Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens R. B. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims N. Š., I. D. ir R. B. dėl asmeninio testamento patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

2.3. Asmeninis R. B. testamentas atitinka tiek formos, tiek turinio reikalavimus, testatoriaus valia yra aiškiai ir tinkamai išreikšta, todėl motyvai nurodyti atskirajame skunde yra neargumentuoti ir nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl bylą toliau nagrinėja atskiruoju skundu apibrėžtose ribose.

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos pareiškimas dėl asmeninio testamento patvirtinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

18. Testamentas – tai asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 1.63 straipsnio 5 dalį vienašaliams sandoriams prievoles ir sutartis reglamentuojančios teisės normos taikomos tiek, kiek tai neprieštarauja įstatymams ir vienašalio sandorio esmei. Dėl to ir nustatant reikšmingas aplinkybes dėl testamente išreikštos testatoriaus valios, svarbu atsižvelgti į tai, kad testamentas yra vienašalis sandoris (CK 1.63 straipsnio 3 dalis, 5.19 straipsnis), kuriam sudaryti būtina tik vienos šalies (testatoriaus) valia. Dėl šios priežasties testamente išreikštos testatoriaus valios turiniui nustatyti sutarčių aiškinimo taisyklės (CK 6.193 straipsnis) netaikytinos visa apimtimi, o tik tiek, kiek tai neprieštarauja testamento, kaip vienašalio sandorio, kuriuo išreikšta tik testatoriaus valia, esmei.

19. Testatorius gali ranka surašyti asmeninį testamentą, kuriame turi būti nurodytas testatoriaus vardas, pavardė, surašymo vieta, išreikšta valia, asmeninis testamentas gali būti surašytas bet kuria kalba, asmeninis testamentas turi būti pasirašytas testatoriaus (CK 5.30 straipsnio 1 dalis). Asmeniniai testamentai, surašyti testatoriaus ranka, atitinka oficialiuosius testamentus tik tuo atveju, jeigu nustatyta tvarka buvo perduoti saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui užsienyje (CK 5.31 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu asmeniniai testamentai nebuvo perduoti saugoti nurodytiems asmenims, jie turi būti per vienerius metus po testatoriaus mirties pateikti teismui ir jo patvirtinti (CK 5.31 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad asmeninis testamentas, kuris nebuvo perduotas saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui, gali sukurti paveldėjimo teisinius santykius tik tuo atveju, jeigu per nustatytą terminą buvo pateiktas teismui ir teismas jį patvirtino (CK 5.31 straipsnio 4 dalis). Teismo patvirtintas asmeninis testamentas įgyja oficialiojo testamento statusą.

20. CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmeniniam testamentui būtini reikalavimai, kuriems esant toks testamentas galioja: a) asmeninis testamentas turi būti surašytas testatoriaus ranka; b) asmeniniame testamente turi būti nurodytas testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena) ir vieta; c) testatoriaus valios išraiška; d) asmeninis testamentas turi būti pasirašytas testatoriaus. CK 5.30 straipsnyje taip pat aptartos tam tikros šių reikalavimų taikymo išimtys. Nurodyti reikalavimai taikomi tiek nustatyta tvarka perduotiems saugoti asmeniniams testamentams (CK 5.31 straipsnio 1–3 dalys), tiek ir neperduotiems, kurie, minėta, tvirtinami teismo.

21. Teismas, nagrinėdamas prašymą patvirtinti asmeninį testamentą, patikrina, ar jis atitinka CK 5.30 straipsnyje nustatytus reikalavimus asmeninio testamento formai, turiniui, ar jame yra išreikšta testatoriaus valia dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Testatoriaus valia yra esminis būtinas testamento elementas; ji turi būti išreikšta taip, kad būtų aišku, jog asmuo duoda patvarkymą būtent dėl paveldėjimo po jo mirties. Įstatyme įtvirtinta testamento ir konkrečiai – asmeninio testamento samprata neleidžia patvirtinti tokio asmeninio testamento, kuris neatitinka šių esminių reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-87-248/2015).

