Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2022-01-19 · Civilinė byla Nr. e2VP-253-1024/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-01-19
Bylos Nr.
e2VP-253-1024/2022
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ieva Juodviršytė
Suinteresuotas asmuo
E. B., L. N.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2VP-253-1024/2022Teisminio proceso Nr. 2-33-3-00711-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.5.1; 3.5.24. (S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. sausio 19 d.Plungė
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Ieva Juodviršytė,sekretoriaujant Ingai Paulikaitei,dalyvaujant suinteresuotiems asmenims E. B., L. N.,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Vaivai Jankauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės Ilonos Girdenienės prašymą skirti baudą už sprendimo nevykdymą, suinteresuoti asmenys E. B., L. N., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. antstolė Ilona Girdenienė pateikė teismui prašymą spręsti klausimą dėl baudos skyrimo L. N. už Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. Liepos 21 d. nutarties nevykdymą. Prašyme nurodė, kad vykdant vykdomąją bylą E. B. 2021-08-31, 2021-09-24, 2021-11-03 el. paštu informavo, kad L. N. neleidžia bendrauti su sūnumi, kalbėti su sūnumi, taip pat bendrauti su sūnumi per ryšio priemones. El. paštu paprašius pateikti paaiškinimą, L. N. informavo, kad pats E. B. nevykdo nutarties, vaiko nepasiima, o ji jam netrukdo vaiko pasiimti, be to, vaikas neišreiškė poreikio bendrauti su tėvu ir vaikas neturi mobilaus įrenginio.

2. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo E. B. paaiškino, kad L. N. jam kliudo betarpiškai bendrauti su vaiku, jam labai sunkiai pavyksta prisiskambinti ar susisiekti su vaiko mama, kad ji perduotų ragelį vaikui, o jeigu ir perduoda ragelį, tai neleidžia jam ir vaikui be mamos pasišnekėti, nuolat pertraukinėja pokalbį, į jį kišasi, vaikui prigalvoja užduočių, kad tik vaikas negalėtų su juo bendrauti. L. N. jam yra uždraudusi skambinti, todėl jis rašo jai žinutes, kada gali su vaiku pabendrauti, bet labai dažnai tos jo žinutės yra ignoruojamos arba pažadama kitą dieną, bet kitą dieną nepaskambina arba parašo, kad šiandien jie negali kalbėti. 2021 m. rugsėjo 22 – 24 d. jis turėjo praleisti laiką fiziškai su sūnumi, tačiau L. N. jį informavo, kad vaikas apsirgo, todėl susitikimas neįvyko, tačiau jam tuo laikotarpiu neleido su vaiku pabendrauti ryšio priemonėmis, taip pat, ši galimybė nebuvo suteikta ir vėliau. Su vaiku jis daug ir ilgai bendravo ryšio priemonėmis kai L. N. gulėjo ligoninėje, o vaikas gyveno su seneliais, tuomet jam nebuvo draudžiama bendrauti, o kai L. N. grįžo iš ligoninės, vėl dirbtinai yra daromos kliūtys jų bendravimui.

3. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo L. N. paaiškino, kad tėvui su sūnumi bendrauti netrukdo, ji visada leidžia vaiką pasiimti ir netgi su nakvynėmis, tačiau pats tėtis dabar yra užsienyje ir teismo nutarties pasiimti vaiką nevykdo. Taip pat ji leidžia vaikui bendrauti su tėvu ir ryšio priemonėmis, tačiau vaiko tėtis turi suprasti, kad vaikas lanko darželį, vakare jis grįžta pavargęs, pilnas įspūdžių, jam reikia ir pailsėti, ir pavalgyti, ir nusimaudyti, jie kartais važiuoja ir į parduotuvę, todėl ne visą laiką sūnus gali pabendrauti su tėčiu kada tik tėtis užsimano. Ji taip pat turi savo gyvenimą, be to, jai taip pat reikalingas laikas tik mamos su sūnumi. Taip pat ji atsižvelgia ir į vaiko norus, nes vaikas ne visada nori bendrauti su tėčiu, pvz., kai žaidžia ar užsiima kita veikla, ji pasiūlo vaikui, bet jis atsisako.

4. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog ne tik tėvas, bet ir motina turi aktyviai stengtis užtikrinant bendravimo tvarkos vykdymą. Tvarkos vykdymas įmanomas tik tada, kai abu tėvai bendradarbiauja, kooperuojasi ir imasi aktyvių, reikiamų veiksmų įgyvendinant vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo kontakto vykdymą.

5. Teismo posėdžio metu Skyriaus atstovė palaikė teismui pateiktą išvadą, papildomai nurodė, kad šalys Skyriui žinomos, tarp šalių kyla konfliktai nuo 2020-02-21, šalys turi siekti ginčą dėl vaiko spręsti taikiai, bendradarbiaujant, kooperuojantis, be to, teismo posėdžio metu šalys mažai kalbėjo apie vaiko poreikius, o jie nagrinėjamu atveju yra svarbiausi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

antstolės Ilonos Girdenienės prašymas tenkinamas iš dalies.

6. Iš byloje ir vykdomojoje byloje Nr. 0051/21/01016 esančių dokumentų nustatyta, kad antstolės Ilonos Girdenienės kontoroje yra užvesta vykdomoji byla pagal Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. liepos 21 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria nustatyta laikina E. B. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka, pagal kurią: 1) ieškovas pasiima sūnų kas antrą savaitgalį iš jo gyvenamosios vietos nuo šeštadienio 9.30 val. iki šeštadienio vakaro 20 val. ir sekmadienį nuo 9.30 val. iki sekmadienio 20 val. vakaro; 2) ieškovas turi teisę nekliudomai bendrauti su nepilnamečiu vaiku telefonu, atsižvelgiant į vaiko norus; 3) ieškovas turi teisę vieną kartą per savaitę, t. y. trečiadienį, praleisti laiką su vaiku iki 3 valandų per dieną pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos (vykdomosios bylos lapai 2 - 4).

7. 2021 m. rugpjūčio 9 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. S-21-51-8200 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (vykdomosios bylos lapas 4). .

8. 2021 m. rugpjūčio 10 d. antstolė L. N. išsiuntė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S21-8381 bei vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S21-8380 (vykdomosios bylos lapas 5, 6).

9. 2021 m. rugpjūčio 31 d. E. B. el. laišku atsiuntė susirašinėjimus su L. N. ir vieną audio įrašą, kai mėgino skambinti L. N., norėdamas pasiklabėti su sūnumi. Nurodė, kad L. N. kliudo jam bendrauti su sūnumi, visada išsisukinėja, jis bandė liepos 27 d. per sūnaus gimtadienį skambinti, bet jokios reakcijos nebuvo (vykdomosios bylos lapas Nr. 12).

10. 2021 m. rugpjūčio 31 d. L. N. el. paštu informavo antstolę, kad pagal nutartį ieškovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku telefonu, atsižvelgiant į vaiko norus, tačiau vaikas tokio noro neišreiškia, o be to, neturi ir mobilaus įrenginio. Retkartėmis jie patys paskambina tėčiui ir vaikas bendrauja vos keletą sekundžių, nes dėmesys yra veikloje (vykdomosios bylos Nr. 17).

11. 2021 m. rugsėjo 24 d. E. B. el. laišku informavo antstolę, kad pagal nutartį jis su vaiku turėjo susitikti rugsėjo 22 d., tačiau jam buvo pasakyta, kad vaikui sloga, 23 d. taip pat buvo informuotas, kad vaikas serga, 16.51 val. jis bandė skambinti, bet jam buvo pasakyta, kad vaikas miega ir vėliau jam nebuvo perskambinta. Kitą dieną, t. y. 24 d. jis teiravosi, kokia vaiko sveikata, jam buvo atrašyta, kad vis dar sloga ir vaiko aplankyti jam neleido (vykdomosios bylos Nr. 18).

12. 2021 m. rugsėjo 27 d. E. B. el. paštu informavo antstolę, kad su vaiku vis dar nesusitiko (vykdomosios bylos Nr. 20).

13. 2021 m. lapkričio 3 d. E. B. el. paštu informavo antstolę, kad L. N. jam neleidžia su sūnumi bendrauti ryšio priemonėmis (vykdomosios bylos Nr. 22).

