Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Lukas Valauskas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-10642-359/2023, suinteresuotas asmuo A. D..

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja R. J. (toliau ir – pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų civilinėje byloje Nr. e2YT-10642-359/2023 ir priimti naują nutartį – A. D. pareiškimo netenkinti.

2. Prašymą atnaujinti procesą pareiškėja grindžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytu pagrindu, nurodydama, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2023 m. birželio 5 d. nutartimi nusprendė dėl neįtrauktos į bylos nagrinėjimą O. A. materialiųjų teisių ar pareigų. Pareiškime nurodoma, kad teismas minėta nutartimi patenkino A. D. pareiškimą ir patvirtino J. A., mirusio (duomenys neskelbtini), asmeninį testamentą, surašytą 2023 m. vasario 27 d. 2000 m. vasario 4 d. teismo sprendimu O. A. pripažinta neveiksnia ir J. A. paskirtas neveiksnios savo sesers globėju. A. D., kaip mirusiojo kaimynui, apie tai buvo žinoma, todėl jis teikdamas pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo turėjo įtraukti suinteresuotu asmeniu O. A. Kadangi O. A. yra neveiksni, mirus jos globėjui teisėto atstovo ji neturėjo ir A. D. pareiškimas buvo išnagrinėtas jos teisėtam atstovui nedalyvaujant. Teismo nutartis patvirtinti mirusiojo asmeninį testamentą sukūrė A. D. materialines subjektines teises ir kartu panaikino O. A. teises. Neveiksni O. A. yra J. A. sesuo ir vienintelė jo turto paveldėtoja pagal įstatymą. Procese nedalyvaujant teisėtam neveiksnios palikėjo sesers atstovui buvo esmingai pažeistos ir jos procesinės teisės – žinoti apie A. D. teises į mirusiojo palikimą, apie teismo procesą, teikti atsiliepimą į A. D. pareiškimą, pasisakyti J. A. asmeninio testamento klausimu, gauti teismo nutartį ir kt. Mirus J. A., už O. A. nebuvo kam kreiptis į notarą dėl mirusiojo turto paveldėjimo pagal įstatymą. O. A. prižiūrėjo mirusiojo sugyventinė A. I. B., kuri apie 40 metų gyveno su mirusiuoju ir iki tol rūpinosi tiek mirusiuoju, tiek jo seserim. O. A. likus be globėjo, ji paimta į globos namus, kol Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi pareiškėja paskirta jos globėja. Tuomet pareiškėja kreipėsi į notarą ir sužinojo, kad 2023 m. birželio 5 d. nutartimi patvirtintas J. A. asmeninis testamentas, ir kad A. D. kreipėsi į notarą dėl mirusiojo palikimo priėmimo pagal testamentą. Pareiškėja 2023 m. spalio 9 d. pateikdama Kauno apylinkės teismui pareiškimą (nors ir su trūkumais), kuriuo kvestionavo 2023 m. birželio 5 d. nutarties teisėtumą, nepraleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo. Pareiškėjai, kaip O. A. atstovei, kyla abejonių dėl J. A. asmeniniame testamente išreikštos testatoriaus valios, kadangi jis kurį laiką prieš testamento surašymą ir praėjus tik savaitei po testamento surašymo, 2023 m. kovo 6–15 d. buvo gydomas dėl psichikos sutrikimo Žiegždrių psichiatrinėje ligoninėje bei tuo laikotarpiu lankydavosi Kaišiadorių psichikos sveikatos centre, ilgą laiką prieš testamento surašymą piktnaudžiavo alkoholiu, lankė alkoholikų klubą. Testamentas surašytas neaiškiomis aplinkybėmis, netrukus prieš J. A. savižudybę (duomenys neskelbtini). Įtarimą kelia ir tai, kad testamento rašto tekstas yra su nebūdingais skyrybos ženklais, jame pabrėžiama, kad jį surašė būdamas blaivaus proto, nurodė paveldėtojo asmens kodą, o tai rodo, kad dokumentas surašytas su A. D. žinia. Nors pas notarą nuvykti nebuvo kliūčių, J. A. nesikreipė į notarą. Pareiškėjos nuomone, testatoriaus valia nėra išreikšta taip, kad būtų aišku, jog jis duoda patvarkymą dėl paveldėjimo, o asmeninis testamentas parašytas asmeniui esant akivaizdžiai neįprastos būsenos ar neįprastomis sąlygomis, t. y. galbūt nesuprantant savo veiksmų reikšmės. Yra pakankamas pagrindas spręsti, kad J. A. asmeniniame testamente nebuvo išreikšta jo tikroji valia dėl savo turto palikimo, jog jis galėjo būti surašytas A. D. darant įtaką. Pasitvirtinus šioms aplinkybėms pareiškimas dėl J. A. asmeninio testamento patvirtinimo negali būti tenkinamas.