22. Byloje nustatyta, kad pateiktas tvirtinti asmeninis testamentas yra surašytas ranka, lietuvių kalba, nurodyta sudarymo data 2020 m. gruodžio 17 d., yra pasirašytas testatoriaus A. B. vardu. Minėtas testamentas nepatvirtintas notaro ir byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog jis buvo perduotas saugoti notarui CK 5.31 straipsnyje nustatyta tvarka. Dėl šių nustatytų aplinkybių ginčo nėra. Nors dokumente yra nenurodyta jo sudarymo vieta, tačiau vien ši aplinkybė nesudarytų kliūčių asmeninio testamento patvirtinimui teisme. Pagal CK 5.30 straipsnio 1 dalies nuostatas testamento sudarymo datos ir vietos nenurodymas daro testamentą negaliojantį tik tuo atveju, jeigu testamento sudarymo datos ir vietos negalima nustatyti kitais būdais arba jos nėra aiškios iš kitų aplinkybių. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, jog asmeninis testamentas buvo sudarytas P.

23. Remiantis CK 5.30 straipsnio 1 dalimi, be nurodytų aplinkybių, teismas, spręsdamas dokumento pripažinimo asmeniniu testamentu ir jo patvirtinimo klausimus, turi aiškintis ir dėl testatoriaus valios išraiškos. Testatoriaus valia yra esminis būtinas testamento elementas; ji turi būti išreikšta taip, kad būtų aišku, jog asmuo duoda patvarkymą būtent dėl paveldėjimo po jo mirties. Todėl visais atvejais, inter alia, prieš tvirtinant asmeninį testamentą turi būti patikrinama, ar pateiktame tvirtinti testamente išreikšta testatoriaus valia būtent dėl paveldėjimo ir ar ji išreikšta tinkamai. Jei valia buvo išdėstyta tik konkrečiu tikslu, be pakankamo pagrindo negalima valios išreiškimo tikslo aiškinti plečiamai, nes tai gali iškreipti arba net iš esmės pakeisti asmens valią. Sprendžiant dėl tikrosios testatoriaus valios išraiškos ir dėl to, kokią reikšmę (šnekamosios ar specialiosios – teisės kalbos) priskirti testamente pavartotiems žodžiams bei sąvokoms, asmeninio testamento atveju atsižvelgtina į testamento turinio išdėstymo būdą, o visas testamento tekstas vertintinas kaip vientisas dokumentas. Tais atvejais, kai iš turinio suprantama, jog dokumento paskirtis kita, nors jame ir yra užuominų apie palikimą, toks dokumentas paprastai nelaikytinas asmeniniu testamentu.