14. 2021 m. lapkričio 4 d. L. N. el. paštu informavo antstolę, kad pats E. B. nevykdo teismo nutarties ir vaikutį pasiimti nustatyti laiku jam niekas netrukdo (vykdomosios bylos Nr. 30).

15. 2021 m. lapkričio 8 d. antstolė priėmė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-21-51-11756, kuriame nustatė, kad 2021-08-31 E. B. el. laišku informavo, kad L. N. kliudo jam bendrauti, kalbėti su sūnumi; 2021-09-24 el. paštu E. B. informavo, kad rugsėjo 22 – 24 dienomis jam nebuvo leista susitikti bei pasiklabėti su sūnumi; 2021-09-27 E. B. el. laišku informavo, kad su vaiku dar nesusitiko; 2021-11-03 E. B. dar kartą el. laišku informavo, kad L. N. neleidžia bendrauti su sūnumi per ryšio priemones (vykdomosios bylos Nr. 30).

16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK ) 3.170 straipsnyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (2 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (3 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (4 dalis).

17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

18. Atkreiptinas dėmesys, kad tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, pareigos, susijusios su teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos vykdymu, pirmiausia gali būti tiesiogiai nustatytos pačiame teismo sprendime (nutartyje), pavyzdžiui, nustatant tokio tėvo (motinos) pareigą atitinkamu metu pristatyti vaiką į skyrium gyvenančio tėvo (motinos) gyvenamąją vietą. Kartu pažymėtina, kad teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Kartu tai reiškia, kad tokio teismo sprendimo (nutarties) nevykdymas galimas ne tik aktyviais tėvo (motinos), su kuriuo gyvena vaikas, veiksmais, kliudančiais skyrium gyvenančiam tėvui (motinai) bendrauti su vaiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu priešingai nepilnamečio vaiko interesams, dėl kurio teismo sprendimu siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020).

19. Nagrinėjamoje byloje išieškotojas E. B. ir skolininkė L. N. yra nepilnamečio vaiko A. (šiuo metu 5 metų amžiaus) tėvai. Tėvų tarpusavio ginčai dėl bendravimo su vaiku tvarkos vyksta jau keletą metų. Bylos šalių paaiškinimais nustatyta, kad E. B. 2021 m. spalio 14 d. išvyko į užsienį, ten šiuo metu dirba ir gyvena ir L. N. jam nesudaro sąlygų bendrauti ryšio priemonėmis su vaiku, trukdo šiam bendravimui, neleidžia su sūnumi vieniems betarpiškai pasikalbėti.

20. Šiuo atveju Plungės apylinkės teismo 2021 m. liepos 21 d. nutarties rezoliucinėje dalyje 2 punkte nurodyta, kad ieškovas turi teisę nekliudomai bendrauti su nepilnamečiu vaiku telefonu, atsižvelgiant į vaiko norus. Dėl kitų dviejų punktų, t. y. dėl tėvo ir vaiko bendravimo fiziškai vaiką pasiimant iš mamos, ginčo nekilo, kadangi suinteresuoti asmenys patvirtino, kad kol E. B. nebuvo išvykęs, toks bendravimas vyko, tačiau tėčio ir sūnaus bendravimas ryšio priemonėmis nevyksta ar vyksta minimaliai. Nagrinėjamu atveju antstolė prašyme nurodė laikotarpius, kada E. B. ją informavo apie nevykstantį bendravimą su sūnumi ryšio priemonėmis, todėl teismas pateiktus rašytinius įrodymus (susirašinėjimus), garso įrašus, vertina tik už antstolės nurodytą laikotarpį (2021-08-31 – 2021-11-03). Taip pat, pažymėtina, kad konkrečios dienos ir valandos teismo nutartyje nebuvo nustatytos, kuomet sūnus su tėčiu turėtų bendrauti ryšio priemonėmis, todėl nutartyje yra vertinamos šalių pastangos vykdyti teismo nutartį antstolės nurodytu laikotarpiu, o ne konkreti diena ar valanda.

