Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2021-04-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-253-716/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-04-27
Bylos Nr.
II-253-716/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00589-2021-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą
Teisėjas
Mindaugas Striaukas (pirm.)
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinė
Advokatai
Dainius Dargevičius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-253-716/2021
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00589-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.2; 21.10.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 27 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas,sekretoriaujant Karolinai Krukovskai,dalyvaujant atstovui advokatui Dainiui Dargevičiui,atsakomybėn patrauktam R. Ž.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu („Zoom“ platformoje) išnagrinėjo R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio 2021 m. vasario 11 d. nutarimu R. Ž. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje, už ką jam paskirta 450 eurų dydžio bauda ir specialiosios teisės atėmimas 12 mėnesių.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021 m. kovo 16 d. gautas atsakomybėn patraukto R. Ž. (toliau – pareiškėjas) skundas, kuriuo prašoma Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio 2021 m. vasario 11 d. priimtą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį nutraukti. Skunde nurodoma, kad minėtas nutarimas yra neteisėtas, nepagrįstas, paremtas prielaidomis, turi būti šalinamas iš formuojamos jurisprudencijos per teismų sprendimų peržiūrą apeliacine tvarka. Nutarimas priimtas tik formaliai, paviršutiniškai, neįvertinus bylos aplinkybių ir neatsižvelgiant į ypatingai reikšmingų aplinkybių visumą, bei nuosekliai formuojamą teismų praktiką. Pareiškėjo kaltė, padarius administracinį nusižengimą grindžiama vaizdo įrašu ir administracinio nusižengimo protokolu. Protokolą surašiusi įstaiga visiškai neatsižvelgė į pareiškėjo paaiškinimus, jog automobilį apledėjusiame kelyje sumėtė, tačiau jis išlygino automobilį, jis neišvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, jokių automobilių kelyje tuo metu nebuvo, tad šis įvykis negali būti vertinimas, kaip chuliganiškas vairavimas. Be to, administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, kuris suponuoja, jog visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų procese, galiojančią nekaltumo prezumpciją turi paneigti institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent institucijai, o pareigūnas, kuris surašė nutarimą administracinio nusižengimo byloje, visiškai nekreipė dėmesio į pareiškėjo paaiškinimus, nes jokie kiti duomenys be trumpo vaizdo įrašo ir policijos pareigūno protokolo, nepatvirtina asmens kaltės. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio nutarime nėra nurodoma, kokius kelių eismo taisyklių (toliau – KET) punktus pažeidė pareiškėjas, nes byloje nebuvo surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių KET specialios dalies pažeidimą. Jokie papildomi procesiniai veiksmai dėl reikšmingų nusižengimo kvalifikavimui aplinkybių nustatymo nebuvo atlikti, todėl minėtame nutarime ne tik kad neįrodyta ANK 420 straipsnio 2 dalies veika, bet veika nėra aprašyta ir KET kontekste. Byloje nėra jokių duomenų, kad automobilį vairavęs pareiškėjas, padarytu KET pažeidimu, būtų sukėlęs pavojingą situaciją. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas vairavo chuliganiškai, turėdamas tokį tikslą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į pareiškėjo skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinė nurodo, kad 2021 m. vasario 11 d. priimtas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas. Pareigūnas, nagrinėdamas bylą, vertino surinktų įrodymų visumą, rėmėsi R. Ž. paaiškinimu, pareigūno tarnybiniu pranešimu, vaizdo medžiaga. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad 2021 m. sausio 13 d. apie 22.40 val., Baldžio g., Vilniuje, vairuodamas automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia, iš chuliganiškų paskatų, naudodamas rankinį stabdį ir sukinėdamas vairą į kairę ir dešinę, privertė automobilio galinius ratus užsiblokuoti bei automobilį slysti į šonus, taip keldamas pavojų eismo saugumui. Šiais veiksmais vairuotojas pažeidė KET 9 punkto reikalavimus. Pareigūnas, įvertinęs įrodymų visumą, vadovaudamasis ANK 34 straipsniu, įvertinęs 35 straipsnyje ir 36 straipsnyje numatytas sąlygas ir aplinkybes, priėmė nutarimą ir R. Ž. už nusižengimą paskyrė 450 eurų baudą, bei taikė ANK numatytą privalomą poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesių. Skundo prašo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Pagal ANK 5 straipsnį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Taigi asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. įstatyme numatytų požymių, apibūdinančių priešingą teisei veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.

Pažymėtina ir tai, kad pagal suformuotą teismų praktiką sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini teisinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Be to, administracinio nusižengimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis byloje Nr. N663-156/2007).

Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

R. Ž. teismo posėdžio metu parodė, kad važiavo keliu, buvo vėžios, apledijęs kelias. Dugno apsauga kabino vėžių dugną, jis bandė išvažiuoti, nes automobilis lėtino greitį. Bijojo sustoti ir nepajudėti. Išsuko vairą į kairę pusę ir jo automobilį šiek tiek sumėtė. Pravažiavęs apie pusę kilometro sustojo autobusų stotelėje. Iš galo atvažiavo policijos pareigūnai, įjungė švyturėlius ir jį nubaudė. Su jų surašytu protokolu nesutiko. Pareigūnai jo neklausė, kodėl automobilį sumėtė. Pareigūnai matė, kad buvo blogos oro sąlygos. Kita dieną nuvažiavęs nufotografavo vietą, kur viskas įvyko. Tada jau buvo išvalytas sniegas, bet matėsi ledas. Posėdyje jis bandė paaiškinti, kad buvo blogos oro sąlygos. Jis rankinio stabdžio nenaudojo. Jokio pažeidimo nepadarė. Jam sakė, kad pagal oro sąlygas jis nepasirinko tinkamo greičio važiuojant, bet jis nevažiavo greitai.

Posėdžio metu apklaustas liudytojas A. V. parodė, kad patruliavo nustatytame maršrute. Važiavo Baldžių gatve. Ši vieta žinoma, nes ten gaunami žmonių skundai, kad pavojingai manevruoja automobiliai. Pastebėjo priekyje važiuojantį automobilį, kurio vairuotojas užblokavo automobilio galinius ratus rankinio stabdžio pagalba, sukinėjo vairą į šonus ir privertė automobilį slysti tiek į vieną, tiek į kitą pusę šonu per važiuojamą dalį. Automobilis buvo sustabdytas, vairuotojui buvo surašytas protokolas, nes tai prilyginama chuliganiškam vairavimui. Jam žinoma, kad sustabdytas automobilis yra varomais priekiniais ratais. Kai važiavo iš paskos matėsi, kada priekiniai ratai sukasi, o galiniai stovi vietoje. Automobilio ratlankiai buvo pilni sniego. Slydo galinė automobilio dalis. Automobilis slydo šonu tiek į vieną, tiek į kitą pusę per važiuojamąją dalį. Kameros neperteikia vaizdo, kuris yra matomas gyvai. Jis vairavo tarnybinį automobilį.

R. Ž. nubaustas už tai, kad 2021 m. sausio 13 d. apie 22.40 val., Baldžio g., Vilniuje, vairuodamas automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia, iš chuliganiškų paskatų, naudodamas rankinį stabdį ir sukinėdamas vairą į kairę ir dešinę, privertė automobilio galinius ratus užsiblokuoti bei automobilį slysti į šonus, taip keldamas pavojų eismo saugumui. Tokiais savo veiksmais R. Ž. pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 punktą bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje.

Pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį administracinė atsakomybė taikoma už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Šio administracinio nusižengimo sudėties būtini požymiai yra tyčia veikos motyvas – chuliganiškos paskatos. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.

Kvalifikuojant veiką pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, kad transporto priemonės vairuotojas padarė KET pažeidimą ir jį padarė dėl chuliganiškų paskatų. Administracinio nusižengimo protokole nurodyti šio administracinio nusižengimo turinį sudarantis R. Ž. padarytas KET 9 punkto pažeidimas. Pagal KET 9 punkto nuostatas, eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Šis KET punktas yra bendro pobūdžio, tačiau jame nustatytos pareigos eismo dalyviams kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai ir šių pareigų nesilaikymas gali būti pripažįstamas ir ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės nusižengimo požymiu, įvertinant byloje nustatytų aplinkybių visumą. Šiame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus, chuliganiškas paskatas.

Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis laikomos tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-40-976/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-1-942/2018, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018). Pažymėtina, kad teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-7-976-2018). Nesaugus manevravimas, taip pat ir panaudojant šoninį automobilio slydimą, pripažįstamas vienu iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-4-719/2019).

Nagrinėjamu atveju, R. Ž. su pažeidimu nesutiko, tiek tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad jog apledėjusiame kelyje sukant vairą jo automobilį sumėtė, o jis išlygino automobilį, po ko vėliau sustojo autobusų stotelėje. Apklaustas liudytojas A. V. parodė, kad automobilio vairuotojas užblokavo ratus rankinio stabdžio pagalba, dėl ko automobilis slydo šonu per važiuojamą dalį. Iš teismui pateikto vaizdo įrašo matyti važiuojamoji kelio dalis, kuri yra apsnigta, įvykis vyko tamsiu paros metu, menkai sningant. Vaizdo įraše matosi policijos pareigūnų priekyje važiuojančio automobilio slystelėjimas, tačiau jis neatitinka liudytojo parodymų, kad automobilio slydimas įvyko šonu per važiuojamąją dalį. Faktinė įvykio situacija atitinka automobilio galinės dalies mėtymą į šonus, bet ne automobilio šoninį slydimą, kaip teigė minėtas liudytojas, per važiuojamą dalį.

