atidalijus turtą ieškovų siūlomu būdu bendrosios dalinės nuosavybės santykiai baigtųsi, būtų išvengta tarp šalių ateityje galinčių kilti konfliktų dėl butų naudojimo ar pardavimo, o kompensacijos ieškovams priteisimas neturėtų būti vertinamas kaip atsakovės teisių pažeidimas. Atsakovė B. M. K. pateikė atsiliepimą, kuriame prašė ieškovų ieškinį patenkinti iš dalies, atidalinti bendraturčių dalis tokiu būdu, ieškovams asmeninės nuosavybės teise perduodant butą su rūsiu, (duomenys neskelbtini), atsakovei asmenines nuosavybės teise perduodant butą su rūsiu, (duomenys neskelbtini), ieškovų ieškinį dalyje dėl kompensacijos už didesnę atsakovei tenkančią turto dalį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ne kartą ieškovams siūlė mainų sutartis, tačiau ieškovai nesutikdavo. Nesutiko su kompensacijos mokėjimu ir laikėo tai ieškovų priemone pasipelnyti. Nurodė, kad butų vertės yra visiškai skirtingos, (duomenys neskelbtini) esantis butas randasi miesto pakraštyje, yra prastos būklės, reikalaujantis remonto, tuo tarpu butas esantis (duomenys neskelbtini) yra miesto centre. Teigia, kad būdami lygiateisiais turto paveldėtojais šalys tampa nelygiateisėmis po butų atidalijimo. Nurodė, kad neturi lėšų sumokėti kompensaciją.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Atidalino ieškovus V. S. ir A. K. iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakove B. M. K., priteisiant ieškovams V. S. ir A. K. butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuris priklausys ieškovams po ½ dalį, o atsakovei B. M. K. priteisiant asmeninės nuosavybės teise butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Priteisė lygiomis dalimis ieškovams V. S. ir A. K. iš atsakovės B. M. K. 6 375 Eur kompensacijos ir 992 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje patikslintą ieškinį atmetė.Teismas nustatė, kad šalys yra dviejų gyvenamųjų butų su rūsiais bendraturčiai. Ieškovams V. S. ir A. K. priklauso po 3/8 buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bei po 3/8 buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu atsakovei B. M. K. priklauso 1/4 buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bei 1/4 buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatė, kad šalys sutinka visiškai atidalinti bendrą turtą ir, kad ginčas kyla dėl kompensacijos priteisimo bei turto vertės.Padarė išvadą, kad ieškovai suinteresuoti, kad jiems atitektų butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovė, kad jai atitektų butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad atsakovė nepateikė teismui įrodymų, jog neturi lėšų kompensacijai mokėti. Nustatė, kad atsakovė be bendro su ieškovais turimo nekilnojamo turto dalies, turi ir kitą nekilnojamąjį turtą. Teismas laikė, kad optimaliausiu atidalinimo variantu yra visiškas turto atidalijimas, priteisiant kompensaciją ieškovams už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį.Teismas nustatė, kad ieškovai pateikė teismui turto vertintojų UAB „Domus Optima“ atliktus abiejų butų vertinimus, kuriuose padarytos išvados, jog buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertė yra 39 100 Eur, buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertė yra 62 400 Eur. Taip pat pateikė turto vertintojų Real Estate Advisors Centro Kubas vertintojų konsultaciją dėl šių butų rinkos kainų su konsultacinėmis išvadomis, nurodančiomis, jog buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertė yra 38 500 Eur, buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertė yra 62 500 Eur. Atsakovė pateikė teismui turto vertintojo CAPITAL ataskaitą, kurioje nurodyta, jog buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) vertė yra 27 400 Eur. Remiantis Nekilnojamojo turto registro išrašais butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra įvertintas vidutinėmis rinkos kainomis 29 300 Eur sumai, o butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra įvertintas vidutinėmis rinkos kainomis 55 300 Eur sumai.Sprendžiant dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertės, teismas laikė, kad DOMUS OPTIKA turto vertinime nurodytas turto įvertinimas yra tikslesnis ir geriausiai atspindi nekilnojamojo turto rinkos