24. Iš pateikto A. B. asmeninio testamento turinio nustatyta, jog testatorius asmeniniame testamente nurodė, jog „L. P. noriu palikti pinigėlius šved. banke ir (duomenys neskelbtini), taip pat sklypą, kuris randasi prie sporto rūmų, P. mieste. Taip įra dar sklypas apie 3,5 ha B.. Dokumentus manau jos suras pačios...A. B. [parašas] L. P. Nuo A. B. Po mano mirties Pas notarą papulti per apidemiją papulti neįmanoma ir stovėti visą dieną nėra tikslo…Maloniai nuo Algio [parašas] Čia rašiau, pilnai suvokiantis ką darau ir viską apmastęs”. Vertinant asmeninio testamento tekstą kaip vientisą dokumentą matyti, jog testatorius sudarydamas testamentą naudojo ne specialią teisinę, o šnekamąją kalbą. A. B. asmeninio testamento tekste yra aiškiai ir nedviprasmiškai suformuluota testatoriaus valia („noriu palikti“) pinigus bankuose ir jam priklausančius žemės sklypus pareiškėjai. Apelianto atskirojo skundo teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai asmeninio testamento turinį aiškino plečiamai taikydamas sutarčių aiškinimo taisykles, ir „šved.bankas“ laikė, kad tai yra (duomenys neskelbtini), o „sklypą, kuris randasi prie sporto rūmų, P. mieste“ laikė žemės sklypu adresu (duomenys neskelbtini), yra atmestini kaip nepagrįsti. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, testatorius asmeniniame testamente žodžiams „šved. banke“, „žemės sklypas, kuris randasi prie sporto rūmų, P. mieste“, „sklypas apie 3,5 ha B.“ teikė ne specialią teisinę, o įprastą buitinę reikšmę, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog testamente nurodytas „šved.banke“ pagal testatoriaus naudotą buitinę reikšmę yra (duomenys neskelbtini). Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, jog A. B. nuosavybės teise priklausė žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Iš interneto duomenų (interneto prieiga [interaktyvus]: (duomenys neskelbtini)) pirmosios instancijos teismas nustatė, jog P. sporto ir pramogų arena yra adresu (duomenys neskelbtini), o testatoriaus vardu registruotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), ir yra prie P. sporto ir pramogų arenos (interneto prieiga [interaktyvus]: (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės atskiruoju skundu nėra kvestionuojamos. Duomenų, kad testatorius būtų turėjęs kitą žemės sklypą, esantį prie P. sporto ir pramogų arenos, byloje nėra pateikta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog testatorius, nurodydamas „žemės sklypas, kuris randasi prie sporto rūmų, P. mieste“, turėjo omenyje jo vardu registruotą žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

25. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog testamente nurodytas „sklypas apie 3,5 ha B.“ nei plotu, nei vieta neatitinka turto įregistruoto mirusio vardu VĮ Registrų centre. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais nesutinka. Iš bylos duomenų nustatyta, jog A. B. vardu buvo registruotas nekilnojamasis turtas – 353/581 dalys 5,81 ha žemės sklypo, kas atitinka 3,53 ha (5,81 ha / 581 x 353), esančio (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad testatoriaus vardu būtų registruotas koks nors kitas žemės sklypas B., byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, jog testatorius sudarydamas asmeninį testamentą teikė ne specialią teisinę, o įprastą šnekamąją reikšmę, o tikslaus žemės sklypo adreso nenurodymas testamente, įvardijant šį žemės sklypą, kaip „sklypas apie 3,5 ha B.“, atitinka testatoriaus turėtą nuosavybės teise 3,53 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog testatorius testamentu pareiškėjai palieka jam nuosavybės teise priklausantį šį žemės sklypą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti apelianto teiginiams, jog testatorius, būdamas sudaręs ne vieną nekilnojamojo turo sandorį, žinojo ir suprato teisinių dokumentų oficialios kalbos reikšmę ir prasmę dėl ko sudarydamas testamentą būtų nurodęs konkrečius paliekamo turto identifikacinius duomenis. Visų pirma, vien tai, kad asmuo yra sudaręs nekilnojamojo turto sandorius nereiškia, kad jis pats gebėtų surašyti tokį dokumento tekstą, kokį parengia profesionalus teisininkas. Antra, iš paties testamento turinio, t. y. sakinių konstrukcijos, naudojamų žodžių bei išsireiškimų, daromų rašybos klaidų akivaizdu, kad asmens valia išreikšta naudojant paprastą buitinę / šnekamąją kalbą, o paties asmens parengtam asmeninio testamento turiniui negalima kelti tokių pačių preciziškumo reikalavimų, kokie įprastai keliami sudarant oficialius testamentus.

