Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-215-569/2024

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-06-05
Bylos Nr.: e2A-215-569/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-70-3-04034-2023-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Lina Muchtarovienė
Ieškovas: J. B.
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Itaja“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-215-569/2024 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04034-2023-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10; 2.6.16.5; 3.3.1.14; 3.3.1.20 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 13 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Itaja“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, ADB Gjensidige, dėl nuostolių, skolos ir baudos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė J. B. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Itaja“ 3 236,11 Eur nuostolių, 437,54 Eur nesumokėto nuomos mokesčio, 420 Eur baudą, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ieškovė J. B., atstovaujama (duomenys neskelbtini) A. B., ir atsakovė UAB „Itaja“ 2022-01-24 sudarė nuomos sutartį, pagal kurią ieškovė perdavė atsakovei nuomos teise valdyti ir naudotis negyvenamosiomis – administracinėmis patalpomis, adresu (duomenys neskelbtini). Pasibaigus sutarties terminui, atsakovė privalėjo ieškovei perduoti tvarkingas (t. y. ne blogesniame stovyje nei pasirašant patalpų perdavimo-priėmimo aktą) patalpas, surašant perdavimo-priėmimo aktą. Pasibaigus šalių sutartam nuomos sutarties terminui, 2023-02-28 šalys susitiko, kad perduoti ir perimti išnuomotas patalpas, tačiau priėmimo- perdavimo aktas pasirašytas nebuvo, nes ieškovė patalpose pastebėjo daugybę trūkumų, kuriuos 2023-03-14 atsakovei buvo pasiūlyta sutvarkyti pačiai, tačiau ji to nepadarė. Atsakovei netinkamai naudojant patalpas 2023-03-10 jose nustatyti šie trūkumai: 1. ant vitrininio lango liko atsakovės įmonės reklama; 2. patalpoje 26-1 sugraižytos ir nuteptos sienos, sugadinta grindų danga; 3. nėra informacinio stendo plastikinės detalės; 4. visos patalpos purvinos; 5. patalpoje 26-2 sugraižytos plastikinės dailylentės (25 vnt.), pažeisti grindų apvadai, suskaldytos grindų plytelės, sugadintos žaliuzės; 6. prie fasado apdailos prisukta metalinė detalė. Kadangi atsakovė ieškovės nurodytų defektų nesutvarkė, ieškovė patyrė tokių nuostolių: lokalinė sąmata atsakovės sugadintų patalpų remontui, viso suma - 3697,11 Eur, už sąmatos sudarymą – 100 Eur; už vitrinos valymą -121 Eur; už naujas žaliuzes -104 Eur; už stiklą - 54 Eur. Viso ieškovės nuostoliai sudaro 4076,11 Eur, kuriuos ieškovė prašo priteisti iš atsakovės. Kadangi atsakovė pagal šalių pasirašytą sutartį ieškovei yra sumokėjusi 840 Eur depozitą, šią sumą ieškovė atima iš prašomų priteisti nuostolių sumos, ir prašo priteisti 3236,11 Eur. Pagal šalių sudarytos sutarties 4.1 p., atsakovė ieškovei už patalpų nuomą įsipareigojo mokėti 420 Eur nuomos mokestį, tačiau atsakovė už paskutinį nuomos mėnesį nuomos mokesčio nesumokėjo. Atsižvelgiant į tai, ieškovė iš atsakovės prašo priteisti 420 Eur nesumokėto nuomos mokesčio už 2023 m. vasario mėnesį. Be to, atsakovė privalo kompensuoti ieškovei žemės nuomos mokestį, proporcingą išsinuomotam patalpų plotui – 17,54 Eur. Sutarties 6.2 p. šalys numatė, kad už kiekvieną uždelstą dieną (pasibaigus nuomos sutarčiai), kai nuomininkas neatlaisvina, neperduoda patalpų pagal 3.2.5. ar 5.4. punktą, skaičiuojama 42 Eur dydžio bauda už kiekvieną uždelstą dieną, tol, kol patalpos, teritorija bus atlaisvintos, arba suremontuotos, nes jau po 10 dienų patalpas vienašališkai gali atlaisvinti nuomotojas pagal 5.4 punktą. Kadangi patalpos nebuvo atlaisvintos ir sutvarkytos, pagal sutarties nuostatas, ieškovė pateko į patalpas 2023-03-10, t. y. po 10 dienų, todėl bauda skaičiuojama tik už 10 dienų, ir sudaro 420 Eur (42 Eur x 10 dienų), kurią ieškovė prašo priteisti iš atsakovės.

Atsiliepimas

3. Atsakovė UAB „Itaja“ pateiktu atsiliepimu į ieškinį su juo nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovei sumokėto 840 Eur depozito padarytiems pažeidimams padengti turėtų užtekti. Nurodė, kad įmonė užsiima sendaikčių prekyba, todėl ieškovės nuomojamų patalpų būklė nebuvo labai svarbi ir trūkumų nematė, taip pat pažymėjo, jog perimant patalpas, patalpų sienos buvo nešvarios, grindų danga sena. Kadangi kita dalis patalpų buvo skirta sandėliavimui, todėl ieškovei perduodant atsakovei patalpas patalpų perdavimo-priėmimo akte sutiko, kad patalpų būklė yra gera. Atsakovės žiniomis, prieš jai nuomojantis ginčo patalpas, jose buvo įsikūrusi A. B. įmonė „Anara“ ir po to patalpos nebuvo nuomojamos. Atsakovės atstovas sutiko, kad atsakovės įmonės reklamą paliko nepašalintą, nes perimant nuomai patalpas, buvusio šių patalpų naudotojo reklama taip pat nebuvo pašalinta. Pripažino, jog nuomos laikotarpiu ginčo patalpos 26-1 sienose pragręžė 6 skyles, kurių skersmuo 6 mm. Pripažino, jog nuomos laikotarpiu į sienas buvo įsukęs 2 medvarščius, tačiau, tai negalėjo sugadinti 25 lentelių. Patvirtino, kad naudojo kintamos reklamos stendą pakabintą lauke. Nurodė, kad pasibaigus nuomos sutarčiai, patalpos buvo paliktos išplautos ir švarios. Dėl baudos pagal 6.2 sutarties punktą, nurodė, kad nuomos patalpas atlaisvino dar 2023-02-28 ir A. B. žinojo, jog patalpos atlaisvintos 2023-03-01. Nesutiko apmokėti ieškovės sąmatos sudarymo sąskaitos, nes sąmatos sudarymas darbams turėtų būti nemokamas. Teigė, kad nuomos mokestis už vasario mėnesį buvo sumokėtas grynaisiais pinigais, nes A. B. pareikalavo sumokėti ne 420 Eur, o 450 Eur, kadangi žinojo, kad UAB „Itaja“ nemokės GPM. Pripažino, kad nesumokėjo ieškovės reikalaujamo žemės mokesčio, nes jam nebuvo pateikta sąskaita.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2024 m. vasario 6 d. sprendimu ieškovės J. B. ieškinį atsakovei UAB „Itaja“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, ADB Gjensidige, dėl nuostolių, skolos ir baudos priteisimo atmetė.

