- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-30
- Bylos Nr.
- e2A-606-460/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Erinija Kazlauskienė, Irma Čuchraj
- Atsakovas
- T. O.
- Ieškovas
- V. Z., V. P.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Erinijos Kazlauskienės, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės T. O. (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių V. Z., V. P. ieškinį atsakovei T. O. dėl pastato kadastrinių duomenų įregistravimo be bendraturtės sutikimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės V. Z. ir V. P. (toliau kartu – ieškovės) kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su ieškiniu, juo prašė leisti be atsakovės T. O. (toliau – atsakovė, apeliantė) sutikimo Nekilnojamojo turto kadastre pakeisti gyvenamo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis 2021 m. spalio 5 d. deklaracijos apie gyvenamo namo paprastojo remonto darbų užbaigimą ir UAB „G.“ 2021 m. rugsėjo 22 d. parengtos šio gyvenamo namo kadastro duomenų bylos pagrindu. Ieškinyje nurodė, kad V. Z. su vyru savo lėšomis 2019 m. apšiltino gyvenamą namą ir įstiklino jiems priklausantį balkoną, t. y. jie atliko gyvenamo namo paprastąjį remontą, kuriam statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas. V. P. (V. Z. mama) ir atsakovė tam neprieštaravo, tačiau kai buvo užbaigti statybos darbai (paprastasis remontas) ir reikėjo jų rezultatą įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, atsakovė atsisakė pasirašyti 2021 m. spalio 5 d. deklaracijoje apie gyvenamo namo paprastojo remonto darbų užbaigimą Nr. 1. Pažymėjo, kad po atlikto paprastojo remonto pasikeitė gyvenamo namo išoriniai parametrai (kadastro duomenys), t. y. gyvenamas namas padidėjo, o kartu padidėjo ir juo užstatytas plotas žemės sklype, todėl V. Z. užsakymu UAB „G.“ matininkė atliko gyvenamo namo kadastrinius matavimus ir 2021 m. rugsėjo 22 d. nustatė naujus gyvenamo namo kadastro duomenis. Šie nauji kadastro duomenys, atlikus išankstinę patikrą, buvo suderinti su Nekilnojamojo turto registratoriumi (VĮ Registrų centras), apie tai byloja ant gyvenamo namo 2021 m. rugsėjo 22 d. kadastro duomenų bylos lapų esantys brūkšniniai kodai. Bendraturčio teisė atsisakyti duoti sutikimą padidinti daiktą ar jo vertę gali būti pagrįsta tik tuo atveju, jei daikto pagerinimas pažeidžia jo, kaip savininko, teises (apsunkina jų įgyvendinimą ar padaro negalimą) arba prieštarauja viešosios teisės reikalavimams. Pareiga įrodyti, kad atsisakymas duoti sutikimą atlikti bendro daikto pagerinimus pagrįstas, tenka atsisakančiam duoti sutikimą asmeniui, todėl nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis daikto vertės padidinimo negatyvų poveikį kito bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams. Juridiškai reikšmingais motyvais tokiu atveju galėtų būti specialistų išvados, kiti patikimais duomenimis pagrįsti argumentai, kurie patvirtintų, kad nagrinėjamu atveju atlikti gyvenamojo namo paprastojo remonto darbai pakeitė atsakovės gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki remonto, kitaip nei numato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas. Tokių argumentų atsakovė nepateikė, todėl jos atsisakymas duoti sutikimą Nekilnojamojo turto registre įregistruoti pasikeitusius gyvenamo namo kadastro duomenis negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, jame nurodė, jog su pareikštais reikalavimais nesutinka. Savo nesutikimo argumentus grindė šiomis aplinkybėmis: ji 2017 metais įsigijo nekilnojamąjį turtą (žemės sklypo dalį, gyvenamojo namo dalį, kiemo statinių dalį). Pagal 2017 m. sausio 6 d. nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo ir naudojimosi tvarkos daiktais nustatymo sutarties 6.1 punktą yra notariškai sudaryta ir viešame registre įregistruota naudojimosi žemės sklypu, gyvenamuoju namu ir kiemo statiniais tvarka. Sutartyje buvo numatyta, kad atsakovė atskirai naudosis žemės sklypo „B“ dalimi (163 kv. m), bendrai naudosis žemės sklypo „C“ (22/66 kv. m) ir E (28/114 kv. m) dalimis. Remiantis 2006 m. (duomenys neskelbtini) d. įregistruotu žemės sklypo planu (atsiliepimo priedas Nr. 2) taip pat yra nustatyta, kad atsakovei atskirai priklauso žemės sklypo „B“ dalis (163 kv. m); V. P. atskirai priklauso žemės sklypo „A“ dalis (193 kv. m); V. Z. atskirai priklauso žemės sklypo „D“ dalis (139 kv. m). Pagal 2006 