- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-03
- Bylos Nr.
- e2S-1829-340/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00001-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- V. P.
- Atsakovas
- V. K., R. K.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. P. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovėms V. K. ir R. K. dėl naudojimosi statiniais ir žemės sklypu tvarkos nustatymo bei atsakovių V. K. ir R. K. priešieškinį ieškovei V. P. dėl naudojimosi statiniais ir žemės sklypu tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Alytaus apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės V. P. ieškinį atsakovėms V. K. ir R. K. dėl naudojimosi statiniais ir žemės sklypu tvarkos nustatymo ir atsakovių V. K. ir R. K. priešieškinį ieškovei V. P. dėl naudojimosi statiniais ir žemės sklypu tvarkos nustatymo.
Šalies argumentai
2. Atsakovės R. K. ir V. K. patikslintu priešieškiniu prašo iš dalies atidalinti statinius iš bendros dalinės nuosavybės atsakovių nurodytu būdu ieškovei priteisiant kompensaciją, o taip pat nustatyti bendrasavininkėms R. K., V. K. ir V. P. naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal atsakovių pateiktą planą.
3. Atsakovės pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti V. P. iki ginčo byloje išsprendimo ir teismo sprendimo įsiteisėjimo pjauti ir savintis medžius, esančius sodyboje (duomenys neskelbtini) Varėnos r. sav., ardyti, remontuoti, gadinti statinius, esančius sodyboje (duomenys neskelbtini) Varėnos r. sav., ir atlikti veiksmus, kuriais būtų mažinama sodybos vertė.
Atsiliepimas
4. Atsakovės prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, jog Kauno apygardos teismas, panaikinęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, 2024-04-18 nutartyje nurodė: „Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, kad UAB ,,Log Forest“ 2023 m. sausio 4 d. surašytame apžiūros akte nurodė, kad ginčo namų valdoje iš viso auga 284 vnt. medžių. Namų valdoje augančių kirstinų medžių vertė sudaro 27 656,61 Eur“. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad apylinkės teismas į tai, ir į kitas reikšmingas aplinkybes neatsižvelgė, jų nenagrinėjo. Sodyboje augančių medžių vertė yra reikšminga, esmingai įtakoja visos sodybos vertę. Ieškovė V. P., nesuderinusi savo veiksmų su bendrasavininkėmis – R. K., V. K., ėmėsi pjauti sodyboje esančius išvirtusius medžius į malkas, atiduodama jas pašaliniam asmeniui. Naudojimosi sklypu tvarka nenustatyta. V. P. neturi teisinio pagrindo savintis sodyboje esančių medžių, tiek augančių, tiek išvirtusių. Tuo labiau, kad ji aktyviai prieštaravo atsakovių prašymui leisti pašalinti ant ūkinio statinio užvirtusį beržą, kai šį prašymą nagrinėjo anksčiau bylą nagrinėjęs teisėjas, kuris atsisakė duoti leidimą pašalinti nuo ūkinio pastato užvirtusį beržą, nors tai gadino seną statinį. Tokie savanaudiški, savavališki V. P. veiksmai leidžia pagrįstai manyti, kad ji gali parduoti iškirtimui sodyboje augančius medžius ir taip įtakoti (sumažinti) sodybos vertę. Be to, ieškovė yra iškirtusi naują įėjimą į savo namo pusę per langą, į patalpą indeksas 1-5, tai matyti iš byloje abiejų šalių pateiktų namo brėžinių, bet 2023 m. kovo mėn. per pusdienį vėl įrengė langą, panaikinusi šį atskirą įėjimą. Ieškovei tęsiant savavališkus veiksmus (medžių pjovimas ir pasisavinimas), kyla grėsmė, kad ieškovė gali savo veiksmais sumažinti sodybos vertę, pakeisti pastatų būklę, byloje būtina jos atžvilgiu skirti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti pjauti ir savintis sodyboje esančius medžius, ardyti, remontuoti, gadinti sodybos statinius. Neuždraudus ieškovei V. P. pjauti ir savintis sodyboje esančių medžių, neuždraudus ardyti, remontuoti, gadinti sodybos statinius, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. birželio 13 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Teismas nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti V. P. iki ginčo byloje išsprendimo ir teismo sprendimo įsiteisėjimo pjauti ir savintis medžius, esančius sodyboje (duomenys neskelbtini) Varėnos sen., Varėnos r. sav., ardyti, remontuoti, gadinti statinius, esančius sodyboje (duomenys neskelbtini) Varėnos sen., Varėnos r. sav., ir atlikti veiksmus, kuriais būtų mažinama sodybos vertė.
