Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Petraškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. S. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 9 d. nuosprendžio (toliau – nuosprendis), kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje (2 veikos) ir nuteistas:

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2022 m. gegužės 26 d. padaryta nusikalstama veika) – laisvės atėmimu 2 metams,

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (nuo 2022 m. gegužės 26 d. iki 2022 m. birželio 16 d. padaryta nusikalstama veika) – laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir E. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į bausmės laiką nutarta įskaityti E. S. sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2022 m. birželio 15 d.

Kardomąją priemonę – suėmimą, nuspręsta palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po to – panaikinti.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, iš E. S. konfiskuota dalį automobilio BMW, valstybiniai numeriai (toliau – valst. Nr.) (duomenys neskelbtini) vertės atitinkanti pinigų suma – 2000 eurų (du tūkstančiai eurų).

Nuosprendžiu taip pat nuteisti Ž. J. ir D. B., tačiau jų atžvilgiu apeliaciniai skundai nepaduoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1.1. jis, 2022 m. balandžio mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini), Kaune, turėdamas tikslą parduoti, iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo ne mažiau nei septynis plastikinius paketėlius su narkotine medžiaga kokainu, kurio masė ne mažiau, kaip 2,8031 g. kokaino, gabeno juos iki savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), bei laikė savo namuose, iki 2022 m. gegužės 26 d., apie 18.50 val., kuomet už 80 eurų pardavė Ž. J. narkotinės medžiagos kokaino, kurio masė 0,4241 g., tokiu būdu neteisėtai įgijo, laikė, gabeno narkotines medžiagas, turėdamas tikslą parduoti ir narkotines medžiagas pardavė.

1.2. Be to, jis 2022 m. balandžio mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini), Kaune, turėdamas tikslą parduoti, iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo narkotinės medžiagos kokaino. Šią narkotinę medžiagą, supakuotą į šešis plastikinius paketėlius jis nuo 2022 m. gegužės 26 d. laikė automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinių dešinės pusės keleivio durelių daiktadėžėje iki 2022 m. birželio 15 d. apie 21.07 val., kuomet vieną plastikinį paketėlį su narkotine medžiaga – kokainu, kurio masė yra 0,439 g. už 70 eurų pardavė D. B., o 2022 m. birželio 16 d., apie 0.11 val., penkis plastikinius paketėlius su narkotine medžiaga – kokainu, kurio masė yra 1,940 g. atliktos kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Nuteistojo E. S. gynėja advokatė Neringa Grubliauskienė nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausme, prašo nuteistajam paskirtą 3 metų laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 2 metų laisvės atėmimo.

2.1. Skunde nurodo, kad su teismo padaryta išvada, kad byloje nenustatyta E. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nesutinka, teigia, kad ši išvada nepagrįsta. E. S. nuo pat pradžių savo kaltę dėl dviejų nusikalstamos veikos epizodų, dėl kurių yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, pripažino visiškai, dėl šių nusikalstamų veikų padarymo gailėjosi. Jis nepripažino kaltės dėl jam inkriminuotos psichotropinės medžiagos — MDMA įgijimo, laikymo turint tikslą ją parduoti, ir skundžiamu nuosprendžiu dėl šios nusikalstamos veikos jis buvo išteisintas. Todėl yra pagrindas pripažinti, kad byloje yra E. S. kaltę švelninanti aplinkybė, kad jis kaltę pripažino visiškai ir dėl to nuoširdžiai gailisi.

2.2. Skunde teigia, kad E. S. pripažinus kaltę dėl kitų dviejų jam inkriminuotų epizodų, trečiasis epizodas – dėl psichotropinės medžiagos MDMA įgijimo, laikymo, turint tikslą ją platinti, nesant jokių įrodymų buvo pridėtas prie kaltinimo, tikintis, kad E. S. teisme siekdamas pasinaudoti BK 64¹ straipsnio nuostatomis, kaltę dėl šios nusikalstamos veikos prisiims. Todėl E. S. pareiškus nepagrįstą kaltinimą, ne tik buvo apsunkinta jo teisinė padėtis, tačiau buvo daromas spaudimas prisiimti kaltę dėl visų, net ir nepagrįstų ir neįrodytų nusikalstamos veikos epizodų, kadangi priešingu atveju jis negalėtų pasinaudoti BK 64¹ straipsnio nuostatomis, suteikiančiomis teisę į 1/3 mažesnę bausmę. Šia teise E. S. būtų galėjęs pasinaudoti realiai, kadangi jis dėl kitų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kaltę pripažino visiškai, kaltę visiškai teisme pripažino ir kiti du toje pačioje byloje nusikalstamų veikų padarymu kaltinti asmenys.