m. (duomenys neskelbtini) d. žemės sklypo planą VĮ Registrų centre įregistruota naudojimo žemės sklypu tvarka yra galiojanti, nepakeista ir nepanaikinta iki šiol. Be to, kartu su atsiliepimu pateiktos nuotraukos patvirtina, kad ieškovės siekia įregistruoti neteisėtą statybą. Mano, kad ieškovės, siekdamos nuslėpti neteisėtos statybos faktą, sąmoningai Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje pateikė gyvenamojo namo nuotraukas fiksuotas iš namo šiaurinės ir pietvakarinės pusių, kuriose nėra matoma neteisėtai atlikta gyvenamojo namo rekonstrukcija. Taip pat ieškovės ieškinyje neteisingai kvalifikavo atliktus gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbus kaip paprastąjį remontą. Statinio paprastasis remontas yra esamo statinio atnaujinimas, jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymo Nr. 622 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ patvirtinimo“ (toliau – STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“), 12 punktas). Vadovaujantis STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 9.5. punktu priestato pastatymas yra laikomas statinio rekonstrukcija, o ne paprastuoju remontu, kaip nurodo ieškovės. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 27 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad ypatingojo ar neypatingojo statinio rekonstravimui privalomas leidimas rekonstruoti statinį. Šio straipsnio 5 dalyje pateiktas statybą leidžiančiam dokumentui gauti pateikiamų dokumentų sąrašas. Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 7 punkte taip pat nurodyta, kad vienas iš privalomų pateikti dokumentų yra statinio (jo dalies) bendraturčių rašytinis sutikimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalyje pažymėta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Ieškovė, norėdama rekonstruoti neypatingąjį statinį, kuris priklauso trims bendraturčiams, privalomai turėjo gauti rašytinius statinio bendraturčių sutikimus bei statybą leidžiantį dokumentą iš savivaldybės administracijos. O tai reiškia, kad šiai dienai ieškovė savavališkai ir neteisėtai rekonstravo namą dėl ko ieškinys negali būti tenkinimas, o pastato kadastriniai duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismas atsižvelgdamas į ginčo pobūdį ir bylos dalyką, įtraukė į procesą išvadą teikiančią instituciją – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentą, kuris pateikė byloje išvadą, nurodydamas, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą registro Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) yra gyvenamasis – vieno buto pastatas. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad atliekant paprastojo remonto darbus vieno buto gyvenamojo namo nei statinio projektas, nei statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. kovo 29 d. sprendimu ieškinys tenkintas. Teismas nusprendė leisti ieškovėms be atsakovės sutikimo Nekilnojamojo turto kadastre pakeisti gyvenamo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis 2021 m. spalio 5 d. deklaracijos apie gyvenamo namo paprastojo remonto darbų užbaigimą ir UAB „G.“ 2021 m. rugsėjo 22 d. parengtos šio gyvenamo namo kadastro duomenų bylos pagrindu. Teismas priteisė iš atsakovės po 344 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovėms. Pagrindiniai teismo argumentai:
Motyvuojamoji dalis
4.1. Tokio pobūdžio bylose pareiga įrodyti atsisakymo duoti sutikimą pagrįstumą tenka nesutinkančiam asmeniui – atsakovei.
Žemesnės instancijos teismas
4.2. Analizuodamas šalių paaiškinimus ir argumentus bylos nagrinėjimo metu teismas sprendė, jog iš esmės atsakovė savo atsisakymą duoti sutikimą grindžia deklaratyviais teiginiais, apie tai, kad ieškovės įvykdė savavališkus statybos rekonstrukcijos darbus neturėdamos projekto, statybos leidimo ir tokie darbai galimai gali kelti grėsmę. Atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą nusprendė, kad atliekant vieno buto gyvenamojo namo paprastojo remonto darbus nei statinio projektas, nei statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas.
4.3. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti, jog ieškovių atlikti darbai gali būti vertinami kaip savavališka statyba. Svarbu ir tai, jog atsakovės atstovų teiginiai apie tai, kad namo stogo konstrukcijos buvo pratęstos, o balkono įstiklinimo ir apšiltino darbai galimai gali kelti grėsmę, taip pat nėra pagrįsti jokiais bylos duomenimis.