6. Teismas nurodė, kad preliminariai įvertinus atsakovių nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, yra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, galimai galėtų būti daroma ir daugiau veiksmų, kuriais ieškovė įtakotų atidalinamo turto vertę, jį mažindama. Atsakovių priešieškinyje nurodytos aplinkybės dar nepatvirtina, kad jų reikalavimai yra pagrįsti, tačiau jų pakanka išvadai, kad laikinųjų apsaugos priemonių iniciatorius atsakovas tikėtinai pagrindžia savo reikalavimus, t. y. nurodytos aplinkybės yra pakankamos, kad būtų galima taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl uždraudimo ieškovei V. P. pjauti ir savintis medžius sodyboje bei atlikti kitus veiksmus, kurie mažintų sodybos, esančios (duomenys neskelbtini) Varėnos sen., Varėnos r., vertę.
7. Teismas nustatė, kad turtas yra bendras ir nei vienai iš šalių nežinoma, kokia konkreti dalis jai gali būti atidalinta (paskirta naudotis) teismo sprendimu. Teismas vertino, kad jeigu iki teismo sprendimo bendraturčiai pjautų medžius, juos naudotų savo reikmėms ar parduotų, tai akivaizdu, kad būtų mažinama bendraturčiams priklausančio turto vertė, ir tai neabejotinai apsunkintų sprendimo vykdymą. Toks laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas atliks prevencinę funkciją, apsaugančią tiek atsakoves, tiek ir ieškovę nuo papildomų neigiamų padarinių teismui priėmus sprendimą tenkinti šio ieškinio (priešieškinio) reikalavimus. Teismas sprendė, kad tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atitiktų tiek proporcingumo, tiek ir ekonomiškumo principus, o ieškovės V. P. nesuvaržytų labiau nei reikalinga.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Apeliantė (ieškovė) V. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024-06-13 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovių 2024-06-11 prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:
8.1. Atsakovės du pastaruosius metus vis reikšdavo teismui prašymus / reikalavimus joms leisti sutvarkyti ant statinio (7I1m) užvirtusį medį. Teismas tiek 2022-06-17 nutartyje, tiek ir 2023-04-13 nutartyje išaiškino, kad jos tą gali padaryti be jokių teismo leidimų ir jokių taikomų laikinųjų apsaugos priemonių tai nepažeis. Tačiau jos vis tiek to nedarė du metus ir vis kaltino teisėją šališkumu ar įrodinėdavo neva tai pagrįstą jų baimę, kad dėl tokių tvarkymo darbų sulauks skundų iš ieškovės. Ir būtent tada, kai ieškovė, neapsikentusi atsakovių neūkiškumo, 2024-06-06 pasamdė asmenį, kuris supjaustė ant statinio stogo prieš du metus užvirtusį medį bei sutvarkė stogą – sekančią dieną atsakovės padarė nuvirtusio ir supjaustyto medžio fotonuotraukas, nufotografavo su tuo visiškai nesusijusį asmenį, kuris servitutiniu keliuku per ginčo žemės sklypą iš šalia esančio ieškovei priklausančio kito žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) savaitė iki ieškovės atliktų ant statinio užvirtusio medžio tvarkymo darbų ginčo žemės sklype vežė visai kito nupjauto medžio kalades ir nusiuntė jas teismui kaip neva tai patvirtinančius įrodymus, kad ieškovė savinasi kažką priklausančio atsakovėms būtent iš ginčo žemės sklypo. Kaip matyti iš paminėtų aplinkybių, būtent ieškovė savo lėšomis pagerino bendrą turtą, kadangi du metus kitos bendraturtės (atsakovės byloje) dėl savo neūkiškumo visiškai yra apleidusios ginčo nekilnojamąjį turtą. Atsakovės vietoje to, kad padėkotų ieškovei, už savo lėšas sutvarkiusiai bendrą turtą, kreipėsi į teismą su išgalvotomis aplinkybėmis, kurias teismas pripažino teisingomis.