5. Teismas pažymėjo, kad atsakovė savo poziciją dėl nuomos mokesčio sumokėjimo fakto įrodinėja tik savo paaiškinimais. Pažymėtina, jog šalių sudarytoje sutartyje neapibrėžtas atsiskaitymo būdas, t. y. nenumatyta, ar atsiskaitoma grynaisiais, ar bankiniu pavedimu į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą, tačiau byloje nustatyta, kad tarp šalių buvo susiklosčiusi praktika, kad atsakovė už nuomą kiekvieną mėnesį mokėdavo mokėjimo pavedimu į ieškovės banko sąskaitą. Ieškovė patvirtino, kad atsakovė visą sutarties terminą, išskyrus 2023 m. vasario mėnesį, įsipareigojimus pagal sutartį vykdė tinkamai. Pateiktas atsakovės sąskaitos išrašas, neginčijamai patvirtina, kad ieškovės šiuo būdu lėšos už ginčo nuomos mėnesį – 2023 m. vasario mėn. – nebuvo sumokėtos.

6. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovė nepateikė jokių ieškinio reikalavimą dėl nesumokėtų nuompinigių pagrindžiančių patikimų įrodymų, ieškovei laikantis pozicijos, kad už nuomą nebuvo atsiskaityta, teismas, įvertinęs abiejų šalių paaiškinimus dėl nuomos mokesčio mokėjimo 2023 m. vasario mėnesį, vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu bei logikos dėsniais, taip pat įvertinęs, protingo, apdairaus ir rūpestingo žmogus (lot. bonus pater familias) elgesio standartą, sprendė, jog labiau tikėtina, kad atsakovė už 2023 metų vasario mėnesio nuomą su ieškove tinkamai neatsiskaitė. Be to, pagal sutartį atsakovė turėjo pareigą mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, todėl teismas šioje dalyje ieškinio reikalavimą dėl 420 Eur nuomos mokesčio ir 17,54 Eur žemės mokesčio skolos tenkino.

7. Teismas vertino, kad įsiteisėjusiame Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendime, priimtame kitoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (išnagrinėtoje tarp ieškovės A. B. įmonės „Anara“ ieškinį atsakovei UAB „Itaja“, trečiajam asmeniui J. B., dėl iš tos pačios ginčo nuomos sutarties, kylančios skolos pagal ieškovės išrašytą ir atsakovės neapmokėtą sąskaitą priteisimo, toliau – 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimas), fiksuotos šiai bylai prejudicinę reikšmę turinčios aplinkybės: „ieškovei nepateikus kitų įrodymų, kurie patvirtintų jos teiginį, kad patalpos buvo atlaisvintos tik 2023-03-10, leidžia daryti išvadą, kad labiau tikėtina, jog atsakovė patalpas atlaisvino 2023-03-01“ (2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo 15 punktas); „nustačius, jog atsakovė 2023-03-01 paliko užrakintas patalpas, taigi ir faktiškai daugiau jomis nesinaudojo, spręstina, kad ieškovė neturi pagrindo iš atsakovės reikalauti sumokėti mokesčius už paslaugas už laikotarpį nuo 2023-03-02 iki 2023-03-10, nes įrodymų, kad po 2023-03-01 atsakovė naudojosi patalpomis bei patalpoms teikiamomis paslaugomis, byloje nėra.“ (2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo 23 punktas). Teismas sprendė, kad nustatytos šiai bylai prejudicinę reikšmę turinčios aplinkybės, jog atsakovė patalpas ieškovei de facto perdavė (atlaisvino) 2023-03-01, t. y. pasibaigus nuomos sutarčiai, todėl teismas konstatuoja, jog ieškovė baudą pagal sutarties 6.2. punktą iš atsakovės reikalauja nepagrįstai, kadangi ši sutartinė sankcija gali būti taikoma atsakovei tik esant šiai sąlygai – nuomininkas po sutarties pasibaigimo neatlaisvina nuomotų patalpų (sutarties 6.2. punktas). Tuo tarpu šioje situacijoje buvo įrodyta, kad patalpos buvo atlaisvintos (grąžintos nuomotojui) 2023-03-01, teismas nagrinėjamojoje byloje nustatė, kad patalpų priėmimo-perdavimo aktas nebuvo pasirašytas ne dėl atsakovės, o tik dėl nuomotojo kaltės, todėl teismas nenustatęs šios sutarties 6.2. punkto vykdymo pažeidimo, sprendžia, kad reikalavimas dėl baudos priteisimo yra neteisėtas, nepagrįstas ir nesąžiningas, todėl negali būti tenkinamas.

8. Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė į bylą tiesioginių įrodymų (faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ar fotonuotraukų), kurie pagrįstų patalpų stovį nuomos sutarties su atsakove ir patalpų perdavimo atsakovei metu. Nagrinėjamu atveju, ieškovė 2022-01-24 patalpų perdavimo metu priėmimo-perdavimo akte fiksavo patalpų būklę kaip gerą, ir tik atsakovei išsikraustant iš ginčo patalpų, darytos nuotraukos, kurių negalima palyginti, todėl ieškovei tenka pareiga įrodyti, kad ieškovės nurodyti patalpų sugadinimai buvo padaryti šalių pasirašytos nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu. Byloje nėra ginčo, kad patalpos nebuvo naujai suremontuotos. Tą patvirtina ir atsakovo pateikta foto nuotrauka byloje, kurioje matyti viena iš patalpų sienų, kurios akivaizdžiai yra purvinos ir neatitinka naujo daikto (naujai suremontuoto daikto) standarto. Įvertinęs aplinkybę, kad patalpos buvo skirtos nuomoti, jų susidėvėjimas yra neginčytinas, teismas sprendė, kad siekiant nustatyti nuomininko padarytą žalą, turi būti pateikti neabejotini, nenuginčijami įrodymai, kuriais remiantis būtų galima nustatyti atsakovės padarytą žalą išsinuomotam turtui apskritai ir aptariamu aktualiu šiai bylai laikotarpiu. Sudarydamos patalpų nuomos sutartį, šalys neužfiksavo išnuomojamos patalpų būklės (jos nefotografavo, neaprašė), todėl vien jau dėl to nežinoma, ar patalpos ieškovei tikrai buvo grąžintos tokios blogos būklės, kaip ieškinyje aprašoma. Šiuo atveju žalos prezumpcija negali būti taikoma, nes sudarant nuomos sutartį abi šalys nebuvo pakankamai rūpestingos ir nefiksavo patalpų būklės ir jo natūralaus nusidėvėjimo.

