- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-19
- Bylos Nr.
- TS-3-482/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aksinija Žemantauskienė
- Kategorijos
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Aksinija Žemantauskienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Nerijaus Brundzos skundą dėl 2024 m. sausio 19 d. Lietuvos Kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr.RV-20-509 dėl lygtinio paleidimo taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Nerijus Brundza prašo pakeisti 2024 m. sausio 19 d. Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, kuriuo nutarta nuteistajam T. Ž. taikyti lygtinį paleidimą.
Šalies argumentai
Prokuroras skunde nurodė, kad susipažinus su pateikta medžiaga bei Komisijos nurodytais argumentais, daroma išvada, kad visos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės šiuo metu nesudaro absoliutaus pagrindo daryti teigiamą išvadą, jog nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Prokuroro teigimu, teigiamai vertintina tai, kad nuteistasis deda pastangas pasitaisyti, tačiau nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo ir tai savaime nesuformuoja išvados, jog nuteistasis padarė tokią reikšmingą pažangą, mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų kategoriškai konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Prokuroro teigimu, priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, būtina atsižvelgti į tai, kad nuteistasis šiuo metu atlieka subendrintą bausmę už tris nusikalstamas veikas priskiriamas nesunkių, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Dabartinis nusikaltimas yra sunkesnis nei prieš tai įvykdyti. Lietuvos Respublikoje anksčiau neteistas, teistas Jungtinėje Karalystėje už sukčiavimą, įskaitant apgaulę bei prekybą vogtomis prekėmis. Kaip pažymėta socialinio tyrimo išvadoje, nuteistasis baustas ir administracine tvarka. Prokuroro teigimu, nuteistasis praeityje buvo pasislėpęs nuo bausmės vykdymo, dėl ko buvo paskelbta nuteistojo paieška. Prokuroro manymu, akivaizdu, kad nuteistasis nėra linkęs keisti savo elgesį. Visos šios aplinkybės neabejotinai rodo menką nuteistojo elgesio motyvaciją keisti savo elgesį teigiama linkme ir iš savo netinkamo elgesio padaryti išvadas.
Skunde nurodoma, kad atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą atliktą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta ta pati vidutinė rizika, nors ir mažėjanti. Pažymėtina, jog nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo, privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, kad jo elgesio pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, kad jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus, tačiau akivaizdu, jog nuteistasis iš tiesų savo elgesio nelinkęs keisti, taip, jog būtų galima neabejotinai konstatuoti, kad nuteistasis pasimokė iš savo ankstesnio patyrimo, nekartos nusikalstamo elgesio. Prokuroro teigimu, abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai, didinantys riziką ateityje vėl nusikalsti, statinis veiksnys - būdingas nusikaltimų modelis, nusikaltimai sunkėja; dinaminiai veiksniai: gyvenimo stilius ir draugai bei nuostatos. Prokuroro teigimu, net ir nustatyti apsauginiai veiksniai neatsveria identifikuotų dinaminių kriminogeninių veiksnių.
Skunde nurodyta, kad nuteistasis šiuo metu vis dar nėra įsisąmoninęs priešingų visuomenėje nustatytoms normoms ir elgesio reikalavimams veiksmų pasekmių, todėl nuteistojo pažanga pataisos proceso metu dar negali būti vertinama, kaip akivaizdi ir pakankama. Nuteistajam nėra tikslinga taikyti lygtinį paleidimą, kadangi jo lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos prieštaraus teisingumo principui. Neatlikta bausmės dalis, t. y. 2 metai 8 mėnesiai 3 dienos (skaičiuojant nuo Komisijos nutarimo priėmimo dienos) nėra proporcinga paskirtai galutinei 4 metų laisvės atėmimo bausmei už įvykdytus nusikaltimus, įskaitant ir labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Todėl darytina išvada, jog atlikta bausmės dalis dar nėra pakankama, kad būtų pasiekti individualizuotos bausmės tikslai, kurių siekė teismas, skirdamas būtent 4 metų trukmės laisvės atėmimo bausmę (b.l.1-2).
