Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-722-553/2023

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-12-21
Bylos Nr.: e2A-722-553/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00811-2022-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aldona Tilindienė, Jadvyga Mardosevič, Antanas Rudzinskas
Ieškovas: A. D.
Atsakovas: Lietuvos Respublikai, atstovaujamai biudžetinių įstaigų Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos kalėjimų tarnybos
Trečiasis asmuo: biudžetinės įstaigos Šiaulių

Kategorijos

2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
2.6.10.5.2.15Medikų (gydytojų) atsakomybė už žalą padarytą pacientui
3.2.4.11Įrodymų vertinimas
3.2.8.1Bylos nutraukimas, kai byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka

Civilinė byla Nr. e2A-722-553/2023 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00811-2022-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.15; 3.2.4.11; 3.2.8.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. gruodžio 21 d. Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jadvygos Mardosevič, Antano Rudzinsko ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai biudžetinių įstaigų Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos bei Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl paciento sveikatai padarytos neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys biudžetinės įstaigos Šiaulių tardymo izoliatorius ir Laisvės atėmimo vietų ligoninė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – SAM) Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau – Komisija) 2022 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. 56-68 (toliau –sprendimas) ir priteisti jam iš atsakovės – Lietuvos Respublikos, 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė, kad, atlikdamas bausmę Šiaulių tardymo izoliatoriuje (toliau – Šiaulių TI), 2021 m. vasario 27 d. apie 15 val. pajautė didelius skausmus krūtinės srityje, tačiau niekaip negalėjo išsikviesti pagalbos dėl tam skirto pagalbos mygtuko kameroje nebuvimo. Galiausiai 17 val. jį apžiūrėjusi Šiaulių TI dirbusi medikė atsisakė kviesti greitąją medicinos pagalbą (toliau – GMP), kuri buvo iškviesta tik 21 val., praėjus 4 val. nuo skausmų pradžios. Nuvežus jį į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę, jam diagnozuotas širdies infarktas, todėl jis buvo operuotas.

3. Ieškovas nurodė, kad 2021 m. kovo 17 d. buvo grąžintas atgal į Šiaulių TI, kur jam nebuvo suteiktas reikalingas pooperacinis gydymas – Šiaulių TI savavališkai nutraukė jo medikamentinį gydymą 5 dienų laikotarpiui nuo 2021 m. kovo 17 d. iki 2021 m. kovo 22 d., nedavė jam jokių medikų paskirtų vaistų, dėl to jis blogai jautėsi.

4. Ieškovas teigė, kad dėl nurodyto Šiaulių TI neveikimo patyrė infarktą su komplikacijomis, kentė fizinį skausmą, stresą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą ir patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 50 000 Eur. Ieškovo nuomone, jeigu jo nusiskundimai būtų įvertinti laiku, paskirtos tinkamos ir operatyvios diagnostinės priemonės ir chirurginis gydymas, būtų buvęs užkirstas kelias komplikacijų vystymuisi, išvengta ilgalaikio stipraus skausmo bei su tuo susijusios neturtinės žalos atsiradimo. Todėl jo patirta žala yra priežastiniu ryšiu susijusi su Šiaulių TI neveikimu.

5. Nurodė, kad kreipėsi į Komisiją dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo. Komisija sprendimu konstatavo, kad žala neatitinka Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – PTŽSAĮ) 24 straipsnio 6 dalyje nurodytų žalos atlyginimo sąlygų ir prašymo atlyginti neturtinę žalą netenkino. Ieškovo teigimu, Komisijos sprendimas yra prieštaringas, nes šio sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodyti ir kiti prašymo netenkinimo pagrindai, t. y. kad ieškovui Šiaulių TI teiktos sveikatos priežiūros paslaugos priežastiniu ryšiu nėra susijusios su paciento sveikatai kilusia žala, o dar toliau tekste nurodoma, jog žala paciento sveikatai apskritai nebuvo padaryta .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Dėl medicininės pagalbos ieškovui suteikimo

4. Teismas pažymėjo, kad atsakovės ir trečiojo asmens Šiaulių TI atstovai nurodo kitokias, nei teigia ieškovas, pastarojo apžiūros ir medicininių paslaugų suteikimo 2021 m. vasario 27 d. faktines aplinkybes, kurias patvirtina Šiaulių TI vidiniai dokumentai. Nurodė, kad iš šių įrodymų matyti, jog pacientui (ieškovui) skausmai krūtinėje prasidėjo 17 val., kad teikdamas paaiškinimus gydytojai VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje bei Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose pateiktame skunde ieškovas nurodė, jog skausmus pajuto 17 val., nors ieškinyje teigia, kad skausmus pajuto 15 val. Tokį ieškovo paaiškinimų nenuoseklumą, atsižvelgiant į pirmiau nurodytus atsakovės ir trečiojo asmens pateiktus duomenis, teismas vertino kaip labiau patvirtinantį aplinkybę, jog skausmus ieškovas pajuto 17 val. Teismas atmetė ieškovo prielaidas dėl Šiaulių TI vidinių dokumentų suklastojimo – užpildymo atgaline data. Sprendė, kad byloje nėra jokių tokią faktinę aplinkybę galinčių patvirtinti įrodymų, kaip ir duomenų, kad Šiaulių TI medicinos darbuoja specialiai nesuteikė ieškovui reikiamos pagalbos, jog buvo delsiama iškviesti GMP.

5. Teismas nustatė, kad tuo metu, kai ieškovas pajuto skausmus krūtinėje, su juo kameroje buvo kitas kalėjęs asmuo – S. R., todėl sprendė esant labiau tikėtina, jog pastarasis galėjo iškviesti pagalbą, jeigu ieškovas pats dėl savo sveikatos būklės negalėjo to padaryti.

6. Teismas nurodė, kad Komisijos sprendime nustatyta, jog 2021 m. vasario 27 d. 18.40 val. registruotas vienas rašytinis prašymas pas bendrosios praktikos slaugytoją dėl sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo. Konsultacijos metu ieškovas išsakė skundus dėl maudimo širdies plote. Slaugytoja įvertino paciento sveikatos būklę ir paskyrė tabletę Validol. Taip pat slaugytoja pacientui rekomendavo kreiptis pakartotinai, jeigu maudimas širdies plote nenurims arba intensyvės.