9. Teismas vertino, kad atsakovė nesiėmė visų reikiamų priemonių turtą saugoti, patalpos nebuvo paliktos tvarkingos. Nurodė, kad atsakovė sutiko, jog pažeidė sutartį ir pablogino patalpų būklę, tuo, kad išgręžė 8 skylutes sienoje, bei dėl to turi atlyginti ieškovei nuostolius, kuriuos, jos manymu, padengia jos paliktas 840 Eur depozitas. Atsakovė nepripažino visos sienos perdažymo būtinumo, grindų darbų ir nesutiko apmokėti tokių darbų. Iš ieškovės darytų nuotraukų, teismas vertino, kad ginčo patalpų trūkumai, išskyrus skyles sienose, sulaužytas žaliuzes, nėra esminiai, jie laikytini atsiradę dėl normalaus patalpų, neremontuotų iki ginčo nuomos sutarties sudarymo, naudojimo. Patalpų trūkumai, padaryti dėl mechaninių pažeidimų, yra nepriskiriami prie natūralaus susidėvėjimo CK 6.499 ir 6.500 straipsnių prasme. Teismas vertino, kad skylių sienose padarymas, taip pat dvejose dailylentėse padarytos skylutės, yra ginčo patalpų mechaniniai pažeidimai, todėl laikė, kad šia apimtimi atsakovė neįvykdė nuomos sutarties 3.2.5. punkte nustatytos pareigos pasibaigus patalpų nuomai patalpas grąžinti tokios pačios būklės, kaip užfiksuota jų perdavimo metu, t. y. tvarkingas.

10. Teismas sprendė, kad remontas yra toks, kurio metu tvarkomi, remontuojami patalpų naudojimo metu atsiradę trūkumai, nulemti būtent nuomininko naudojimusi patalpomis, tačiau tai nereiškia, jog turi būti privalomai perdažomos sienos, klojamos naujos grindys. Teismas sprendė, kad iš pateiktos sąmatos matyti, jog ieškovė siekia iš naujo perdažyti patalpų, pažymėtų 26-1, sienas ir pakeisti dailylentes naujomis patalpose, pažymėtose 26-2. Iš atsakovės pateiktos darbų sąmatos matyti, kad ginčo patalpose, paskaičiuotas 8 skylių užtaisymas ir uždažymas pažeisto ploto pritaikant dažus, taip pat patalpose, pažymėtose 26-2, medžio plausto skylučių užtaisymas glaistu, su darbų kaina suma sudaro 101 Eur. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė patalpas visą nuomos laikotarpį eksploatavo netvarkingai. Teismas vertino, jog ieškovė neįrodė, kad lokalinėje sąmatoje aptarti galimi remonto darbai (3 697,11 Eur) yra atsakovės patalpų pabloginimo rezultatas, reiškiantis daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Taip pat sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė patalpas grąžino ne tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą arba sutartyje sulygtos būklės. Teismas atkreipė dėmesį, kad natūralus nusidėvėjimas patalpų, kurios buvo naudojamos pačio ieškovės atstovo iki ginčo sutarties sudarymo, pačiai ieškovei per šį laikotarpį nedarant jokio patalpų remonto, negali būti paneigtas ir toks nusidėvėjimas negali būti pripažintas patalpų pabloginimu. Todėl sprendė, kad ieškovės pateikta sąmata nėra pagrįsta ir tokia suma negali būti priteistina iš atsakovės.

11. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovė buvo sumokėjusi ieškovei 840 Eur užstatą, kurio ieškovė atsakovei negrąžino, teismas sprendė, kad iš 840 Eur užstato sumos išskaičius 420 Eur nuomos mokesčio skolą, 17,54 Eur žemės nuomos mokestį, ir 380 Eur sumą nuostoliams padengti, ieškinys atmestinas. Atmetęs ieškovės reikalavimus dėl skolos priteisimo, teismas atmetė ir reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

12. Apeliaciniu skundu ieškovė J. B. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti visiškai; priteisti iš atsakovės UAB „Itaja“ visas ieškovės J. B. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Teismas ieškovės reikalavimą dėl įsiskolinimo priteisimo tenkino ir nustatė, jog atsakovės atstovo paaiškinimai, jog jis neva tai su ieškove yra atsiskaitęs, vis dėlto, yra nepagrįsti ir neteisingi, ir netgi, galima daryti išvadą, vertintini kaip melagingi.

12.2. Šalys, pasirašydamos sutartį abi susitarė dėl sutarties sąlygų, t. y., 10 dienų po sutarties pasibaigimo buvo skirta arba patalpų sutvarkymui, atlaisvinimui, arba jų remontui. Byloje nėra ginčo dėl to, ir atsakovės atstovas pats pripažino (ką, beje nustatė ir bylą nagrinėjęs teismas), kad patalpos vis dėlto buvo sugadintos: sugraižiotos sienos, sugadintos žaliuzės, nenuvalytas vitrininis langas, sugadintos reklaminio stendo detalės (apie tai pasisakė ir teismas sprendimo 8 psl., ieškovei iš atsakovės priteisdamas 380 Eur nuostolių sumą), todėl šiuo atveju teismas, priėmęs skundžiamą sprendimą, ir nepriteisęs ieškovei iš atsakovės baudos už patalpų nesutvarkymą ir remontą, pažeidė CK 6.156 straipsnio 1 dalį, numatančią, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, nes, akivaizdu, kad teismas tokiu sprendimu apribojo šalių sutartimi numatytas teises.