Atsiliepimas
Nuteistojo gynėja advokatė K. S.-L. pateikė atsiliepimą į prokuroro skundą, prašo prokuroro skundo netenkinti.
Atsiliepime nurodoma, kad su prokuroro skundu nuteistasis kategoriškai nesutinka - skunde išdėstytos išvados visiškai deklaratyvios, prieštaraujančios faktiniams duomenims, ne tik pateiktas klaidingas nuteistojo vertinimas, situacijos vertinimas prieštaraujantis teismų praktikai, tačiau ir nurodomos klaidingos, tikrovės neatitinkančios aplinkybės, kas suponuoja, kad prokuroras, teikdamas skundą, neįsigilino į visus dokumentus, pateiktus lygtinio paleidimo komisijai ir padarė niekuo nepagrįstas išvadas.
Nuteistojo gynėjos teigimu, nuteistasis atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas lygtinio paleidimo taikymui. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinta 2 kartus. Abiejų vertinimų metu nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, tačiau paskutinio vertinimo metu stebimas rizikos mažėjimas. Maža to, 2023 m. spalio 26 d. buvo atliktas nuteistojo pažangos vertinimas. Jame konstatuota, kad pažanga akivaizdi. Perkeliant nuteistąjį atlikti bausmę į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, esminis kriterijus buvo tas, jog nustatyta jo akivaizdi pažanga. 2023 m. lapkričio 7 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo viršininko sprendimu dėl bausmės atlikimo sąlygų keitimo, nuteistasis perkeltas iš Marijampolės kalėjimo pusiau atviro tipo į Marijampolės kalėjimo atviro tipo bausmės atlikimo vietą. Nuteistasis vyksta namo susitikti su šeima, laisva juda už laisvės atėmimo vietos ribų ir jis nė karto nesislapstė, nevėlavo grįžti, neatliko jokių kitų pažeidimų. Nuteistasis bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebaustas. Bausmės atlikimo metu skatintas 2 kartus. Kalėjime nuo 2023 m. sausio 17 d. vykdo individualią veiklą - konsultacinė verslo ir kito valdymo veikla. Nuo 2023 m. birželio 7 d. nuteistojo individuali veikla kalėjime prilyginta darbinei veiklai. 2023 m. spalio 4 d. gauta pažyma iš (duomenys neskelbtini), kad paleidimo iš įkalinimo įstaigos atveju įmonė įdarbintų nuteistąjį vadybininko pareigoms. Nuteistasis vykdo lygtinio paleidimo rekomenduotas priemones, nepažeidinėja režimo reikalavimų. 2023 m. rugsėjo 21 d. reg. Nr. RV-20-7364 gauta pažyma dėl programos netikslingumo. Gynėjos teigimu, nuteistojo tolimesnis bausmės atlikimas būtų betikslis, numatytas programas jam tęsti netikslinga. Tuo tarpu akivaizdu, kad prokuroro skundu siekiama ne įgyvendinti bausmės tikslus, resocializuoti asmenį, o įgyvendinti baudimo funkciją asmeniui, kuriam tolimesnis bausmės atlikimas nėra tikslingas ir tą pripažįsta įkalinimo įstaiga.
Atsiliepimas
Atsiliepime teigiama, kad nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytas visas priemones, jis lankė visas galimas programas. 2023 m. liepos 18 d. nuteistajam buvo sudarytas individualus resocializacijos plano tęsinys, kuriame buvo nurodyti nustatyti rizikos veiksniai ir išsiųsta RS psichologui dėl intervencijos priemonių nustatymo nuteistajam. RS psichologas 2023 m. liepos 21 d. nurodė, jog „tikslas pasiektas, pažanga padaryta“. Todėl apibendrinant pataisos plano vykdymą, galima teigti, kad jį vykdo, aktyviai dalyvauja resocializacijos procese (Socialinio tyrimo išvada). Pagal nuteistojo charakteristiką, turimus duomenis apie nuteistąjį, akivaizdu, kad nuteistasis įgyvendino absoliučiai visas priemones rizikos mažinimui, jo asmenybė, jo požiūris ir vertybės įvertinos nepriekaištingai. Atlikdamas bausmę, jis neatliko absoliučiai jokių veiksmų, neišreiškė nuostatų, kurios jį charakterizuotų neigiamai.