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad bendravimas su vaikais telekomunikacijų priemonėmis galėtų vykti pagal vaikų ir vieno iš tėvų poreikį tokį bendravimą suderinus su kitu tėvu, kurio žinioje vaikai tuo metu yra, ir tam tikrais atvejais, kai atsiranda toks reikalingumas, tačiau tai nereiškia būtinumo teismui nustatyti reguliarų kasdienį ir nustatytos trukmės bendravimą su tėvu ryšio priemonėmis. Toks bendravimas yra galimas, tačiau jis neturi trikdyti vaiko dienos režimo, dienotvarkės ir turėtų būti pageidaujamas paties vaiko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Šiuo atveju teismo nutartimi nebuvo nustatytas reguliarus kasdienis ar nustatytos trukmės bendravimas nepilnamečio vaiko su tėvu ryšio priemonėmis, kad būtų galima šį bendravimą derinti pagal vaiko ir jo tėvų galimybes, vaiko poreikį, tačiau toks lankstus bendravimo ryšio priemonėmis tvarkos nustatymas neatleidžia kitos šalies, šiuo atveju L. N. nuo pareigos leisti ir nedrausti šia tėčio teise pasinaudoti. Nors teismo posėdžio metu L. N. teigė, kad vaikui bendrauti su tėčiu netrukdo, leidžia, tačiau iš teismui suinteresuoto asmens E. B. pateiktų rašytinių įrodymų (susirašinėjimų), garso įrašų, taip pat antstolės pateiktų papildomų įrodymų matyti, kad E. B. siekia aktyviais veiksmais bendrauti su sūnumi, skambina L. N., rašo žinutes, kuomet galės pabendrauti su sūnumi, tačiau dažnu atveju į skambučius yra nereaguojama, taip pat atrašoma, kad vaikas šiuo metu užsiėmęs, žaidžia, kad yra pas babą, kad vykstama į parduotuvę, kad yra vėlu, kad pavargęs. E. B. norint suderinti kitą laiką pokalbiui su vaiku, L. N. nereaguoja ir nenurodo kokiu laiku būtų galima E. B. pasiklabėti su vaiku. Dažnu atveju žinutėse matosi, kad E. B. prašo perskambinti, parašyti, kada bus galima su vaiku pasikalbėti, tačiau atsakymų į šias žinutes nėra. Išklausius suinteresuoto asmens E. B. pateiktus garso įrašus teismas pritaria E. B. nurodytoms aplinkybėms, kad vaiko mama dažnai įsiterpia į vaiko ir tėčio pakalbį, juos pertraukia, neleidžia vaikui kalbėti, pasitaikė atvejų kai L. N. padėjo ragelį.

22. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad L. N. neturėtų galimybės laikytis teismo nutartimi patvirtintos laikinos bendravimo su vaiku tvarkos. L. N. nurodomos aplinkybės, kodėl ji nevykdo teismo nutarties (nes neva pats E. B. nevykdo nutarties pasiimti vaiką, vaikas serga, vaikas nenori, yra užsėmęs ir pan.), neatleidžia jos nuo pareigos betarpiškai vykdyti teismo nutartį ir gali būti pripažįstamos kaip objektyvios ir pateisinančios bendravimo tvarkos nesilaikymą atskirais, pavieniais atvejais, kai nėra galimybės sutarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos konkrečiu atveju, tačiau jos negali būti pagrindas visiškai nesilaikyti nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos ir riboti vaiko bendravimą su tėčiu. Byloje nenustatyta, kad suinteresuotas asmuo L. N. būtų bandžiusi susitarti iš anksto dėl kitos bendravimo tėčio su vaiku datos, ar būtų parašiusi, kad vaikas šiuo metu nori ir gali pabendrauti su tėčiu ir kad E. B. gali šiuo metu jai paskambinti. Pateikti rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtina faktą, kad L. N. netinkamai vykdo Plungės apylinkės teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, būtent dėl skyrium gyvenančio tėvo ir nepilnamečio vaiko teisės nekliudomai bendrauti telefonu, atsižvelgiant į vaiko norus, todėl yra pagrindas spręsti klausimą dėl baudos skyrimo skolininkei.

23. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu L. N. patvirtino, kad ji neleidžia, kad jai skambintų E. B., ji pageidauja, kad jis parašytų žinutę prieš norėdamas pasikalbėti su sūnumi, o tuomet ji atsiklaususi vaiko, pati jam perskambins. Kaip minėta aukščiau, L. N. teismui nepateikė rašytinių įrodymų, kad ji pati būtų parašiusi E. B., kad sūnus šiuo metu yra pailsėjęs, pavalgęs, pažaidęs ir kad šiuo metu būtų tinkamas laikas pasikalbėti su sūnumi. Nors teismo posėdžio metu L. N. teigė, kad vaikas vakare turi pailsėti nuo darželio, pavalgyti, pažaisti, skirti laiko ir kitiems šeimos nariams ir šie vaiko poreikiai tikrai yra suprantami ir turi būti įgyvendinami, tačiau šiais vaiko poreikiais negali dangstytis mama, neleisdama tėčiui pabendrauti su sūnumi, be to, negalima dangstytis ir nutartyje nurodyta sąvoka „atsižvelgiant į vaiko norus“, nes L. N. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji vaiko paklausia, ar jis nori pakalbėti su tėčiu, bet vaikas tokio poreikio neišreiškė. Pažymėtina, kad tėvų konfliktiniai santykiai, neigiamai veikia ir vaiko nuomonę apie bendravimą su atskirai gyvenančiu tėvu. Šiuo atveju nepilnamečio vaiko noras ir poreikis bendrauti su tėčiu yra labai priklausomas nuo mamos L. N., nes šalių sūnus yra penkerių metų amžiaus, atskiro savo telefono jis neturi, todėl mamai tenka pareiga pasirūpinti sūnaus prieinamumu prie ryšio priemonių. L. N. naudojasi mobiliuoju telefonu, teismo posėdžio metu teigė, kad ir tėtis, vėliau ir ji, vaikui nupirko planšetę, todėl technologinės galimybės bendravimui yra. Pažymėtina ir tai, kad teismo posėdžio metu Skyriaus atstovė nurodė, kad vaikas darželį lanko epizodiškai, pati mama nurodė, kad su vaiku daug laiko praleidžia namie, būdami kartu, todėl esant dar pakankamai mažo amžiaus vaikui, mama turi užtikrinti vaiko poreikį bendrauti su tėčiu ir aktyviais veiksmais sudaryti tam sąlygas.

24. Teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 19 punktas). Kaip minėta aukščiau, technologinės galimybės bendravimui vaikui ir tėčiui yra, tačiau L. N. turi imtis ir aktyvių veiksmų, kad būtų realiai pasiekiamas nutartimi siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo kontaktas, o tam labai svarbi abiejų vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Kaip minėta aukščiau, vaiko mama, jeigu ji pati nepageidauja, kad jai skambintų E. B., ji pati turi imtis iniciatyvos parašyti vaiko tėvui, kada vaikas nori ir gali bendrauti, tačiau nesidangstyti pernelyg užimta vaiko dienotvarke ar vaiko noru (nenoru).

25. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka turi būti vykdoma, tačiau ji turi būti vykdoma ne tik formaliai, bet ir pagal ja siekiamus tikslus išlaikyti sveikus, saugius atskirai gyvenančio tėvo (motinos) ir vaiko šeiminius ryšius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157-916/2021). Šiuo atveju L. N. bendravimo tvarką turi stengtis įgyvendinti ne tik formaliai, bet ir aktyviais veiksmais, siekiant išlaikyti skyrium gyvenančio tėčio ir vaiko stabilius santykius. Pažymėtina ir tai, kad bendravimas turi būti pastovus. Šiuo metu vaiko tėvas E. B. yra išvykęs, todėl tiesioginis bendravimas pasiimant berniuką fiziškai kol kas nėra galimas dėl objektyvių priežasčių, todėl šiuo atveju turi būti užtikrintas tinkamas nepilnamečio vaiko bendravimas su tėčiu ryšio priemonėmis.