12.3. Teismas, pažeisdamas sutarties šalių laisvės principą laisvai sudaryti sutartis ir susitarti dėl sąlygų, pats savo iniciatyva sutartį modifikuoja, nepagrįstai nepriteisdamas ieškovei sutartyje numatytos ir abiejų šalių aptartos baudos – 420 Eur. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismo sprendimas šioje dalyje dėl baudos nepriteisimo naikintinas, ir ieškovės reikalavimas – priteisti iš atsakovės UAB „Itaja“ ieškovės J. B. naudai baudą pagal sutarties 6.2 p. viso: 420,00 Eur, turėtų būti tenkintas.

12.4. Teismas pripažįsta, kad atsakovė patalpų būklę pablogino, jog buvo padaryti mechaniniai pažeidimai, tik šiuo atveju kilo klausimas dėl patirtų nuostolių sumos. Ieškovė į bylą pateikė oficialią Lokalinę sąmatą, sudarytą tokią teisę turinčio asmens – S. G., PDV atestato Nr. 34449, iš kurios matyti konkretūs turimi atlikti darbai ir jų įkainiai. Teismas, atmesdamas tokią ieškovės pateiktą sąmatą, visiškai nepasisakė, kodėl ir kokia dalimi pateikta sąmata yra ar galėtų būti nepagrįsta ar neteisinga. Teismas kažkodėl rėmėsi tik atsakovės visiškai nepagrįsta sąmata. Teismas visiškai nemotyvavo, kodėl būtent atsakovės pateikta sąmata turėtų būti laikytina teisinga ir pagrįsta, kodėl būtent reikia tvarkyti „tik 8 skylutes“ o ne „25 dailylentes“ ir „kitas sugraižiotas sienas“, kaip savo ieškinyje nurodė ieškovė. Teismas visiškai nemotyvavo, kodėl būtent atsakovės atstovo paaiškinimai dėl 8 skylučių laikomi teisingais, ir kodėl atmetami ieškovės paaiškinimai ir pateikta informacija, jog buvo padarytos 25 skylės dailylentėse bei papildomai išgręžiotos skylės sienose.

12.5. Teismas sprendime nurodė: „Atsakovė sutiko su reiškiamu reikalavimu dėl ant vitrininio lango likusios atsakovės įmonės reklamos (pirmuoju punktu ieškinyje nurodytas patalpų defektas), ir reklaminio stendo detalės (trečiuoju punktu ieškinyje nurodytas patalpų defektas) <...> „ (sprendimo 8 lapas), tačiau nors ir analizuodamas ieškovės pateiktą sąmatą nurodo: „fasado metalinių juostų nuardymas, kopėčių nuoma) apskaičiuota 98,14 Eur suma <.„> „ (sprendimo 7 lapas, pabaiga), kažkodėl tos sumos ieškovei iš atsakovės vis tiek nepriteisė.

12.6. Ieškovė prašė priteisti nuostolius ir už suskaldytas grindų plyteles bei pažeistus grindų apvadus (ieškinio reikalavimo 5 punktas), tačiau teismas šių padarytų nuostolių nepakomentavo. Teismo vertinimu „ieškovei tenka pareiga įrodyti, kad ieškovės nurodyti patalpų sugadinimai buvo padaryti šalių pasirašytos nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu „ (sprendimo 7 lapas), tačiau visiškai nesuprantama, kodėl tokia pareiga yra perkeliama ieškovei, kai abi šalys pasirašydamos patalpų perdavimo-priėmimo aktą (perduodant patalpas nuomininkui) konstatavo, kad patalpų būklė yra gera, patalpos yra tvarkingos.

Atsiliepimas

13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Itaja“ nesutinka su apeliaciniu skundu. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Dėl pateikto priedo prie apeliacinio skundo. Kadangi teismas vyko gan ilgai ir nuo nuomos pabaigos praėjo tikrai nemažai laiko, ieškovė lengvai galėjo pateikti informaciją apie tokią apžiūrą ir vykusiame teisme. Manytina, kad ieškovė tyčia nepateikė tokio rašto anksčiau, tik tam kad galėtų teikti apeliaciją. Be to, patalpų apžiūra buvo vykdoma vienašališkai, nekviečiant atsakovės ar jos atstovo, todėl su tokia apžiūra kategoriškai nesutinkama. Įmonė, apžiūrėjusi patalpas, nepateikė įvertinimo, jog patalpos nebuvo remontuotos apie 15 metų, nors ir paminėjo, kad yra natūralus dažų nublukimas vienoje patalpoje ir paminėjo, jog kitoje patalpoje esančių apdailinių lentelių jau nebėra prekyboje. Galima daryti išvadą, jog patalpos natūraliai buvo jau smarkiai nusidėvėjusios. Taip pat nuomotojos atstovas prieš išnuomodamas patalpas nedarė jokių nuotraukų, galimai tyčia, kad po to galėtų reikalauti patalpų remonto. Teismo metu buvo pateikta vienos sienos nuotrauka, kurioje aiškiai matosi kokio baisumo buvo sienos prieš prasidedant nuomos laikotarpiui.

13.2. Dėl nesumokėtos nuomos, atsakovė savo žodžių, pasakytų teisme, neatsisako ir tvirtina, jog sumokėjo grynais pinigais nepasirašant jokių dokumentų.

13.3. Dėl baudos už pradelstą patalpų perdavimą, tinkamai pasisakė pirmosios instancijos teismas.

13.4. Atsakovė nereikalavo grąžinti 840 Eur užstato. Užstatas turėjo padengti galimai atsiradusius nuostolius. Nors, komercinių patalpų nuomos verslui, nei palikta reklama ant lango, nei kelios paliktos skylės natūraliai nusidėvėjusiose sienose, įtakos jokios nepadarė. Patalpos po įmonės ANARA išsikėlimo iki UAB „Itaja“ įsikėlimo buvo tuščios, kaip ir dabar jos yra tuščios. Galima įžvelgti bandymą neteisėtai gauti pinigų tuščių ir niekam nereikalingų patalpų išlaikymui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar atsakovė grąžino ieškovei ginčo patalpas sutartyje sulygtos būklės, ir jei ginčo patalpas pablogino, tai kokio dydžio nuostolius privalo atlyginti ieškovei, taip pat dėl negyvenamosios patalpos nuomos mokesčio tinkamo mokėjimo ir sutartinės civilinės atsakomybės taikymo – baudos už netinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą priteisimo.

