- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-25
- Bylos Nr.
- e2S-902-1043/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-01401-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Anita Sereikienė
- Suinteresuotas asmuo
- R. B., N. Š., I. D.
- Pareiškėjas
- L. P.
- Kategorijos
- 2.5.4.7.2Asmeninis testamentas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens R. B. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims N. Š., I. D. ir R. B. dėl asmeninio testamento patvirtinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja L. P. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė patvirtinti palikėjo A. B., mirusio (duomenys neskelbtini), surašytą asmeninį testamentą, kuriuo jis pareiškėjai palieka dalį savo turto: žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini); pinigines lėšas, esančias (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškime nurodė, kad A. B. mirė (duomenys neskelbtini). 2022 m. lapkričio 21 d. P. rajono 2-ajame notaro biure užvesta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į mirusiojo A. B. palikimą. Palikimą priėmė įstatyminiai įpėdiniai: mirusiojo brolis R. B., bei mirusiojo seserys N. Š. ir I. D.. 2020 m. gruodžio 17 d. A. B. sudarė asmeninį testamentą, kuriame nurodė, jog po mirties savo turtą: žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), su jame esančiais statiniais; pinigines lėšas, esančias (duomenys neskelbtini), palieka savo sugyventinės D. G. dukrai L. P.. Testamentas buvo sudarytas A. B. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Mirusio pareiškėjo sveikata buvo bloga, jis sirgo diabetu ir kitomis ligomis, todėl, norėdamas iš anksto pasirūpinti turto palikimu, surašė asmeninį testamentą, aiškiai išreikšdamas savo valią ir patvirtindamas, jog pilnai suvokia savo veiksmus. Dėl paskelbto karantino dėl koronaviruso SARS-CoV-2 grėsmės, palikėjas sirgdamas diabetu ir bijodamas užsikrėsti, neturėjo galimybės kreiptis į notarą dėl testamento surašymo, todėl nusprendė testamentą surašyti savo ranka. Testatorius kartu su D. G. gyveno nuo 1994 metų iki pat jo mirties. A. B. vaikų neturėjo, mirė ištuokoje. Pareiškėja viena, savo asmeninėmis piniginėmis lėšomis palaidojo testatorių. Testamento surašymo metu A. B. nesigydė ligoninėse, nevartojo jokių psichotropinių ar raminamųjų vaistų, buvo sąmoningas.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo R. B. su pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, jog 2020 m. gruodžio 17 d. asmeninis testamentas yra surašytas neaiškiai, iš jo turinio negalima suprasti, kokia yra tikroji testatoriaus valia ir kokį konkretų turtą testatorius palieka įpėdiniui. Vertinant testamento turinį matyti, kad testatoriaus valia tiek dėl paties palikimo L. P. fakto, tiek dėl turto, kuris L. P. paliekamas testamentu, yra neaiški ir gali būti nustatoma tik remiantis interpretacijomis ir prielaidomis. Testatoriaus valia, kuri išreikšta fraze „noriu palikti“, neišreiškia vienareikšmiškos ir neginčytinos testatoriaus valios palikti turtą pareiškėjai. Iš testamento turinio nėra vienareikšmiškai aišku, kas yra įpėdinis ir kiek jų yra pagal testamentą, nes išsireiškimas: „Dokumentus manau jos suras pačios...“ leidžia suprasti, kad kalbama ne apie vieną galimą įpėdinį. Testamente neįvarytas joks giminystės ar kitoks testatoriaus ryšys su galima įpėdine pareiškėja. Testamente nėra nurodoma įpėdinės gimimo data, gyvenamoji vieta ir kiti asmens duomenys, iš kurių būtų galima spręsti, apie kokį konkretų asmenį testatorius kalba. Antai Facebook programos asmenų paieškos laukelyje įvedus „L. P.“, randami 8 asmenys tokiu vardu ir pavarde. Todėl tik iš vardo ir pavardės įpėdinio identifikuoti taip pat nėra galimybės. Nėra aišku, kokį banko pavadinimą testatorius turėjo galvoje, galimai norėta pasakyti „švedų“ bankas. Kalbant apie turtą, kurį neva nori palikti testatorius po savo mirties įpėdinei (įpėdiniams), netgi vertinant visą testamento turinį ir jo tekstą kompleksiškai, nėra galimybės nustatyti tikslaus žemės sklypo, kurį testatorius įvardija kaip „žemės sklypą, kuris randasi prie sporto rūmų, P. mieste“, t. y. kokio ploto yra sklypas, koks jo adresas, unikalus numeris ir pan. Dar daugiau neaiškumų kelia testamento dalis, kur pasakyta: „Taip įra dar sklypas apie 3,5 ha B.“. Testatorius pagal pateiktus į bylą Nekilnojamojo turto registro duomenis jokio žemės sklypo B. neturi. Konkrečių, tikslių duomenų apie paliekamą turtą nenurodymas testamente ne tik, kad neleidžia identifikuoti aiškaus testamento dalyko, tačiau ir kelia abejonių, ar testamentą surašydamas testatorius pilnai galėjo suvokti savo veiksmus ir jų esmę. Testatoriui nebuvo svetimos nekilnojamojo turto sandorių sudarymo procedūros. Svarbių duomenų testamente nenurodymas kelia abejonių, ar testamentą surašė pats testatorius, o ne kas kitas, kas tokio turto duomenų tiesiog nežinojo ir (ar) negalėjo žinoti. Pareiškėjos žodžiais, kad testamentas buvo sudarytas adresu (duomenys neskelbtini), tikėti nėra pagrindo, nes šiuo adresu A. B. 2020 m. gruodžio 17 d. su savo sugyventine negyveno, šis butas buvo nuomojamas tretiesiems asmenims. Asmeninio testamento patvirtinimas sukeltų teisines pasekmes tiek pareiškėjai, tiek ir suinteresuotiesiems asmenims, kurie jau yra priėmę mirusio brolio palikimą. Vadinasi turėtų būti panaikintas šis juridinę reikšmę turintis faktas, o taip pat ir ankstesnis 2020 m. kovo 5 d. testatoriaus sudarytas oficialus testamentas, kuris yra patvirtintas notarės A. B. ir yra saugomas P. 3-ajame notarų biure.