8.2. Be to, visa supuvusio ir du metus ant pastato užvirtusio medžio mediena tebėra ginčo žemės sklype ir atsakovės šias supjaustyto medžio kalades gali sunaudoti bet kurią dieną, net ir vasarą. Kokie duomenys byloje gali patvirtinti, kad du metus nugriuvusio, supuvusio medžio supjaustymas atsakovės sukėlė ar galėjo sukelti žalą – savaime suprantama, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje nėra nurodyta. Kadangi ieškovė sutvarkė ir statinio stogo dalį (patvarkė kelis šiferio lapus, kad pro juos nebėgtų vanduo į statinio vidų) – tą ji padarė kaip ir privalo daryti bet kuris vidutinio išprusimo bei sugebėjimų žmogus. Dėl to bet kokie skundžiamos nutarties teiginiai apie tai, kad ieškovė neva tai kelia žalą, gadina bendrą turtą ar jį savinasi – yra nesuprantami, nelogiški, neteisingi ir, kas svarbiausiai, niekuo nepagrįsti.
8.3. Vien dėl to, kad nei ankstesnis ieškovas R. K., nei dabartinė ieškovė V. P. neturėjo jokios realios galimybės patekti į visą gyvenamąjį namą būtent dėl atsakovių veiksmų (nuolatinio spynų keitimo), ieškovė V. P. 2019 metais buvo įsirengusi laikiną patekimą į savo patalpas (lango vietoje padariusi duris ir padėjusi kelias betonines plyteles prie durų). Tik taip ji galėjo bent iš dalies naudotis savo nuosavybe ir patekti į ją. Tik visai neseniai, po nuolatinių ieškovės V. P. prašymų atsakovei R. K. įsileisti ją į nuosavybę, po būtinybės į šiuos bendraturčių tarpusavio santykius įsikišti ir teisėsaugos institucijoms, atsakovė R. K. galiausiai perdavė ieškovei V. P. raktus nuo verandos durų. Iš karto po to laikinos durys buvo panaikintos ir atstatytas anksčiau buvęs langas bei šiuo metu visa faktinė situacija atitinka kadastrinių matavimų bylos duomenis. Vieta, kurioje buvo panaikintos laikinos durys ir atgal įstatytas langas, nėra niekaip susijusi su atsakovių priešieškinio reikalavimais dėl atidalijimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo – jos į šias patalpas (į šią gyvenamojo namo dalį) nepretenduoja ir reikalavimo dėl jų priklausomumo nereiškia. Dėl to atsakovės neturi jokio pagrindo apriboti ieškovės V. P. nuosavybės teises (naudoti, valdyti ir disponuoti) į tą gyvenamojo namo ar kitų statinių dalį, į kurią atsakovės priešieškiniu nėra nukreipusios savo reikalavimų.
Atsiliepimas
9. Atsakovės pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo palikti pirmosios instancijos teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartį nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia argumentais:
9.1. Byloje pateikti įrodymai, kad sodybos namų valdos žemės sklype iš viso auga 284 vnt. medžių, tai patvirtinta UAB „Log Forest“ 2023 m. sausio 4 d. surašytu apžiūros aktu. Vadovaujantis viešai skelbiamomis medienos kainomis apskaičiuota, kad namų valdoje augančių kirstinų medžių vertė sudaro 27 656,61 Eur. Ieškovė V. P., nesuderinusi savo veiksmų su bendrasavininkėmis – R. K., V. K., ėmėsi pjauti sodyboje esančius išvirtusius medžius į malkas, atiduodama jas pašaliniam asmeniui. Tai užfiksuota pateiktose 2024-06-07 nuotraukose, kuriose matosi supjauti medžiai ir juos išvežantis traktoriumi asmuo S. M..