Faktinės bylos aplinkybės

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2022-01-24 tarp atsakovės UAB „Itaja“ ir ieškovės J. B., atstovaujamos A. B., buvo sudaryta Nuomos sutartis, (toliau – ir Sutartis), pagal kurią atsakovei buvo išnuomotos negyvenamos administracinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), iki 2023-03-01 termino (toliau – ir patalpos) (Sutarties 1., 2.2. punktai). Nuomininkas – atsakovė už nurodytas patalpas įsipareigojo mokėti 420,00 Eur mokestį už kiekvieną mėnesį, pradedant nuo 2022-03-01, mokestį už patalpų nuomą apmokant pirmoje einamojo mėnesio pusėje, t. y. iki 15 d. (Sutarties 4.1., 4.2. punktai). Šalys tą pačią dieną pasirašė patalpų perdavimo-priėmimo aktą, kuriame nurodyta, kad perduodamose patalpose nėra akivaizdžių trūkumų, jos yra tvarkingos.

17. Šalys byloje pripažino, kad pasibaigus sutarčiai 2023-02-28 susitiko ginčo patalpose dėl patalpų perdavimo ir priėmimo, tačiau perdavimo priėmimo aktas nebuvo pasirašytas.

18. Ieškovė 2023-03-14 pateikė atsakovei įspėjimą, kuriuo ragino atsakovę padengti susidariusį 2180,00 Eur įsiskolinimą, kurį sudaro 2600,00 Eur žala ir 420,00 Eur bauda, atėmus 840,00 Eur depozitą, nes patalpos paliktos netvarkingos, kadangi palikta atsakovės įmonės reklama, patalpų 26-1 sienose paliktos skylės, kitoje patalpoje 26-2 sugadintos 25 vnt. plastikinių dailylenčių, sugadintos žaliuzės, sugadintos grindys.

19. Ieškovė 2023-07-17 pateikė atsakovei įspėjimą, kuriuo ragino atsakovę padengti susidariusį įsiskolinimą, nurodė, jog atsakovė nuomos mokesčio už 2023 m. vasario mėnesį nesumokėjo.

Dėl naujų įrodymų

20. Ieškovė su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – UAB „Normaida“ pažymą. Naujo įrodymo pateikimo būtinybę grindžia tuo, kad UAB „Normaida“ pažyma, kurioje bendrovė, užsiimanti statybos darbais, apžiūrėjusi patalpas nurodo, jog jokių galimybių užtaisyti tik skylutes sienose – nėra. Todėl atsakovės pateikta sąmata, padaryta pagal pačios atsakovės atstovo pateiktas neaišku kokias darytas nuotraukas (o ne patalpas apžiūrint vietoje), yra visiškai nepagrįsta ir neteisinga.

21. Pažymėtina, kad apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2007; 2008 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2008). Taigi, apie priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą paprastai sprendžiama turint omenyje tik tuos duomenis, kuriuos turėjo pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą. Taip siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.

22. Kita vertus, jei tam tikrų įrodymų nepateikimas pirmosios instancijos teisme buvo nulemtas teismo klaidos (pavyzdžiui, nepagrįsto atsisakymo priimti įrodymą) arba kai šalis įrodymo pateikti ankščiau negalėjo, tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme pateikti galima.

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, su atsakovės sąmata ieškovė susipažino bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl atsikirtimus dėl jos taip pat turėjo teikti pirmosios instancijos teismui. Tokią pažymą ieškovė galėjo gauti ir pateikti pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra CPK 314 straipsnyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių turėtų būti priimtas apeliantės apeliacinės instancijos teismui pateikiamas naujas įrodymas – apeliantė nenurodo, dėl kokių aplinkybių atsirado būtinumas teikti tokį įrodymą tik apeliacinės instancijos teismui. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliantės pateiktą naują įrodymą atsisakytina priimti (CPK 314 straipsnis).

Dėl įsiskolinimo už patalpų nuomą priteisimo

24. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 420,00 Eur negyvenamųjų patalpų nuomos mokestį pagal sutartį už paskutinį 2023 m. vasario mėnesį ir 17,54 Eur valstybinės žemės nuomos mokestį. Atsakovė pripažino šį reikalavimą dalyje dėl 17,54 Eur žemės nuomos mokesčio, o dėl 420,00 Eur negyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio teigia, kad atsakovės atstovas ieškovės atstovui sumokėjo grynaisiais pinigais, perduodamas 450,00 Eur. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė tik 2023-07-17 siuntė raginimą sumokėti nuomos mokestį atsakovei, o tai patvirtina, kad su ieškove atsakovė buvo atsiskaičiusi. Ieškovė šių aplinkybių nepripažįsta.

25. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė savo argumentus dėl nuomos mokesčio sumokėjimo fakto įrodinėja tik savo paaiškinimais. Į bylą atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos nurodomas aplinkybes. Iš pateikto atsakovės sąskaitos išrašo matyti, kad lėšos už ginčo nuomos mėnesį – 2023 m. vasario mėn. – nebuvo sumokėtos.

26. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad atsakovės atstovas, sudarydamas įmonės vardu sutartis, kaip įmonės vadovas, būdamas atidus ir rūpestingas, bei turintis vadovavimo įmonėms patirties asmuo, turėjo ir galėjo žinoti bei suprasti atsiskaitymų grynaisiais pinigais ypatumus bei galimą riziką, t y. kad įprastinėje verslo praktikoje mokėjimai tarp šalių atliekami bankiniais pavedimais tam, kad, iškilus ginčui, šalys savo pozicijas galėtų pagrįsti rašytiniais įrodymais, kuriems suteikiama didesnė įrodomoji galia.

27. Įvertinęs bylos įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog labiau tikėtina, kad atsakovė už 2023 metų vasario mėnesio nuomą su ieškove tinkamai neatsiskaitė. Pagal sutartį atsakovė turėjo pareigą mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, atsakovės atstovas pripažino, kad nesumokėjo šio nuomos mokesčio, todėl šis ieškinio reikalavimas dėl 420,00 Eur nuomos mokesčio ir 17,54 Eur žemės mokesčio skolos yra pagrįstas.

Dėl nuomininko atsakomybės už nuomojamo daikto pabloginimą

28. Kitas ieškovės ieškinio reikalavimas – priteisti iš atsakovės UAB „Itaja“ ieškovės J. B. naudai nuostolius dėl sugadinto ieškovės turto (išskaičiavus atsakovės sumokėtą depozitą), viso: 3 236,11 Eur.