Gynėja nurodė, kad nuteistasis sukūrė šeimą, turi mažametį vaiką. Nuteistasis palaiko artimus ryšius su šeimos nariais. Tai sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir ateityje nebenusikals. Nuteistasis yra tvirtai įsipareigojęs laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti. Jis palaiko artimus ryšius su šeimos nariais, jie nuteistąjį visapusiškai palaiko ir laukia jo sugrįžtant. Byloje nėra įrodymų, kad nuteistasis susijęs su kriminaline subkultūra bei diskriminacinėmis nuostatomis. Nuteistasis, išleistas iš kalėjimo, turėtų darbą, neturi skolų, visas ANK baudas yra sumokėjęs, pats išsilaiko iš individualios veiklos gaunamo užmokesčio, palaiko artimus ir tvirtus ryšius su šeimos nariais, neturi priklausomybių alkoholiui ir narkotinėms medžiagoms, padarytą nusikaltimą vertina neigiamai, neišreiškia nuostatų remiančių nusikalstamumą.
Atsiliepime teigiama, kad iš prokuroro skundo matyti, jog lygtinio paleidimo kliūtį mato tik nusikalstamų veikų sunkumą. Duomenys apie teistumą yra statiniai, jie nesikeis viso bausmės atlikimo metu. Tai iš esmės reiškia tai, kad nuteistajam viso bausmės atlikimo metu negalės būti pritaikytas lygtinis paleidimas. Tokiu būdu prokuroras užkerta kelią nuteistajam pasinaudoti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau-BVK) numatytomis nuteistųjų teisinėmis garantijomis.
Gynėjos teigimu, nuteistojo rizika ateityje nusikalti, išimtinai siejama su jo praeityje padarytomis nusikalstamomis veikomis, kurios atliktos prieš 12 metų. Nusikalstamos veikos, už kurių padarymą nuteistasis buvo nuteistas, atliktos 2012-2013 metais. Jis pats, savo noru, o ne dėl teisėsaugos institucijų užkardymo, nustojo daryti nusikalstamą veiką, policijos pareigūnų jis buvo iškviestas tik 2016 metų pabaigoje. Nuteistasis daug metų nebuvo teistas, nebuvo įtariamasis, jo elgesys buvo nepriekaištingas. Taigi, tai rodo, kad nusikaltimai, už kurių padarymą nuteistasis atlieka bausmę, yra daugiau atsitiktinio, neapgalvoto elgesio rezultatas, o ne tikslingas, kryptingas nusikalstamas elgesys, kuris galėtų būti vertinamas, kaip nuteistojo gyvenimo būdas ir sąlygotų jam lygtinio paleidimo netaikymą. Gynėjos teigimu, skunde ignoruota ir nuosekliai suformuota teismų praktika, kad nusikaltimo sunkumas, bausmės griežtumas nėra ir pagal įstatymą negali būti vieninteliu pagrindu netaikyti lygtinio paleidimo.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodoma, kad skunde nepagrįstai teigiama, jog nuteistasis Didžiojoje Britanijoje teistas už sukčiavimą, įskaitant apgaulę, prekybą vogtomis prekėmis. Šis teiginys klaidingas, neatitinkantis tikrovės, Didžiojoje Britanijoje nuteistasis buvo nuteistas už tai, kad buvo nusipirkęs vogtą automobilį. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo apie fizinį asmenį, matyti, kad nuteistasis Didžiojoje Britanijoje teistas už „Vogtų daiktų disponavimą (gavimą)“ (ang. „Handling stolen goods (receiving)“, kas neturi nieko bendro su vogtų daiktų pardavimu. Gynėjos teigimu, remiamasi klaidingu vertinu iš anglų kalbos.