7. Teismas pažymėjo, kad ieškovas nepateikė jokių argumentų, kodėl budėjusi ir jį apžiūrėjusi medikė, matydama itin prastą jo būklę, būtų suinteresuota nekviesti jam GMP, kodėl iš karto nesikreipė į pareigūnus dėl GMP iškvietimo, kuomet, jo teigimu, jautėsi itin prastai ir patyrė dideles kančias, todėl atmetė kaip nepagrįstus ieškovo teiginius apie Šiaulių TI atsisakymą ar delsimą iškviesti jam GMP.

8. Teismas pažymėjo, kad Komisijos sprendime nurodyta, jog slaugytoja neturėjo pagrindo ieškovui įtarti infarktą. Išvadą Komisijai pateikusi ekspertė – kardiologė D. Ž., nurodė, kad ieškovo kreipimosi į Šiaulių TI dirbusią medikę metu jo būklė buvo įvertinta tinkamai pagal bendrosios praktikos slaugytojos kompetenciją: aprašyti nusiskundimai, pamatuoti arterinio kraujo spaudimas (toliau – AKS) ir širdies susitraukimų dažnis (toliau – ŠSD), skirtas vaistas, pateiktos rekomendacijos. Kreipimosi metu nebuvo galima nustatyti infarkto, tam reikalingi laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai (troponino tyrimas ir elektrokardiogramos registravimas). Pagal paciento pateiktus nusiskundimus, t. y. maudimą krūtinėje, infarkto įtarimas mažas. Kraujospūdis ir pulso dažnis buvo normalūs. Paslaugos teiktos tinkamai pagal bendrosios praktikos slaugytojos kompetencijas. Kadangi nenurodoma, kad pacientas skundėsi stipriais krūtinės skausmais ar buvo kitų simptomų bei požymių (pvz., nukritęs kraujospūdis, didelis pulsas, veido pablyškimas, pasunkėjęs kvėpavimas), galinčių rodyti sunkią paciento būklę, slaugytoja neturėjo požymių įtarti miokardo infarktą. Nesant į bylą pateiktų įrodymų, galinčių paneigti paminėtas ekspertės išvadas, teismas nurodė neturįs pagrindo jomis nesivadovauti.

9. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas nusprendė, kad tiek Šiaulių TI 2021 m. vasario 27 d. budėjusi bendrosios praktikos slaugytoja, tiek kiti tuo metu dirbę asmenys jokių neteisėtų veiksmų neatliko, priešingai – ieškovui pasiskundus skausmu širdies srityje, jam pagalba buvo suteikta operatyviai, nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

Dėl vaistų pateikimo ieškovui laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 17 d. iki 2021 m. kovo 22 d.

10. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kad Šiaulių TI savavališkai nutraukė jo medikamentinį gydymą 5 dienų laikotarpiui nuo 2021 m. kovo 17 d. iki 2021 m. kovo 22 d., nedavė jam jokių medikų skirtų vaistų, dėl to jis blogai jautėsi.

11. Nurodė, kad Komisijos sprendime nustatyta, jog ieškovas nesikreipė į Šiaulių TI dėl vaistų išdavimo, jo išrašymo iš VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės metu jam buvo išduota būtino vaisto po stentavimo – Tikagrelor. Teismas sutiko su Komisijos sprendime nustatytomis aplinkybėmis, nurodė, kad jas patvirtina į bylą pateikti įrodymai, tuo tarpu ieškovas nepateikė objektyvių duomenų, kad, keturias dienas negavęs kitų vaistų, patyrė sveikatos pablogėjimą. Pažymėjo, kad VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės pateikti duomenys paneigia ieškovo teiginius, jog vaistai jam privalėjo būti duodami, nes vaistų vartojimas buvo rekomenduojamas – elektroninis receptas jiems nebuvo išrašytas.

12. Teismas nurodė, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – LAVL) padaliniuose sveikatos priežiūros paslaugų teikimas organizuojamas, vadovaujantis „Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus darbo organizavimo tvarkos aprašu“ (toliau – Aprašas), patvirtintu LAVL direktoriaus 2021 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. V-36. Nurodė, kad remiantis Aprašu ir kitais teisės aktais dėl tolimesnio gydymosi suimtieji (nuteistieji) turi patys kreiptis į kalinimo vietos Saugumo valdymo skyriaus ir (ar) Resocializacijos skyriaus specialistą, kuris atitinkamai informuoja apie pageidavimą konsultacijai pas šeimos gydytoją, pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus (toliau – PASPS) specialistą.

13. Teismas sutiko su atsakovės Lietuvos kalėjimų tarnybos pozicija, jog laisvės atėmimo vietų suimtųjų (nuteistųjų) sveikatos priežiūra dėl pirminių ambulatorinių paslaugų nėra vykdoma be jų sutikimo ir (ar) išreikštos valios, nes tai yra jų teisė, bet ne pareiga, todėl nurodyta paslauga nėra teikiama be suinteresuoto asmens valios (prašymo). Nurodė, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos į bylą pateikta Šiaulių TI Suimtųjų (nuteistųjų) ambulatorinio priėmimo registracijos žurnalo kopija patvirtina, jog ieškovas ginčo laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 17 d. iki 2021 m. kovo 22 d. dėl užsiregistravimo pas gydytojus nesikreipė. Teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovo teiginį, kad Šiaulių TI buvo suinteresuotas neįtraukti tam tikrų duomenų į registracijos žurnalą.

14. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo esant labiau tikėtina aplinkybę, kad ieškovas pats nesikreipė į Šiaulių TI pareigūnus dėl užregistravimo pas gydytoją, kad jam išrašytų po operacijos rekomenduojamus vaistus. Sprendė, kad dėl tokio savo neveikimo kilusias pasekmes turi prisiimti ieškovas.