29. Nuomininkas privalo naudotis išsinuomotu daiktu pagal sutartį ir daikto paskirtį, išlaikyti jį tvarkingą, savo lėšomis daryti einamąjį remontą ir grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės (CK 6.489 straipsnio 1 dalis, 6.493 straipsnis, 6.499 straipsnis). CK 6.499 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. CK 6.500 straipsnyje nurodyta nuomininko atsakomybė už daikto pabloginimą yra siejama su nuomininko kalte. CK 6.500 straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės. Jeigu daikto būklė pablogėja dėl jo natūralaus susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sąlygų, tai tokiais atvejais nuomininkas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių nuomotojui, nebent sutartyje būtų nustatyta kitaip (CK 6.499 straipsnio 1 dalis). Nuomotojas, leisdamas savo turtu naudotis kitiems asmenims, paprastai siekia gauti pajamų, t. y. gauti iš nuosavybės teise turimo daikto ekonominės naudos, todėl tais atvejais, kai išnuomotas daiktas netenka savo funkcionalumo ar jo dalies, daikto teikiama ekonominė nauda gali sumažėti, dėl ko nuomotojas gali patirti nuostolių. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatyme įvardintas išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Nuomininko atsakomybė už išsinuomoto daikto būklės pablogėjimą paprastai kyla tais atvejais, kai daikto vertė sumažėja arba daiktas netenka dalies savo funkcionalumo dėl sutarties sąlygų nesilaikymo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-378/2016).

30. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad į bylą pateikė oficialią lokalinę sąmatą, sudarytą tokią teisę turinčio asmens – S. G., PDV atestato Nr. 34449, iš kurios matyti konkretūs turimi atlikti darbai ir jų įkainiai. Tačiau teismas, atmesdamas tokią ieškovės pateiktą sąmatą, visiškai nepasisako, kodėl ir kokia dalimi pateikta sąmata yra ar galėtų būti nepagrįsta ar neteisinga. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas kažkodėl rėmėsi tik atsakovės visiškai nepagrįsta sąmata. Teismas visiškai nemotyvuoja, kodėl būtent atsakovės pateikta sąmata turėtų būti laikytina teisinga ir pagrįsta, kodėl būtent reikia tvarkyti „tik 8 skylutes“ o ne „25 dailylentes“ ir „kitas sugraižiotas sienas“, kaip savo ieškinyje nurodė ieškovė. Ieškovė prašė priteisti nuostolius ir už suskaldytas grindų plyteles bei pažeistus grindų apvadus (ieškinio reikalavimo 5 punktas), tačiau teismas šių padarytų nuostolių nepakomentavo. Taip pat nurodo, kad teismas vertino: „ieškovei tenka pareiga įrodyti, kad ieškovės nurodyti patalpų sugadinimai buvo padaryti šalių pasirašytos nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu“, tačiau visiškai nesuprantama, kodėl tokia pareiga yra perkeliama ieškovei, kai abi šalys pasirašydamos patalpų perdavimo priėmimo aktą konstatavo, kad patalpų būklė yra gera, patalpos yra tvarkingos.

31. Dėl šios ieškinio dalies pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė patalpas visą nuomos laikotarpį eksploatavo netvarkingai. Vertino, jog ieškovė neįrodė, kad lokalinėje sąmatoje aptarti galimi remonto darbai (3697,11 Eur) yra atsakovės patalpų pabloginimo rezultatas, reiškiantis daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Taip pat ieškovė neįrodė, jog atsakovė patalpas grąžino ne tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą arba sutartyje sulygtos būklės. Teismas sprendė, kad atsakovė sutiko su reiškiamu reikalavimu dėl ant vitrininio lango likusios atsakovės įmonės reklamos pašalinimo (pirmuoju punktu ieškinyje nurodytas patalpų defektas), ir reklaminio stendo detalės (trečiuoju punktu ieškinyje nurodytas patalpų defektas), todėl šioje dalyje ieškovės ieškinys dėl nuostolių atlyginimo tenkinamas visiškai, priteisiant iš atsakovės pagal ieškovės pateiktą PVM sąskaitą faktūrą už vitrinos langų valymą – 121,00 Eur, priteisiant atsakovės pateiktą sąmatą nuostoliams atlyginti – 101,00 Eur sumai, pagal ieškovės pateiktus „Jupoja“ ir UAB „Domus Lumina“ komercinius pasiūlymus priteisiant už stiklą 54,00 Eur sumą ir už naujas žaliuzes – 104,00 Eur sumą, viso 380,00 Eur nuostolių. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu.

32. Bylos duomenimis nustatyta, kad, sudarant nuomos sutartį, faktinė patalpų būklė buvo užfiksuota šalių 2022-01-24 pasirašytame patalpų perdavimo priėmimo akte, kuriame nurodyta, kad ginčo patalpų stovis yra geras, nėra akivaizdžių trūkumų, jos yra tvarkingos. Atsakovės atstovas byloje paaiškino, kad ginčo patalpos perdavimo priėmimo akto pasirašymo metu nebuvo naujai suremontuotos. Ieškovės įgaliotas atstovas A. B. paaiškino, kad iki ginčo nuomos sutarties sudarymo, jis ginčo patalpas naudojo savo reikmėms, o 2021 m. rugsėjo mėnesį iš jų išsikėlė ir iki ginčo nuomos sutarties sudarymo kitiems asmenims išnuomojęs nebuvo. Byloje nėra ginčo, kad patalpos nebuvo naujai suremontuotos.

33. Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė nepateikė į bylą tiesioginių įrodymų (faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ar fotonuotraukų), kurie pagrįstų patalpų stovį nuomos sutarties su atsakove ir patalpų perdavimo atsakovei metu. Į bylą pateiktos tik atsakovei išsikraustant iš ginčo patalpų, darytos nuotraukos, tačiau vien jos neįrodo aplinkybių, kad patalpų sugadinimai buvo padaryti šalių pasirašytos nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu ir, kad patalpos ieškovei tikrai buvo grąžintos tokios blogos būklės, kaip ieškinyje nurodyta. Dėl to pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovei tenka pareiga įrodyti, kad ieškovės nurodyti patalpų sugadinimai buvo padaryti šalių pasirašytos nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu.