26. Pažymėtina ir tai, kad teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių skyrimo yra tarpinis procesinis dokumentas, ja neišsprendžiamas ginčas iš esmės, laikinosios apsaugos priemonės galioja tam tikrą apibrėžtą laiką. Be to, šalys gali kreiptis į teismą dėl vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo kita, gali prašyti nustatyti tikslias dienas ir valandas vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu ryšio priemonėmis ar patys kooperuodami ir bendradarbiaudami susitarti dėl skiriamo laiko bendravimui ryšio priemonėmis, tuo labiau, kad ši tvarka yra tik laikina iki bus priimtas teismo sprendimas nagrinėjamojoje civilinėje byloje.

27. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų ar vieno iš tėvų nebendradarbiavimo (nesikooperavimo) ar nepakankamo bendradarbiavimo vykdant teismo sprendimu (nutartimi) patvirtintą bendravimo tvarką aplinkybė gali būti teisiškai reikšminga sprendžiant dėl poveikio priemonių taikymo tėvų atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 36 punktas). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad L. N. nepakankamai kooperuojasi ir bendradarbiauja su E. B. siekdama, kad teismo nutartis pagal kurią nustatyta laikina bendravimo tvarka su sūnumi, būtų tinkamai vykdoma.

28. Kaip minėta, už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnyje nustatyta bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-513/2012, 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009), skolininkas motyvuojamas kuo greičiau įvykdyti jam paskirtą įpareigojimą. Baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams neigiamas finansinio pobūdžio pasekmes. Įvertinant šios nuobaudos sukeliamas pasekmes, ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas baudos vykdymo procese institutą, turėjo tikslą ne tik finansiškai nubausti asmenį už teismo sprendimo ar nutarties nevykdymą, bet pirmiausiai skatinti proceso šalis tinkamai ir savalaikiai įvykdyti teismo sprendimą ar nutartį (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1464-803/2018).

29. Teismas turi teisę, bet neprivalo skirti baudą skolininkui, įvertinęs priežastis, dėl kurių neįvykdytas vykdomasis dokumentas (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1680-275/2019). CPK 771 straipsnio 6 dalies normos negalima interpretuoti formaliai, nesiremiant teisingumo ir protingumo principais, neatsižvelgiant į baudos skyrimo tikslus bei paskirtį, neįvertinus kitų individualių bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012, 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009). Pažymėtina, jog teisinio poveikio priemonės yra veiksmingos, jei jos užtikrina teisės tikslus. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai suponuoja, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Sprendžiant dėl baudos, neįgyvendinant teismo sprendimu patvirtintos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, skyrimo, būtina atsižvelgti į tam tikras išimtines aplinkybes, vaiko interesus bei gerovę.

30. Spręsdamas ar tikslinga skirti suinteresuotam asmeniui L. N. baudą už teismo nutarties nevykdymą, teismas atsižvelgia į tai, jog šiuo metu nutartimi nustatyta tik laikina bendravimo tvarka, į tai, kad bendravimas, nors minimalus ir apsunkintas, vyksta, į L. N. bendradarbiavimo trūkumą, į tai, kad L. N. baudžiama pirmą kartą, todėl teismas daro išvadą, kad baudos skyrimas nagrinėjamu atveju nebūtų proporcinga priemonė, neatitiktų ja siekiamų tikslų, todėl taikant analogiją pagal CPK 3 straipsnio 7 dalį ir 103 straipsnio 1 dalies 1 punktą, suinteresuotam asmeniui L. N. skirtina nuobauda už teismo procesinio sprendimo nevykdymą – įspėjimas, kuris bus pakankama priemonė susidariusioje situacijoje. Taip pat teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vaiko teisės bendrauti su abiem tėvais užtikrinimas priklauso nuo abiejų tėvų geranoriškumo ir pastangų ieškoti sprendimo, kuris geriausiai atitiktų ilgalaikius vaiko interesus.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 771 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos antstolės Ilonos Girdenienės pareiškimą tenkinti iš dalies.

Skirti suinteresuotam asmeniui (skolininkei) L. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įspėjimą už Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2021 m. liepos 21 d. nutarties dėl laikinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nevykdymą.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0051/21/01016 grąžinti antstolei Ilonai Girdenienei.

Nutartis per 7 (septynias) dienas atskiruoju skundu nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.

Teisėja Ieva Juodviršytė