4. Suinteresuoti asmenys N. Š. ir I. D. su pareiškimu nesutiko. Atsiliepime nurodė, jog mirusiojo brolio A. B. 2020 m. gruodžio 17 d. testamentas yra visiškai neaiškus, nekonkretus, iš jo turinio nėra galimybės nustatyti nei kokį konkretų turtą brolis palieka, nei kam palieka, nes tik pagal vardą ir pavardę įpėdinio identifikuoti nėra galimybės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi pareiškimą tenkino ir patvirtino palikėjo A. B., mirusio 2022 m. rugsėjo 30 d., surašytą asmeninį testamentą, kuriuo jis L. P. paliko dalį savo turto: žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), su jame esančiais statiniais: pastatu-gyvenamuoju namu, pastatu-ūkio pastatu, pastatu-ūkio pastatu, pastatu-ūkio pastatu, pastatu-ūkio pastatu; pinigines lėšas, esančias (duomenys neskelbtini). Priteisė iš suinteresuotų asmenų N. Š., I. D. ir R. B. lygiomis dalimis, t. y. po 6,64 Eur valstybės naudai išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
6. Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (civilinės bylos Nr. eS2-9376-939/2023) nustatė, jog A. B. 2020 m. kovo 5 d. sudarė oficialų testamentą, kuris patvirtintas P. rajono 3-iojo notaro biuro notarės A. B. (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), ir kuriuo savo mirties atveju paliko pareiškėjos dukrai B. P. jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: butą/patalpą-butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpomis, nurodytomis registre Nr. (duomenys neskelbtini), ir su visais šiam butui priskirtais priklausiniais, nurodytais registre Nr. (duomenys neskelbtini); negyvenamąsias patalpas-sandėliuką, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpomis, nurodytomis registre Nr. (duomenys neskelbtini); negyvenamąsias patalpas-automobilio stovėjimo vietą (duomenys neskelbtini), esančią adresu: (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpomis, nurodytomis registre Nr. (duomenys neskelbtini), o pareiškėjos dukrai M. P. savo mirties atveju paliko jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: butą/patalpą-butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpomis, nurodytomis registre Nr. (duomenys neskelbtini), ir su visais šiam butui priskirtais priklausiniais, nurodytais registre Nr. (duomenys neskelbtini).
7. Teismas nurodė, kad pareiškėjos teismui pateiktas 2020 m. gruodžio 17 d. ranka surašytas dokumentas, kaip asmeninis A. B. testamentas, atitinka CK 5.30 straipsnyje nustatytus reikalavimus asmeninio testamento formai, turiniui, jame yra išreikšta testatoriaus valia dėl dalies jam priklausančio turto paveldėjimo jo mirties atveju. Teismo vertinimu, pareiškėjos pateiktas dokumentas, įvardytas kaip „Mano norai ir testamentas“, turi asmeninio testamento požymius – iš jo pavadinimo „Mano norai ir testamentas“ ir turinio suprantama, kad jį surašiusio A. B. valia buvo parašyti patvarkymą dėl dalies jo turto likimo jo mirties atveju.
8. Teismas nurodė, jog A. B. su pareiškėjos motina 30 metų gyveno kaip sugyventiniai, todėl pareiškėja palikėjui buvo kaip dukra. Teismas, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, sprendė, kad šiuo atveju labiau tikėtina, jog A. B. išreiškė valią dėl dalies jo turto likimo mirties atveju, siekdamas sukurti dalies jo turto paveldėjimo teisinius santykius. Iš pateikto A. B. vardu 2020 m. gruodžio 17 d. surašyto dokumento turinio matyti, kad dokumentas surašytas ranka, jame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data, dokumente išreikšta testatoriaus valia dėl dalies jo turto likimo jo mirties atveju, dokumentas pasirašytas. Byloje nėra ginčo, jog dokumentą surašė ir pasirašė pats A. B..
9. Teismas nurodė, jog dokumente nenurodyta testamento sudarymo vieta, tačiau testamento sudarymo datos ir vietos nenurodymas daro testamentą negaliojantį tik tuo atveju, jeigu testamento sudarymo datos ir vietos negalima nustatyti kitais būdais arba jos nėra aiškios iš kitų aplinkybių (CK 5.30 straipsnio 1 dalis). Iš pareiškėjos atstovės paaiškinimų nustatyta, kad testamentas yra sudarytas A. B. gyvenamojoje vietoje, P.