9.2. Atsakovės anksčiau bylą nagrinėjusio teisėjo du kartus prašė leisti pašalinti ant ūkinio pastato užvirtusį beržą, pateikė seniūnijos pažymą, objekto nuotrauką, tačiau tokio leidimo teisėjas nedavė. Byloje tuo klausimu priimtos dvi nutartys – 2022-06-17 ir 2023-04-13. Jose išaiškinta, kad organizuojant beržo šalinimo darbus, reikia informuoti kitą bendraturtį apie numatomus darbus, apie atliktų darbų vertę, tai atsakovėms sudarė kliūtis, tačiau V. P. tokios tvarkos nesilaikė. Ieškovė bendraturtei R. K. sutikimo pašalinti beržą nedavė, nesileido į jokias derybas tuo klausimu. Esant tikimybei, kad atsakovėms pradėjus bet kokius darbus, ieškovė pagal tradiciją tuoj pat kvies policiją, atsakovės nedrįso imtis beržo pašalinimo darbų, pagrįstai bijojo nukentėti, nes dėl V. P. 2022 m. nepagrįstų pareiškimų policijai buvo terorizuojamos trejus metus, byla nutraukta šiemet. Be to, dėl ūkinio pastato, ant kurio buvo užvirtęs beržas, stogo remonto, 2022-06-17 nutartyje pažymėta, kad atsakovėms taikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas atlikti statybos/remonto darbus, neapima ūkinio pastato stogo remonto avarinių darbų, siekiant pašalinti vėjo stichijos padarytą stogo pažeidimą.
9.3. Atsakovės pajuto grėsmę, kad ieškovė, kuri dėl nieko su jomis nesitaria, neinformuoja apie atliekamus darbus net paprasčiausiai žodžiu, gali iškirsti sodyboje augančius medžius, juos parduoti ir taip esmingai pakeisti byloje padėtį dėl sodybos vertės. Sustabdyti/užkardyti šiuos galimus ieškovės veiksmus galima tik viena priemone, tai laikinųjų apsaugos priemonių pagalba uždraudus jai šiuos veiksmus. Skundžiama teismo nutartis, kuria ieškovei uždrausta pjauti ir savintis medžius, esančius sodyboje (duomenys neskelbtini) Varėnos sen., Varėnos r. sav., yra teisėta ir pagrįsta. Nurodytomis aplinkybėmis, kad V. P. pjovė medžius neinformavusi bendraturčių, nors tokia tvarka dėl informavimo buvo nurodyta teismo minėtose nutartyse, įrodoma, kad yra pakankamas pagrindas išvadai, kad V. P. gali pjauti ir savintis sodyboje esančius medžius, taip mažindama sodybos vertę. Iš gyvenamojo namo patalpų plano (inventorizacinė byla pateikta) matyti, kad iš V. P. padovanotų patalpų buvo įėjimai į kitas namo patalpas, durys yra abiejose jos patalpose – tiek 1-4, tiek 1-5. Tai rodo, kad ji visada turėjo galimybę patekti į visas namo patalpas. Po brolio K. K. mirties ((duomenys neskelbtini) ), V. P. į savo patalpas įsirengė atskirą įėjimą iš išorės, patalpoje 1-5 vietoj lango įsirengė duris. Duris patalpose 1-4 ir 1-5 į atsakovių patalpą 1-2 užrakino. Tokius pakeitimus V. P. atliko todėl, kad nutarė neleisti atsakovėms įeiti į savo patalpas naudotis jose įrengtais patogumais (tualetu, dušu), nors iki brolio mirties leido broliui ir jo šeimai tuo naudotis. V. P. teiginiai atskirajame skunde, kad atskirą įėjimą įsirengė todėl, kad jai buvo trukdoma patekti į visą gyvenamąjį namą yra melagingi. Visų pirma, 2019 metais ji neturėjo teisės patekti į visą gyvenamąjį namą, nes jai priklausė tik patalpos 1-4 ir 1-5. Į kitas patalpas – 1-1,1-2, 1-3 nuosavybės teisė paveldėjimo pagrindu priklausė atsakovėms ir R. K., būtent pastarasis ir buvo įrengęs naują spyną į patalpą 1-1 ir davęs vieną raktą R. K.. Taigi, iki 2022-07-08, t. y. iki R. K. savo nuosavybės dalių perleidimo V. P., atsakovės net ir neturėjo jokios pareigos ieškovei teikti kokius tai raktus.