15. Teismas pažymėjo ir tai, kad byloje nėra įrodymų, jog ginčo laikotarpiu ieškovo sveikatos būklė žymiai pablogėjo. Nurodė, kad į bylą pateikta 2021 m. kovo 22 d. asmens bylos pažyma Nr. 308, kuri užpildyta ieškovo etapavimo į Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją, dieną, kurioje ieškovas savo parašu patvirtino, jog neturi nusiskundimų dėl sveikatos būklės.

Dėl reikalavimo panaikinti Komisijos sprendimą

16. Teismas pažymėjo, kad reikalavimas panaikinti Komisijos sprendimą atmestinas dėl to, kad pirmiau išdėstytais argumentais konstatuota jog jis teisėtas ir pagrįstas, be to, PTŽSAĮ nenumato galimybės ieškovui kreiptis į teismą dėl Komisijos sprendimo, su kuriuo ieškovas nesutinka, panaikinimo. Toks sprendimas ginčo dalyku būti negali, nes klausimas dėl žalos atlyginimo teisme nagrinėjamas iš esmės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

17. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti arba grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo; apklausti liudytoju S. R., šiuo metu atliekantį bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atviroje kolonijoje, antrame sektoriuje. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Teismas pažeidė įrodymų tyrimo, vertinimo ir įrodinėjimo taisykles, nevisapusiškai ir neobjektyviai vertino byloje surinktus įrodymus, patvirtinančius bylos baigčiai reikšmingas faktines aplinkybes. Teismas, vertindamas įrodymus, padarė klaidų dėl jų turinio, juos vertino selektyviai, atsakovės paaiškinimams ir įrodymams suteikė didesnę įrodomąją galią, rėmėsi prielaidomis ir spėjimais. Teismas pažeidė rungimosi principą, nes užkirto kelią ieškovui įrodyti savo poziciją, netenkino ieškovo prašymo apklausti liudytoją.

17.2. Teismas savo išvadas pagrindė išimtinai atsakovės į bylą pateiktais dokumentais bei jos atstovų paaiškinimais, neatsižvelgdamas į ieškovo raštu ir žodžiu išsakytus argumentus, nepasisakė, kodėl juos atmeta.

17.3. Ieškovas prašė teismo liudytoju apklausti S. R., kuris gali paliudyti ieškovo prastą savijautą ir būklę, bandymus iškviesti pagalbą ir pan. Tai yra viena iš įrodinėjimo priemonių, tačiau teismas atsisakė apklausti nurodytą asmenį. Nepaisant to, nusprendė, jog pastarasis galėjo iškviesti pagalbą ieškovui, nors jo paties neapklausė. Byla buvo nevisapusiškai išnagrinėta, todėl grąžintina nagrinėti iš naujo, nebent teismas pats nuspręstų liudytoju apklausti nurodytą asmenį.

17.4. Skundžiamas sprendimas grindžiamas dokumentais, surašytais įstaigos, kurioje ieškovui buvo padaryta žala. Teismas nevertino šios įstaigos pateiktų įrodymų patikimumo. Ieškovo akivaizdoje jokie įrašai apie jam suteiktas paslaugas nebuvo daromi ir vėliau su jokiais įrašais jis nebuvo supažindintas.

17.5. Teismas, nustatęs netikslumus ieškovo paaiškinimuose, jo poziciją laikė nenuoseklia, nors atsakovės dokumentuose taip pat yra netikslumų (dubliko 5 punktas, atsiliepimo 2 punktas), į kuriuos ieškovas atkreipė teismo dėmesį, tačiau teismas analogiškai nevertino atsakovės pozicijos kaip nenuoseklios. Todėl akivaizdus teismo šališkumas dominuojančia padėtimi pasižyminčiai atsakovei.

17.6. Teismas rėmėsi rašytiniuose įrodymuose užfiksuotais duomenimis apie su ginčo nagrinėjimu susijusias aplinkybes, tačiau rašytinio įrodymo įrodomoji galia nėra absoliuti. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė savo neveikimą grindžia ieškovo neveikimu, nors už kalinio kreipimąsi galinčių patvirtinti įrodymų egzistavimą yra atsakinga būtent atsakovė. Atsižvelgiant į ieškovo statusą, jis neturi jokių galimybių pats užtikrinti šiuos įrodymus (fiksuoti prašymo įteikimą ar pan.) bei yra visiškai priklausomas nuo administracijos veiksmų (neveikimo). Atsakovės parengtus rašytinius dokumentus galėjo paneigti liudytojų parodymai, kurių teismas, būdamas šališkas, nepriėmė.

17.7. Priešingai nei nurodyta atsakovės pateiktuose dokumentuose, 2021 m. vasario 27 d. ieškovą apžiūrėjusi medikė jį tik išklausė, atsisakė kviesti GMP, pareiškė, kad ieškovo nusiskundimai greitai praeis, davė tabletę, nepaaiškino nei kas tai per vaistas, nei kam jis skirtas, liepė grįžti į kamerą ir nei pulso, nei kraujospūdžio nematavo, jokių rekomendacijų dėl tolimesnių veiksmų jam nedavė. Nuo medikės duoto vaisto ieškovui pasidarė dar blogiau, tačiau GMP buvo iškviesta tik 21 val. ir tai padarė ne medikė, o kalėjimo prižiūrėtojas. Ši aplinkybė patvirtina, kad pakartotinai ieškovo būklė niekaip nebuvo vertinama.

17.8. Šiaulių TI delsė suteikti medicininę pagalbą, nes šioje įstaigoje nėra jokios pagarbos žmogaus teisėms, o vengiant atsakomybės – klastojami dokumentai. GMP iškvietimą nulėmė ne pasikeitusi ieškovo būklė, o tai, kad dienos eigoje ieškovas savo nusiskundimų prasta sveikata neatsisakė, ko aplaidžiai buvo iš jo laukiama ir tikimasi, tokiu būdu ilgą laiką jį kankinant.

