Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Ž. Ž. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Turto bankui dėl asmeninio testamento patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

11. Apeliantė apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus rašytinius įrodymus – A. S. globėjos I. K. 2020 m. rugsėjo 3 d. prašymą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo bei teismo leidimo priimti palikimą neveiksnaus asmens vardu išdavimo.

12. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

13. Pažymėtina, kad esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 str., 42 str. 5 d.) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Teismas pažymi, kad apeliantė, teikdama naujus įrodymus, nenurodė jokių konkrečių argumentų, kodėl šių įrodymų negalėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, arba to, kad šie įrodymai buvo teikiami, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti. Be to, apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs apeliantės pateiktu įrodymu, daro išvadą, kad pateiktas įrodymas apskritai nėra susijęs su nagrinėjama byla. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo prie bylos pridėti apeliantės pateiktus naujus įrodymus, todėl šie įrodymai nepridėtini ir nevertintini.

Dėl atskirojo skundo dalyko

14. Byloje nagrinėjamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, teisėtumo ir pagrįstumo.

15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai 2019 m. lapkričio 25 d. nutartimi civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Turto bankui dėl asmeninio testamento patvirtinimo tenkino pareiškėjo prašymą ir patvirtino J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), sudarytą 2018 m. birželio 18 d. asmeninį testamentą, kuriuo J. D. po savo mirties paliko visą turtą pareiškėjui A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Nutartis yra įsiteisėjusi. 2020 m. spalio 21 d. Ž. Ž. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo. Šis prašymas pirmosios instancijos teismo buvo atmestas skundžiama 2020 m. lapkričio 27 d. nutartimi.

16. Apeliantė (suinteresuotas asmuo) Ž. Ž. prašo atnaujinti procesą minėtoje civilinėje byloje Nr. e2YT-11351-512/2019 remdamasi CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, t. y. nutartimi teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas pripažįstamas ekstraordinariniu būdu peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka.

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuluota taisyklė, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu procesas gali būti atnaujintas nustačius ne tik tai, jog asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet ir tai, kad sprendimu teismas nusprendė dėl jo teisių ar įstatymų saugomų interesų (CPK 365 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2010; kt.).

19. Formuojama teismų praktika, kad pagrindas pripažinti, jog sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 str. 1 d.); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3282/2012).

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašyme atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, bet pareiškėjas turi nurodyti materialiosios teisės norma pagrįstą konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, dėl kurių teismas nusprendė, neįtraukęs jo į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų pareiškėjo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, taip pat nurodyti momentą, kada pareiškėjas sužinojo apie jo teisėms ir pareigoms turintį įtakos teismo sprendimą. Sprendimo įtaka neįtrauktų asmenų teisių pasikeitimui turi būti reali, todėl svarbu nustatyti sprendimu pakeistų teisių ir pareigų ryšį, kad būtų galima konstatuoti, jog dėl proceso šalių teisių ir pareigų bei neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų ryšio pasikeitė pastarųjų turinys. Nenustačius šio pasikeitimo galimybės, proceso atnaujinimas gali tapti trukdžiu įsiteisėjusiam teismo sprendimui vykdyti ir būtų pažeistas proceso atnaujinimo tikslas, taip pat koncentruotumo principas, nes būtų sudarytos sąlygos nepagrįstam pakartotiniam bylinėjimuisi.

22. Apeliancinės instancijos teismas negali sutikti su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įstatymų reikalavimus, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus. Pažymėtina, kad teismas, patvirtindamas asmeninį J. D. testamentą, pasireikalavo iš VĮ Registrų centro duomenų apie J. D. artimus giminaičius, tačiau teismui VĮ Registrų centro pateiktose pažymose, išskyrus J. D. tėvus, kurie testamento sudarymo metu buvo mirę, duomenų apie kitus galimus įpėdinius nebuvo. Apeliantė jokių įrodymų, kad teismui pateikti duomenys buvo suklastoti, nepateikė, o skunde dėstomi svarstymai apie VĮ Registrų centro darbuotojų neteisėtus veiksmus vertintini kaip deklaratyvios prielaidos, neparemtos jokiais įrodymais.

23. Apeliantė teigia, kad pirmosios instacijos teismas yra šališkas, nes siūlo įteisinti testamentą, o vėliau jį ginčyti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais. Pažymėtina, kad viena iš tinkamo proceso garantijų yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teisė į nešališką teismą yra viena žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia ir tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, taigi ir pasitikėjimo teismu, sąlyga. Teisėjo ir teismų nešališkumas užtikrinamas nustatant draudimus ir apribojimus teisėjams nagrinėti bylas, jeigu yra aplinkybių, keliančių abejonių dėl teisėjo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353-701/2017).

24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės argumentai dėl bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumo neparemti jokiomis pagrįstomis aplinkybėmis. Procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas (kuriuos apeliantė vertina kaip nepalankius jai, t. y. atsisakymas tenkinti prašymą dėl proceso atnaujinimo) savaime negali būti vertinamas kaip teisėjos šališkumo įrodymas. Įvertinus byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismo teisėja elgėsi šališkai apeliantės atžvilgiu ar buvo suinteresuota bylos baigtimi.