10. Teismo vertinimu, 2020 m. gruodžio 17 d. dokumente nurodytas ir įvardintas konkretus įpėdinis, kuriam atiduodamas turtas – „L. P.“, kuri ir pateikė teismui patvirtinti asmeninį testamentą. Daugiau įpėdinių pateiktame teismui tvirtinti dokumente nenurodoma. Teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, jog pateikto teismui tvirtinti dokumento surašymo metu A. B. nesuprato savo veiksmų prasmės, vertinant tai, jog testamentas nebuvo surašytas teisiškai taisyklingai.
11. Teismas sprendė, jog testatorius žodžiams „šved. banke“, „žemės sklypas, kuris randasi prie sporto rūmų, P. mieste“, „sklypas apie 3,5 ha B.“ teikė ne specialią teisinę, o įprastą buitinę reikšmę. Suinteresuotas asmuo R. B. nenurodė, kokios konkrečios švedų kapitalo finansinės įstaigos veikia Lietuvoje, kurias galėjo turėti omenyje testatorius, taip pat nepateikė duomenų, kad A. B. jose turėjo pinginių lėšų. Teismas vertino, jog labiau tikėtina, kad testatorius žodžiams „šved. banke“ teikė įprastą buitinę reikšmę – „(duomenys neskelbtini)“.
12. Teismas nurodė, jog vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, tikėtina, kad testatorius, nurodydamas „žemės sklypas, kuris randasi prie sporto rūmų, P.mieste“, turėjo omenyje jo vardu registruotą žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini). Iš VĮ Registrų centro duomenų, A. B. vardu registruotos 353/581 dalys 5,81 ha žemės sklypo (kas atitinka 3,53 ha (5,81 ha / 581 x 353)), esančio (duomenys neskelbtini), N. B. k., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), su jame esančiais statiniais, o nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) palikėjo vardu neregistruota ir nėra duomenų, kad jis (duomenys neskelbtini) turėjo turto, todėl teismas sprendė, jog tikėtina, kad testatorius žodžiams „sklypas apie 3,5 ha (duomenys neskelbtini)“ teikė ne specialią teisinę, o įprastą buitinę reikšmę, turėdamas omenyje būtent 353/581 dalis 5,81 ha žemės sklypo (kas atitinka 3,53 ha (5,81 ha / 581 x 353)), esančio (duomenys neskelbtini), su jame esančiais statiniais.
13. Teismas vertinant testamento tekstą, bei tai, jog A. B. ir pareiškėjos motina iki palikėjo mirties 30 metų kartu gyveno kaip sugyventiniai ir pareiškėja buvo palikėjui kaip dukra, atsižvelgė į jo teiginių prasmę, tarpusavio ryšį, vadovavosi sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, ir sprendė, jog labiau tikėtina, kad testatoriaus valia buvo jo mirties atveju 353/581 dalis 5,81 ha žemės sklypo (kas atitinka 3,53 ha (5,81 ha / 581 x 353)), esančio (duomenys neskelbtini), su statiniais palikti pareiškėjai. Teismas vertino, jog nors šiame sklype esantys statiniai testatoriaus testamente nenurodomi, bet jie yra susiję su sklypu, todėl juos ištinka pagrindinio daikto likimas (CK 4.14 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo R. B. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. balandžio 24 d. nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui arba panaikinti nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos pareiškimą atsisakyti tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas rėmėsi Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis civilinėje byloje Nr. eS2-9376-939/2023, kuri nebuvo prijungta prie nagrinėjamos bylos, teisminio nagrinėjimo metu nebuvo garsinami minėtoje byloje esantys įrodymai ar joje nustatytos aplinkybės, o suinteresuotas asmuo neturėjo galimybės su šia byla susipažinti. Civilinę bylą Nr. eS2-9376-939/2023 nagrinėjo ta pati teisėja ir tik viena žinojo tam tikras minėtoje nutartyje nustatytas aplinkybes, kurių nežinojo ir kuriomis negalėjo remtis suinteresuotas asmuo, nors labai tikėtina, kad jis turėjo būti įtrauktas į bylą suinteresuotu asmeniu, nes buvo įstatyminis įpėdinis, priėmęs mirusiojo palikimą. Suinteresuotas asmuo nežinojo minėtoje byloje nustatytų kitų aplinkybių, kas galėjo turėti įtakos suinteresuotam asmeniui teikiant argumentus byloje dėl asmeninio testamento patvirtinimo. Teismo nutartis priimta pažeidžiant procesinės teisės normas, draudžiančias teismui priimti sprendimą remiantis įrodymais ir duomenimis, kurie nebuvo nagrinėjami teisminio proceso metu, todėl byla turėtų būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
1.2. Teismas nutartyje rėmėsi tik pareiškėjos įrodymais, tačiau neaišku, kuo remdamasis teismas nustatė, kad buitinė reikšmė „šved. banke“ atitinka oficialiąją reikšmę, t. y. oficialų kredito įstaigos pavadinimą „(duomenys neskelbtini)“. Nepagrįstas teismo argumentas, kad suinteresuotas asmuo turėjo pateikti įrodymus, jog mirusysis kituose bankuose turėjo piniginių lėšų. Pareigą pateikti įrodymus apie mirusiojo turtą turėjo pareiškėja, tačiau šios pareigos nevykdė. Teismas nagrinėdamas pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, privalėjo būti aktyvus ir siekdamas visapusiškai išaiškinti bylos aplinkybes, turėjo rinkti ir tirti CPK 176-220 straipsniuose nustatyta tvarka visus įrodymus, turinčius reikšmės bylos aplinkybių nustatymui. Tačiau byloje teismas to nedarė ir neišsiaiškino kiek lėšų ir kokiuose bankuose mirusysis turėjo mirties dienai bei ar palikėjas 2020 m. gruodžio 17 d. turėjo kito nekilnojamojo turto, apie kurį galimai kalbėjo savo asmeniniame testamente.