17.9. Asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, neturi jokios kitos galimybės sulaukti pagalbos ir yra visiškai priklausomas tik nuo įkalinimo įstaigos sprendimų ir veiksmų. Vengdama teikti būtinąją medicininę pagalbą kaliniui įkalinimo įstaiga veikia savo rizika, jog galbūt daro žalą, todėl žalai atsiradus – privalo ją atlyginti.

17.10. Objektyvūs įrodymai patvirtina, kad ieškovui buvo ūmus sveiktos pablogėjimas – miokardo infarktas, jis buvo operuotas, gydytas Respublikinėje Šiaulių ligoninėje ir LAVL, jam taikytas ir rekomenduotas tęsti medikamentinis gydymas. Ieškovą išrašant iš LAVL, jį gydantis gydytojas paaiškino, kad labai svarbu reguliariai vartoti jam paskirtus vaistus, šią aplinkybę patvirtina ir į bylą pateikta epikrizė. Ieškovo gydymas išrašant jį iš ligoninės nebuvo baigtas ir turėjo būti tęsiamas, jam turėjo būti paaiškinta, kaip konkrečiai jis turėtų tęsti jam paskirtą medikamentinį gydymą.

17.11. Ieškovui buvo reikalingi medikamentai, kuriuos jam buvo nurodę kaip rekomenduojamus vartoti jo sveikatos būklę nuodugniai ištyrę ir įvertinę medikai – specialistai, o ne šeimos gydytojo konsultacija. Išrašant ieškovą iš ligoninės, jam nebuvo pasakyta, kad grįžus į Šiaulių TI vaistų nebus, kad jų reikės laukti, kad dėl jų reikės kreiptis atskirai. Priešingai, gydytojas paaiškino, kad vaistai jam skiriami ir kaip svarbu juos vartoti reguliariai – kodėl LAVL tarpusavyje nesusitarė su Šiaulių TI dėl tolimesnio gydymo, ieškovui nėra žinoma.

17.12. Skundžiamas sprendimas prieštaringas. Sprendimo 38 punkte konstatuota, kad vaistai buvo nebūtini, tik rekomenduojami, o 39 punkte nurodyta, kad būtinas vaistas Tikagrelor jam buvo duotas. Teismas nenurodė, kuo remdamasis padarė tokią išvadą, t. y. kad Tikagrelor nebuvo tik rekomenduojamas vaistas, nes medicininiuose įrašuose šis vaistas nurodytas su kitais vaistais, kuriuos teismas laikė tik rekomenduojamais.

17.13. Formalus klausimo apie nusiskundimus sveikata prieš konvojavimą tikslas nėra susijęs su kalinio gydymu. Šie duomenys renkami siekiant įvertinti, ar asmuo gali būti transportuojamas, ar turi kažkokių ypatingų sveikatos problemų, dėl kurių 2-3 val. kelionės neištvertų ir pan.

Žemesnės instancijos teismas

17.14. Ieškovas Komisijos sprendimo nelaiko ginčo dalyku, o procesiniu ginčą nagrinėjusios ikiteisminės institucijos sprendimu, kuris naikintinas teismui išnagrinėjus klausimą iš esmės ir nusprendus kitaip, arba paliktinas galioti ir įsiteisėja, jei nėra apskųstas arba teismas su juo sutinka. Priešingu atveju, teismui priėmus kitokį sprendimą nei Komisija, kiltų jų galiojimo ir tarpusavio konkurencijos klausimas.

Atsiliepimas

18. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės ligonių kasos prie SAM, atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

18.1. Skundžiamo sprendimo 16-30 punktuose teismo detaliai aprašytas surinktų įrodymų įvertinimas, analizuojamas kiekvienas įrodymas kartu su kitais įrodymais. Esant prieštaravimams tarp įrodymų, teismas išsamiai paaiškina, kodėl vienais įrodymais labiau pasitikima nei kitais. Pažymėtina, kad teismas vertina ne tik ieškovo parodymus ir Šiaulių TI pateiktus dokumentus, bet kartu su jais sistemiškai vertina ir kitus byloje esančius įrodymus.

18.2. Teismas išsamiai pasisakė dėl ieškovo argumentų, susijusių su jam gydytojų rekomenduotų medikamentų pateikimu. Pažymėtina, kad VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė ir LAVL yra ligoninės, kurių pagrindinė veikla yra sveikatos priežiūros paslaugų teikimas, tuo tarpu Šiaulių TI yra visai kitokio pobūdžio įstaiga, kurioje yra tik PASPS.

18.3. Kai pacientas išrašomas iš gydymo įstaigos, jis gydosi savo gyvenimo (buvimo) vietoje ambulatoriškai. Ši taisyklė taikoma visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų buvimo vietos (tame tarpe ir laisvės atėmimo vietoje). Norint gauti medicininę pagalbą, asmuo turi kreiptis į polikliniką (pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigą). Analogiška taisyklė taikoma ir laisvės atėmimo vietoje ambulatoriškai besigydantiems asmenims, t. y. asmuo, išrašytas iš ligoninės ir norėdamas tęsti gydymą, turi kreiptis į medikus (gydymo įstaigą), teikiančius pirminę sveikatos priežiūrą. Nagrinėjamu atveju ieškovas, sugrįžęs į Šiaulių TI, turėjo kreiptis į PASPS, kur jam būtų išrašyti tolimesniam gydymui reikalingi vaistai.

18.4. Sveikatos paslaugų teikimo principai visiems asmenims yra vienodi, kol asmuo gydomas ligoninėje – už gydymo paslaugų teikimą atsakinga ligoninė, asmenį išrašytą iš ligoninės prižiūri pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos (poliklinikos ar kitos). Tačiau nei poliklinikos, nei kitos pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos neturi pareigos savarankiškai imtis priemonių po pacientų išrašymo iš ligoninės.

18.5. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) nenumato atskirų taisyklių tais atvejais, kai viena iš ginčo šalių yra kalinys, o įrodinėjimas ir įrodymų vertinimas vyksta taip, kaip šį procesą reguliuoja CPK 176–185 straipsniai.

19. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos, atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

19.1. Teismas objektyviai išanalizavo ieškovo ir atsakovės atstovų argumentus, pateiktus įrodymus bei skundžiamą sprendimą pagrindė galiojančiomis teisės normomis, teismų praktika, todėl skundžiamas sprendimas yra objektyvus, pagrįstas bei teisėtas.

19.2. Ginčų dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo atsakomybės sprendimas ir sveikatos priežiūros paslaugų kokybės vertinimas neišvengiamai susijęs su specialiųjų medicinos srities žinių poreikiu ir šis poreikis lemia įrodymų šaltinių ypatumus tokio pobūdžio bylose.

19.3. Komisija sprendime rėmėsi ekspertės išvada.

19.4. Laisvės atėmimo įstaigose asmens sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos vadovaujantis tais pačiais teisės aktais, kaip ir viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose (laisvėje). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims, išsirašiusiems iš LAVL, pateikiamos rekomendacijos gydymui ir darbui ambulatoriškai. Dėl tolimesnio gydymo suimtieji (nuteistieji), kaip ir laisvėje esantys asmenys, turi patys kreiptis į kalinimo įstaigoje esantį PASPS. Laisvės atėmimo vietose esančių asmenų sveikatos priežiūra dėl pirminių ambulatorinių paslaugų nėra vykdoma be jų sutikimo, valios.

19.5. Ieškovas ignoruoja nustatytą tvarką ir bando teismą įtikinti, kad jo atžvilgiu turėjo būti pasielgta kitaip, nors tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu ieškovas patvirtino, jog jam buvo žinoma nustatyta tvarka dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo kalinimo įstaigose, tačiau ja nesivadovavo.

19.6. Vien tik ieškovo, neturinčio medicininio išsilavinimo, subjektyvus vertinimas, kad tokių pasekmių, kurios buvo kilusios dėl jo netinkamo gydymo ir priežiūros, neturėjo atsirasti, jeigu būtų viskas tinkamai padaryta, neįrodo, kad Lietuvos kalėjimų tarnyba atliko neteisėtus veiksmus – netinkamai suteikė ieškovui asmens sveikatos priežiūros paslaugas, nes visi ieškovo argumentai bei detaliai dėstomos aplinkybės apie jo patirtus fizinius skausmus bei išgyvenimus yra nukreipti į rezultato, nepateisinusio ieškovo lūkesčių, o ne į proceso vertinimą.

19.7. Kasacinio teismo praktikoje, nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, yra išaiškinta, kad pagrindinė gydytoja pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą; pacientą ir gydytoją siejančios prievolės turinį sudaro ne pareiga garantuoti tam tikrą konkretų rezultatą, bet pareiga užtikrinti, kad ši prievolė būtų vykdoma dedant maksimalias pastangas.

19.8. Vertinant liudytojų parodymus reikia atsižvelgti į jų subjektyvų pobūdį. Rašytiniai įrodymai vertinami kaip aiškesni ir patikimesni nei liudytojų parodymai.

Šalies argumentai

19.9. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius apie į bylą pateiktų rašytinių įrodymų suklastojimą. Tokiais teiginiais ieškovas siekia suklaidinti teismą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl ginčo faktinių aplinkybių ir apeliacijos ribų

21. Byloje pareikštu ieškiniu ieškovas reikalavo panaikinti ikiteisminio ginčo nagrinėjimo metu priimtą Komisijos sprendimą, kuriuo netenkintas jo prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir priteisti jam iš atsakovės 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nurodė, kad žala padaryta Šiaulių TI, kuriame atliko laisvės atėmimo bausmę, netinkamai suteikus sveikatos priežiūros paslaugas. Paaiškino, kad 2021 m. vasario 27 d. pajuto skausmus krūtinėje, nuo 15 val. bandė išsikviesti pagalbą, tačiau apžiūrai pas Šiaulių TI dirbusią medikę pateko tik 17 val., pastaroji atsisakė kviesti GMP, kuri buvo iškviesta vėliau tą pačią dieną, apie 21 val. Nuvykus į ligoninę jam diagnozuotas širdies infarktas, todėl ieškovas operuotas. Ieškovas teigė, kad Šiaulių TI veiksmų neteisėtumas konstatuotinas ne tik dėl delsimo suteikti būtinąją medicininę pagalbą, bet ir dėl to, jog po išrašymo iš ligoninės ir grąžinus jį į įkalinimo vietą, Šiaulių TI savavališkai nutraukė jo medikamentinį gydymą, nes laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 17 d. iki 2021 m. kovo 22 d. nedavė jam jokių medikų paskirtų vaistų, dėl to jis blogai jautėsi. Nurodė, kad dėl neteisėtų Šiaulių TI veiksmų sumažėjo jo galimybės dirbti darbą, teko kęsti skausmus be vaistų, patirti stresą ir bejėgiškumo jausmą.

22. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Įvertinęs į bylą pateiktus duomenis, teismas nusprendė, kad ieškovas neįrodė Šiaulių TI neteisėtų veiksmų, suteikiant jam būtinąją medicininę pagalbą, kad ieškovas pats nesiėmė iniciatyvos dėl jam reikalingų vaistų gavimo, tuo tarpu Šiaulių TI neturėjo pareigos savo iniciatyva juos gauti ir pateikti ieškovui. Pažymėjo, kad PTŽSAĮ nenumato galimybės reikalauti teismo panaikinti Komisijos sprendimą, nes ginčas teisme nagrinėtinas iš esmės.

23. Apeliaciniame skunde ieškovas nesutikimą su skundžiamu teismo sprendimu iš esmės grindžia įrodymų tyrimą, vertinimą bei įrodinėjimo taisykles reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimu.

Dėl procesinio prašymo

24. Apeliaciniame skunde ieškovas pateikė prašymą apklausti liudytoju byloje S. R., šiuo metu atliekantį bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atviroje kolonijoje. Teigia, kad jis pirmosios instancijos teismo prašė liudytoju apklausti nurodytą asmenį, kuris galėtų pateikti paaiškinimus apie ieškovo būklę ir bandymus išsikviesti pagalbą 2021 m. vasario 27 d., jog liudytojų parodymai yra viena iš įrodinėjimo priemonių. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai atsisakė patenkinti šį jo prašymą, nors skundžiamame sprendime nurodė, kad būtent S. R. galėjo iškviesti pagalbą ieškovui, jeigu jo sveikatos būklė neleido to padaryti pačiam. Be to, skundžiamą sprendimą teismas pagrindė išimtinai atsakovės į bylą pateiktais įrodymais.