Atsiliepime teigiama, kad skunde nepagrįstai teigiama, kad praeityje nuteistasis buvo pasislėpęs nuo bausmės vykdymo. Gynėjos teigimu, nurodoma aplinkybė neatitinka tikrovės. 2021 m. kovo 18 d. Kauno apygardos teismo nutartimi nuteistojo sumokėtas užstatas perduotas į valstybės biudžetą konstatavus, kad nuteistasis pasislėpė nuo jam Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 15 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo užsienyje (Jungtinėje Karalystėje) ir taip pažeidė jam paskirtos kardomosios priemonės sąlygas. 2021 m. vasario 18 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartis panaikinta. Gynėjos teigimu, nuteistasis nepažeidė paskirtos kardomosios priemonės sąlygų ir nuo teisėsaugos institucijų nesislapstė viso baudžiamojo proceso metu.
Gynėjos teigimu, skunde akivaizdžiai remiamasi tik vienu - nubaudimo principu. Įstatymų leidėjas numatė, kad paskyrus 4 metus laisvės atėmimo ir atlikus vieną trečiąją bausmės bei taikant lygtinį paleidimą, teisingumo principas nebus pažeistas - priešingai, jis bus įgyvendintas. Prokuroro nurodomos aplinkybės, kurios, neva, yra kliūtis taikyti lygtinį paleidimą vien nusikalstamos veikos rūšies pagrindu ir bausmės griežtumu, iš esmės pažeidžia dvigubo baudžiamumo draudimo principą. Daugiau jokių kitų, pagrįstų aplinkybių, kurios leistų suabejoti lygtinio paleidimo taikymo teisėtumu, nenustatyta. Deklaruojamos frazės apie tai, kad nuteistasis nededa pakankamai pastangų, nėra pagrindo manyti, kad daugiau ateityje nenusikals, yra absoliučiai nepagrįstos jokiais faktiniais duomenimis, o išdėstyta nuomonė yra subjektyvi (b.l.4-7).
Papildomai nuteistojo gynėja pateikė teismui prašymą, kuriuo prašo teismo, vadovaujantis BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą 2024 m. sausio 30 d., atlikus vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Prašyme nurodomos iš esmės tos pačios aplinkybės kaip ir pateiktame atsiliepime (b.l.44-46).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
Pagal susiformavusią teismų praktiką lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę apibūdinančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Be to, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau-BK) 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, 1S-97-870/2018, 1S-28-312/2018).
Nustatyta, kad nuteistasis 2018 m. spalio 15 d. Kauno apygardos nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 147 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 147¹ straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 147¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimis, 2 dalies 1,2 punktais, paskirta galutinė 4 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai yra 2 metai 8 mėnesiai 3 dienos.
Prokuroras nesutinka su skundžiamu nutarimu ir prašo pakeisti 2024 m. sausio 19 d. Komisijos nutarimą Nr. RV-20-509, kuriuo taikomas nuteistajam lygtinis paleidimas. Prokuroro teigimu, susipažinus su pateikta medžiaga bei Komisijos nurodytais argumentais, daroma išvada, kad visos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės šiuo metu nesudaro absoliutaus pagrindo daryti teigiamą išvadą, jog nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Prokuroro pagrindiniai skundo argumentai yra, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vis dar išlieka vidutinė, nuteistasis šiuo metu atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę už nesunkaus, sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų padarymą. Dabartinis nusikaltimas sunkesnis nei prieš tai įvykdyti. Praeityje nuteistasis buvo pasislėpęs nuo bausmės vykdymo, dėl ko buvo paskelbta nuteistojo paieška. Prokurorui abejonių nuteistojo pokyčiu stabilumu ir ilgalaike trukme kelia nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai, didinantys riziką ateityje nusikalti. Prokuroro manymu, neatlikta bausmės dalis, t. y. 2 metai 8 mėnesiai 3 dienos (skaičiuojant nuo Komisijos nutarimo priėmimo dienos) nėra proporcinga paskirtai galutinei 4 metų laisvės atėmimo bausmei už įvykdytus nusikaltimus, įskaitant ir labai sunkių nusikaltimų kategorijai.
Teismas pritaria prokuroro skundo argumentams ir sprendžia, jog šiuo metu nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymas nėra galimas. Tam, kad nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, jis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti, pritaikius lygtinį paleidimą.
Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų yra specifinis teisės institutas, nes, sprendžiant jo taikymo klausimą, iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje, nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.
Nustatyta, kad nuteistasis atlieka subendrintą bausmę už tris nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Lietuvos Respublikoje anksčiau neteistas, teistas Jungtinėje Karalystėje už sukčiavimą, įskaitant apgaulę bei prekybą vogtomis prekėmis. Teismas sutinka su nuteistojo gynėjos teigimu, jog nusikalstamos veikos sunkumas negali būti pagrindu atsisakyti taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Iš prokuroro pateikto skundo argumentų matyti, jog skundas teikiamas ne vien šiuo pagrindu, todėl šios aplinkybės yra vertinamos visų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių kontekste.
Nuteistojo gynėjos teigimu, skunde nepagrįstai teigiama, jog nuteistasis Didžiojoje Britanijoje teistas už sukčiavimą įskaitant apgaulę, prekybą vogtomis prekėmis. Šis teiginys klaidingas, neatitinkantis tikrovės, Didžiojoje Britanijoje nuteistasis buvo nuteistas už tai, kad buvo nusipirkęs vogtą automobilį. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo apie fizinį asmenį, matyti, kad nuteistasis Didžiojoje Britanijoje teistas už „Vogtų daiktų disponavimą (gavimą)“ (ang. „Handling stolen goods (receiving)“, kas neturi nieko bendro su vogtų daiktų pardavimu. Gynėjos teigimu, remiamasi klaidingu vertinu iš anglų kalbos.
Teismas su nurodytu atsiliepimo argumentu nesutinka, kadangi iš Įtariamųjų kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, jog nusikalstamos veikos ECRIS kategorija dėl veikos padarytos „(O-00-160300) Sukčiavimas įskaitant apgaulę.“, ir „(O-00-160400) Prekyba vogtomis prekėmis“. Abejoti pateiktos informacijos patikimumu teismas neturi pagrindo, o gynėjos pateiktas vertimas nėra patvirtintas kvalifikuotų specialistų, taip pat byloje nėra pateikta kitų duomenų paneigiančių išrašo patikimumą.
Komisijos nutarime nurodoma, kad laisvėje nuteistasis turės nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą, jis palaiko artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais. Be to, pataisos įstaigoje drausmine tvarka nuteistasis nebuvo baustas, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, už elgesio pataisos programos lankymą buvo paskatintas. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Teismo nuomone, šie argumentai nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistojo elgesyje matyti akivaizdi pažanga, pažymint, kad gerai elgtis ar nepažeidinėti nustatytos tvarkos yra kiekvieno nuteistojo pareiga. Nors su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu susiję aspektai yra svarbūs vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau negali būti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius. Be to, pažymėtina, jog dėl tinkamo bausmės atlikimo nuteistajam yra palengvintos bausmės atlikimo sąlygos, t. y. jis atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės kalėjimo atviro tipo bausmės atlikimo vietoje.
Šiame kontekste pažymima, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai tik padeda apskaičiuoti, prie kokio nusikalstamo elgesio rizikos laipsnio priskirti asmenį, o vertinant nuteistojo pažangą, reikia atsižvelgti ne tik į balus, bet ir į nuteistojo veiksmus juos mažinant. Tai reiškia, jog būtent nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, pasekmes, siekis taisytis, požiūris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymasis, su kuriais neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas, turi suponuoti neabejotiną išvadą, manymą, kad nuteistasis pasitaisė, gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia jų laikytis ir taip elgtis, jo požiūris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriškas.