1.3. Teismas nevertinio suinteresuotų asmenų duotų parodymų bei testamento sudarymo aplinkybių, t. y. kodėl 2020 m. kovo 6 d. mirusysis esant visuotinei pandemijai galėjo vykti į notarų biurą ir sudaryti oficialų testamentą, o 2020 m. gruodžio 17 d. jau nebegalėjo, nors sąlygos buvo tos pačios. Teismas taip pat nevertino suinteresuotų asmenų parodymų, kad testatorius net ir pasibaigus pandemijai, 2022 m. pavasarį po jo tėvo mirties, kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo.
1.4. Teismas asmeninio testamento turinį nepagrįstai aiškino plečiamai taikydamas sutarčių aiškinimo taisyklės. Teismas be pagrindo interpretavo ir aiškino, kad asmeniniame testamente minimas „šved. bankas“ yra būtent „(duomenys neskelbtini)“ , o „sklypą kuris randasi prie sporto rūmų, P. mieste“ laikė žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini)“.
1.5. Teismas nemotyvavo, kodėl nustatė, kad palikėjo valia buvo palikti testamentu po savo mirties dar ir kitą turtą, kuris asmeniniame testamente buvo įvardytas kaip: „Taip yra dar sklypas apie 3,5 ha B.“. Teismas nustatė, kad 353/581 dalis 5,81 ha žemės sklypo (kas atitinka 3,53 ha (5,81 ha / 581 x 353)), esančio (duomenys neskelbtini), pareiškėjai paliekamas su jame esančiais statiniais. Šias išvadas teismas padarė išeidamas iš paveldėjimo santykiams taikomos teisės ribų, pritaikydamas daiktinės teisės normas, ir nusprendė, kad nors šiame sklype esantys statiniai testatoriaus testamente nenurodomi, bet jie yra susiję su sklypu, todėl juos ištinka pagrindinio daikto likimas, t. y. nepagrįstai besiremdamas sutarčių aiškinimo taisyklėmis visa apimtimi asmeninio testamento turinį aiškino plečiamai iškreipiant jo turinį iki maksimumo.
1.6. Patvirtinus asmeninį testamentą, notaras jo pagrindu, o ne skundžiamoje nutartyje padarytomis testamento turinio interpretacijomis, turėtų išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, todėl akivaizdu, kad teismui patvirtinus asmeninį testamentą, tarp šalių kils dar vienas ginčas dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.
Atsiliepimas
15. Pareiškėja L. P. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį, bei priteisti pareiškėjai iš suinteresuoto asmens R. B. visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Pareiškėja teismui pateikė visus reikalingus įrodymus. Būtent suinteresuotieji asmenys nepateikė nė vieno dokumento ar įrodymo, kas pagrįstų jų grindžiamas aplinkybes, todėl teigti, kad pareiškėja nevykdė pareigos pateikti įrodymų, nėra pagrindo.
2.2. Įstatymas nereglamentuoja asmeninio testamento teksto, tačiau nurodo, kad per klaidą praleistas koks nors žodis arba žodis parašytas neteisingai nedaro testamento negaliojančio. Skunde nurodomi argumentai, kad neva testatorius žadėjo visą turtą palikti suinteresuotiems asmenims yra visiškai nepagrįsti. A. B. ir suinteresuotų asmenų nesiejo jokie artimi tarpusavio ryšiai, visas išlaidas skirtas laidojimui iš savo asmeninių lėšų apmokėjo pareiškėja, suinteresuotieji asmenys prie šių išlaidų neprisidėjo. Iki testatoriaus mirties juo rūpinosi D. G. ir pareiškėja.
2.3. Asmeninis R. B. testamentas atitinka tiek formos, tiek turinio reikalavimus, testatoriaus valia yra aiškiai ir tinkamai išreikšta, todėl motyvai nurodyti atskirajame skunde yra neargumentuoti ir nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl bylą toliau nagrinėja atskiruoju skundu apibrėžtose ribose.
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos pareiškimas dėl asmeninio testamento patvirtinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
18. Testamentas – tai asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 1.63 straipsnio 5 dalį vienašaliams sandoriams prievoles ir sutartis reglamentuojančios teisės normos taikomos tiek, kiek tai neprieštarauja įstatymams ir vienašalio sandorio esmei. Dėl to ir nustatant reikšmingas aplinkybes dėl testamente išreikštos testatoriaus valios, svarbu atsižvelgti į tai, kad testamentas yra vienašalis sandoris (CK 1.63 straipsnio 3 dalis, 5.19 straipsnis), kuriam sudaryti būtina tik vienos šalies (testatoriaus) valia. Dėl šios priežasties testamente išreikštos testatoriaus valios turiniui nustatyti sutarčių aiškinimo taisyklės (CK 6.193 straipsnis) netaikytinos visa apimtimi, o tik tiek, kiek tai neprieštarauja testamento, kaip vienašalio sandorio, kuriuo išreikšta tik testatoriaus valia, esmei.