26. Byloje nustatyta, jog A. B. vardu buvo registruoti ne tik žemės sklypai, bet ir kitas nekilnojamasis turtas, t. y. statiniai – (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog nors sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), esantys statiniai testatoriaus testamente nenurodomi, bet jie yra susiję su sklypu, todėl juos ištinka pagrindinio daikto likimas (CK 4.14 straipsnio 1 dalis). Atskirajame skunde apeliantas su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, teigdamas, jog teismas išėjo iš paveldėjimo santykiams taikomos teisės ribų, pritaikydamas daiktinės teisės normas ir nuspręsdamas, jog sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), esančius statinius, kurie testatoriaus testamente nenurodomi, ištinka pagrindinio daikto likimas, t. y. nepagrįstai asmeninį testamentą aiškino plečiamai taip iškreipdamas jo turinį.

27. Kaip minėta, kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį (neišskiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų) vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims (CK 5.19 straipsnis). Įstatymas suteikia galimybę asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti paliekamu turtu. Savo valią asmuo išreiškia testamentu, kuris yra asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris. Įpėdiniai pagal įstatymą paveldi, jeigu nėra testamento. Ta turto dalis, kuri nepaskirta testamentu, padalijama tarp įpėdinių pagal įstatymą (CK 5.22 straipsnio 1 dalis). Testatorius turi teisę įvairiai paskirstyti jam priklausantį turtą, atitinkamai ir nepriimti patvarkymo dėl dalies jam priklausančio turto paskirstymo. Esant testamentinių įpėdinių ir įpėdinių, kurie laikomi paveldėtojais pagal įstatymą, ginčui dėl palikimo dalies, teismas turi nustatyti teisiškai reikšmingas aplinkybes dėl testamente išreikštos testatoriaus valios, t. y. ar testamentu įpėdiniui paliktas visas palikėjo turtas, ar turto dalis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas testamento turinį aiškinio plečiamai tokiu būdu nuspręsdamas ir dėl turto, dėl kurio palikimo testatorius valios nebuvo išreiškęs. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), testatoriaus testamente nebuvo nurodyti, testatorius testamente nurodė, tik „sklypas apie 3,5 ha B.“, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog testatoriaus testamente nenurodytus statinius ištinka pagrindinio daikto likimas. Kaip minėta, testatorius laisva valia sprendžia dėl testamento turinio ir turi teisę savo nuožiūra visą turtą ar jo dalį palikti bet kuriam asmeniui. Nagrinėjamu atveju testatorius valios dėl statinių, esančių jam priklausančiame sklype, palikimo pareiškėjai nebuvo išreiškęs, dėl ko teismas neturėjo teisinio pagrindo pripažinti, kad testamentu pareiškėjai paliktas ne tik žemės sklypas, bet ir jame esantys statiniai.

28. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai plečiamai aiškino testamentą kaip vienašalį sandorį, kuriuo testatoriaus valia dėl statinių – (duomenys neskelbtini), palikimo testamente pareiškėjai nebuvo išreikšta, nes pagal CK 5.22 straipsnio 1 dalį, testamentu nepaskirtas turtas – šiuo atveju statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), turi būti paskirstyti tarp įstatyminių įpėdinių pagal įstatymą, paveldinčių pagal CK 5.11-5.14 straipsniuose nustatytas taisykles.

29. Apeliantas atskirajame skunde taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nevertino svarbios testamento sudarymo aplinkybės – kodėl testatorius, esant pandemijai, 2020 m. kovo 6 d. nuvyko sudaryti oficialaus testamento, o 2020 m. gruodžio 17 d. jau negalėjo nuvykti pas notarą ir sudarė asmeninį testamentą bei nevertino suinteresuotų asmenų parodymų, ką testatorius kalbėjo suinteresuotiems asmenims prieš mirtį. Pažymėtina, jog 2023 m. kovo 30 d. teismo posėdžio metu apeliantas neįvardijo kokį konkrečiai turtą, suinteresuotiems asmens žadėjo palikti testatorius, jis tik nurodė, jog A. B. žadėjo palikti turtą, kurio nepaliko kitiems asmenims testamentu (2023 m. kovo 30 d. teismo posėdžio garso įrašas: 37 min. 20 s. – 38 min. 21 s.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatyme nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti kokį testamentą sudaryti, t. y. ar oficialų ar / ir asmeninį (CK 5.27 straipsnis). Tai, jog testatorius dėl dalies jam priklausančio turto buvo sudaręs oficialų testamentą, o dėl kito turto sudarė asmeninį testamentą, bei tai, jog suinteresuoti asmenys tikėjosi, jog po A. B. mirties, jie paveldės jo turtą, neturi įtakos asmeninio testamento galiojimui, nes kaip minėta, testamentas yra vienašalis sandoris, kuriame išreiškiamas jį sudariusio asmens patvarkymas dėl jam priklausančio turto paveldėjimo ir pats palikėjas turi teisę nuspręsti kam testamentu palikti savo turtą.