3. Suinteresuotas asmuo A. D. pateikė atsiliepimą, prašo atnaujintame procese priimti nutartį atmesti pareiškėjos prašymą priimti naują nutartį, kuria būtų nepatenkintas A. D. pareiškimas dėl asmeninio testamento pripažinimo, ir priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas. A. D. nurodo, kad nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad O. A. liko prižiūrėti mirusiojo sugyventinė A. I. B., kadangi ji nebuvo mirusiojo sugyventinė, tai įrodo J. A. bendraklasės, kaimynės, draugės M. D. paaiškinimai bei faktas, kad ji neprisidėjo prie laidotuvių, į jas atėjo tik kitą dieną, J. A. savo lėšomis palaidojo A. D., po jo mirties likusias neapmokėtas sąskaitas apmokėjo M. D., O. A. rūpinosi J. D. ir M. D., kuri kreipėsi į Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrių dėl O. A. globos. Tačiau jos globėja neaiškiomis aplinkybėmis tapo pareiškėja. J. A. nebuvo įrašytas į narkologinę įskaitą, jis nesirgo alkoholizmu. Prieš testamento surašymą nebuvo gydomas psichiatrinėje ligoninėje, nors konsultavosi su psichologu, ir tik po testamento surašymo, dėl neigiamos reakcijos iš A. I. B., jo sveikata pablogėjo, jis buvo paguldytas į psichiatrinę ligoninę. Sveikatai pagerėjus jis grįžo namo, jo globėjo teisės nebuvo sustabdytos, nes jis gerai jautėsi ir toliau galėjo rūpintis seserimi. Mirusysis visapusiškai pasitikėjo A. D., daug metų jie artimai bendravo, vienas kitam padėdavo, todėl savo valia jis kreipėsi į pastarąjį prašydamas prižiūrėti jį ir sesę O. A., už tai jis visą savo turtą paliks A. D.. J. A. pranešė, kad nori surašyti testamentą ir palikti savo turtą suinteresuotam asmeniui ir paprašė padėti tai įforminti teisingai. J. A. savo valią galėjo pakeisti ir testamentą surašyti kitam asmeniui bet kuriuo laiku, bet to nepadarė.

4. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, dalyvaujančius byloje asmenis informavus apie teismo posėdžio laiką CPK 133 straipsnio 3 dalyje numatyta tvarka (CPK 370 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Prašymas atmestinas.

5. Prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas trimis etapais. Pirma, teismas, gavęs prašymą atnaujinti procesą, sprendžia prašymo priėmimo klausimą, t. y. patikrina, ar pareiškėjas laikėsi formalių reikalavimų – ar prašymo turinys atitinka CPK 111, 113, 369 straipsnių reikalavimus, ar sumokėtas žyminis mokestis, ar laikytasi teismingumo taisyklių, ar prašymą padavė veiksnus bei tinkamai įgaliotas asmuo ir pan. (CPK 370 straipsnio 1 dalis). Jei nenustato formalių prašymo trūkumų, teismas jį priima. Antra, priėmus prašymą atnaujinti procesą, skiriamas teismo posėdis, apie kurį informuojamos bylos šalys ir kuriame sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo byloje. Spręsdamas šį klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atnaujinti procesą paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino ir ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Trečia, teismo posėdyje vyksta atnaujintos bylos nagrinėjimas iš esmės, kurio metu teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. pagal atnaujinimo pagrindus patikrinamas ankstesnio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas ir sprendžiamas klausimas, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia abejoti byloje priimtų ir įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų teisėtumu bei pagrįstumu (CPK 370 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-823/2020, 23 punktas).