4.4. Esant byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumai, analizuojant byloje pateiktų įrodymų visetą ir juos vertinant remiantis pakankamumo taisykle, teismas nusprendė, kad byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų atsakovės pagrįstą atsisakymą duoti sutikimą ir jos esminį nuosavybės teisių pažeidimą. Teismas pripažino, jog ieškovės įrodė aplinkybes, kuriomis remiasi reikšdamos ieškinį, todėl konstatavo, kad ieškinys pagrįstas, įrodytas ir tenkino jį visiškai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Apeliantė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo tokius pagrindinius argumentus:
5.1. Pačios ieškovės byloje yra pateikusios VĮ Registrų centro atsisakymą registruoti 2022 m balandžio 6 d. deklaraciją, o ne 2021 m. spalio 5 d. deklaraciją. Vadinasi, ieškovės galėtų teismo nebent prašyti leisti be atsakovės sutikimo įregistruoti kadastro duomenis 2022 m balandžio 6 d. deklaracijos pagrindu, o ne 2021 m. spalio 5 d. deklaracijos pagrindu.
5.2. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad iš esmės savo atsisakymą duoti sutikimą grindė tik deklaratyviais teiginiais. Teigia, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė teismui teikė išsamius rašytinius paaiškinimus: 2022 m. lapkričio 4 d. rašytiniai paaiškinimai byloje Nr. DOK-(duomenys neskelbtini); 2022 m. gruodžio 5 d. rašytiniai paaiškinimai byloje Nr. DOK-(duomenys neskelbtini); 2023 m. sausio 27 d rašytiniai paaiškinimai byloje Nr. DOK-(duomenys neskelbtini); 2023 m. kovo 8 d. rašytiniai paaiškinimai byloje Nr. DOK-(duomenys neskelbtini), taip pat teikė paaiškinimus teismo posėdžių metu.
5.3. Apeliantei nesudėtinga apskaičiuoti, kad po atliktų rekonstrukcijos darbų gyvenamojo namo plotas padidėjo 9,37 kv. m. Gyvenamojo namo plotas padidėjo ne dėl atliktų apšiltinimo darbų, kaip nurodo ieškovės, o dėl to, kad ieškovė atlikto rekonstrukcijos darbus ir savavališkai padidino gyvenamojo namo dalis. Ieškiniu ieškovės siekia įregistruoti naujus kadastro duomenis, tačiau naujai kiekvienai šaliai tenkančios gyvenamojo namo dalys nėra ir nebuvo perskaičiuotos.
5.4. Nesant aiškios ieškovių pozicijos dėl 9,37 kv. m valdymo, taip pat atsižvelgiant, kad gyvenamasis namas padidintas be atsakovės sutikimo ir šiuo atveju nuo gyvenamojo namo neįmanoma atskirti prieškambario ir balkono, mano, kad visų bendraturčių dalys turėtų proporcingai padidėti (CK 4.77 straipsnio 2 dalis). Tačiau atsakovei faktiškai negalint naudotis padidėjusia dalimi, atsakovė įgytų teisę į kompensaciją už ieškovių faktiškai naudojamą didesnę, nei joms priklauso nuosavybės teise, patalpų dalį, priteisimo.
5.5. Ieškovės neužregistravo 2021 m. spalio 5 d. deklaracijos ir jokios pradėtos procedūros šios deklaracijos pagrindu VĮ Registrų centre nėra, taip pat byloje nėra jokio ieškovių minimo VĮ Registrų centro atsakymo įregistruoti duomenis 2021 m. spalio 5 d. deklaracijos pagrindu. Byloje yra pateiktas Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo sprendimas atmesti prašymą įregistruoti 2022 m balandžio 6 d. deklaracijos pagrindu.
5.6. Įrodžius, kad buvo atlikta gyvenamojo namo rekonstrukcija svarbu pažymėti, kad gyvenamasis namas yra priskiriamas neypatingųjų statinių kategorijai, o neypatingųjų statinių rekonstravimui statybas leidžiantis dokumentas yra privalomas visada (Statybos įstatymo 27 straipsnio l dalies 2 punktas). Ieškovės statybos leidžiančio dokumento neturi ir nepateikė, kas reiškia, jog atliko statinio rekonstrukciją neteisėtai ir savavališkai (Statybos įstatymo 2 dalies 46 punktas).