30. Atsakant į atskirojo skundo argumentą, jog patvirtinus testamentą notarui gali kilti abejonių dėl testamento turinio, paaiškintina, jog asmeninio testamento patvirtinimas teismo nutartimi nereiškia, kad vėliau nebegalimi ginčai dėl tokio testamento turinio ar testatoriaus būklės jo sudarymo metu. Priešingai, testamentą patvirtinus teismui, jis įgauna teisinę galią ir suteikia teisę testamente nurodytiems asmenims priimti palikimą, jo atsisakyti, gauti paveldėjimo teisės liudijimą, o suinteresuoti asmenys įgyja teisę pareikšti teisme ieškinius dėl testamento pripažinimo negaliojančiu dėl testatoriaus neveiksnumo, jo valios trūkumų sudarant testamentą ir kitų priežasčių bei naudotis kitomis juridinėmis savo teisių gynimo priemonėmis, kurios taikomos oficialiesiems testamentams. Asmeninio testamento patvirtinimas teismo tvarka taip pat nevaržo notaro teisės, esant įstatyme nustatytam pagrindui, atsisakyti atlikti tam tikrą notarinį veiksmą (pavyzdžiui, išduoti paveldėjimo teisės liudijimą) (Lietuvos Aukščiausiojo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013). Todėl apelianto atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, jog teismui patvirtinus asmeninį testamentą, tarp šalių kils dar vienas ginčas dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, nes šiuo atveju teismas vertina ar asmeninis testamentas atitinka CK 5.30 straipsnyje nustatytus reikalavimus asmeninio testamento formai, turiniui, ar jame yra išreikšta testatoriaus valia dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Iš atskirojo skundo argumentų turinio galima suprasti, jog apeliantas laikosi pozicijos, jos pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės, spręsdamas dėl asmeninio testamento patvirtinimo, kartu nurodyti koks konkretus turtas yra paliekamas įpėdiniui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įprastai tais atvejai kai patvirtinamas asmeninis testamentas teismo procesiniame sprendime nėra konkretizuojama koks turtas yra paliekamas įpėdiniui. Tačiau nagrinėjamu atveju suinteresuoti asmenys nesutikimą su prašymu patvirtinti asmeninį testamentą, be kitų argumentų grindė ir tuo, kad testamento sąlygos yra neaiškios. Todėl spręsdamas byloje kilusį ginčą pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti testamento sąlygų turinį kartu atskleisdamas testatoriaus valią. Pasisakydamas koks turtas yra paliekamas pareiškėjai, pirmosios instancijos teismas būtent ir išaiškino testamento turinį.