Įvertinęs byloje surinktų ir teisme ištirtų duomenų visumą teismas pripažįsta, kad R. Ž. vairuojamas automobilis „VW Golf“ slydo kelyje ir buvo trumpai dėl to sunkiai valdomas. Visgi, surinktų duomenų visuma nepakankama pripažinti, kad užfiksuotas įvykis kilo dėl sąmoningų ir tyčinių vairuotojo veiksmų, juo labiau dėl chuliganiškų paskatų. Liudytojo A. V. parodymų, kad automobilio „VW Golf“ vairuotojas užblokavo galinius ratus rankiniu stabdžiu, nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. Be to, byloje nėra surinkta įrodymų, jog R. Ž. veiksmai buvo tyčiniai. Teismo vertinimu vairuotojo R. Ž. veiksmai gali būti vertinami kaip siekis suvaldyti slystantį automobilį, dėl; ko nėra pagrindo juos pripažinti chuliganiškais. Kita vertus, automobilio slystelėjimas buvo kelyje, truko labai trumpą laiką, didelio pavojų eismo ar kitų žmonių saugumui nesukėlė, aiškaus aplinkos ar aplinkinių negerbimo nebuvo. Dėl to įvertinus faktinę įvykio situaciją ir vadovaujantis teismų praktika, vairuotojo R. Ž. veiksmai negali būti pripažįstami kaip chuliganiškas vairavimas, nes įvertinus kelio dangą ir oro sąlygas vairavimo metu nėra pagrindo daryti išvadą, jog R. Ž. elgėsi netinkamai ir neteisėtai dėl chuliganiškų paskatų. Dėl to teismas pripažįsta, kad R. Ž. veiksmai negali būti kvalifikuojami pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį.

Pabrėžtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, kurie be jokių abejonių patvirtintų R. Ž. veiksmuose buvus visus (tiek subjektyviuosius, tiek ir objektyviuosius) ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius. Teismas taip pat pažymi, kad tiek pareigūnams, surašiusiems administracinio nusižengimo protokolą, tiek institucijai, priėmusiai nutarimą, iš anksto turint informaciją, kad R. Ž. kategoriškai nesutinka su jam inkriminuojamu nusižengimu, turėjo būti imtasi visų priemonių surinkti įrodymus, neginčijamai patvirtinančius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę dėl nusižengimo padarymo, pavyzdžiui, vadovaujantis ANK reikalavimais, tinkamai įforminti įvykio vietos apžiūrą, išsaugoti nuotraukų sukūrimo duomenis, įvertinti oro sąlygas vairuojant ir tai atitinkamai užfiksuoti. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nesutinkant su nusižengimo padarymu, jį baudžiantis nutarimas turi būti itin motyvuotas.

Remiantis anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje neįrodyta, kad R. Ž. veiksmais buvo pažeisti KET reikalavimai, kad šie veiksmai buvo tyčiniai, atlikti dėl chuliganiškų paskatų ar tokio pavojingumo, kad būtų sukėlę grėsmę ir realų pavojų eismo ar žmonių saugumui.

Kita vertus, remiantis minėtu Kelių eismo taisyklių 9 punktu vairuodamas automobilį R. Ž. privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui. Be to, vairuodamas automobilį R. Ž. privalėjo pasirinkti saugų greitį atsižvelgdamas į važiavimo sąlygas, kelio būklę, meteorologines sąlygas ir vairuoti taip, kad būtų išvengta bet kokio pavojaus sau ar kitiems asmenims, jų turtui. Vairuodamas automobilį R. Ž. to nepadarė ir pažeidė jam inkriminuotą Kelių eismo taisyklių 9 punktą, nes dėl slystančio automobilio sukėlė grėsmę sau ir vairuojamam automobiliui kaip turtui. Dėl to teismas pripažįsta, kad R. Ž. padarė pažeidimą, kuris kaip administracinis nusižengimas numatytas administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje, ir privalo už tai atsakyti.

Įvertinus įvykį, bylos duomenis ir teismo pripažįstamas aplinkybes nėra pagrindo atlikti papildomą tyrimą nustatant papildomas reikšmingas aplinkybes, nusižengimo faktas nekelia abejonių, dėl ko teismas panaikindamas priimtą institucijos nepagrįstą nutarimą pakeičia administracinio nusižengimo kvalifikavimą paskirdamas nuobaudą, atitinkančią padayto pažeidimo kvalifikaciją ir turinį. Dėl teismas administracinėn atsakomybėn patraukto R. Ž. skundą tenkina iš dalies, nes jo atžvilgiu pradėtą administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti apskritai – nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutarė:

R. Ž. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio 2021 m. vasario 11 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-4906-2021 ir priimti naują sprendimą: R. Ž. pripažintu kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalį ir skirti 11 (vienuolikos) eurų dydžio baudą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Striaukas