Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje, surengtame nuotoliniu būdu per ZOOM internetinę programą, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. B. ieškinį atsakovui A. L. dėl patirtų išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Atsakovas automobilių pardavimo portalo www.autoplius.lt skelbime Nr. (duomenys neskelbtini) deklaravo, kad parduodamas automobilis be defektų, tik kartais atsidaro bagažinė ir reikia sureguliuoti žibintų aukštį. 2021-01-13 automobilis buvo nuvežtas į automobilio remonto dirbtuves, nes į saloną ventiliatorius nepūtė šilto oro, važiuojant jautėsi pašaliniai bildesiai pakaboje. Automobilio apžiūros metu buvo nustatyti defektai: vairo kolonėlės bildesys važiuojat (nustatytas vairo kolonėlės laisvumas), vairo kolonėlę reikia keisti, nustatytas vairo stiprintuvo siurblio nesandarumas ir prasisunkianti vairo stiprintuvo alyva, sugedęs salono ventiliatorius (reikalingas jo keitimas arba remontas). Apie paslėptus automobilio defektus pardavėjas buvo informuotas 2021-01-13. Pardavėjas nepareiškė noro susipažinti su automobilio defektais, todėl ieškovas davė sutikimą atlikti defektavimą atsakovui nedalyvaujant.

3. Automobilis buvo suremontuotas, defektai pašalinti. 2021-01-15 atsakovui buvo išsiųsta pretenzija dėl netinkamos kokybės daikto. 2021-01-25 atsakovas pateikė atsakymą, kuriame nesutiko su pretenzija. Atsakovas automobilio pardavimo skelbimo apie paslėptus defektus nieko nenurodė, tai nenurodyta ir sutartyje. Juos žinodamas ieškovas būtų prašęs mažinti automobilio kainą arba būtų sandorio nesudaręs. Automobilio defektai negalėjo būti matomi išoriškai, jie paaiškėjo tik eksploatuojant automobilį.

4. Teismo posėdžio metu ieškovas papildomai paaiškino, kad automobilio pirkimo – pardavimo sutartis buvo jau užpildyta atsakovo. Prie informacijos apie trūkumus nieko nepažymėta, atsakovas buvo žodžiu įspėtas apie bagažinę, kad nesilaiko užraktas, kad reikalingas priekinių žibintų reguliavimas. Nusipirkęs ieškovas pats parvairavo automobilį namo. Pirkimo metu buvo atvykęs su draugu, draugas specialiųjų žinių neturi. Įsėdo į pašildytą automobilį. Važiuojant namo girdėjosi greičių dėžės bildėjimas. Vairas kartais leisdavo ūžimo garsą. Ieškovas klausė atsakovo ar nebuvo tvarkytas vairas, atsakovas informavo, kad vairas tvarkytas. Nepamenantis ar jam buvo pasiūlyta apžiūrėti automobilį servise. Gedimai, dėl kurių kreiptasi į servisą, atsirado kelios dienos po pirkimo sutarties. Nurodyti gedimai, serviso duomenimis, negalėjo atsirasti dėl oro sąlygų. Automobilio kaina skelbime iš esmės atitiko rinkos vertę, lyginant su kitais skelbimais – ji buvo prie didesnių. Paskambinus atsakovui ir paklausus apie techninę būklę, atsakovas informavo tik apie tai, dėl ko nesikreipė į teismą.

6. Teismo posėdžio metu atsakovas A. L. papildomai paaiškino, kad ieškovui paskambinus iš vakaro dėl automobilio, atsakovas ieškovui pasakė, kad parduodamo automobilio reduktorius per silpnas, pasakyta dėl šviesų, parkavimo daviklių. Pats atsakovas jį eksploatavo apie 4 metus. Skelbime nurodė „be defektų“, tačiau prie komentarų parašyta, kad informacija telefonu. Komentaruose buvo parašyta, kad automobilis tvarkytas. Ieškovas pats atsisakė sutartyje nurodyti trūkumus, nes jie jau buvo išvardinti telefonu. Atsakovas nedalyvavo pasirašant sutartį. Ieškovo nurodyti defektai laikytini akivaizdžiais. Mano, kad šildytuvo gedimas įvyko po pirkimo. Vairas buvo tvarkytas prieš pusmetį ir tai ieškovui buvo pasakyta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

7. Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad 2021-01-07 ieškovas ir atsakovas sudarė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas pardavė, o ieškovas už 5600,00 Eur sumą įsigijo transporto priemonę „P. C.“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-03-15 gamybos. Pirkimo–pardavimo sutartyje jokie automobilio defektai nepažymėti ir neaprašyti (7 b.l.). Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje jokių duomenų apie eismo ar kitus įvykius, kuriuose būtų dalyvavusi transporto priemonė, taip pat jos trūkumus, nenurodyta. Automobilio pardavimo skelbime portale www.autoplius.lt taip pat nurodyta, kad parduodamas automobilis be defektų (11-12 b.l.). 2021-01-13 ieškovas atsakovą telefono žinute informavo, kad įsigytas automobilis sugedo ir pristatytas į automobilio remonto dirbtuves. 2021-02-23 ieškovas atsakovui pranešė, kad radus papildomų defektų parduotame automobilyje, jis bus pristatytas į UAB „Grensta“ automobilių remonto dirbtuves (14 b.l.). Byloje pateikta PVM sąskaita- faktūra Nr. GRS7181, iš kurios matyti, kad už automobilio P. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remontą, atsakovas sumokėjo 1032,00 Eur (9 b.l.).

8. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pardavėjo atsakomybės už parduoto naudoto daikto (automobilio) kokybės trūkumus bei pirkėjo teisių gynimo įsigijus netinkamos kokybės daiktą. Ieškovui teigiant, jog parduotas automobilis dėl paslėptų defektų, atsakovas nurodo, kad ieškovui buvo atskleisti visi duomenys apie automobilio techninę būklę, automobilio metu turėjo galimybę jausti automobilio bildesius ir kitaip patikrinti jo techninę būklę.

9. CK nuostatos neįtvirtina specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, todėl tokiais atvejais yra taikomos CK XXIII skyriaus taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 12 punktas). CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Iš šios nuostatos matyti, jog parduodamo daikto kokybę garantuoja pardavėjas.

10. CK 6.333 straipsnis įtvirtina pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei keliamus reikalavimus. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 1, 4 dalys). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

11. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl naudoto daikto kokybės, yra nurodęs, jog parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau tokiam parduodamam daiktui taip pat yra taikomi kokybės reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017, 23 punktas; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 19 punktas).

12. Plėtodamas nurodytą teismų praktiką, aiškinančią parduodamo naudoto daikto kokybę, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog, pirma, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui .

13. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo. Taigi pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-360-969/2016, 25 punktas; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 20 punktas; kt.).

14. Dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018, 28–29, 32 punktai; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 18 punktas).

15. Abi šalys neginčija, kad automobilio pirkimo – pardavimo sutartis buvo iš anksto paruošta pardavėjo (atsakovo). Pačioje sutartyje nėra nurodyti jokie automobilio defektai. Jie nebuvo nurodyti ir automobilio pardavimo skelbime. Atmestini atsakovo argumentai, kad defektai sutartyje nenurodyti pačiam ieškovui pareiškus, kad tai nebūtina. Teismo vertinimu, atsakovas turėjo pareigą aiškiai, rūpestingai informuoti pirkėją apie automobilio defektus, ir, jei jie nebuvo nurodyti skelbime, aiškiai juos raštu aptarti automobilio pirkimo – pardavimo sutartyje. Ieškovas neneigia, kad telefonu buvo atsakovo informuotas apie bagažinės gedimą, žibintų aukščio sureguliavimo reikalingumą. Šiuos duomenis patvirtina ir atsakovas. Dėl šių gedimų ieškovas ieškinio reikalavimo neteikia, tačiau net ir šių trūkumų neaptarimas automobilio skelbimo ir/ar pirkimo – pardavimo sutartyje, rodo, kad pardavėjas (atsakovas) nebuvo iki galo rūpestingas ir atsakingas.

16. Byloje nustatyta, kad praėjus šešioms dienoms nuo automobilio įsigijimo, ieškovas kreipėsi į servisą, nes sugedo salono ventiliatorius ir girdėjosi pašaliniai bildesiai pakaboje. Automobilio apžiūros metu nustatytas vairo kolonėlės laisvumas (vairo kolonėlės bildesys važiuojant), vairo stiprintuvo siurblio nesandarumas ir prasisunkianti vairo stiprintuvo alyva, sugedęs salono ventiliatorius.

17. Pirkėjo, pardavėjo pareigų pobūdis, įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės lemia, jog, sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018, 29 punktas).

18. Tiek ieškovas, tiek atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad automobilio pirkimo – pardavimo momentu atsakovas ieškovui suteikė žodinę informaciją, kad buvo remontuotas automobilio vairas. Atsakovas proceso metu nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių automobilio vairo kolonėlės remontą iki automobilio pardavimo, nėra aišku kas buvo tiksliai remontuota. Vertintina, kad vien informacijos suteikimas apie tai, kad kažkada automobilio vairas buvo remontuotas, savaime nereiškia, kad ieškovas buvo informuotas apie galimus defektus vairo kolonėlėje. Priešingai, informacijos apie suremontuotą automobilio dalį suteikimas, leidžia ieškovui pagrįstai manyti, kad galimi defektai yra pašalinti.