Pagal „OASys“ metodiką nuteistajam nustatoma vidutinė pakartotinio nusikalstamumo rizika. Vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo nustatyta ir pirmojo vertinimo metu. Iš viso nuteistojo atžvilgiu buvo atlikti du vertinimai. Nors nustatyta vidutinė rizika mažėjanti, tačiau svarbu paminėti, kad išlieka trys nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai: būdingas nusikaltimų modelis, nusikaltimai sunkėja; gyvenimo stilius ir draugai; nuostatos. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti, vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Teismas pažymi, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos, siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Todėl nuteistasis, siekdamas būti lygtinai paleistas, turi imtis priemonių eliminuoti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius, o tuo pačiu dar labiau sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus. Apsauginiai veiksniai nustatyti 6, tai : gyvenimo sąlygos; išsilavinimas, galimybė įsidarbinti; lėšos; ryšiai; priklausomybių neturėjimas; emocinė gerovė. Teismo vertinimu, nustatyti apsauginiai veiksniai šiuo metu nesudaro absoliutaus pagrindo teigi, kad nuteistojo elgesys pakankamai pasikeitė teigiama linkme ir šiuo metu užtikrintų, jog nuteistasis paleistas lygtinai laikysis įstatymų reikalavimų ir daugiau nenusikals.
Nuteistojo gynėja atsiliepime nurodė, kad nuteistasis nepažeidė kardomosios priemonės – užstato sąlygų, dėl ko jam sumokėtas užstatas buvo grąžintas apeliaciniam teismui, panaikinus Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartį. Teismas su šiuo gynėjos argumentu sutinka, kadangi kaip matosi iš 2021 m. kovo 18d. Lietuvos Apeliacinio teismo nutarties, kuria buvo panaikinta Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 18d. nutartis, T. Ž. išvyko gyventi į Jungtinę Karalystę dar iki Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 15d. nuosprendžio priėmimo, bylos nagrinėjimo metu T. Ž. teikė prašymus dėl leidimo nedalyvauti jam teismo posėdyje suteikimo, motyvuodamas tuo, kad kartu su šeima gyvena Jungtinėje Karalystėje. Teismas minėtoje nutartyje nurodė, kad nėra nustatyta aplinkybių, jog nuteistasis pasislėpė užsienyje, nėra duomenų, jog nuteistasis sąmoningai kliudė procesui. Tačiau T. Ž. savanoriškai negrįžo atlikti jam paskirtos bausmės, dėl ko buvo išduotas Europos arešto orderis.
Teismo vertinimu, tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra kiekvieno nuteistojo pareiga ir negali būti laikomas besąlygišku pagrindu taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tačiau pažymima, kad vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, kadangi sprendžiant BVK 82 straipsnio nuostatų taikymo klausimą, yra vertinami ne vien teigiamai laisvės atėmimo bausmę atliekantį asmenį charakterizuojantys duomenys, o visų su nuteistojo elgesiu, mąstymo, požiūrio pokyčiais, kriminogeninių veiksnių valdymu, susijusių duomenų visuma, kuri, teismo įsitikinimu, šiuo metu dar nesudaro pakankamo pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį pozityviems ir ilgalaikiams nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams ir tolesnis jo pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje. Manytina, jog paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nebus pasiekti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatyti tikslai, nebus pasiekti bausmės tikslai, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai,
Be to, likusi nuteistojo neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai buvo 2 metai 8 mėnesiai 3 dienos iš paskirtosios 4 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmės. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, turi būti vertinama paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumas, atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Teismas mano, jog neatliktos bausmės dalis dar nėra adekvati nuteistojo padarytų nusikaltimų sunkumui ir nėra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Šiuo metu nuteistajam taikius lygtinį paleidimą ir palengvinus jo teisinę padėtį, būtų pažeistas teisingumo principas, pasireiškiantis ne tik bausmės nusikaltusiam asmeniui paskyrimu, bet ir jos atlikimu, realiai patiriant neigiamus padarinius dėl neteisėtų veikų, taip pat ir visuomenės bei nukentėjusiųjų asmenų interesų gynimu.
Atsižvelgus į visas išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, todėl prokuroro skundas dėl Komisijos 2024 m. sausio 19 d. nutarimo Nr. RV-20-509 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos tenkinamas – Komisijos nutarimas keičiamas, netaikant nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis bei 4 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Prokuroro Nerijaus Brundzos skundą tenkinti.
Pakeisti Lietuvos Kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024 m. sausio 19 d. nutarimą Nr.RV-20-509 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam T. Ž. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.