Dėl prašymo atnaujinti procesą padavimo termino

6. CPK 368 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per 3 mėn. nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus (CPK 368 straipsnio 2 dalis).

7. Pareiškėja nurodo, kad procesas turi būti atnaujintas, nes teismas 2023 m. birželio 5 d. nutartimi nusprendė dėl neįtrauktos į bylos nagrinėjimą O. A. materialiųjų teisių ar pareigų. Apie šias aplinkybes pareiškėja teigia sužinojusi tik po to, kai Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi buvo paskirta neveiksnios O. A. globėja ir siekdama išsiaiškinti dėl galimybės globotinei paveldėti brolio J. A. turtą, į notarą kreipėsi maždaug 2023 m. rugpjūčio pabaigoje – rugsėjį.

8. Pareiškėja 2023 m. spalio 9 d. pateikė teismui pareiškimą dėl praleisto Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. birželio 5 d. nutarties apskundimo termino atnaujinimo, praleisto paveldėjimo termino atstatymo, dėl privalomos paveldėjimo dalies nustatymo bei išlaikymo nustatymo. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2023 m. spalio 11 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą. Kauno apygardos teismas 2023 m. gruodžio 15 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartį panaikino ir perdavė pareiškėjos 2023 m. spalio 9 d. teisme gauto pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2024 m. sausio 3 d. nutartimi nustatė pareiškėjai pareiškimo trūkumams pašalinti – patikslinti pareiškimą pagal nurodytas pastabas ir tiksliai suformuluoti pareiškimo pobūdį ir dalyką. 2024 m. sausio 17 d. teisme gautas patikslintas pareiškėjos prašymas, kuriuo ji prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-10642-359/2023, bei kuris po trūkumų pašalinimo teisme priimtas nagrinėjimui 2023 m. sausio 23 d.

9. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėja, nors ir su trūkumais procesiniuose dokumentuose, tačiau pirmą kartą į teismą dėl 2023 m. birželio 5 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nutarties, kuria patenkintas pareiškėjo A. D. prašymas ir patvirtintas J. A. asmeninis testamentas, kreipėsi nepraleidusi įstatyme nustatyto 3 mėn. termino, skaičiuojamo nuo sužinojimo aplinkybių, sudarančių proceso atnaujinimo pagrindą.

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu

10. Antrajame prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo etape, kai yra sprendžiama, ar yra pagrindas atnaujinti procesą byloje, teismas patikrina prašyme nurodytų aplinkybių ir pridėtų įrodymų duomenis, ar jie pagrindžia bent vieną iš CPK 366 straipsnyje išvardytų proceso atnaujinimo pagrindų, t. y. ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas iš tiesų egzistuoja, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka įstatyme nustatytas aplinkybes, kurios yra pagrindas atnaujinti civilinę bylą, ir ar atnaujinimo pagrindą numatoma įrodinėti pagal įstatymo reikalavimus. Šiame prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo etape tiriami ir vertinami proceso atnaujinimo pagrindą patvirtinantys įrodymai, tačiau nenagrinėjama naujų įrodymų ar aplinkybių reikšmė visų byloje esančių įrodymų kontekste, nes tai jau reikštų kitame etape – CPK 370 straipsnio 4 dalyje – nustatyta tvarka atliekamą pakartotinį bylos nagrinėjimą, kuris galimas tik po nutarties atnaujinti procesą priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-378/2021, 46 punktas).

11. CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintas vienas proceso atnaujinimo pagrindų – kai teismas sprendimu nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas todėl, kad nagrinėjant bylą buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas tam, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2014).

12. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. birželio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-10642-359/2023 pagal A. D. pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, teismas patenkino pareiškėjo prašymą ir patvirtino J. A., mirusio (duomenys neskelbtini), surašytą 2023 m. vasario 27 d. asmeninį testamentą, kuriuo J. A. po savo mirties paliko visą turtą A. D..

13. Pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą nurodytoje civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, motyvuodama tuo, kad pareiškėjas A. D. teismui nenurodė informacijos, kad J. A. turi seserį O. A., kuri į procesą suinteresuotu asmeniu nebuvo įtraukta ir byla buvo išnagrinėta jai apie tai nežinant, t. y. jog sprendimu teismas nusprendė dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens materialinių teisių ir pareigų.

14. Sprendžiant dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, turi būti nustatyta, kad neįtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais – naudotis instancine teismų sistema, todėl proceso atnaujinimas yra vienintelė šio asmens galimybė ginti savo teises ir teisėtus interesus. Pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai:1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-355/2014).

15. Prašyme atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, bet pareiškėjas turi nurodyti materialiosios teisės norma pagrįstą konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, dėl kurių teismas nusprendė, neįtraukęs jo į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų pareiškėjo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, taip pat nurodyti momentą, kada pareiškėjas sužinojo apie jo teisėms ir pareigoms turintį įtakos teismo sprendimą. Svarbi ir ta aplinkybė, kad neįtraukti į bylą asmenys negali piktnaudžiauti šiuo institutu, jų veiksmai turi atitikti civiliniame procese įtvirtintus koncentracijos ir ekonomiškumo principus. Taigi, sprendimo įtaka neįtrauktų asmenų teisių pasikeitimui turi būti reali, todėl svarbu nustatyti sprendimu pakeistų teisių ir pareigų ryšį, kad būtų galima konstatuoti, jog dėl proceso šalių teisių ir pareigų bei neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų ryšio pasikeitė pastarųjų turinys. Nenustačius šio pasikeitimo galimybės, proceso atnaujinimas gali tapti trukdžiu įsiteisėjusiam teismo sprendimui vykdyti ir būtų pažeistas proceso atnaujinimo tikslas, taip pat koncentruotumo principas, nes būtų sudarytos sąlygos nepagrįstam pakartotiniam bylinėjimuisi.

16. Šiuo atveju civilinėje byloje Nr. e2YT-10642-359/2023, kurią prašo atnaujinti pareiškėja, ypatingosios teisenos tvarka buvo sprendžiamas A. D. prašymas dėl asmeninio testamento patvirtinimo. Asmeninio testamento tvirtinimas yra ypatinga įstatymu nustatyta procedūra, kai asmens surašytas ir pasirašytas tekstas, teismui jį patvirtinus, tampa oficialiu dokumentu – galiojančiu testamentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.31 straipsnio 4 dalis). Teismas patvirtino asmeninį J. A. testamentą, nustatęs, kad jis atitinka CK 5.30 straipsnyje asmeniniam testamentui keliamus reikalavimus.

17. Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra įpėdinio turimas teises įteisinantis ir paveldėjimo procedūrą užbaigiantis dokumentas, tačiau jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-176-459/2021). Nustatyta, kad mirus palikėjui J. A., dėl jo palikimo į notarą kreipėsi A. D., kuriam asmeniniu testamentu mirusysis paliko visą savo turtą.