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Nurodo tokius pagrindinius argumentus:
6.1. Nagrinėjamu atveju atsakovė nėra suinteresuotas asmuo ginti viešąjį interesą, todėl jos argumentas dėl atsisakymo duoti sutikimą, nes tai savavališka statyba ir ji, norėdama užkirsti kelią viešosios teisės pažeidimui, tyčia nedavė tokio sutikimo, atmestinas kaip nepagrįstas.
6.2. Atsakovei nepatinka institucijų atliktų tyrimų rezultatai, nes jie jai nepalankūs, tačiau į bylą nepateikė jokių kitų ekspertų išvadų, paneigiančių Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išvadas, o tai reiškia, kad atliekant namo paprastojo remonto (apšiltinimo) darbus, buvo reikalingas tik atsakovės – namo bendraturtės – pritarimas.
6.3. Iš tikrųjų atsakovė su ieškiniu nesutinka tik dėl to, kad mano, jog apšiltinant namą padidėjo jo plotas ir todėl ji turi teisę į dalį padidėjusio (po apšiltinimo) namo plotą.
6.4. Ieškovių nuomone, kai namas buvo apšiltintas ir tuo pačiu šios atviros namo dalys (terasa ir balkonas) įstiklintos, jie tapo uždaromomis patalpomis ir kadastro duomenų byloje jų, kaip jau uždarų patalpų, plotai, privalėjo būti įskaityti į bendrą namo plotą, tačiau tai nereiškia, kad buvo pristatyta nauja namo dalis, t. y. nebuvo atlikta namo rekonstrukcija, kaip teigia atsakovė.
6.5. Institucijų raštuose nurodyta, jog 2021 m. spalio 5 d deklaracija Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (toliau – IS „Infostatyba“) buvo įregistruota 2022 m. balandžio 6 d., todėl ši įregistravimo data laikytina deklaracijos data.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
5. Teisėjų kolegija, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
6. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija spręsti šį klausimą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015). Teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose.
Dėl byloje nustatytų reikšmingų faktinių aplinkybių
10.1. Ieškovės ir atsakovė bendros dalinės nuosavybės teise valdo žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir jame esantį gyvenamą namą (toliau – ir Gyvenamas namas), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
10.2. Atsakovė minėtą nekilnojamąjį turtą įsigijo 2017 m. sausio 6 d. Nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo ir naudojimosi tvarkos daiktais nustatymo 2017 m. sausio 6 d. sutarties 6.1 punkte nurodyta ir viešame registre įregistruota naudojimosi žemės sklypu, gyvenamuoju namu ir kiemo statiniais tvarka. Sutartyje numatyta, kad atsakovė atskirai naudosis žemės sklypo „B“ dalimi (163 kv. m), bendrai naudosis žemės sklypo „C“ (22/66 kv. m) ir E (28/114 kv. m) dalimis. Remiantis 2006 m. (duomenys neskelbtini) d įregistruotu žemės sklypo planu taip pat yra nustatyta, kad atsakovei atskirai priklauso žemės sklypo „B“ dalis (163 kv. m); V. P. (ieškovės V. Z. motina) atskirai priklauso žemės sklypo „A“ dalis (193 kv. m); V. Z. atskirai priklauso žemės sklypo „D“ dalis (139 kv. m). Pagal 2006 m. (duomenys neskelbtini) d žemės sklypo planą VĮ Registrų centre įregistruota naudojimo žemės sklypu tvarka yra galiojanti, nepakeista.
10.3. Ieškovių ir atsakovės žodiniu susitarimu buvo susitarta dėl namo apšiltinimo darbų atlikimo ir atsakovė jiems neprieštaravo, sutiko, kad juos savo jėgomis ir lėšomis atliks ieškovės sutuoktinis.
10.4. Nustatyta ir tai, kad tarp tų pačių šalių – ieškovių ir atsakovės, yra kilęs ir kitas civilinis ginčas, nagrinėjamas Klaipėdos apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-3205-1025/2023 pagal ieškovės T. O. patikslintą ieškinį atsakovėms V. P. ir V. Z. dėl nuosavybės teisių pažeidimo, įpareigojimo leisti atlikti veiksmus ir nuostolių atlyginimo ir atsakovių V. P. ir V. Z. patikslintą priešieškinį ieškovei T. O. dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo.