19. Testatorius gali ranka surašyti asmeninį testamentą, kuriame turi būti nurodytas testatoriaus vardas, pavardė, surašymo vieta, išreikšta valia, asmeninis testamentas gali būti surašytas bet kuria kalba, asmeninis testamentas turi būti pasirašytas testatoriaus (CK 5.30 straipsnio 1 dalis). Asmeniniai testamentai, surašyti testatoriaus ranka, atitinka oficialiuosius testamentus tik tuo atveju, jeigu nustatyta tvarka buvo perduoti saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui užsienyje (CK 5.31 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu asmeniniai testamentai nebuvo perduoti saugoti nurodytiems asmenims, jie turi būti per vienerius metus po testatoriaus mirties pateikti teismui ir jo patvirtinti (CK 5.31 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad asmeninis testamentas, kuris nebuvo perduotas saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui, gali sukurti paveldėjimo teisinius santykius tik tuo atveju, jeigu per nustatytą terminą buvo pateiktas teismui ir teismas jį patvirtino (CK 5.31 straipsnio 4 dalis). Teismo patvirtintas asmeninis testamentas įgyja oficialiojo testamento statusą.
20. CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmeniniam testamentui būtini reikalavimai, kuriems esant toks testamentas galioja: a) asmeninis testamentas turi būti surašytas testatoriaus ranka; b) asmeniniame testamente turi būti nurodytas testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena) ir vieta; c) testatoriaus valios išraiška; d) asmeninis testamentas turi būti pasirašytas testatoriaus. CK 5.30 straipsnyje taip pat aptartos tam tikros šių reikalavimų taikymo išimtys. Nurodyti reikalavimai taikomi tiek nustatyta tvarka perduotiems saugoti asmeniniams testamentams (CK 5.31 straipsnio 1–3 dalys), tiek ir neperduotiems, kurie, minėta, tvirtinami teismo.
21. Teismas, nagrinėdamas prašymą patvirtinti asmeninį testamentą, patikrina, ar jis atitinka CK 5.30 straipsnyje nustatytus reikalavimus asmeninio testamento formai, turiniui, ar jame yra išreikšta testatoriaus valia dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Testatoriaus valia yra esminis būtinas testamento elementas; ji turi būti išreikšta taip, kad būtų aišku, jog asmuo duoda patvarkymą būtent dėl paveldėjimo po jo mirties. Įstatyme įtvirtinta testamento ir konkrečiai – asmeninio testamento samprata neleidžia patvirtinti tokio asmeninio testamento, kuris neatitinka šių esminių reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-87-248/2015).
22. Byloje nustatyta, kad pateiktas tvirtinti asmeninis testamentas yra surašytas ranka, lietuvių kalba, nurodyta sudarymo data 2020 m. gruodžio 17 d., yra pasirašytas testatoriaus A. B. vardu. Minėtas testamentas nepatvirtintas notaro ir byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog jis buvo perduotas saugoti notarui CK 5.31 straipsnyje nustatyta tvarka. Dėl šių nustatytų aplinkybių ginčo nėra. Nors dokumente yra nenurodyta jo sudarymo vieta, tačiau vien ši aplinkybė nesudarytų kliūčių asmeninio testamento patvirtinimui teisme. Pagal CK 5.30 straipsnio 1 dalies nuostatas testamento sudarymo datos ir vietos nenurodymas daro testamentą negaliojantį tik tuo atveju, jeigu testamento sudarymo datos ir vietos negalima nustatyti kitais būdais arba jos nėra aiškios iš kitų aplinkybių. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, jog asmeninis testamentas buvo sudarytas P.
23. Remiantis CK 5.30 straipsnio 1 dalimi, be nurodytų aplinkybių, teismas, spręsdamas dokumento pripažinimo asmeniniu testamentu ir jo patvirtinimo klausimus, turi aiškintis ir dėl testatoriaus valios išraiškos. Testatoriaus valia yra esminis būtinas testamento elementas; ji turi būti išreikšta taip, kad būtų aišku, jog asmuo duoda patvarkymą būtent dėl paveldėjimo po jo mirties. Todėl visais atvejais, inter alia, prieš tvirtinant asmeninį testamentą turi būti patikrinama, ar pateiktame tvirtinti testamente išreikšta testatoriaus valia būtent dėl paveldėjimo ir ar ji išreikšta tinkamai. Jei valia buvo išdėstyta tik konkrečiu tikslu, be pakankamo pagrindo negalima valios išreiškimo tikslo aiškinti plečiamai, nes tai gali iškreipti arba net iš esmės pakeisti asmens valią. Sprendžiant dėl tikrosios testatoriaus valios išraiškos ir dėl to, kokią reikšmę (šnekamosios ar specialiosios – teisės kalbos) priskirti testamente pavartotiems žodžiams bei sąvokoms, asmeninio testamento atveju atsižvelgtina į testamento turinio išdėstymo būdą, o visas testamento tekstas vertintinas kaip vientisas dokumentas. Tais atvejais, kai iš turinio suprantama, jog dokumento paskirtis kita, nors jame ir yra užuominų apie palikimą, toks dokumentas paprastai nelaikytinas asmeniniu testamentu.