19. Atmesti atsakovo argumentai, kad ieškovas turėjo galimybes tikrinti automobilio techninę būklę bet kuriam servise. Nei įstatymas, nei pirkimo–pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-969/2016, 34 punktas; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020, 26 punktas). Be to, automobilio apžiūra ir pirkimas – pardavimas vyko šalyje paskelbto karantino dėl COVID-19 periodu, kuomet patekimas į sertifikuotą automobilių servisą be išankstinės registracijos buvo negalimas, automobilio apžiūra vyko ieškovui svetimame mieste, todėl tai tik papildomai apsunkina ieškovo galimybes apžiūrėti automobilį servise. Aplinkybė, kad ieškovas automobilį apžiūrėti atvyko su draugu, taip pat neeliminuoja atsakovo, kaip pardavėjo, pareigos rūpestingai, išsamiai ir sąžiningai pirkėją informuoti apie automobilio defektus.

20. Patirtiems nuostoliams įrodyti ieškovas pateikė 2021-02-05 UAB „Grensta“ PVM sąskaitą – faktūrą Nr. GRS7181 (9 b.l.), transporto priemonės apžiūros aktą su gedimų defektacijos lapu (31, 32-33 b.l.).

21. Ieškovui nuvežus automobilį į UAB „Grensta“ servisą 2021-01-13, automobilio apžiūros metu nustatytas vairo kolonėlės laisvumas (vairo kolonėlės bildesys važiuojant), vairo stiprintuvo siurblio nesandarumas ir prasisunkianti vairo stiprintuvo alyva, sugedęs salono ventiliatorius. Atsakovas teigia, kad pirkėjui (ieškovui) buvo suteikta automobilio išbandymo galimybė, todėl jis neturėjo jokių kliūčių išgirsti automobilio bildesius. Ieškovo teigimu, automobilio išbandymas vyko mieste, važiuojant nedideliu greičiu, todėl tuo metu nebuvo galima pastebėti automobilio pakabos bildesio ir šis trūkumas išryškėjo tik pradėjus eksploatuoti automobilį didesniu greičiu ne mieste. Teismas šiuo atveju pritaria ieškovo argumentams, kad automobilio pakabos gedimai nėra akivaizdūs, matomi įprastai apžiūrint automobilį. Atsakovo suteikta informacija, kad neseniai buvo tvarkytas automobilio vairas, kaip tik suteikia lūkestį, kad šis automobilio segmentas veiks tinkamai. Ieškovas neturi jokių specialiųjų žinių, kad iš trumpo automobilio bandymo įvertintų galimus defektus, todėl laikytina, kad ieškovas įrodė, jog automobilio įsigijimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto automobilio vairo trūkumus. Šis trūkumas vertintinas kaip paslėptas bei trukdantis naudoti automobilį pagal paskirtį, nes automobilio defektavimo metu konstatuota, kad vairo kolonėlė neremontuotina ir keistina, todėl atsakovui kyla pareiga atlyginti ieškovo patirtus nuostolius už vairo kolonėlės remontą. Teismas neturi pagrindo abejoti šiuo pasirašytu aktu bei kitais dokumentais, išduotais UAB „ Grensta“ vardu, nes atsakovas nepateikė įrodymų apie šių dokumentų galimą suklastojimą ir nenurodė faktinių aplinkybių, dėl kurių UAB „Grensta“ laikytina nepagrįstai veikusi ieškovo naudai (CPK 184 -185 straipsnių nuostatos).

22. Tuo tarpu salono ventiliatoriaus gedimo nėra pagrindo vertinti kaip paslėpto defekto. Automobilio apžiūra vyko žiemą, ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad įlipo į pašildytą automobilį, kas reiškia, kad automobilio pirkimo–pardavimo metu salono ventiliatorius veikė. Tai, kad šis gedimas atsirado savaitė po automobilio įsigijimo, savaime nereiškia, kad transporto priemonės metu jis buvo paslėptas. Teismas šiuo atveju pritaria atsakovo argumentams, kad vis dėl to ieškovas įsigijo 16 metų naudotą automobilį, todėl natūralu, kad ilgainiui gali atsirasti gedimų. Teismo vertinimu, automobilio pardavimo metu atsakovui negalėjo būti žinoma apie salono ventiliatoriaus gedimą, nes tiek pardavimo metu, tiek savaitė po jo, salono ventiliatorius veikė. Laikytina, kad atsakovas įrodė, kad šis gedimas atsirado po automobilio pardavimo ieškovui, atsakovui apie tai nebuvo ir negalėjo būti žinoma, todėl atmestina ieškinio reikalavimas dalis dėl išlaidų už salono ventiliatoriaus remontą priteisimo.

23. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta pirkėjo teisė reikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas daikto trūkumams ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti. Šiuo pagrindu reikšdamas ieškinį pirkėjas turi nurodyti parduoto daikto trūkumą, pagrįsti (nesant kokybės garantijos termino), kad jis atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis), taip pat turėtas išlaidas daikto trūkumams pašalinti. Atitinkamai pardavėjui, siekiančiam paneigti savo atsakomybę dėl netinkamos daikto kokybės, tenka pareiga įrodyti esant jo atsakomybę šalinančius pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010).

24. Konstatavus, kad atsakovui kyla pareiga atlyginti vairo kolonėlės remonto išlaidas pagal PVM sąskaitos – faktūros 12 punktą (vairo stiprintuvo siurblys -119,01 Eur), 16, 18, 19 punktus (hidraulinis skystis (7,11 Eur), vairo kolonėlė (347,11 Eur) ir ratų suvedimas (17,36 Eur)), ir pusė 20 punkte nurodytų remonto darbų kainos (72,00 Eur), iš viso iš atsakovo ieškovui priteistina 562,29 Eur. Punktai, tokie kaip transmisinės alyvos keitimas, hidraulinis filtras, stabilizatoriaus traukė priskirtini važiuoklės einamojo remonto darbams, todėl šios sumos nepriteistinos iš atsakovo, salono ventiliatorius taip pat nepriskirtinas vairo kolonėlės remontui. Nors dalis sąskaitoje nurodytų tarpinių, poveržlių, sąvaržų, tvirtinimo elementų (22,65 Eur bendrai sumai) ir galėtų būti naudojamos vairo kolonėlės remontui, tačiau ieškovas pats negalėjo paaiškinti kurios detalės buvo tiksliai naudojamos kuriam gedimui šalinti, tvirtinimo elementų ir tarpinių vertė sąskaitoje yra itin maža, todėl, negalint jų priskirti konkretaus defekto šalinimui, šios išlaidos nepriteistinos iš atsakovo.

25. Civilinio proceso kodekso 93 str. 2 d. numato, jog ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Ieškovas pateikė duomenis, kad ieškovas patyrė 23,00 Eur išlaidas, kurias sudaro 23,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 300,00 Eur papildomos išlaidos, patirtos sumokant UAB „Autopretenzija“, konsultuojantis dėl taikaus susitarimo su atsakovu, ruošiant pretenziją ir konsultuojantis ruošiant ieškinį. Patenkinus ieškinio dalį, iš atsakovo ieškovui turėtų būti priteistina proporcingai 13,00 Eur žyminio mokesčio.

26. Taip pat teismas iš dalies tenkina ieškovo reikalavimą dėl 300,00 Eur išlaidų, patirtų konsultuojantis su UAB „Autopretenzija“. CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktas nustato, kad, be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Ieškovas teikia duomenis, kad UAB „Autopretenzija“ sumokėjo 300,00 Eur. Teismo nuomone, ieškovas ikiteismine tvarka savo rizika pasirinko konsultuotis su UAB „Autopretenzija“. Ši ikiteisminė stadija nėra privaloma, kad atsakovas nesutinka su ieškovo reikalavimais, buvo aiškiai suprantama jau gavus atsakovo atsakymus 2021-01-13 žinutes (14 b.l.). Ieškovas, esant atsakovo nesutikimui, pats rinkosi siųsti net kelias pretenzijas, taip didindamas išlaidas, todėl, teismo vertinimu, 300,00 Eur išlaidos už nuostolių išieškojimą ne teismo tvarka yra gerokai per didelės, ir iš atsakovo ieškovui priteistina 150,00 Eur suma už nuostolių išieškojimą ne teismo tvarka.

27. Šiame ginče atsakovas pateikė duomenis, kad patyrė 367,20 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į ieškinį ir atsakovo atstovavimą teisme. Patenkinus ieškinį apytikriai 55 proc., iš ieškovo atsakovui turėtų būti priteisiama 165,24 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vertinant šalių priešpriešinius reikalavimus dėl patirtų procese išlaidų priteisimo, teismas turi pagrindą šiame ginče jas laikyti apytikriai vienodo dydžio ir remiantis proceso ekonomiškumo bei koncentracijos principais, jas tarpusavyje įskaityti ir šalims vienai iš kitos nepriteisti.

28. Proceso metu susidariusios 8,30 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteistinos, nes padalinus šias išlaidas kiekvienai iš šalių proporcingai ieškinio patenkintai daliai, ši suma tampa mažesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Todėl jos valstybei iš šalių nepriteisiamos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 80 straipsniu, 88 straipsniu, 93 straipsniu, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 562,29 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt du eurus 29 centus) patirtų automobilio remonto išlaidų.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Bylinėjimosi išlaidų šalims nepriteisti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.