Kilusio ginčo esmė
8. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Vadinasi, bendrosios dalinės, skirtingai nei asmeninės, nuosavybės teisės atveju bendraturčiai nuosavybės teisės turinį sudarančias teises gali įgyvendinti (nuosavybės teisės objektą valdyti, naudoti bei juo disponuoti) tik suderinę valią, t. y. nuosavybės teisės įgyvendinimas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atveju yra apribotas, kadangi turi būti paisoma visų bendraturčių nuožiūros dėl nuosavybės teisės turinį sudarančių teisių įgyvendinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-403/2021).
9. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių ginčas kilo dėl to, kad ieškovės, neturėdamos atsakovės sutikimo, negali užbaigti gyvenamojo namo kadastrinių matavimų duomenų pakeitimo įteisinimo. Atsakovė savo atsisakymą duoti sutikimą grindžia tuo, kad ieškovės jos atžvilgiu elgėsi nesąžiningai, nutylėjo apie naujai įsirengtą apšiltintą patalpą, kuri buvo perdaryta iš atviro balkono ir dėl to namo plotas padidėjo 9,37 kv. m. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, susijusias su įrodymų tyrimu, teismas visiškai netyrė ir nevertino atsakovės pateiktų įrodymų, kas lėmė tai, kad teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą remdamasis dviem klaidingais argumentais.
Dėl ieškinyje nurodomos deklaracijos (ne)tinkamumo šios bylos kontekste
10. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog ieškovės neužregistravo 2021 m. spalio 5 d. deklaracijos ir jokios pradėtos procedūros šios deklaracijos pagrindu VĮ Registrų centre nėra, taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra jokio ieškovių minimo VĮ Registrų centro atsakymo įregistruoti duomenis 2021 m. spalio 5 d. deklaracijos pagrindu. Byloje yra pateiktas Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo sprendimas atmesti prašymą įregistruoti 2022 m balandžio 6 d. deklaracijos pagrindu. Apeliantės nuomone, tai reiškia, jog reikalavimas įregistruoti kadastrinius duomenis 2021 m. spalio 5 d. deklaracijos pagrindu yra ne tik nepagristas, tačiau tenkinant ieškovių ieškinį nesukels jokių materialinių teisinių pasekmių. Apeliantė teigia, kad ieškovės nebent galėtų teismo prašyti leisti be atsakovės sutikimo įregistruoti kadastro duomenis 2022 m balandžio 6 d. deklaracijos pagrindu, o ne 2021 m. spalio 5 d. deklaracijos pagrindu.
Žemesnės instancijos teismas
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismui pareikštu ieškiniu ieškovės prašo leisti be atsakovės sutikimo Nekilnojamojo turto kadastre pakeisti gyvenamo namo kadastro duomenis 2021 m. spalio 5 d. deklaracijos apie Gyvenamo namo paprastojo remonto darbų užbaigimą ir UAB „G.“ 2021 m. rugsėjo 22 d. parengtos šio gyvenamo namo kadastro duomenų bylos pagrindu.
12. Ieškovės su ieškiniu pateikė 2021 m. spalio 5 d. deklaraciją apie Gyvenamo namo paprastojo remonto darbų užbaigimą (t. 1, eb. l. 175; ieškinio priedas Nr. 2). Ieškovės su ieškiniu pateikė ir UAB „G.“ 2021 m. rugsėjo 22 d. parengtą gyvenamo namo kadastro duomenų bylą (t. 1, eb. l. 178-190; ieškinio priedas Nr. 3). Iš minėtos kadastro duomenų bylos matyti, kad kadastro duomenų – Statinio planas „Statinių išdėstymo planas“, „Pastato fotonuotraukos 1F forma“, Statinio planas „Pirmas, aukštas“, kt., sudarymo data – 2021 m. rugsėjo 22 d. Dėl šių aplinkybių galima spręsti, kad tik faktiškai atlikus pastato – namo statybos darbus ir suformavus pastato kadastro duomenų bylą buvo galima raštu užpildyti vėlesnės 2021 m. spalio 5 d. datos deklaraciją apie Gyvenamo namo paprastojo remonto darbų užbaigimą. Pažymėtina, kad UAB „G.“ 2021 m. rugsėjo 22 d. parengtai gyvenamo namo kadastro duomenų bylai suteiktas registro Nr. (duomenys neskelbtini), tai matosi pačioje kadastro byloje. Akcentuotina, kad VĮ Registrų centro 2023 m. sausio 26 d. rašte atsakovės atstovui „Dėl konsultacijos ir išaiškinimo pateikimo“ (t. 2, eb. l. 144-146) bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir VTPSI) 2023 m. vasario 24 d. rašte atsakovės atstovui „Dėl informacijos pateikimo“ (t. 2, eb. l. 147-154) nurodoma vienintelė ieškovių pateikta 2022 m. balandžio 6 d. deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri teisiškai nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau – STR 1.05.01:2017) 104 punktą statybos užbaigimo data laikoma akto ar deklaracijos užregistravimo IS „Infostatyba“ data. Tai nurodė ir VTPSI 2023 m. vasario 24 d. rašte atsakovės atstovui. Dera pažymėti, kad ieškovių pateikta 2022 m. balandžio 6 d. deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. (duomenys neskelbtini) IS „Infostatyba“ yra suformuota remiantis kadastro byla, kurios registro išrašo Nr. (duomenys neskelbtini), o tai yra anksčiau minėta UAB „G.“ 2021 m. rugsėjo 22 d. parengta gyvenamo namo kadastro duomenų byla, o jos pagrindu raštu ir buvo užpildyta 2021 m. spalio 5 d. deklaracija apie Gyvenamo namo paprastojo remonto darbų užbaigimą.
13. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtus duomenis konstatuoja, kad 2021 m. spalio 5 d. deklaracija IS „Infostatyba“ buvo įregistruota 2022 m. balandžio 6 d., todėl ši įregistravimo data laikytina deklaracijos data. Tačiau jos parengimo data yra 2021 m. spalio 5 d., kaip nurodyta ieškinyje. Bylos duomenys pagrindžia, kad deklaracija į IS „Infostatyba“ buvo pateikta 2022 m. balandžio 6 d., nes iki tol vyko derybos su atsakove dėl pasirašymo / sutikimo šioje deklaracijoje. Nors apeliantė teigia, kad deklaracija buvo įdėta tik po atsiliepimo į ieškinį pateikimo dienos, tačiau pastebėtina, kad atsiliepime dėl deklaracijos įdėjimo / neįdėjimo datos motyvų pateikta nebuvo, spręstina, kad deklaracijos pateikimas 2022 m. balandžio 6 d. buvo sąlygotas atsakovės teisme užimta galutine teisine pozicija dėl sutikimo nedavimo.
14. Atsižvelgus į tai nuspręstina, jog apeliantės argumentai, kad ieškinio reikalavimas toks, kokį formuoja ieškovės, savo esme yra ydingas ir neįgyvendinamas, prieštaraujantis ir neatitinkantis ne tik atsakovės, tačiau ir pačių ieškovių, kaip bendraturčių, teisių į bendrą daiktą ir teisėtų interesų, yra nepagrįsti. Priešingai negu nurodo apeliantė, ieškinio tenkinimas sukelia materialines pasekmes proceso šalims.
Dėl (ne)savavališkos statybos fakto nustatymo
15. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovė pagristai nedavė ir negali duoti sutikimo įregistruoti naujų kadastrinių matavimų su tikslu įteisinti savavališką statybą, kadangi tai ne tik pažeidžia jos – savininkės teises, tačiau ir prieštarauja viešosios teisės reikalavimams. Apeliantė skunde daug dėmesio skiria savavališkos statybos fakto nustatymui.
16. Teisėjų kolegija pažymi, jog statybos valstybinę priežiūrą atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Statybos valstybinė priežiūra, be kita ko, apima statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo tikrinimą, statybos dalyvių veiksmų atitikties statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams tikrinimą, statybos užbaigimo procedūrų atlikimą ir jų teisėtumo tikrinimą, statybos vykdymo teisėtumo tikrinimą, asmenų prašymų, skundų, susijusių su statybos procesu, nagrinėjimą (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 2, 3, 4, 6, 9 punktai). Viešąjį interesą, jeigu jis pažeistas, gina prokuratūra, valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys (CPK 49 straipsnis).
17. Atsakovė savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė (t. 2, eb. l. 138), jog Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos buvo pateiktas skundas, kuriame pranešė apie galimai įvykdytą savavališką statybą adresu (duomenys neskelbtini). VTPSI atsakydama į skundą nurodė, kad vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis ir peržiūrėjus esamus duomenis IS „Infostatyba“, nustatė, kad pastate atlikti skundžiami statybos darbai jau yra teisiškai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, t. y. statybos procesas užbaigtas.