2.3. Skunde pažymima, jog nesutinkama su teismo padaryta išvada, kad E. S. nusikalstamas veikas darė dėl finansinės naudos siekimo. E. S. narkotines medžiagas pardavė 2022 m. gegužės 26 d. ir 2022 m. birželio 15 d. d., t. y. tarp nusikalstamų veikų padarymo praėjus 20 dienų. Nors E. S. už parduotas narkotines medžiagas gavo pinigus, tačiau atsižvelgiant į parduotų narkotinių medžiagų nedidelį kiekį, ir 20 dienų laiko intervalą tarp pardavimų, finansinės naudos jis negavo. Narkotines medžiagas buvo nusipirkęs savo poreikiams, o jų nesuvartojęs nusprendė parduoti savo aplinkoje, kad atsiimtų už jas sumokėtus pinigus, pirko po 80 Eur už gramą, už tokią pačią sumą pardavė Ž. J., o D. B. sumokėjo 70 Eur, nors E. S. už jas prašė 80 Eur. Ši nuteistojo versija nei teisme, nei ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paneigta. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai, vykdydami kriminalinės žvalgybos veiksmus, neužfiksavo jokių kitų E. S. nusikalstamų veikų, realizuojant narkotines medžiagas.

3. Atsiliepimu į nuteistojo gynėjos skundą Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

3.1. Atsiliepime nurodoma, kad iš 2022 m. birželio 15 d. kratos protokolo matyti, kad buvo atlikta krata E. S. gyvenamojoje vietoje, kurios metu bute esančiame sandėliuke, ant staktos viršaus rasta padėta mėlynos spalvos tabletė. Iš 2022 m. liepos 12 d. specialisto išvados matyti, kad mėlynos spalvos tabletės sudėtyje nustatyta psichotropinės medžiagos – MDMA. Šiuo atveju, atlikus procesinius veiksmus ikiteisminio tyrimo metu ir radus psichotropinės medžiagos tabletę nuteistojo gyvenamojoje vietoje bei turint duomenų, jog E. S. platino kitiems asmenimis narkotines medžiagas, ikiteisminio tyrimo metu egzistavo objektyvus pagrindas E. S. pareikšti įtarimus ir dėl šios rastos tabletės su psichotropine medžiaga – MDMA įgijimo, laikymo, turint tikslą ją platinti. Iš nuosprendžio matyti, kad teismas atsižvelgė į byloje esančias aplinkybes bei iš pareikšto kaltinimo pašalino minėtą aplinkybę. E. S. dėl šios aplinkybės nebuvo paskirta bausmė ir jis nebuvo nuteistas būtent dėl šios psichotropinės medžiagos įgijimo, laikymo, turint tikslą ją platinti.

3.2. BK 260 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nėra numatyta, kad šios nusikalstamos veikos sudėties požymis yra siekis gauti finansinės naudos. Inkriminuojant minėta nusikalstamą veiką ir atribojant ją nuo nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, būtina nustatyti, kad asmuo turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas. Neginčijamai nustatyta, jog E. S. pardavė narkotinę medžiagą – kokainą, todėl vien formalus pripažinimas ar paneigimas aplinkybės, kad E. S. iš šių nusikalstamų veikų gavo finansinės naudos ar siekė jos gauti, neturi įtakos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, inkriminavimui, taip pat nesuteikia pagrindo abejoti ar keisti skundžiamą nuosprendį.

3.3. Atsiliepime pažymima, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nepripažinta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jo formalus prisipažinimas, nenustačius jo nuoširdaus gailėjimosi dėl padarytų nusikalstamų veikų. Nuteistasis praeityje teistas, baustas administracine tvarka, išvadų dėl savo netinkamo elgesio po šių teistumų bei administracinių nuobaudų nepadarė, savo elgesio nepakeitė, todėl nėra pagrindo laikyti, jog jis nuoširdžiai gailisi dėl savo padarytų nusikaltimų, t. y. konstatuoti, kad jis kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų, kadangi tokių aplinkybių nepatvirtina nei jo veiksmai, nei bylos duomenys.

3.4. Atsiliepime atkreiptinas dėmesys, kad už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą numatyta bausmė yra laisvės atėmimas nuo 2 iki 8 metų. Tai sunkus tyčinis nusikaltimas. Nuteistasis pripažintas kaltu už du šios nusikalstamos veikos padarymo epizodus, nusikalstamas veikas padarė ankstesniam teistumui neišnykus, t. y. būdamas recidyvistu. E. S. paskirtos bausmės tiek už kiekvienos nusikalstamos veikos padarymą, tiek galutinė subendrinta bausmė – ženkliai mažesnė už numatytą bausmės vidurkį, todėl nėra objektyvaus pagrindo mažinti E. S. paskirtos bausmės dydį, kadangi jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, nustačius jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir taip yra mažesnė nei įstatymo numatytas bausmės vidurkis.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo E. S. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimas, o nesutinkama tik su nuteistajam paskirta bausme. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

5. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Bausmės skyrimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas paskirtą bausmę gali pakeisti (sušvelninti ar pagriežtinti) tik tada, kai tam tikros bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės nebuvo įvertintos arba jos įvertintos netinkamai ir dėl to paskirta aiškiai per griežta ar aiškiai per švelni bausmė.

6. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį. Įvertina atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, detaliai išanalizuoja kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, bei motyvuotai parenka bausmės rūšį, ir skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

7. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas ir individualizuodamas E. S. bausmes, jas subendrindamas, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė, tinkamai įvertino nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytų veikų motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, atsakomybę sunkinančias aplinkybes, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmes, bei jas tinkamai subendrino. Apylinkės teismas, nuteistajam pagrįstai netaikė BK 64¹ straipsnio nuostatų.

8. Apeliaciniu skundu nuteistojo E. S. gynėja prašo sumažinti skundžiamu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį. Nurodoma, kad nepagrįstai nuteistojo atžvilgiu nebuvo pritaikytos BK 64¹ nuostatos dėl to, kad jis neprisipažino būtent dėl to nusikalstamos veikos epizodo, kuris ir buvo pirmos instancijos teismo nuosprendžiu pašalintas iš kaltinimo.

9. BK 64¹ straipsnio nuostatos taikomos išnagrinėjus baudžiamąją bylą pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu. Šios įstatymo nuostatos taikomos tik tada, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. BPK 273 straipsnis numato, kad sutrumpintas įrodymų tyrimas įmanomas tik tada, kai kaltinamasis nėra padaręs labai sunkaus nusikaltimo, jis visiškai prisipažįsta esąs kaltas ir jei su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka proceso šalys – prokuroras ir gynėjas. Net ir egzistuojant BPK 273 straipsnyje išdėstytoms sąlygoms, teismas sutrumpintą įrodymų tyrimą atlieka tik tada, jeigu nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių.

10. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2023 m. vasario 1 d. teisiamojo posėdžio metu (6 t., b. l. 50) buvo sprendžiamas klausimas dėl galimybės baudžiamojoje byloje atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kaltinamasis sutiko, kad byloje būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, tačiau prokurorė tam prieštaravo. Teismas sprendė, kad byla negali būti nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nes nuteistasis teisiamojo posėdžio metu neprisipažino, kad jo namuose rasta tabletė psichotropinės medžiagos – MDMA, yra jo. Aukštesnio teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai nusprendė byloje atlikti pilną įrodymų tyrimą ir bylą išnagrinėjo pagal bendrąsias proceso taisykles, nes nesutinkant prokurorui ir iškilus abejonėms dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, sutrumpinto įrodymų tyrimo atlikimas byloje buvo negalimas. Šiuo atveju apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad nuteistajam kaltinime buvo inkriminuota be jokios priežasties, tai, kad jis laikė ir psichotropinę medžiagą – MDMA, kas užkirto kelią teismui taikyti sutrumpintą įrodymų tyrimą ir mažinti nuteistajam skiriamą bausmę, negali būti pagrindu teismo paskirtos bausmės švelninimui. Teismas pagrįstai atliko įrodymų tyrimą byloje, teisiamojo posėdžio metu visapusiškai ištyrė bylos duomenis, ko pasekoje sprendė, kad aplinkybės, susijusios su E. S. disponavimu psichotropinės medžiagos tablete – MDMA, rasta kratos metu nuteistojo E. S. gyvenamojoje vietoje, nebuvo įrodytos. Sutrumpinto įrodymų tyrimo atlikimas nėra teismo pareiga, o proceso greitumo principas negali nurungti siekio bylą išnagrinėti išsamiai. Įrodymų tyrimo galimybės sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka numatymas kaltinamajame akte nėra imperatyvi sąlyga tokiam bylos nagrinėjimui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-308-693/2015).‏ Kadangi byloje nebuvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatų ir sumažinti nuteistajam paskirtos bausmės vienu trečdaliu. Todėl nuteistojo gynėjos prašymas dalyje dėl nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu už dviejų BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės sumažinimo vienu trečdaliu atmestinas kaip nepagrįstas.‎

11. Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama, kad nepagrįstai nebuvo pripažinta nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe jo prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas. Teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu asmuo savanoriškai, ne dėl byloje surinktų įrodymų pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017), o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – atskleidžia ir bendrininkų atliktus veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-7-107/2013, 2K-145-139/2015). Sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-281-942/2018, 2K-334-699/2017, 2K-211-1073/2019 ir kt.). Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, tačiau ir neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-78/2014, 2K-479/2014, 2K-381-507/2016 ir kt.). Reikšminga tai, kad prisipažinimas būtų kaltinamojo asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai kaltė yra aiškiai įrodyta kitais bylos duomenimis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-516-697/2015). Nagrinėjamu atveju, nors ir nuteistasis E. S. formaliai pripažino padaręs dvi jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau dėl padarytų veikų nuoširdžiai nesigailėjo. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad narkotines medžiagas – 7 pakuotes kokaino – įsigijo savo poreikiams ir tik norėdamas susigrąžinti bent dalį pinigų, dalį jų pardavė. Bylos medžiaga gi nustatyta, kad kratos metu (duomenys neskelbtini) buvo paimtos elektroninės svarstyklės, ant kurių rasti tos pačios narkotinės medžiagos – kokaino pėdsakai (3 t., b.l. 116-119), be to prie svarstyklių rasti paimti plastikiniai užspaudžiami maišeliai „minigrip“ 4x6 cm dydžio (apie 100 vnt.). Iš nuteistojo paimtų mobiliojo ryšio telefonų apžiūros metu fiksuota eilė susirašinėjimų, kuriuose teiraujamasi apie galimybę susitikti, nurodoma buvimo vieta ir, kai kuriose žinutėse asmenų skaičius (3t.b.l.153-177). Nurodytos aplinkybės duoda pagrindą apeliacinės instancijos teismui spręsti, kad vis tik nuteistasis E. S. teisiamojo posėdžio metu nebuvo iki galo atviras ir nuoširdus, nurodydamas kad du kartus narkotinę medžiagą pardavė atsitiktinai. Kaltinamasis savo elgesio nevertino kritiškai, savo parodymus derino prie nustatytų aplinkybių, o ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir teismui, neatskleidė visų nusikalstamų veikų detalių, todėl pirmos instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje neturėjo pagrindo pripažinti, kad nuteistasis nuoširdžiai gailisi ir pagrįstai sprendė, kad E. S. veikoje nėra BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

12. Skunde taip pat ginčijamas nuteistojo finansinės naudos gavimo klausimas. Gynėja nurodo, kad E. S. už parduotas narkotines medžiagas gavo pinigus, tačiau negavo finansinės naudos nes narkotines medžiagas pirko savo poreikiams, o jų nesunaudojęs, nusprendė parduoti ir atsiimti už jas sumokėtus pinigus. Pažymėtina, jog pirmos instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl nuteistajam skirtinos bausmės rūšies ir dydžio, vertindamas kitas aplinkybes, atsižvelgė ir į tai, kad nuteistojo daromos nusikalstamos veikos susijusios su finansinės naudos siekimu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šiomis teismo išvadomis, kadangi bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta kad nuteistasis dalį įgytų narkotinių medžiagų pardavė ir gavo už jas pinigus. Teisėjų kolegijos vertinimu gynėjos nurodomo aplinkybės, kad narkotines medžiagas jis pardavė, siekdamas išvengti nuostolių, tai yra, norėdamas susigrąžinti už jas sumokėtus pinigus, nepaneigia skundžiamame nuosprendyje nurodytos aplinkybės, kad inkriminuotais narkotinių medžiagų sandoriais buvo siekiama gauti finansinės naudos.

1. Pirmos instancijos teismas, paskirdamas E. S. bausmę, pagrįstai įvertino tai, kad jis padarė dvi tyčines, sunkias nusikalstamas veikas, kad jis niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, praeityje penkis kartus teistas, baustas administracine tvarka. Teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę, kaltės formą ir rūšį, nenustatęs atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatęs vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, E. S. už vieną veiką paskyrė BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią 2 metų laisvės atėmimo bausmę už kitą veiką – artimą šio straipsnio (260 straipsnio 1 dalies) sankcijoje numatytai minimaliai bausmei– 2 metus 3 mėnesius laisvės atėmimo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nei už atskiras veikas paskirtų, nei subendrintos galutinės E. S. paskirtos bausmės vertinti kaip per griežtos, todėl dar labiau švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo padėtį nėra teisinio pagrindo.

13. Aptartų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 9 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, paskirta bausmė už nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas nėra per griežta, todėl keisti teismo nuosprendį skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Dėl proceso išlaidų

14. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme ginant E. S. – 140,00 Eur, kurios turi būti priteistos iš jo valstybei.

15. Teismų praktikoje pripažinta, jog esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas privalomas gynybos dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies „c“ punkte įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokiam teisiniam reguliavimui, nuteistojo E. S. teisės į gynybą užtikrinimas, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis yra suimtas, yra reikšmingesnis ir vertintinas kaip prioritetinis prieš būtinumą išieškoti iš jo proceso išlaidas, susijusias su jam valstybės suteikta antrine teisine pagalba. Todėl, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas išieškoti iš nuteistojo antrinės teisinės pagalbos išlaidas, netenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo E. S. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.