24. Iš pateikto A. B. asmeninio testamento turinio nustatyta, jog testatorius asmeniniame testamente nurodė, jog „L. P. noriu palikti pinigėlius šved. banke ir (duomenys neskelbtini), taip pat sklypą, kuris randasi prie sporto rūmų, P. mieste. Taip įra dar sklypas apie 3,5 ha B.. Dokumentus manau jos suras pačios...A. B. [parašas] L. P. Nuo A. B. Po mano mirties Pas notarą papulti per apidemiją papulti neįmanoma ir stovėti visą dieną nėra tikslo…Maloniai nuo Algio [parašas] Čia rašiau, pilnai suvokiantis ką darau ir viską apmastęs”. Vertinant asmeninio testamento tekstą kaip vientisą dokumentą matyti, jog testatorius sudarydamas testamentą naudojo ne specialią teisinę, o šnekamąją kalbą. A. B. asmeninio testamento tekste yra aiškiai ir nedviprasmiškai suformuluota testatoriaus valia („noriu palikti“) pinigus bankuose ir jam priklausančius žemės sklypus pareiškėjai. Apelianto atskirojo skundo teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai asmeninio testamento turinį aiškino plečiamai taikydamas sutarčių aiškinimo taisykles, ir „šved.bankas“ laikė, kad tai yra (duomenys neskelbtini), o „sklypą, kuris randasi prie sporto rūmų, P. mieste“ laikė žemės sklypu adresu (duomenys neskelbtini), yra atmestini kaip nepagrįsti. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, testatorius asmeniniame testamente žodžiams „šved. banke“, „žemės sklypas, kuris randasi prie sporto rūmų, P. mieste“, „sklypas apie 3,5 ha B.“ teikė ne specialią teisinę, o įprastą buitinę reikšmę, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog testamente nurodytas „šved.banke“ pagal testatoriaus naudotą buitinę reikšmę yra (duomenys neskelbtini). Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, jog A. B. nuosavybės teise priklausė žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Iš interneto duomenų (interneto prieiga [interaktyvus]: (duomenys neskelbtini)) pirmosios instancijos teismas nustatė, jog P. sporto ir pramogų arena yra adresu (duomenys neskelbtini), o testatoriaus vardu registruotas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), ir yra prie P. sporto ir pramogų arenos (interneto prieiga [interaktyvus]: (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės atskiruoju skundu nėra kvestionuojamos. Duomenų, kad testatorius būtų turėjęs kitą žemės sklypą, esantį prie P. sporto ir pramogų arenos, byloje nėra pateikta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog testatorius, nurodydamas „žemės sklypas, kuris randasi prie sporto rūmų, P. mieste“, turėjo omenyje jo vardu registruotą žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
25. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog testamente nurodytas „sklypas apie 3,5 ha B.“ nei plotu, nei vieta neatitinka turto įregistruoto mirusio vardu VĮ Registrų centre. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais nesutinka. Iš bylos duomenų nustatyta, jog A. B. vardu buvo registruotas nekilnojamasis turtas – 353/581 dalys 5,81 ha žemės sklypo, kas atitinka 3,53 ha (5,81 ha / 581 x 353), esančio (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad testatoriaus vardu būtų registruotas koks nors kitas žemės sklypas B., byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, jog testatorius sudarydamas asmeninį testamentą teikė ne specialią teisinę, o įprastą šnekamąją reikšmę, o tikslaus žemės sklypo adreso nenurodymas testamente, įvardijant šį žemės sklypą, kaip „sklypas apie 3,5 ha B.“, atitinka testatoriaus turėtą nuosavybės teise 3,53 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog testatorius testamentu pareiškėjai palieka jam nuosavybės teise priklausantį šį žemės sklypą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti apelianto teiginiams, jog testatorius, būdamas sudaręs ne vieną nekilnojamojo turo sandorį, žinojo ir suprato teisinių dokumentų oficialios kalbos reikšmę ir prasmę dėl ko sudarydamas testamentą būtų nurodęs konkrečius paliekamo turto identifikacinius duomenis. Visų pirma, vien tai, kad asmuo yra sudaręs nekilnojamojo turto sandorius nereiškia, kad jis pats gebėtų surašyti tokį dokumento tekstą, kokį parengia profesionalus teisininkas. Antra, iš paties testamento turinio, t. y. sakinių konstrukcijos, naudojamų žodžių bei išsireiškimų, daromų rašybos klaidų akivaizdu, kad asmens valia išreikšta naudojant paprastą buitinę / šnekamąją kalbą, o paties asmens parengtam asmeninio testamento turiniui negalima kelti tokių pačių preciziškumo reikalavimų, kokie įprastai keliami sudarant oficialius testamentus.
26. Byloje nustatyta, jog A. B. vardu buvo registruoti ne tik žemės sklypai, bet ir kitas nekilnojamasis turtas, t. y. statiniai – (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog nors sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), esantys statiniai testatoriaus testamente nenurodomi, bet jie yra susiję su sklypu, todėl juos ištinka pagrindinio daikto likimas (CK 4.14 straipsnio 1 dalis). Atskirajame skunde apeliantas su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, teigdamas, jog teismas išėjo iš paveldėjimo santykiams taikomos teisės ribų, pritaikydamas daiktinės teisės normas ir nuspręsdamas, jog sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), esančius statinius, kurie testatoriaus testamente nenurodomi, ištinka pagrindinio daikto likimas, t. y. nepagrįstai asmeninį testamentą aiškino plečiamai taip iškreipdamas jo turinį.