25. Atmesdama nurodytą apelianto prašymą teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas. Tai – pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolė, kurią reglamentuojančios taisyklės nustato tam tikrus ribojimus, nebūdingus procesui pirmosios instancijos teisme. Tai ne tik skirtingos bylos nagrinėjimo ribos, bet ir kitokia įrodymų pateikimo bei jų tyrimo apimtis (CPK 314, 320 straipsniai).

26. Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas netenkino apelianto prašymo apklausti liudytoju nurodytą asmenį, motyvuodamas tuo, kad jo parodymai nėra susiję su šio ginčo dalyku. Apeliantas skunde šios teismo išvados nekvestionuoja, tačiau akcentuoja tai, kad teismas, neapklausęs nurodyto asmens, skundžiamame sprendime nepagrįstai nusprendė, jog ieškovui pagalbą galėjo iškviesti kartu su juo kameroje buvęs S. R.. Nei ši teismo išvada, nei skundo argumentas, kad skundžiamą sprendimą teismas iš esmės pagrindė atsakovės į bylą pateiktais dokumentais, nesudaro apelianto prašymo patenkinimo pagrindo. Paminėta teismo išvada galėjo būti padaryta ir neapklausiant S. R. – įvertinus aplinkybę, kad 2021 m. vasario 27 d., kuomet ieškovas prastai pasijuto, jis kameroje buvo ne vienas, o su nurodytu asmeniu. Antra, skundžiamas sprendimas buvo pagrįstas ne tik atsakovės į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, bet ir trečiųjų asmenų – LAVL, Šiaulių TI, pateiktais atsiliepimais bei dokumentais, taip pat ikiteisminio ginčo nagrinėjimo metu gautais duomenimis, be kita ko, ekspertės – kardiologės D. Ž., Komisijai pateiktais rašytiniais paaiškinimais. Atsižvelgiant į tai, kolegija nesutinka su apeliantu, kad neapklausus S. R., byla buvo išnagrinėta nevisapusiškai, todėl neturi pagrindo kviesti nurodytą asmenį liudyti šioje proceso stadijoje.

Dėl teismo sprendimo (ne)teisėtumo

27. Prieš pasisakydama dėl skundo argumentų teisėjų kolegija pažymi ginčo atveju aktualius kasacinio teismo išaiškinimus dėl PTŽSAĮ redakcijos, įsigaliojusios nuo 2020 m. sausio 1 d. ir galiojusios šioje byloje įrodinėjamų trečiojo asmens – Šiaulių TI, neteisėtų veiksmų atlikimo metu, taikymo.

28. Kasacinis teismas, aiškindamas nurodytoje įstatymo redakcijoje nustatytą naują žalos atlyginimo modelį, konstatavo, kad nekyla abejonių, jog teisei į paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimą atsirasti būtinos šios sąlygos: 1) paciento sveikatai yra padaryta žala, kuri PTŽSAĮ 2 straipsnio 14 dalyje apibrėžiama kaip pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis; 2) ši žala nėra neišvengiama. Galiojantis paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo reglamentavimas neįtvirtina kaltės kaip vienos iš būtinųjų sąlygų teisei į tokios žalos atlyginimą atsirasti – jame įtvirtintas atsakomybės be kaltės modelis, todėl šios sąlygos buvimas ar nebuvimas bei jos nustatymas nėra aktualus. Tuo tarpu aktualus lieka klausimas, ar turi būti nustatytos kitos sąlygos, įprastai būdingos teisei į žalos atlyginimą atsirasti, t. y. neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp šių veiksmų bei atsiradusios žalos.

29. PTŽSAĮ nėra įtvirtinta, kad teisei į žalos atlyginimą atsirasti turi būti nustatyti neteisėti sveikatos priežiūros paslaugas teikusios įstaigos veiksmai. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą teisei į žalos atlyginimą atsirasti būtinos sąlygos – paciento sveikatai yra padaryta žala ir ši žala nėra neišvengiama. Žalos atlyginimo tvarkos aprašo 9.2.2.1 punkte nustatytas žalos neišvengiamumo kriterijus suponuoja, kad žala turi būti atlyginama, jei jos, atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį, buvo galima išvengti. Taigi teisė į žalos atlyginimą, atsižvelgiant į šį žalos neišvengiamumo kriterijų, iš esmės yra siejama ne su sveikatos priežiūros įstaigos neteisėtais veiksmais, atliktais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, bet su tuo, ar teiktos sveikatos priežiūros paslaugos atitiko jų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį.

30. Nors PTŽSAĮ tiesiogiai nėra įtvirtinta, kad teisei į žalos atlyginimą atsirasti turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų ir padarytos žalos, šis elementas išlieka svarbus ir turi būti nustatytas kaip viena iš būtinųjų tokios žalos atlyginimo sąlygų. Aptartas teisinis reguliavimas suponuoja, kad, siekiant nustatyti šią sąlygą, būtina spręsti, ar žala buvo padaryta teikiant sveikatos priežiūros paslaugas.

31. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, nors konstatavo, kad trečiasis asmuo – Šiaulių TI, teikdamas sveikatos priežiūros paslaugas apeliantui, neatliko neteisėtų veiksmų, teismas iš esmės vertino, ar atlikti veiksmai atitiko paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi į bylą pateiktais ekspertės – kardiologės, rašytiniais paaiškinimais Komisijai, kuriuose, atsakant į klausimą, ar pacientui sveikatos priežiūros paslaugos Šiaulių TI buvo suteiktos tinkamai ir laiku, nurodyta, jog paslaugos teiktos tinkamai – pagal bendrosios praktikos slaugytojos kompetencijas. Atsižvelgiant į tai, kad nėra duomenų, jog pacientas skundėsi stipriais krūtinės skausmais ar buvo kitų simptomų ar požymių (nukritęs kraujospūdis, didelis pulsas, veido pablyškimas, pasunkėjęs kvėpavimas), galinčių rodyti sunkią paciento būklę, ekspertė nurodė, jog slaugytoja neturėjo požymių įtarti miokardo infarktą. Atsakant į klausimus, ar Šiaulių TI dirbusi medikė tinkamai įvertino paciento būklę, ar paciento kreipimosi metu jam buvo galima nustatyti prasidėjusį infarktą bei ar buvo indikacijos pacientą stacionarizuoti į ligoninę, ekspertė nurodė, kad apelianto būklė buvo įvertinta tinkamai pagal bendrosios praktikos slaugytojos kompetenciją: aprašyti nusiskundimai, pamatuotas AKS, ŠSD, skirtas vaistas bei pateiktos rekomendacijos; kreipimosi metu nebuvo galima nustatyti infarkto, kurio nustatymui reikalingi laboratoriniai ir instrumentiniai tyrimai; pagal paciento pateiktus nusiskundimus – maudimą krūtinėje, infarkto įtarimas yra mažas, be to, kraujospūdis ir pulso dažnis buvo normos ribose.

32. Skunde nepagrįstai apeliuojama, kad nurodytas dokumentas – ekspertės rašytiniai paaiškinimai, pateiktas remiantis Šiaulių TI, t. y. ginčijamas sveikatos priežiūros paslaugas suteikusios institucijos, parengtais (surašytais) dokumentais. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto pozicija, kad teismas turėjo vertinti aptariamą įrodymą kaip nepatikimą.

33. Visų pirma, apeliantas savo paaiškinimais patvirtino aplinkybes, kad 2021 m. vasario 27 d., kuomet pajuto skausmus krūtinėje, buvo apžiūrėtas Šiaulių TI dirbusios slaugytojos, jog jam buvo duota Validol tabletė ir nurodyta skausmams nesiliovus kreiptis pakartotinai. Tokios esminės aplinkybės ir buvo užfiksuotos Šiaulių TI ekspertei pateiktuose dokumentuose, tuo tarpu tai, kad apelianto apsilankymo faktas pas slaugytoją ir jam suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos nebuvo užfiksuotos apeliantui matant, savaime nepatvirtina, kad nurodytos paslaugos jam nebuvo suteiktos, jog paslaugų suteikimą patvirtinantys dokumentai nebuvo sudaryti. Iš bylos duomenų nenustatyta, kad sveikatos priežiūros paslaugų apeliantui suteikimo metu dalyvavo kiti šias paslaugas galintys suteikti arba jų suteikimą dokumentuoti asmenys. Atsižvelgiant į tai, kad slaugytoja tuo pačiu metu negali ir teikti sveikatos priežiūros paslaugas ir jas dokumentuoti, teisėjų kolegija turi pagrindą vertinti, jog pirmiau apeliantui buvo suteiktos paslaugos ir tik paskui, t. y. po jų suteikimo, surašyti atitinkami dokumentai dėl atliktų veiksmų (CPK 185 straipsnis).

34. Antra, ekspertės išvados buvo pagrįstos ne tik Šiaulių TI pateiktais dokumentais apie apelianto apžiūrą bei jos metu atliktus slaugytojos veiksmus, bet ir ekspertės, kaip kardiologės, turimomis žiniomis apie pirmuosius širdies infarkto požymius, slaugytojos kompetenciją, priemones, kurios galėtų padėti nustatyti pradinę širdies infarkto stadiją. Apeliantas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nepateikė įrodymų, galinčių paneigti pirmiau paminėtus ekspertės paaiškinimus, nekvestionavo ekspertės kompetencijos, nešališkumo (CPK 12, 178 straipsniai), todėl teismas neturėjo pagrindo jais nesivadovauti.

35. Galiausiai, vien dėl to, kad apeliantas ginčo įvykio metu buvo įkalinimo įstaigoje, kur jo veiksmų laisvė yra apribota, teismas negalėjo vertinti Šiaulių TI parengtų ir į bylą pateiktų dokumentų kaip nepatikimų įrodymų. Tuo labiau kad, kaip minėta, apeliantas pats patvirtino, jog medicininės paslaugos jam buvo suteiktos, tik nesutinka su jų kokybe ir suteikimo laiku. Apeliantas skunde nurodo, kad vienintelė galimybė jam paneigti Šiaulių TI pateiktus įrodymus buvo liudytoju apklausti kartu su juo kameroje 2021 m. vasario 27 d. buvusį asmenį, tačiau teismas šio prašymo nepagrįstai nepatenkino. Atmesdama šį skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytas asmuo galėtų paliudyti tik apie aplinkybes, buvusias iki sveikatos priežiūros paslaugų apeliantui suteikimo, tuo tarpu vertinant Šiaulių TI veiksmus, suteikiant nurodytas paslaugas, jo paaiškinimai nebūtų reikšmingi, nes jis nedalyvavo šiame procese. Nors ginčo atveju aktualu ir tai, kada apeliantas pajuto pirmuosius skausmus, kada kvietėsi pagalbos ir kada pastaroji buvo suteikta, šiuo atveju atsižvelgtina ir į liudytojo parodymų, kaip subjektyvaus pobūdžio duomenų, įrodomąją vertę. Tuo tarpu byloje esantys įrodymai – Šiaulių TI Saugumo valdymo skyriaus pažyma Nr. 60-17582, VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojos 2021 m. vasario 27 d. įrašas patvirtina, jog skausmus krūtinėje apeliantas pajuto apie 17 val., o ne kaip nurodė ieškinyje – apie 15 val. Taigi, nurodytai aplinkybei nustatyti pakako į bylą pateiktų rašytinių įrodymų, kurių vienas – VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojos įrašas, sudarytas remiantis paties apelianto paaiškinimais apie savo sveikatos būklę 2021 m. vasario 27 d.