Žemesnės instancijos teismas
9.4. Ginčijama teismo nutartimi nustatyti draudimai niekaip nevaržo V. P. naudotis savo nuosavybe, netrukdo jai kasdieninėje veikloje. Galimai atsakovės teisingai nurodė, jog V. P. planavo skubiai iškirsti sodyboje augančius medžius, pasisavinti ir sumažinti sodybos vertę.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
11. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
12. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria teismas tenkino atsakovių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstumo ir teisėtumo.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
13. Apeliantė (ieškovė) su atskiruoju skundu pateikė kaimyno raštą ir nuotraukas, kuriose matomas nugriuvęs medis ir supjauta mediena.
14. Atsakovės su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė gyvenamojo namo planą, sodybos nuotraukas -09-29 dovanojimo sutartis, VĮ Registrų centras 2022-02-26 išrašą.
15. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Kita vertus, draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: (i) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; (ii) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).
16. Ieškovė ir atsakovės nepagrindė, kodėl teikiamus su atskiruoju ir atsiliepimu į atskirąjį skundą įrodymus iškilo būtinybė pateikti apeliacinės instancijos teismui. Taip pat prašymo dėl jų priėmimo šioje proceso stadijoje nesuformulavo ir nemotyvavo, todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako juos priimti. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad dalis rašytinių įrodymų yra pertekliniai. Byloje jau buvo pateiktos nuotraukos, susijusios su nuvirtusiu medžiu, malkomis. Taip pat atsakovės pateikta dovanojimo sutartis ir išrašas iš VĮ Registrų centras buvo pateikti į bylą dar su ieškiniu.
Dėl ginčo esmės
17. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą praktiką).
18. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad priešieškinis galėtų būti tenkinamas, nes jame yra suformuluoti aiškūs reikalavimai, nurodytas jų teisinis ir faktinis pagrindas bei argumentacija, pateikti nurodomas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Taigi, teismas sprendė, kad atsakovių priešieškinis yra preliminariai pagrįstas. Ši teismo išvada nėra ginčijama, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios sąlygos egzistavimo nepasisako.
19. Teismas, nustatęs, kad ieškinys (šiuo atveju priešieškinis) preliminariai pagrįstas, turi įvertinti, ar yra grėsmė, jog ieškovui (atsakovui pagal priešieškinį) galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas. Dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, t. y., kad laikinųjų apsaugos priemonių, kaip itin atsakovo teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1150-370/2021 ir kt.).
20. Atsakovės priešieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti ieškovei V. P. iki ginčo byloje išsprendimo ir teismo sprendimo įsiteisėjimo pjauti ir savintis medžius, esančius sodyboje (duomenys neskelbtini) Varėnos r. sav., ardyti, remontuoti, gadinti statinius, esančius sodyboje (duomenys neskelbtini) Varėnos r. sav., ir atlikti veiksmus, kuriais būtų mažinama sodybos vertė).
21. Atsakovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės motyvavo tuo, kad ieškovė V. P., nesuderinusi savo veiksmų su bendrasavininkėmis – R. K., V. K., ėmėsi pjauti sodyboje esančius išvirtusius medžius į malkas, atiduodama jas pašaliniam asmeniui. Savo ruožtu ieškovė nurodo, kad ji tik sutvarkė sodyboje esančius medžius, o malkos yra sodyboje ir jomis gali naudotis atsakovės.
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovių nurodyta aplinkybė dėl nuvirtusio medžio darbų negali būti pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
23. Šioje byloje priimtoje Alytus apylinkės teismo 2023 m. balandžio 13 d. nutartyje teismas yra konstatavęs, kad: „nuvirtusio beržo šalinimo veiksmų atžvilgiu nėra taikomos jokios laikinosios apsaugos priemonės, kadangi šalinimo darbai neapima remonto/rekonstrukcijos/apšiltinimo ir/ar kitų statybos darbų, kuriais būtų kaip nors keičiama statinių išorinė ar vidinių patalpų būklė. Kartu galima konstatuoti, jog beržo šalinimo darbai nebūtų tiesioginiam ryšyje su pateiktu ieškiniu ir priešieškiniu ir šių darbų atlikimui būtų būtinumas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bei dėl to atsakovių prašymas šioje dalyje irgi netenkintinas“.