27. Kaip minėta, kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį (neišskiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų) vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims (CK 5.19 straipsnis). Įstatymas suteikia galimybę asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti paliekamu turtu. Savo valią asmuo išreiškia testamentu, kuris yra asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris. Įpėdiniai pagal įstatymą paveldi, jeigu nėra testamento. Ta turto dalis, kuri nepaskirta testamentu, padalijama tarp įpėdinių pagal įstatymą (CK 5.22 straipsnio 1 dalis). Testatorius turi teisę įvairiai paskirstyti jam priklausantį turtą, atitinkamai ir nepriimti patvarkymo dėl dalies jam priklausančio turto paskirstymo. Esant testamentinių įpėdinių ir įpėdinių, kurie laikomi paveldėtojais pagal įstatymą, ginčui dėl palikimo dalies, teismas turi nustatyti teisiškai reikšmingas aplinkybes dėl testamente išreikštos testatoriaus valios, t. y. ar testamentu įpėdiniui paliktas visas palikėjo turtas, ar turto dalis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas testamento turinį aiškinio plečiamai tokiu būdu nuspręsdamas ir dėl turto, dėl kurio palikimo testatorius valios nebuvo išreiškęs. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), testatoriaus testamente nebuvo nurodyti, testatorius testamente nurodė, tik „sklypas apie 3,5 ha B.“, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog testatoriaus testamente nenurodytus statinius ištinka pagrindinio daikto likimas. Kaip minėta, testatorius laisva valia sprendžia dėl testamento turinio ir turi teisę savo nuožiūra visą turtą ar jo dalį palikti bet kuriam asmeniui. Nagrinėjamu atveju testatorius valios dėl statinių, esančių jam priklausančiame sklype, palikimo pareiškėjai nebuvo išreiškęs, dėl ko teismas neturėjo teisinio pagrindo pripažinti, kad testamentu pareiškėjai paliktas ne tik žemės sklypas, bet ir jame esantys statiniai.
28. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai plečiamai aiškino testamentą kaip vienašalį sandorį, kuriuo testatoriaus valia dėl statinių – (duomenys neskelbtini), palikimo testamente pareiškėjai nebuvo išreikšta, nes pagal CK 5.22 straipsnio 1 dalį, testamentu nepaskirtas turtas – šiuo atveju statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), turi būti paskirstyti tarp įstatyminių įpėdinių pagal įstatymą, paveldinčių pagal CK 5.11-5.14 straipsniuose nustatytas taisykles.
29. Apeliantas atskirajame skunde taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nevertino svarbios testamento sudarymo aplinkybės – kodėl testatorius, esant pandemijai, 2020 m. kovo 6 d. nuvyko sudaryti oficialaus testamento, o 2020 m. gruodžio 17 d. jau negalėjo nuvykti pas notarą ir sudarė asmeninį testamentą bei nevertino suinteresuotų asmenų parodymų, ką testatorius kalbėjo suinteresuotiems asmenims prieš mirtį. Pažymėtina, jog 2023 m. kovo 30 d. teismo posėdžio metu apeliantas neįvardijo kokį konkrečiai turtą, suinteresuotiems asmens žadėjo palikti testatorius, jis tik nurodė, jog A. B. žadėjo palikti turtą, kurio nepaliko kitiems asmenims testamentu (2023 m. kovo 30 d. teismo posėdžio garso įrašas: 37 min. 20 s. – 38 min. 21 s.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatyme nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti kokį testamentą sudaryti, t. y. ar oficialų ar / ir asmeninį (CK 5.27 straipsnis). Tai, jog testatorius dėl dalies jam priklausančio turto buvo sudaręs oficialų testamentą, o dėl kito turto sudarė asmeninį testamentą, bei tai, jog suinteresuoti asmenys tikėjosi, jog po A. B. mirties, jie paveldės jo turtą, neturi įtakos asmeninio testamento galiojimui, nes kaip minėta, testamentas yra vienašalis sandoris, kuriame išreiškiamas jį sudariusio asmens patvarkymas dėl jam priklausančio turto paveldėjimo ir pats palikėjas turi teisę nuspręsti kam testamentu palikti savo turtą.
30. Atsakant į atskirojo skundo argumentą, jog patvirtinus testamentą notarui gali kilti abejonių dėl testamento turinio, paaiškintina, jog asmeninio testamento patvirtinimas teismo nutartimi nereiškia, kad vėliau nebegalimi ginčai dėl tokio testamento turinio ar testatoriaus būklės jo sudarymo metu. Priešingai, testamentą patvirtinus teismui, jis įgauna teisinę galią ir suteikia teisę testamente nurodytiems asmenims priimti palikimą, jo atsisakyti, gauti paveldėjimo teisės liudijimą, o suinteresuoti asmenys įgyja teisę pareikšti teisme ieškinius dėl testamento pripažinimo negaliojančiu dėl testatoriaus neveiksnumo, jo valios trūkumų sudarant testamentą ir kitų priežasčių bei naudotis kitomis juridinėmis savo teisių gynimo priemonėmis, kurios taikomos oficialiesiems testamentams. Asmeninio testamento patvirtinimas teismo tvarka taip pat nevaržo notaro teisės, esant įstatyme nustatytam pagrindui, atsisakyti atlikti tam tikrą notarinį veiksmą (pavyzdžiui, išduoti paveldėjimo teisės liudijimą) (Lietuvos Aukščiausiojo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013). Todėl apelianto atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, jog teismui patvirtinus asmeninį testamentą, tarp šalių kils dar vienas ginčas dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, nes šiuo atveju teismas vertina ar asmeninis testamentas atitinka CK 5.30 straipsnyje nustatytus reikalavimus asmeninio testamento formai, turiniui, ar jame yra išreikšta testatoriaus valia dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Iš atskirojo skundo argumentų turinio galima suprasti, jog apeliantas laikosi pozicijos, jos pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės, spręsdamas dėl asmeninio testamento patvirtinimo, kartu nurodyti koks konkretus turtas yra paliekamas įpėdiniui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įprastai tais atvejai kai patvirtinamas asmeninis testamentas teismo procesiniame sprendime nėra konkretizuojama koks turtas yra paliekamas įpėdiniui. Tačiau nagrinėjamu atveju suinteresuoti asmenys nesutikimą su prašymu patvirtinti asmeninį testamentą, be kitų argumentų grindė ir tuo, kad testamento sąlygos yra neaiškios. Todėl spręsdamas byloje kilusį ginčą pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti testamento sąlygų turinį kartu atskleisdamas testatoriaus valią. Pasisakydamas koks turtas yra paliekamas pareiškėjai, pirmosios instancijos teismas būtent ir išaiškino testamento turinį.