18. Taigi, O. A. ir A. D. teisinis statusas nagrinėjamoje byloje skiriasi, kadangi A. D. yra palikėjo įpėdinis pagal testamentą, jo teisė paveldėti turtą nėra paneigta ir jis yra kreipęsis į notarą dėl turto paveldėjimo. Pareiškėjos globotinė O. A., priešingai, negali būti laikoma įpėdine, kadangi pagal CK 5.2 straipsnio 2 dalį paveldėjimas pagal įstatymą galimas tik tuomet, kai palikėjas nesudarė testamento, sudarytas testamentas ar jo dalis pripažinti negaliojančiu, testamentas apima ne visą turtą (CK 5.22 straipsnis), įpėdinis atsisakė arba nepriėmė palikimo. Tol, kol testamentas galioja, O. A. neturi galimybės paveldėti palikėjo turto, neturi teisių į šį turtą, o tai, kad O. A. buvo mirusiojo globotinė ir sesuo, ar tai, kad pareiškėja, kaip O. A. globėja, kreipėsi į notarą dėl mirusiojo turto paveldėjimo – nelemia jos tapimo palikėjo įpėdine. Todėl vien pareiškėjos pageidavimas, kad O. A. galėtų dalyvauti byloje ir pasisakyti byloje nagrinėjamu klausimu dėl testamento patvirtinimo, taip pat jos suinteresuotumas palikėjo turtu nėra pagrindas atnaujinti procesą, kadangi tai neturi įtakos O. A. teisėms ir pareigoms ar jos teisėtiems interesams (tokios praktikos laikosi iš aukštesnės instancijos teismai, pavyzdžiui Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-176-459/2021).

19. Asmeninio testamento patvirtinimas teismo nutartimi nereiškia, kad negalimi ginčai dėl tokio testamento turinio ar testatoriaus būklės jo sudarymo metu. Priešingai, testamentą patvirtinus teismui, jis įgauna teisinę galią ir suteikia teisę testamente nurodytiems asmenims priimti palikimą, jo atsisakyti, gauti paveldėjimo teisės liudijimą, o suinteresuoti asmenys įgyja teisę pareikšti teisme ieškinius dėl testamento pripažinimo negaliojančiu dėl testatoriaus neveiksnumo šioje srityje, jo valios trūkumų sudarant testamentą ir kitų priežasčių bei naudotis kitomis juridinėmis savo teisių gynimo priemonėmis, kurios taikomos oficialiesiems testamentams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013).

20. Atsižvelgiant paminėtą kasacinio teismo praktiką, pareiškėja, kaip O. A. atstovė, dėl pareiškime iškeltų abejonių dėl asmeniniame testamente išreikštos valios tikrumo (kad J. A. asmeninį testamentą surašė galbūt veikiamas A. D., paveiktas alkoholio arba savo psichinės sveikatos būklės), turi teisę ir gali O. A. vardu pareikšti teisme ieškinį ginčo teisenos tvarka dėl testamento pripažinimo negaliojančiu dėl testatoriaus neveiksnumo šioje srityje, jo valios trūkumų sudarant testamentą ir kitų priežasčių, todėl proceso atnaujinimas šioje byloje nelaikytinas vienintele galimybe ginti O. A. teises ir teisėtus interesus.

21. Teismas, nagrinėdamas prašymą patvirtinti asmeninį testamentą, patikrina, ar jis atitinka CK 5.30 straipsnyje nustatytus reikalavimus asmeninio testamento formai, turiniui, ar jame yra išreikšta testatoriaus valia dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Testatoriaus valia yra esminis būtinas testamento elementas; ji turi būti išreikšta taip, kad būtų aišku, jog asmuo duoda patvarkymą būtent dėl paveldėjimo po jo mirties. Įstatyme įtvirtinta testamento ir konkrečiai – asmeninio testamento samprata neleidžia patvirtinti tokio asmeninio testamento, kuris neatitinka šių esminių reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-87-248/2015). Remiantis CK 5.30 straipsnio 1 dalimi, be nurodytų aplinkybių, teismas, spręsdamas dokumento pripažinimo asmeniniu testamentu ir jo patvirtinimo klausimus, turi aiškintis ir dėl testatoriaus valios išraiškos. Testatoriaus valia yra esminis būtinas testamento elementas; ji turi būti išreikšta taip, kad būtų aišku, jog asmuo duoda patvarkymą būtent dėl paveldėjimo po jo mirties. Todėl visais atvejais prieš tvirtinant asmeninį testamentą turi būti patikrinama, ar pateiktame tvirtinti testamente išreikšta testatoriaus valia būtent dėl paveldėjimo ir ar ji išreikšta tinkamai (Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-902-1043/2023).