31. Atmestini ir atskirojo skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas nutartį pažeidė procesinės teisės normas, draudžiančias teismui priimti sprendimą remiantis įrodymais ir duomenimis, kurie nebuvo nagrinėjami teisminio proceso metu, nes rėmėsi civilinės bylos Nr. eS2-9376-939/2023 duomenimis, kuri nebuvo prijungta prie šios bylos. Pažymėtina, jog civilinėje byloje Nr. eS2-9376-939/2023 pareiškėjai buvo išduotas teismo leidimas nepilnamečių vaikų vardu priimti pagal turto apyrašą palikimą, atsiradusį po A. B. mirties, pagal 2020 m. kovo 5 d. A. B. testamentą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tik pažymėjo, jog A. B. 2020 m. kovo 5 d. buvo sudaręs oficialų testamentą, kuriuo dalį savo turto paliko pareiškėjos nepilnamečiams vaikams, o tai, jog A. B. buvo sudaręs 2020 m. kovo 5 d. oficialų testamentą apeliantui buvo žinoma, ką jis patvirtino ir 2023 m. kovo 30 d. teismo posėdžio metu (2023 mm. kovo 5 d. teismo posėdžio garso įrašas: 39 min. 04 s. – 41 min. 07 min.). Faktinė aplinkybė, kad buvo sudarytas oficialus testamentas buvo susijusi su paties suinteresuoto asmens nurodytais nesutikimo su prašymu patvirtinti asmeninį testamentą argumentais. Todėl pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas procesinės teisės normų, faktinę aplinkybę, kad buvo sudarytas ir oficialus testamentas, nustatė nei tik byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimų, bet ir iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

32. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, panaikinant pirmosios instancijos nutarties dalį, kuria pripažįstama, jog testatorius asmeniniu testamentu pareiškėjai paliko statinius: (duomenys neskelbtini). Kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

33. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos).

34. Pareiškėja prašo priteisti iš apelianto 1 000 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimą.

35. Rekomendacijų 8.15–8.16 numatyta, jog už atskirąjį skundą ir už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai nustatytas maksimalus užmokesčio dydis yra – 0,4 (2023 m. I ketvirčio bruto – 1 959,90 Eur). Rekomendacijų 2 punktas numato, kad, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Pareiškėjos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidų suma viršija Rekomendacijos nustatytą maksimalų dydį, t. y. maksimali suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimą sudaro 783,96 Eur (1 959,90 Eur x 0,4).

36. Atskiruoju skundu buvo ginčijama teismo nutartis, kuria patvirtintas asmeninis testamentas nurodant, kad pareiškėjai paliekama: 1) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); 2) 353/581 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), su jame esančiais statiniais: (duomenys neskelbtini); 3) piniginės lėšos, esančios (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas suinteresuoto asmens R. B. atskirąjį skundą tenkino iš dalies, t. y. panaikino pirmosios instancijos nutarties dalį, kuria pripažįstama, jog testatorius asmeniniu testamentu pareiškėjai paliko statinius: (duomenys neskelbtini). Kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo aspektu laikytina, kad atskiruoju skundu buvo kvestionuojamas teismo nutarties pagrįstumas dėl trijų objektų. Pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog asmeniniu testamentu buvo palikti ir statiniai, laikytina, jog suinteresuoto asmens atskirasis skundas buvo patenkintas 16,67 proc., o atmesta 83,33 proc. (dėl dviejų objektų skundas atmestas, o trečiojo objekto – tenkinta 50 procentų).

37. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad byloje dalyvaujančių asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi ir interesai buvo priešingi, į tai, jog atskirasis skundas yra patenkintas iš dalies (patenkinta 16,67 proc. atskirojo skundo, o atmesta 83,33 proc.), pagal nurodytas proporcijas pareiškėjai priteisia 653,27 Eur advokato pagalbos išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme (783,96 Eur x 16,67 proc./100) (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

suinteresuoto asmens R. B. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Alytaus apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartį pakeisti ir rezoliucinę dalį dėl asmeninio testamento patvirtinimo išdėstyti taip:

„Patvirtinti palikėjo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2022 m. rugsėjo 30 d., surašytą asmeninį testamentą, kuriuo jis L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palieka šią dalį savo turto: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini); pinigines lėšas, esančias (duomenys neskelbtini)“.

Nutarties dalį dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, paskirstymo palikti nepakeistą.

Priteisti L. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš suinteresuoto asmens R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 653,27 Eur (šešių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 27 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.