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad Šiaulių TI neatliko veiksmų, dėl kurių apeliantas negalėjo laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 17 d. iki 2021 m. kovo 22 d. gauti jam reikalingų medikamentų. Teismas nurodė, kad LAVL padaliniuose sveikatos priežiūros paslaugų teikimas buvo organizuojamas vadovaujantis Aprašu, kurio 8-11 punktai numatė suimtųjų ir (ar) nuteistųjų patekimo pas sveikatos priežiūros specialistus tvarką tiek planinės, tiek skubios pagalbos atveju. Aprašo 9 punktas nustatė, kad gydytojo konsultacijai į PASPS suimtasis ir (ar) nuteistasis patenka pagal išankstinę konsultacijos registraciją. Teismas nustatė, kad po operacijos apeliantui buvo duota pakuotė Tikagrelor, o išrašant jį iš LAVL pateiktos rekomendacijos dėl jo gydymosi ambulatoriškai. Nurodė, kad išrašant pacientą ambulatoriniam gydymui, gydymo procesas ir vaistų išrašymas nevykdomas automatiškai – norėdamas tęsti gydymą, pacientas turi savo inciatyva kreiptis į gydymo įstaigą pagal savo buvimo vietą. Iš į bylą pateiktos Šiaulių TI Suimtųjų ir (ar) nuteistųjų ambulatorinio priėmimo registracijos žurnalo kopijos, kurioje pateikti duomenys apie registracijas vykusias ginčo laikotarpiu – nuo 2021 m. kovo 17 d. iki 2021 m. kovo 22 d., teismas nenustatė, kad apeliantas būtų kreipęsis dėl registracijos pas gydytojus. Pažymėjo, kad į bylą nepateikta įrodymų, jog nurodytu laikotarpiu apelianto sveikata būtų žymiai pablogėjusi. Įvertinęs paminėtus bylos duomenis, teismas priėjo pagrįstos ir teisėtos išvados, kad Šiaulių TI neturėjo pareigos be apelianto valios organizuoti pastarajam rekomenduotų vaistų gavimą, todėl ir šiuo aspektu apeliantui žala nebuvo padaryta.

37. Skunde apeliantas toliau laikosi pozicijos, kad, LAVL pateikus rekomendacijas dėl tolimesnio jo gydymo, Šiaulių TI, kuriai buvo žinoma jo sveikatos būklė, paskirtas ir reikalingas gydymas, turėjo užtikrinti jam po operacinio gydymo reikalingų vaistų gavimą, nors tokią jo poziciją paneigia pirmiau nurodyta tvarka dėl ambulatorinio gydymo, su kuria, kaip patvirtino bylos nagrinėjimo metu pats apeliantas, jis buvo supažindintas. Aplinkybė, kad apeliantas atlieka laisvės atėmimo bausmę, nereiškia, kad pareiga už apeliantui reikalingų vaistų gavimą ir vartojimą pereina laisvės atėmimo bausmę vykdančiai institucijai, t. y. nepašalina apelianto pareigos išreikšti valią gauti jam gydytojo rekomenduotus vartoti vaistus ir atlikti atitinkamus veiksmus, kad jie būtų jam suteikti – kreiptis į įkalinimo įstaigoje esantį PASPS. Pažymėtina, kad PTŽSAĮ 12 straipsnio 2 dalis nustato paciento pareigą rūpintis savo sveikata, sąžiningai naudotis savo teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti ir bendradarbiauti su sveikatos priežiūros įstaigos specialistais ir darbuotojais.

38. Skunde apeliantas taip pat ginčija teismo išvadą, kuria konstatuota, kad Komisijos sprendimas negali būti ieškinio dalyku. Nurodo, kad nesant reikalavimo panaikinti Komisijos sprendimą ir teismui priėmus priešingą sprendimą, kiltų šių dokumentų galiojimo ir tarpusavio konkurencijos klausimas.

39. Teisėjų kolegija sutinka su nurodyta teismo išvada, kuri paremta PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad pacientas ir kiti asmenys, turintys teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą, per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo ar turėjo sužinoti apie Komisijos sprendimą, turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės.

40. Taigi, tuo atveju, jeigu ieškinyje prašoma ne tik priteisti iš sveikatos priežiūros įstaigos turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, bet ir yra suformuluotas atskiras ieškinio reikalavimas panaikinti ikiteismine tvarka priimtą Komisijos sprendimą, toks ieškinio reikalavimas negali būti nagrinėjamas teisme iš esmės, o byla šioje dalyje turi būti nutraukiama CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, jeigu šio reikalavimo teismas neatsisakė priimti išspręsdamas ieškinio priėmimo klausimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-367-881/2021; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-363-910/2022; 2022 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-757-464/2022).

41. Nagrinėjamu atveju teismas, tinkamai išaiškinęs PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalį, t. y. pripažinęs, kad Komisijos sprendimas negali būti apelianto ieškinio dalyku, netinkamai pritaikė proceso teisės normas, įpareigojančias tokiu atveju bylą dalyje dėl šio reikalavimo nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Pažymėtina, kad proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nurodytos proceso normos netinkamas pritaikymas neturėjo įtakos teisingam šio ginčo išnagrinėjimui, todėl sprendimas nėra naikinamas, tačiau pakeičiama jo rezoliucinė dalis, nurodant nutraukti bylos dalį dėl Komisijos sprendimo panaikinimo.

42. Dėl esminių skundo argumentų pasisakyta, kiti neturi reikšmės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).

Dėl procesinės bylos baigties

43. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai pritaikė pacientų teises ir žalos sveikatai atlyginimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, tinkamai nustatė ginčo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nepažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą toje dalyje, kuria atmetė ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau dalyje dėl reikalavimo panaikinti Komisijos sprendimą nepagrįstai nepritaikė bylos nutraukimą reglamentuojančių proceso teisės normų, todėl sprendimas šioje dalyje pakeičiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškovo A. D. ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Bylos dalį dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2022 m. gegužės 17 d. sprendimo Nr. 56-68 panaikinimo nutraukti.“

Teisėjai Jadvyga MardosevičAntanas RudzinskasAldona Tilindienė