22. Taigi, nors ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjant pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo yra svarbi testatoriaus valia, tačiau teismui sprendžiant dėl palikėjo valios nustatytina, ar pareiškėjo valia testamente išreikšta tinkamai ir aiškiai. Šiuo atveju teismui tvirtinant asmeninį palikėjo testamentą nebuvo pagrindo abejoti testatoriaus valios išraiškos forma, t. y. teismas nurodė, kad valia išreikšta tinkamai, patvarkymas dėl turto palikimo yra aiškus. Pareiškėja neginčija, kad asmeninis testamentas surašytas aiškiai, galima suprasti palikėjo valią. Pareiškėjos vertinimu, testamente nurodyta pareiškėjo valia galėjo neatitikto jo tikrosios valios, tačiau toks ginčas turi būti sprendžiamas teisme ginčo teisenos tvarka, asmeniniam testamentui jau esant patvirtintam, o ne siekiant atnaujinti procesą ypatingosios teisenos tvarka išnagrinėtoje byloje, kurioje buvo sprendžiama tik dėl asmeninio testamento formos – ar asmeninio testamento forma atitinka CK 5.30 straipsnyje keliamus reikalavimus.

23. Kaip jau paminėta, tik testamentą patvirtinus teismui, suinteresuoti asmenys įgyja teisę pareikšti teisme ieškinius dėl testamento pripažinimo negaliojančiu dėl testatoriaus neveiksnumo šioje srityje, jo valios trūkumų sudarant testamentą ir kitų priežasčių bei naudotis kitomis juridinėmis savo teisių gynimo priemonėmis, kurios taikomos oficialiesiems testamentams (žr. šios nutarties 19 pastraipą). Kol asmeninis testamentas nėra patvirtintas teismo, tol jis negalioja (CK 5.31 straipsnio 4 dalis), todėl nėra ir teisinių prielaidų jį ginčyti, kol šio nepatvirtino teismas. Taigi Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų civilinėje byloje Nr. e2YT-10642-359/2023 teismo 2023 m. birželio 5 d. nutartis dėl palikėjo asmeninio testamento patvirtinimo yra prielaida pareiškėjai, veikiant atstovaujamosios interesais, ginčyti teismo patvirtintame asmeniniame testamente išreikštą palikėjo valią.

24. Apibendrinant konstatuotina, kad šiuo atveju nėra pagrindo atnaujinti procesą pareiškėjos nurodytu pagrindu, tačiau pažymėtina, jog pareiškėja, siekdama teisme ginčyti teismo patvirtintą asmeninį testamentą, pasirinko neteisingą savo atstovaujamosios teisių gynimo būdą. Todėl šiuo atveju prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas nenustačius pagrindo atnaujinti procesą, tačiau ne dėl to, jog pareiškėjos prašymas dėl testamento ginčijimo yra nepagrįstas – toks ginčas spręstinas pareiškus ieškinį ginčo teisenos tvarka.

25. Teismas, įvertinęs pareiškėjos išdėstytus argumentus, nurodytą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, priėjo prie išvados, jog pareiškėjos prašyme nurodytos aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-10642-359/2023 pareiškėjos nurodytu pagrindu, todėl pareiškėjos prašymas atnaujinti procesą atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

27. Šioje byloje nustatyta, kad suinteresuotas asmuo A. D. patyrė 500 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimo į prašymą atnaujinti procesą parengimu. Atmetus pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismo procesinis sprendimas (nutartis, kuria atmestas prašymas dėl proceso atnaujinimo) priimtas suinteresuoto asmens A. D. naudai, todėl iš pareiškėjos A. D. priteisiamas 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi ir 370 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti pareiškėjos R. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų civilinėje byloje Nr. e2YT-10642-359/2023.

Priteisti iš pareiškėjos R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), suinteresuotam asmeniui A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 500 Eur (penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.