pokyčius, kadangi vertinimas atliktas vėliausiai (2016 m. gruodžio 9 d.), išsamiai, apžiūrint visas buto patalpas, ir patį namą. Laikė jį tikslesniu už masinį vertinimą, atliktą pagal vidutines rinkos kainas. Teismas sprendė, kad buto vertė yra 62 400 Eur.Sprendžiant dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertės, teismas pažymėjo, kad UAB „Domus Optima“ ir Capital vertintojų tyrimo metodai iš esmės vienodi, tačiau nustatyta vertė labai ženkliai – net 11 700 Eur suma skiriasi. Teismas, siekdamas nepažeisti lygiaverčių bendraturčių teisių ir pareigų, nepateikus šalims pakankamų argumentų ir įrodymų, jog jų vertinimo išvadą yra teisingesnė nei priešingos šalies, nesirėmė nei viena iš pateiktų išvadų ir rėmėsi masiniu vertinimu nurodytu Registrų centre. Teismas laikė, kad būto vertė yra 29 300 Eur.Teismas sprendė, kad atsakovė turi sumokėti 6 375 Eur kompensaciją ieškovams. Teismas vertino, kad atsakovė yra pajėgi sumokėti kompensaciją.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovai prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą panaikinti dalyje dėl kompensacijos už atidalijamą turtą priteisimo ir priteisti ieškovams iš atsakovės 13 250 Eur kompensaciją, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad eismas nepagrįstai rėmėsi masinio turto vertinimu, VĮ Registrų centro išrašuose ir butą, esantį (duomenys neskelbtini), įvertino 29 300 Eur suma, kadangi nė viena iš šalių nesirėmė Registrų centre nurodyta nekilnojamojo turto verte ir pateikė savo vertinimus. Nesant jokių teismo motyvų dėl šalių pateiktų turto vertinimų turinio netinkamumo, teismo išvada abu vertinimus atmesti dėl šalių nepateiktų įrodymų, kad jų vertinimo išvada yra teisingesnė nei priešingos šalies, laikytina visiškai nepagrįsta. Individualus turto vertinimas yra tikslesnis už Nekilnojamojo turto registro duomenis, todėl teismas turėjo analizuoti, vertinti ir nustatyti, kuris iš pateiktų vertinimų yra tikslesnis ir teisingesnis. Sprendžiant dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertės, UAB „Domus Optima“ vertinimas yra teisingesnis ir tikslesnis, lyginant su atsakovės byloje pateiktu Capital vertinimu. Capital vertinime pateikti duomenys apie 11 lyginamųjų objektų, iš kurių tik 4 objektų pirkimo-pardavimo sandoriai buvo sudaryti 2016 metais, tuo tarpu iš atrinktų 4 objektų, kurių kaina turėjo tiesioginę įtaką vertinamo buto, vertei, tik dviejų objektų pirkimo-pardavimo sandoriai įvyko 2016 metais, kai nekilnojamojo turto kaina išaugo. Net 3 iš 4 vertintojų pasirinktų lyginamųjų objektų sienos yra iš plytų, ir tik vieno objekto – iš gelžbetonio plokščių. Vertintojų nuožiūra pasirinktų objektų neatitikimas negali būti kompensuojamas neaiškių koeficientų išvedimu ir pataisų pritaikymu. Atsakovės pateiktame Capital vertinime yra nustatytas svertinis reikšmingumo koeficientas bei taikoma daug pataisų (rinkos sąlygų (laiko), vietos, aplinkos, paskirties, sienų medžiagos, dydžio), kurių pagrindu pakoreguota ir žymiai sumažinta lyginamųjų objektų 1 kv. m. kaina. Nurodė , kad atidalinti butai buvo įvertinti pagal skirtingus duomenis, taip visiškai iškreipiant bendrą atidalinto turto vertę. Abu atidalinti butai turėjo būti vertinami remiantis vienos rūšies įrodymais.Apeliaciniu skundu atsakovė prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. sprendimą dalyje dėl piniginės kompensacijos ieškovams iš atsakovės priteisimo ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovų reikalavimą priteisti piniginę kompensacją už atsakovei tenkančią didesnę paveldėto turto dalį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė prižiūrėjusi ieškovų senelius, todėl kaip kompensaciją ieškovai turėtų nereikalauti piniginės kompensacijos už atsakovei tenkančią didesnę paveldėto turto dalį. Jos nuomone teismas klaidingai teigia, kad atsakovė neteikė priešieškinio. Teismas atsisakė priimti priešieškinį dėl piniginės kompensacijos už ieškovų senelių priežiūrą priteisimą. Atsakovė teigė neturėjusi galimybės organizuoti buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertinimo, nes šalys nebendrauja ir ieškovai nebūtų įsileidę jos pasirinktų turto vertintojų. Vertindamas butą, esantį (duomenys