18. Analizuojant šį klausimą plačiau, nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas VTPSI pavedė parengti išvadą apie minėtų statybos darbų teisėtumą. Byloje pateikta VTPSI 2023 m. sausio 26 d. rašytinė išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad atsižvelgus į Statybos techninį reglamentą STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2018 m. birželio 21 d.) (toliau – STR 1.01.08:2002) VIII skyriaus 12 punkto reglamentavimą, kad statinio paprastojo remonto tikslas – atnaujinti esamą statinį, jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant, atsižvelgus į tai, kad į šią statybos rūšį patenka visi statybos darbai, nenurodyti VI ir VII skyriuose, tarp jų: statinio nelaikančiųjų konstrukcijų (jų tarpe – laiptų aikštelių, laiptatakių, nepriskiriamų statinio laikančiosioms konstrukcijoms) įrengimas, perstatymas, pertvarkymas ar griovimas, sąramų laikančiose sienose stiprinimas, keitimas jų nesilpninant; pavienių elementų (rąstų, gegnių, plytų ir pan.) laikančiose konstrukcijose pakeitimas, nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų, fasadų ar stogo dangos ar apdailos keitimas, angų, reikalingų statinio inžinerinių sistemų įrengimui iškirtimas skersai laikančiąsias atitvaras, kai bet kuris angos matmuo ne didesnis už atitvaros storį, angų atitvarose užtaisymas, buvusių laikinai užtaisytų angų atvėrimas, pastatų ar jų dalių apšiltinimas, balkonų, lodžijų įstiklinimas, fasado elementų pakeitimas, nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų, architektūros detalių pakeitimas, statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojo inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas, šalinimas, kiti statybos darbai (jų tarpe apdailos darbai), atliekami nekeičiant, nešalinant, neįrengiant, nestiprinant ir nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų, konstatavo, kad atlikti apšiltinimo ir balkonų įstiklinimo darbai nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų, numatyti STR 1.01.08:2002 VIII skyriaus 12.8 ir 12.9 punktuose priskirtini paprastojo remonto darbams.
19. VTPSI 2023 m. sausio 26 d. rašytinėje išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė ir tai, kad vadovaujantis STR 1.05.01:2017 (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2022 m. lapkričio 1 d.) 3 priedo 4 punktu, Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 5 punktu, kuriame nurodyti atvejai, kai (ne)reikalingas leidimas, padarė išvadą, kad atliekant vieno buto gyvenamojo namo paprastojo remonto darbus nei statinio projektas, nei statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas, kadangi pastatas nėra daugiabutis ar viešas pastatas.
20. CPK 197 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią; aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais.
21. Taigi kompetentinga valstybės institucija, atliekanti statybos valstybinę priežiūrą nurodė, o pirmosios instancijos teismas įvertino, kad buvo atlikti namo paprastojo remonto darbai, kuriems nagrinėjamu atveju nei projektas, nei statybą leidžiantis dokumentas nebuvo reikalingi. Konstatuota, kad savavališkos statybos požymių nenustatyta ir, pertvarkant (apšiltinant) namą, nebuvo padaryti statybas reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai. Prokuratūroje šiuo klausimu nėra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešo intereso pažeidimo. Apeliantė nesutinka su tokia išvada, tačiau į bylą nepateikė jokių kitų ekspertų išvadų, paneigiančių Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išvadas dėl savavališkos statybos fakto.
22. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje nurodoma, jog juridiškai reikšmingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad, pavyzdžiui, namo dalies rekonstrukcija pakeis bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei numato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008). Tokių duomenų apeliantė nepateikė (CPK 12, 178 straipsniai). Pridėtina, kad savavališkos statybos fakto nustatymas yra administracinė procedūra, viešosios teisės sritis.
23. Teisėjų kolegija, apibendrindama nurodytus argumentus nusprendžia, kad apeliantės pateikti motyvai dėl savavališkos statybos akto yra jos pačios nuomonė, neparemta kompetentingų institucijų išvadomis, dėl to jie atmetami kaip nepagrįsti.
Dėl kitų apeliantės argumentų
24. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog deklaracijoje nėra atspindėta tarp šalių susiklosčiusi gyvenamojo namo naudojimosi tvarka, o tai iš esmės paneigia tarp šalių esančią naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką.