34. Byloje atsakovė sutiko, jog pablogino patalpų būklę, tuo, kad išgręžė 8 skylutes sienoje ir teigia, kad atsakovės paliktas 840,00 Eur depozitas turi atlyginti ieškovei patirtus nuostolius. Tačiau nepripažino visos sienos perdažymo būtinumo, grindų darbų ir nesutiko apmokėti tokių darbų. Atsakovė pateikė Remonto darbų sąmatą, kurioje nurodyta darbų tipas – kosmetinis remontas. Skylių užtaisymas UNIFLOT glaistu, 8 vnt. – 10,00 Eur; skylių glaistymas ir paruošimas dažymui mikrogranuliniu glaistu, 8 vnt. – 10,00 Eur; sutvarkytų vietų uždažymas pritaikant dažus – 10,00 Eur; Medžio plaušo dailylentėse esančių skylučių užtaisymas imitaciniu glaistu iki 10 vnt. – 10 Eur; atvykimas į objektą – 20,00 Eur; UNIFLOT glaistas 5 kg. – 8,00 Eur; mikrogranulinis glaistas 1 kg. – 3,00 Eur; dažai ir pritaikymas – 20,00 Eur; imitacinis glaistas – 10,00 Eur; viso – 101,00 Eur.

35. Ieškovė teigia, kad nuostolius (antruoju, penktuoju ir šeštuoju punktais nurodyti ieškinyje patalpų defektai) patalpoms sudaro išlaidos patalpų sienų perdažymui ir su tuo susiję darbai, grindų remontas bei šiukšlių išvežimas. Ieškovės pateiktoje sąmatoje nurodyta: už būtinus atlikti darbus kabinete, įvardintame 26-1 (anksčiau dažytų sienų nuvalymas, sienų gruntavimas, tinkavimas, sienų glaistymas ir šlifavimas, dažymas, grindų dangos priežiūra, ūkinių šiukšlių valymas iš patalpų ir statybinių šiukšlių išvežimas) apskaičiuota 1573,08 Eur suma; už būtinus atlikti darbus kabinete, įvardintame 26-2 (dailylenčių išardymas, sienų aptaisymas plastikinėmis dailylentėmis, plastikinės dailylentės, (juostelių) klijavimas prie paviršiaus, profiliai PVC apdailos lentelių montavimui, grindų dangos priežiūra, ūkinių šiukšlių valymas iš patalpų ir statybinių šiukšlių išvežimas) apskaičiuota 1384,24 Eur suma; už kitus darbus (PVC grindų profilio nuardymas, grindjuosčių įrengimas, grindų plytelių pakeitimas, fasado metalinių juostų nuardymas, kopėčių nuoma) apskaičiuota 98,14 Eur suma.

36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas į bylą nepateikė įrodymų, jog būtent tokie darbai, kaip nurodyta jo pateiktoje sąmatoje, yra būtini. Pažymėtina, kad įstatymas numato, jog nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės (CK 6.489 straipsnio 1 dalis, 6.493 straipsnis, 6.499 straipsnis). Taip pat šalys yra susitarusios ir Nuomos sutarties 3.2.5. punktu, kuriuo atsakovė įsipareigojo grąžinti patalpas, surašant priėmimo perdavimo aktą, tvarkingas (t. y. ne blogesniame stovyje, kaip užfiksuota perdavimo priėmimo akte, pasirašant nuomos sutartį). Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo, jog patalpos nebuvo naujai suremontuotos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju turi būti remontuojami (atstatomi) patalpų naudojimo metu atsiradę trūkumai, nulemti būtent nuomininko naudojimusi patalpomis, tačiau neturi būti atliekamas visiškai naujas patalpų remontas.

37. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė neįrodė, kad lokalinėje sąmatoje aptarti galimi remonto darbai (3697,11 Eur sumos) yra atsakovės patalpų pabloginimo rezultatas, reiškiantis daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Taip pat ieškovė neįrodė, jog atsakovė patalpas grąžino ne tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą arba sutartyje sulygtos būklės. Kadangi ieškovė byloje neįrodė, kad jos pateiktoje sąmatoje nurodyti darbai yra būtini ir jie būtų skirti būtent dėl atsakovės netinkamo naudojimosi patalpomis, pagrįstai pirmosios instancijos teismas ja nesivadovavo apskaičiuojant nuostolių dydį.

38. Iš ieškovės darytų nuotraukų matyti, kad yra kelios skylės sienose, kelios skylės plastikinėse dailylentėse, sugadintos žaliuzės, vienoje vietoje apgadintos grindys, kai kur nešvarios sienos. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo patalpų trūkumai, išskyrus skyles sienose, sulaužytas žaliuzes, nėra esminiai, jie laikytini atsiradę dėl normalaus patalpų, neremontuotų iki ginčo nuomos sutarties sudarymo, naudojimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokių trūkumų ištaisymui neturi būti privalomai perdažomos sienos, klojamos naujos grindys. Be to, pažymėtina, jog į bylą nėra pateikti įrodymai kaip tiksliai atrodė ginčo patalpos prie jas išnuomojant atsakovei, patalpų perdavimo-priėmimo akte šalys nurodė, kad perduodamose patalpose nėra akivaizdžių trūkumų, jos yra tvarkingos, foto nuotraukomis ar vaizdo įrašu patalpos užfiksuotos nebuvo. Šalys neginčija aplinkybės, kad perduodamos patalpos nebuvo suremontuotos.

39. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kadangi atsakovė sutiko su reiškiamu reikalavimu dėl ant vitrininio lango likusios atsakovės įmonės reklamos pašalinimo (pirmuoju punktu ieškinyje nurodytas patalpų defektas) ir reklaminio stendo detalės (trečiuoju punktu ieškinyje nurodytas patalpų defektas), todėl šioje dalyje ieškovės ieškinys dėl nuostolių atlyginimo yra pagrįstas. Įvertinus pačios ieškovės pateiktą PVM sąskaitą faktūrą už vitrinos langų valymą – 121,00 Eur, priteisiant atsakovės pateiktą sąmatą nuostoliams atlyginti – 101,00 Eur sumai, pagal ieškovės pateiktus „Jupoja“ ir UAB „Domus Lumina“ komercinius pasiūlymus priteisiant už stiklą 54,00 Eur sumą ir už naujas žaliuzes – 104,00 Eur sumą, viso 380,00 Eur nuostolių.

40. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės 100,00 Eur išlaidas už lokalinės sąmatos sudarymą pagal MB „Litkodas“ 2023-06-19 pateiktą sąskaitą faktūrą. Šiuo atveju pritartina pirmosios instancijos teismui, kad šią sumą iš atsakovės priteisti būtų nepagrįsta, kadangi pati ieškovė tokiu būdu pasirinko nustatyti patalpoms padarytų nuostolių sumą, kai atsakovė į bylą pateikusi tų pačių patalpų remonto darbų sąmatą, tokių išlaidų nepatyrė ir priteisti jų neprašė, todėl šios išlaidos tenka pačiai ieškovei.

41. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė buvo sumokėjusi ieškovei 840,00 Eur užstatą, kurio ieškovė atsakovei negrąžino, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas iš 840,00 Eur užstato sumos išskaitė 420,00 Eur nuomos mokesčio skolą, 17,54 Eur žemės nuomos mokestį ir 380,00 Eur sumą nuostoliams padengti ir todėl pagrįstai šioje dalyje ieškinį atmetė.

Dėl baudos priteisimo

42. Apeliantė teigia, kad byloje nėra ginčo dėl to, ir atsakovės atstovas pats pripažino (ką, beje nustatė ir bylą nagrinėjęs teismas), kad patalpos vis dėlto buvo sugadintos: sugraižiotos sienos, sugadintos žaliuzės, nenuvalytas vitrininis langas, sugadintos reklaminio stendo detalės (apie tai pasisakė ir teismas sprendimo 8 psl., ieškovei iš atsakovės priteisdamas 380 Eur nuostolių sumą), todėl šiuo atveju teismas, priėmęs skundžiamą sprendimą, ir nepriteisęs ieškovei iš atsakovės baudos už patalpų nesutvarkymą ir remontą, pažeidė CK 6.156 straipsnio 1 dalį, numatančią, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, nes, akivaizdu, kad teismas tokiu sprendimu apribojo šalių sutartimi numatytas teises. Teismas, pažeisdamas sutarties šalių laisvės principą laisvai sudaryti sutartis ir susitarti dėl sąlygų, pats savo iniciatyva sutartį modifikuoja, nepagrįstai nepriteisdamas ieškovei sutartyje numatytos ir abiejų šalių aptartos baudos – 420,00 Eur. Apeliacinės instancijos teismas ir su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

43. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas šį apeliantės reikalavimą, savo sprendimą motyvavo tuo, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendime, priimtame kitoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (išnagrinėtoje tarp ieškovės A. B. įmonės „Anara“ ieškinį atsakovei UAB „Itaja“, trečiajam asmeniui J. B., dėl tos pačios ginčo nuomos sutarties <...>), fiksuotos šiai bylai prejudicinę reikšmę turinčios aplinkybės: „ieškovei nepateikus kitų įrodymų, kurie patvirtintų jos teiginį, kad patalpos buvo atlaisvintos tik 2023-03-10, leidžia daryti išvadą, kad labiau tikėtina, jog atsakovė patalpas atlaisvino 2023-03-01. <...> Dėl to pirmosios instancijos teismas sprendė, jog teismo sprendimu nustatytos šiai bylai prejudicinę reikšmę turinčios aplinkybės, kad atsakovė patalpas ieškovei de facto perdavė (atlaisvino) 2023-03-01, t. y. pasibaigus nuomos sutarčiai, todėl teismas konstatuoja, jog ieškovė baudą pagal sutarties 6.2 punktą iš atsakovės reikalauja nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas tokį pirmosios instancijos teismo sprendimą vertina pagrįstu.

44. Šalių pasirašytoje Sutartyje (6.2 p.) šalys numatė, kad už kiekvieną uždelstą dieną (pasibaigus nuomos sutarčiai), kai Nuomininkas neatlaisvina, neperduoda patalpų pagal 3.2.5. ar 5.4. punktą, skaičiuojama 42,00 Eur dydžio bauda už kiekvieną uždelstą dieną, tol, kol patalpos, teritorija bus atlaisvintos, arba suremontuotos, nes jau po 10 dienų patalpas vienašališkai gali atlaisvinti Nuomotojas pagal 5.4 punktą. Išlaidas už patalpų, teritorijos atlaisvinimą, iškraustymą, remontą privalės padengti Nuomininkas.

45. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Itaja“ ieškovės J. B. naudai baudą pagal sutarties 6.2 p. viso: 420,00 Eur. Nurodydama ieškinio pagrindą – kadangi patalpos nebuvo atlaisvintos ir sutvarkytos, pagal sutarties nuostatas, ieškovė pateko į patalpas po 10 d., todėl bauda skaičiuojama tik už 10 dienų.

46. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

47. Kasacinis teismas yra konstatavęs, jog teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis).

48. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugpjūčio 11 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje. Teismo sprendimu nustatytos šiai bylai prejudicinę reikšmę turinčios aplinkybės, kad atsakovė patalpas ieškovei de facto perdavė (atlaisvino) 2023-03-01, t. y. pasibaigus nuomos sutarčiai. Kadangi ieškovės prašoma sutartinė sankcija gali būti taikoma atsakovei tik esant šiai sąlygai – nuomininkas po sutarties pasibaigimo neatlaisvina nuomotų patalpų (sutarties 6.2. punktas), kitu pagrindu ieškovė baudos taikyti neprašė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad reikalavimas dėl baudos priteisimo yra neteisėtas ir nepagrįstas.

49. Ieškovė apeliaciniame skunde jau nurodo nauja pagrindą ir teigia, kad, šalys, pasirašydamos sutartį abi susitarė dėl Sutarties sąlygų, t. y., 10 dienų po Sutarties pasibaigimo buvo skirta arba patalpų sutvarkymui, atlaisvinimui, arba jų remontui. Pažymėtina, jog CPK 306 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi, apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-484/2013, kt.). Nagrinėjamu atveju ieškovė pirmosios instancijos teisme nurodė tik aplinkybes, kad prašo priteisti baudą iš atsakovės už tai, kad ieškovė pateko į patalpas po 10 d., nenurodė kitų pagrindų, kad 10 dienų po sutarties pasibaigimo buvo skirta arba patalpų sutvarkymui, atlaisvinimui, arba jų remontui. Todėl šių argumentų nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė pirmosios instancijos teismas, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

50. Remiantis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentų pagrindu nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

51. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus ieškovės apeliacinį skundą, ieškovei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis). Atsakovė bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Lina Muchtarovienė