24. Taigi, pirmosios instancijos teismas nutartyje išaiškino, kad medžio šalinimo darbai nėra susiję su priešieškinio reikalavimais. Taip pat teismas 2023 m. balandžio 13 d. nutartyje nurodė, kad atsakovėms 2022-06-17 nutartimi buvo išaiškinta, jog 2022-01-05 nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo uždraudžiant atsakovėms atlikti bet kokius bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Varėnos sen., Varėnos r., remonto/rekonstrukcijos/apšiltinimo ir/ar kitus statybos darbus prieš tai negavus visų bendraturčių tokiems darbams raštu išreikšto sutikimo/pritarimo, neapima draudimo vykdyti nurodyto ūkinio pastato stogo remonto avarinių darbų, siekiant pašalinti vėjo stichijos padarytą stogo pažeidimą.
25. Įvertinus šioje byloje priimtų nutarčių, kuriomis buvo sprendžiamas laikinųjų apsaugos taikymo /panaikinimo klausimai, motyvus, spręstina, kad šioje byloje šalims išaiškinta, kad medžio šalinimo darbai gali būti atlikti neatsižvelgiant į byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovių atžvilgiu. Be to, teismas išaiškino, kad kito bendraturčio leidimas tokiems darbams atlikti leidimas nereikalingas. Tuo labiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuvirtusio medžio sutvarkymas negali būti laikoma grėsme galimai palankaus atsakovėms pagal jų pareikštą priešieškinį sprendimo įvykdymui ar laikoma šalių bendro turto gadinimu. Priešingai, tokie ieškovės veiksmai laikytini aplinkos sutvarkymu (turto pagerinimu), nes po medžio sutvarkymo ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė ir pateikė įrodymus, kad buvo sutvarkytas ir nuvirtusio medžio apgadintas stogas. Taip pat, apeliacinės instancijos teismas vertinimu, priešingai nei nurodo atsakovės, ieškovės veiksmai dėl nuvirtusio medžio sutvarkymo neįrodo, kad ieškovė imsis sodyboje augančių medžių naikinimo taip mažindama sodybos vertę.
26. Poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės grindė ir aplinkybėmis, kad ieškovė pakeitė gyvenamajame name situaciją; ieškovė yra iškirtusi naują įėjimą į savo namo pusę per langą, į patalpą indeksas 1-5, tai matyti iš byloje abiejų šalių pateiktų namo brėžinių, bet 2023 m. kovo mėn. per pusdienį vėl įrengė langą, panaikinusi šį atskirą įėjimą. Savo ruožtu ieškovė procesiniuose dokumentuose dėl šios situacijos yra paaiškinusi, kad dar prieš prasidedant bylai buvo priversta pasidaryti patekimą į jai priklausančias patalpas lango sienoje vietoje, kadangi atsakovės piktybiškai neleisdavo jai patekti į vidų pro patalpos, žymimos indeksu 1-1, duris. Ir tik kai prasidėjo administracinio nusižengimo teisena atsakovių atžvilgiu dėl savavaldžiavimo, galiausiai ieškovei buvo sudarytos galimybės patekti per patalpas, žymimas indeksu 1-1 ir 1-2 į jau priklausančias patalpas. Ieškovė atstatė faktinę situaciją į tą, kuri matoma statinio kadastro duomenų byloje.
27. Taigi, tiek atsakovės, tiek ieškovė pripažino aplinkybę, kad šiai dienai ieškovės savavališkai atlikti namo pakeitimai ieškovės iniciatyva yra atstatyti į pradinę jų padėtį. Nuo nurodytų ieškovės veiksmų, t. y. 2019 metų, sodyboje atlikimo, nėra byloje duomenų, kad ieškovė būtų atlikusi kokius nors savavališkus veiksmus, susijusius su namo rekonstrukcijos darbais, turto gadinimu, augančių medžių naikinimu ir kt. Darytina išvada, kad atsakovė neįrodė, kad ieškovė gali imtis kokių nors veiksmų siekdama sumažinti ginčo turto vertę ir taip apsunkinti sprendimo vykdymą.
28. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes bei CPK reglamentavimą, teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovės neįrodė antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – realios grėsmės galimai atsakovėms palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Tuo pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje susiklosčiusią situaciją ir nepagrįstai nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovės atžvilgiu.
29. Remiantis išdėstytu, yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovių prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
ieškovės V. P. atskirąjį skundą tenkinti.
Alytaus apylinkės teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Atsakovių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.