31. Atmestini ir atskirojo skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas nutartį pažeidė procesinės teisės normas, draudžiančias teismui priimti sprendimą remiantis įrodymais ir duomenimis, kurie nebuvo nagrinėjami teisminio proceso metu, nes rėmėsi civilinės bylos Nr. eS2-9376-939/2023 duomenimis, kuri nebuvo prijungta prie šios bylos. Pažymėtina, jog civilinėje byloje Nr. eS2-9376-939/2023 pareiškėjai buvo išduotas teismo leidimas nepilnamečių vaikų vardu priimti pagal turto apyrašą palikimą, atsiradusį po A. B. mirties, pagal 2020 m. kovo 5 d. A. B. testamentą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tik pažymėjo, jog A. B. 2020 m. kovo 5 d. buvo sudaręs oficialų testamentą, kuriuo dalį savo turto paliko pareiškėjos nepilnamečiams vaikams, o tai, jog A. B. buvo sudaręs 2020 m. kovo 5 d. oficialų testamentą apeliantui buvo žinoma, ką jis patvirtino ir 2023 m. kovo 30 d. teismo posėdžio metu (2023 mm. kovo 5 d. teismo posėdžio garso įrašas: 39 min. 04 s. – 41 min. 07 min.). Faktinė aplinkybė, kad buvo sudarytas oficialus testamentas buvo susijusi su paties suinteresuoto asmens nurodytais nesutikimo su prašymu patvirtinti asmeninį testamentą argumentais. Todėl pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas procesinės teisės normų, faktinę aplinkybę, kad buvo sudarytas ir oficialus testamentas, nustatė nei tik byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimų, bet ir iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
32. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, panaikinant pirmosios instancijos nutarties dalį, kuria pripažįstama, jog testatorius asmeniniu testamentu pareiškėjai paliko statinius: (duomenys neskelbtini). Kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
33. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės nei yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos).
34. Pareiškėja prašo priteisti iš apelianto 1 000 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimą.
35. Rekomendacijų 8.15–8.16 numatyta, jog už atskirąjį skundą ir už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai nustatytas maksimalus užmokesčio dydis yra – 0,4 (2023 m. I ketvirčio bruto – 1 959,90 Eur). Rekomendacijų 2 punktas numato, kad, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Pareiškėjos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidų suma viršija Rekomendacijos nustatytą maksimalų dydį, t. y. maksimali suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimą sudaro 783,96 Eur (1 959,90 Eur x 0,4).
36. Atskiruoju skundu buvo ginčijama teismo nutartis, kuria patvirtintas asmeninis testamentas nurodant, kad pareiškėjai paliekama: 1) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); 2) 353/581 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), su jame esančiais statiniais: (duomenys neskelbtini); 3) piniginės lėšos, esančios (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas suinteresuoto asmens R. B. atskirąjį skundą tenkino iš dalies, t. y. panaikino pirmosios instancijos nutarties dalį, kuria pripažįstama, jog testatorius asmeniniu testamentu pareiškėjai paliko statinius: (duomenys neskelbtini). Kitoje dalyje pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo aspektu laikytina, kad atskiruoju skundu buvo kvestionuojamas teismo nutarties pagrįstumas dėl trijų objektų. Pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog asmeniniu testamentu buvo palikti ir statiniai, laikytina, jog suinteresuoto asmens atskirasis skundas buvo patenkintas 16,67 proc., o atmesta 83,33 proc. (dėl dviejų objektų skundas atmestas, o trečiojo objekto – tenkinta 50 procentų).
37. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad byloje dalyvaujančių asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi ir interesai buvo priešingi, į tai, jog atskirasis skundas yra patenkintas iš dalies (patenkinta 16,67 proc. atskirojo skundo, o atmesta 83,33 proc.), pagal nurodytas proporcijas pareiškėjai priteisia 653,27 Eur advokato pagalbos išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme (783,96 Eur x 16,67 proc./100) (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
suinteresuoto asmens R. B. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Alytaus apylinkės teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartį pakeisti ir rezoliucinę dalį dėl asmeninio testamento patvirtinimo išdėstyti taip:
„Patvirtinti palikėjo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2022 m. rugsėjo 30 d., surašytą asmeninį testamentą, kuriuo jis L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palieka šią dalį savo turto: (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini); pinigines lėšas, esančias (duomenys neskelbtini)“.
Nutarties dalį dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, paskirstymo palikti nepakeistą.
Priteisti L. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš suinteresuoto asmens R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 653,27 Eur (šešių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 27 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.