25. Apeliantė nurodo, kad, susipažinusi su byloje esančiu asmeniniu testamentu, rašysenos pavyzdžiais, mano, kad testamentas galbūt yra suklastotas. Labai keistos asmeninio testamento atsiradimo aplinkybės. Asmeninio testamento surašymo metu J. D. nesirgo, buvo darbinga, tačiau dėl kokių priežasčių ji nesikreipė į notarą, neaišku.

26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 312 straipsnyje nurodyta, jog apeliaciniame (taip pat ir atskirajame) skunde draudžiama kelti naujus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, jog paminėti argumentai nebuvo pareikšti pirmosios instancijos teisme, jie nevertintini ir apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

27. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra įpėdinio turimas teises įteisinantis ir paveldėjimo procedūrą užbaigiantis dokumentas, tačiau jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje esančius duomenis, matyti, kad, mirus palikėjai J. D., palikimą priėmė ir jį valdė jos sugyventinis suinteresuotas asmuo A. S., su kuriuo palikėja nugyveno 20 paskutinių savo gyvenimo metų ir kuriam asmeniniu testamentu paliko visą savo turtą.

28. Taigi, apeliantės ir suinteresuoto asmens A. S. statusas nagrinėjamoje byloje skiriasi, kadangi A. S. yra palikėjos įpėdinis pagal testamentą, jo teisė paveldėti turtą nėra paneigta ir jis yra priėmęs turtą. Apeliantė, priešingai, negali būti laikoma įpėdine, kadangi, vadovaujantis CK 5.2 straipsniu, paveldėjimas pagal įstatymą galimas tik tuomet, kai palikėjas nesudarė testamento, sudarytas testamentas ar jo dalis pripažinti negaliojančiu, testamentas apima ne visą turtą, įpėdinis atsisakė arba nepriėmė palikimo. Tol, kol testamentas galioja, apeliantė neturi galimybės paveldėti palikėjos turto. Atitinkamai neturi ir jokių teisių į šį turtą, o tai, kad apeliantė notarui pateikė pareiškimą dėl palikimo priėmimo, nelemia jos tapimo palikėjos įpėdine. Todėl vien apeliantės pageidavimas dalyvauti byloje ir pasisakyti byloje nagrinėjamu klausimu dėl testamento tvirtinimo, taip pat subjektyvus jos suinteresuotumas palikėjos turtu nėra pagrindas atnaujinti procesą, kadangi tai neturi įtakos apeliantės teisėms ir pareigoms ar jos teisėtiems interesams.

29. Nagrinėjamu atveju, įvertinus prašymo dėl proceso atnaujinimo argumentus, darytina išvada, kad apeliantės prašomoje atnaujinti byloje nebuvo sprendžiama dėl apeliantės teisių ir pareigų ir nutartimi apeliantei nenustatytos jokios teisės ir pareigos, apeliantė neįrodė, kokie jos teisės ar įstatymo saugomi interesai buvo pažeisti. Byloje nėra pasisakyta nei apie apeliantę, nei apie jai priklausantį turtą ar tenkančias teises ir pareigas. Nagrinėjamoje byloje nebuvo apribota teisė apeliantei siekti tapti palikėjos įpėdine ar pasisakyta kitais aspektais, turinčiais realią įtaką apeliantės teisių pasikeitimui. Apeliantės teisių ir pareigų apimtis nei sumažėjo, nei padidėjo, nei kitaip modifikavosi. Tuo tarpu savo interesus, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, apeliantė gali ginti ginčydama tokio testamento turinį ar kelti abejones dėl testatoriaus būklės jo sudarymo metu. Teismui patvirtinus testamentą, suinteresuoti asmenys įgyja teisę pareikšti teisme ieškinius dėl tokio testamento pripažinimo negaliojančiu dėl testatoriaus neveiksnumo šioje srityje, jo valios trūkumų sudarant testamentą ir kitų priežasčių ir naudotis kitomis juridinėmis savo teisių gynimo priemonėmis, kurios taikomos oficialiesiems testamentams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013).

30. Kaip jau minėta anksčiau, teismų praktika reikalauja, kad tam, kad būtų galimas proceso atnaujinimas, turi būti įrodyta reali įtaka asmens teisių pasikeitimui, kurio nagrinėjamu atveju apeliantė neįrodė. Taigi, priešingai, nei teigia apeliantė, atnaujinti procesą byloje remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu, nėra pagrindo – ginčo nutartyje pirmosios instancijos teismas nėra nusprendęs dėl apeliantės materialiųjų teisių ar pareigų. Jokių įrodymų, kurie leistų padaryti priešingą išvadą, byloje nėra (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 177, 178, 185 straipsniai).

31. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties

32. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai teisiškai kvalifikavo ginčo klausimui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.