neskelbtini), teismas nepagrįstai vadovavosi masiniu turto vertinimu, o ne pateiktu Capital vertinimu, kuris būtą įvertino objektyviai. Priteistos atsakovei bylinėjimosi išlaidos už atstovavimą yra per didelės, neadekvačios bylos sudėtingumui ir advokato įdėtam darbo krūviui bei bylos nesudėtingumui. Iš dalies tenkinant ieškinį teismas privalėjo atitinkamai vertinti abiejų proceso šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas.Ieškovai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė atmesti atsakovės apeliacinį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tokia atsakovės pozicija kai nėra ieškoma ir siūloma jokių kitų turto atidalijimo variantų, o tiesiog norima turto atidalijimo metu neatlygintinai gauti didesnę turto dalį, negu atsakovė yra įgijusi paveldėjimo būdu, akivaizdžiai patvirtina atsakovės piktnaudžiavimą ir jos siekį patenkinti tik savo asmeninius interesus.Atsakovei priklauso tik po ¼ dalį abiejų paveldėtų butų, jos dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su ieškovų turimomis ¾ dalimis, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalinti natūra nepriteisiant kompensacijos.Ieškovų ieškinio dėl turto atidalijimo ir atsakovės teikto priešieškinio dėl piniginės kompensacijos už senelių priežiūrą priteisimo reikalavimai iš esmės skiriasi tiek savo pobūdžiu, tiek apimtimi, todėl pagrįstai priešieškinis nagrinėjamoje byloje nebuvo priimtas.Atsakovė byloje neteikė jokių pasiūlymų dėl galimo turto atidalijimo bei akivaizdžiai nurodė siekianti tik turto atidalijimo be jokių kompensacijų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Kartu su apeliaciniu skundu atsakovė pateikė naujus įrodymus – UAB Capital vertinimą, kasos pajamų orderio kvitų kopijas ir pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau, priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paaiškėjus, kad neužteko įrodymų, kurioms nors svarbioms bylos aplinkybėms įrodyti. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija sprendžia, kad būtinybė pateikti įrodymus iškilo vėliau, todėl atsakovės pateikti nauji įrodymai priimami ir vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.Byloje, remiantis rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais, nustatytos tokios, toliau įvardijamos faktinės aplinkybės, dėl kurių ginčo tarp šalių nėra. Ieškovams V. S. ir A. K. priklauso po 3/8 buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir po 3/8 buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovei B. M. K. priklauso 1/4 buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir 1/4 buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovai ir atsakovė yra dviejų gyvenamųjų butų, paveldėtų mirus ieškovų tėvui ir atsakovės sutuoktiniui V. K., bendraturčiai.Įgyvendindamas bendrosios nuosavybės teisę, bendraturtis turi teisę reikalauti atidalinti jo dalį natūra, jeigu tai galima padaryti be neproporcingos žalos daikto paskirčiai ir laikantis įstatymų reikalavimų (CK 4.80 straipsnio 1, 2 dalys). Bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo turto bendraturčiams nesusitarus dėl turto atidalijimo ir jiems pareiškus siūlymus, kokiu būdu, proporcijomis, tvarka turėtų būti atidalintas turtas, teismas taiko CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės įgyvendinimo sąlygas: pirma, bendraturčio teisė atsidalyti savo dalį iš bendrosios nuosavybės įgyvendinama bendraturčių sutarimu arba, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, – pagal bet kurio bendraturčio ieškinį; antra, prioritetas teikiamas daikto padalijimui natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; trečia, tik jeigu negalima atidalinti bendraturčio dalies natūra, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2014).Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad bylos šalys išnaudojo visas galimybes atsidalinti turtą ir, kad vienintelis teisingiausias ginčo sprendimo būdas yra ieškovų ir atsakovės nuosavybės visiškas atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės. Bylos šalys neskundžia aplinkybės, kad po turto atidalijimo ieškovams atiteko būtas esantis (duomenys neskelbtini), o atsakovei būtas esantis (duomenys neskelbtini). Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl prievolės mokėti kompensaciją ir kompensacijos dydžio.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad priteisti kompensaciją be savininko sutikimo vienam ar keliems atsidalijantiems bendraturčiams galima, kai: 1) išnaudotos visos galimybės, parenkant atidalijimo būdus, siekiant padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to padaryti negalima be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; 2) faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies iš bendraturčio paėmimas neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pavyzdžiui, kai dalis bendrojoje nuosavybėje, palyginus su kitais bendraturčiais, yra gerokai mažesnė, jos negalima realiai atidalyti, o pats savininkas dėl tokios nuosavybės teisės apimties neturi realios galimybės naudotis bendro daikto dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2009; kt.).Tam, kad nebūtų pažeistos atidalijamo bendraturčio, kuriam išmokama kompensacija, nuosavybės teisės, ši kompensacija turi atitikti jo dalies bendrojoje nuosavybėje vertę, buvusią atidalijimo metu, t. y. tuo metu, kai pasibaigė bendroji dalinė nuosavybė. Tokios nuostatos laikomasi teismų praktikoje, kurioje akcentuojama, kad kompensacija atidalijamam bendraturčiui yra teisinga tik tuo atveju, jeigu ji atitinka daikto rinkos kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų išplėstinės kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2012).Atidalijamo daikto bendraturtis turi teisę reikalauti iš kitų bendraturčių kompensacijos tais atvejais, kai jam atitenkanti atidalijamo daikto dalis nesutampa su jo turimomis to daikto nuosavybės teisių idealiosiomis dalimis. Dėl to, nustačius atidalijamo daikto bendraturčiams tenkančias nelygiavertes turimoms bendrosios dalinės nuosavybės teisėms daikto dalis, teismo turi būti sprendžiama dėl kompensacijos priteisimo mažesnę atidalijamo daikto dalį natūra gavusiam bendraturčiui. Priešingu atveju kompensacijos nepriteisimas reikštų didesnę, nei priklausytų pagal turimas idealiąsias dalis, atidalijamo daikto dalį gavusio natūra bendraturčio nepagrįstą praturtėjimą kito bendraturčio nuosavybės teisių į to daikto dalį sąskaita. Taigi teisingas kompensacijos dydis apskaičiuojamas įvertinant bendraturčio gautosios atidalyto daikto dalies ir idealiosios dalies rinkos verčių skirtumą pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2012).Kasacinis teismas, nagrinėdamas ginčus, kuriuose kilo bendraturčių turto vertės klausimas, išaiškino, kad turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. R. V. B., bylos Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. B. v. D. B., bylos Nr. 3K-3-92/2008). Vertinant nekilnojamąjį turtą, gali būti remiamasi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, taip pat individualaus vertinimo išvadomis. Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė turto rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, t. y. apskaičiuojant ne konkretaus turto vertę, o vidutinę panašių objektų vertę, neatsižvelgiant į individualias turto savybes. Individualaus vertinimo išvados, kuriose atsispindi specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir pan. turto vertei turinčios įtakos aplinkybės, yra laikomos tikslesniais turto vertės įrodymais už Nekilnojamojo turto registro duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. E. N., bylos Nr. 3K-3-285/2009).Ieškovai pateikė UAB „Domus Optima“ ir UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ turto vertintojų atliktus abiejų butų vertinimus. Atsakovė pateikė UAB „Capital vertinimas“ turto vertintojų atliktą buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertinimą. Butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), UAB „Domus Optima“ 2016-11-29 įvertino 62 400 Eur suma, UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ 2016-09-22 įvertino 62 500 Eur suma. Butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), UAB „Domus Optima“ 2016-11-28 įvertino 39 100 Eur suma, UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ 2016-09-22 įvertino 38 500 Eur suma, UAB „Capital vertinimas“ 2016-11-28 įvertino 27 400 Eur suma. Remiantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašais, butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra įvertintas vidutinėmis rinkos kainomis 29 300 Eur sumai, o butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra įvertintas vidutinėmis rinkos kainomis 55 300 Eur sumai.Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vertindamas buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertę nustatė vadovaujantis ieškovų iniciatyva atliktų vertinimu ir pasirinko vėliau atlikto vertinimo išvadą, t. y. UAB „Domus Optima“ vertinimą. Atsakovės argumentus, kad atsakovė negalėjo organizuoti buto vertinimo, teismas vertina kritiškai. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių ketinimą atlikti buto vertinimą bei nepagrindė aplinkybes, kad ieškovai bandė sutrukdyti atlikti turto vertinimą. Teismas taip pat atmeta atsakovės argumentus, kad ieškovų pasirinktų vertintojų nurodyto turto vertė yra nereali. Abiejų ieškovų pasirinktų vertintojų nustatyta buto kaina yra panaši (skirtumas 100 Eur). Teismas pažymi, jog atsakovė tik pasyviai ginčija turto vertę, nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių aukštesnę buto kainą arba, jog ieškovų atliktas vertinimas yra netinkamas.Nustatant buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertę, pirmosios instancijos teismas rėmėsi masiniu turto vertinimu nurodytu Nekilnojamojo turto registro išraše. Minėta, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad individualus vertinimas yra laikomas tikslesniu turto vertės įrodymu už Nekilnojamojo turto registro nurodytą masinį vertinimą (nutarties 22 punktas), todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą vadovautis būtent šiame akte užfiksuotais duomenimis dėl atidalijamo turto vertės ir nesiremti VĮ Registrų centras masinio vertinimo būdu nustatyta verte. Taigi byloje esant keletui individualių vertinimų, nustatant buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertę, tikslingiau remtis individualaus turto vertintojų išvadomis apie turto vertę. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovų argumentu, jog aplinkybė, kad du atidalinti butai buvo įvertinti pagal skirtingus duomenis, iškreipia bendrą atidalinto turto vertę sprendžiant dėl kompensacijos dydžio.Teisėjų kolegija pažymi, jog skirtingų individualaus turto vertintojų nustatyta buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė ženkliai skiriasi. Skirtumas tarp UAB „Domus Optima“ 2016-11-28 nustatytos vertės (39 100 Eur) ir UAB „Capital vertinimas“ 2016-11-28 nustatytos vertės (27 400 Eur) sudaro 11 700 Eur. Ieškovai pateikė Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išvadą, kurioje nurodoma, jog UAB „Capital vertinimas“ atlikta ataskaita neatitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto bei Turto ir verslo vertinimo metodikos 62.2 punkto, kadangi ataskaitoje nėra pagrįstos panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, pasirinkimo aplinkybės. Atsižvelgiant į nurodytą, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje netikslinga remtis nurodytu vertinimu, kuris neatitinka teisės aktų reikalavimų. Byloje nėra duomenų, jog ieškovų atlikti vertinimai neatitinka teisės aktų reikalavimų. UAB „Domus Optima“ ir UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ vertinimo ataskaitose įvertinto turto kaina iš esmės nesiskiria (kainų skirtumas sudaro 600 Eur), todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia remtis vėliau atlikta UAB „Domus Optima“ ataskaita.Nustačius, kad buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertė yra 62 400 Eur, o buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertė yra 39 100 Eur, bendra ieškovų paveldėto turto kaina sudarytų 76 125 Eur ((62 400 Eur + 39 100 Eur) x 0,75), atsakovės paveldėto turto kaina sudarytų 25 375 Eur ((62 400 Eur + 39 100 Eur) x 0,25). Ieškovams po turto atidalijimo atitektų 62 400 EUR vertės butas, esantis (duomenys neskelbtini), atsakovei 39 100 Eur vertės butas (duomenys neskelbtini). Taigi atsakovė po atidalijimo gautų 13 725 Eur (39 100 Eur - 25 375 Eur) vertės didesnę turto dalį, kurią reikėtų atlyginti ieškovams kaip kompensaciją. Teisėjų kolegija pažymi, kad patikslintu ieškiniu ieškovai