25. Dėl šio argumento teisėjų kolegija pažymi, kad Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-3205-1025/2023 pagal ieškovės T. O. patikslintą ieškinį atsakovėms V. P. ir V. Z. dėl nuosavybės teisių pažeidimo, įpareigojimo leisti atlikti veiksmus ir nuostolių atlyginimo ir atsakovių V. P. ir V. Z. patikslintą priešieškinį ieškovei T. O. dėl žemės sklypo naudojimo tvarkos nustatymo.
26. Taigi pastebėtina, kad nors apeliantė su namo kadastro duomenų patikslinimu nesutinka, nes padidėjęs namo dydis gali iššaukti ginčą dėl naudojimosi žemės sklypu, tačiau toks ginčas teisme jau vyksta.
27. Išanalizavusi šios bylos ir kitos nurodomus civilinės bylos duomenis, teisėjų kolegija dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos šioje byloje nepasisako, nes tai neapima šios bylos dalyko. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. gegužės 2 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2-2805-980/2022) atsisakė sujungti šias bylas nurodydamas, kad nėra pagrindo daryti išvados, kad nagrinėjamose bylose reikalavimai tarpusavyje yra taip susiję, jog dėl to bylų negalima nagrinėti skyrium ir, kad sujungus bylas bus greičiau ir teisingiau išnagrinėti ginčai, todėl bylų negalima nagrinėti skyrium. Taigi kitoje byloje nėra nustatinėjami faktai, kurie galėtų būti šioje byloje prejudiciniais, ar kaip nors kitaip daryti įtaką.
28. Be to, Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-682-459/2022 panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutartį, kuria civilinė byla buvo sustabdyta, iki bus išnagrinėta nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-374-639/2022 (ši civilinė byla) ir byloje įsiteisės galutinis procesinis sprendimas. Kolegija sprendžia, kad apeliantės nurodomi teiginiai dėl sutikimo nedavimo žemės sklypo naudojimosi tvarkos kontekste yra nepagrįsti, dėl to juos atmeta.
29. Apeliaciniame skunde teigiama, kad aplinkybė, jog neteisėtai padidėjus gyvenamojo namo plotui pasikeis bendraturčių gyvenamojo namo dalys, pažeidžia atsakovės – žemės sklypo bendrasavininkės, teisėtus interesus.
30. Pabrėžtina, kad nagrinėjamoje byloje, kaip teisingai pastebi ieškovės, ginčo materialinis teisinis santykis yra ne daiktinių teisių registracija Nekilnojamojo turto registre be atsakovės sutikimo, bet paties daikto (namo) pakitusių duomenų fiksavimas Nekilnojamojo turto kadastre be atsakovės sutikimo. Ginčas dėl daiktinių teisių (nuosavybės dalių) nėra ieškinio / šios bylos dalykas, atsakovė byloje nereiškė priešieškinio dėl bendraturčių turto dalių nustatymo. Ši teisinė situacija leidžia apibrėžti tiek ginčo, tiek ieškinio ribas ir ieškinio dalyko tenkinimas pakeis tik nekilnojamojo daikto kadastro duomenis, tačiau nepakeis daiktinių teisių į namo pakitusius duomenis. Iš VĮ Registrų centro pateiktų duomenų matyti, kad ieškovė V. Z. prašymą VĮ Registrų centrui teikė tik dėl namo kadastro duomenų patikslinimo pagal teikiamą deklaraciją ir namo kadastro duomenų bylą.
31. Teisėjų kolegijos vertinimu, pakitusių duomenų fiksavimas Nekilnojamojo turto kadastre be atsakovės sutikimo jos teisių nepažeidžia.
32. Apibendrindama visos bylos duomenis, teisėjų kolegija pažymi, jog kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, teismas byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms tinkamai taikė materialiosios teisės normas, teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp šalių ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Kolegijos vertinimu, šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo byloje susiklosčiusių teisinių santykių tinkamam kvalifikavimui reikšmingas teisines bei faktines bylos aplinkybes, todėl atskleidė bylos esmę. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo. Vien ta aplinkybė, kad teismas byloje esančius įrodymus vertino kitaip, nei, kad siekia apeliantė, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas juos įvertino netinkamai ar neišsamiai.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
33. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-388-248/2018, 33 punktas).
Dėl bylos procesinės baigties
34. Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
35. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
36. Teisėjų kolegijai atmetus esminius apeliacinio skundo argumentus, spręstina, kad apeliantė teisės už skundą į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme neįgijo (CPK 93 straipsnio 1 , 3, 4 dalys). Dėl to, jos nepriteistinos.
37. Ieškovės apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų apie jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, ieškovių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesvarstytinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.