prašė priteisti 13 250 Eur dydžio kompensaciją.Nagrinėjant kompensacijos pinigais priteisimo klausimą, teismas privalo ištirti, ar bendraturčiai realiai išgali sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją, nes priešingu atveju teismo sprendimo vykdymas taptų komplikuotas – išieškojimą gali tekti nukreipti į atidalytą turtą ir taip bendro daikto netektų abu bendrataučiai. Nagrinėjamu atveju atsakovė pateikė Pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas UAB saugos tarnyboje „Argus“, iš kurios matosi, jog laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio mėn. iki 2016 m. birželio mėn. atsakovė vidutiniškai per mėnesį gaudavo 350,17 Eur (2 801,34 Eur / 7). Kita vertus, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovei be su ieškovais priklausančio turto dalies, nuosavybės teise priklauso 1/4 žemės sklypo, esančio adresais (duomenys neskelbtini) ir 1/4 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Atsakovė taip pat nuosavybės teise 2016-11-22 valdė 1/3 žemės sklypo, ūkinį pastatą, garažą, 1/2 ūkinio pastato, būtą esančius (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegijos vertinimu, nedidelis darbo užmokestis neturi įtakos atsakovės gebėjimui išmokėti kompensaciją. Jos dydis nepripažintinas nepakeliama naštą atsakovei, atsižvelgiant į turimą kitą nekilnojamąjį turtą. Esant įstatyme (CK 4.80 straipsnio 2 dalyje) nustatytai bendraturčio pareigai sumokėti kompensaciją pinigais kitam bendraturčiui už pirmajam tenkančią didesnę atidalyto turto dalį, nėra teisinio pagrindo atsakovę atleisti nuo nurodytos teisinės pareigos vykdymo.Atsižvelgiant į išdėstytą, pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies keičiamas atidalijant ieškovams priklausantį turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakove B. M. K., priteisiant ieškovams butą sus rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuris priklausys ieškovams po ½ dalį ir po ½ piniginės 13 250 Eur piniginės kompensacijos sudarančios 6 625 Eur kiekvienam ieškovui, o atsakovei priteisiant asmeninės nuosavybės teise butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini).Kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinys patenkintas visiškai. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovės ieškovų naudai 992 Eur bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, sumažino ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas nuo 1 000 Eur iki 700 Eur. Ieškovai pirmosios instancijos teismo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo neskundė. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kad priteistos išlaidos yra neadekvačios bylos sudėtingumui ir advokato įdėtam darbo krūviui bei bylos sudėtingumui, todėl priteisia ieškovams iš atsakovų 992 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme.Ieškovai prašo priteisti iš atsakovų 199 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro: 31 Eur sumokėtas žyminis mokestis, 168 Eur UAB „Capital vertinimas“ turto vertintojos atliktos ataskaitos įvertinimas. Apeliacinės instancijos teismas nurodytas išlaidas laiko pagrįstomis ir priteisia iš atsakovės ieškovų naudai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir išdėstyti sekančiai:

„Ieškinį tenkinti visiškai.

Atidalinti ieškovams V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakove B. M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančio nekilnojamojo turto, priteisiant ieškovams V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise po ½ dalį kiekvienam ieškovui, ir po ½ dalį 13 250 Eur kompensacijos, po 6 625 Eur kiekvienam ieškovui iš atsakovės B. M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovei B. M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti lygiomis dalimis ieškovams V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės B. M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 992 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme.“

Priteisti lygiomis dalimis ieškovams V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės B. M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 199 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Liuda UckienėRamunė MikonienėVidas Stankevičius