- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-19
- Bylos Nr.
- 2-5223-723/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-04453-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Vilmantas Ambrulevičius
- Trečiasis asmuo
- Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pasieniečių mokykla, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos
- Atsakovas
- K. S.
- Kategorijos
- 2.5.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pasieniečių mokyklos ieškinį atsakovui K. S. dėl mokymo išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo – Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pasieniečių mokykla ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo K. S. 4 679,82 Eur mokymo išlaidų, 5 % metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b.l. 2-4).
Šalies argumentai
1.Ieškinyje nurodė, kad 2011-08-29 Stojimo į vidaus tarnybą sutartimi (pirminis profesinis mokymas) Nr. 10-63/10-65, sudaryta tarp ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens, atsakovas įsipareigojo atlyginti ieškovui su jo mokymu susijusias išlaidas, jeigu įdarbinus bus atleistas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu ar dėl jo kaltės, neištarnavęs Sutarties 2.5 punkte nustatyto laiko ar atleistas kitais neigiamais motyvais (Sutarties 2.6, 2.6.2 p.). Tokiu atveju kursantas privalo per 6 mėnesius atlyginti mokyklai su jo mokymu susijusias išlaidas (Sutarties 3 p.). VSAT Pagėgių rinktinės vado 2015-12-08 įsakymu Nr. TE-327, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 14 p., atsakovas K. S. buvo atleistas iš vidaus tarnybos. Atsakovas baigęs mokymo programą ir gavęs mokyklos baigimo diplomą ištarnavo vidaus tarnyboje 2 metus 9 mėnesius 16 dienų. Atsakovo prievolė yra sutartinė ir atsakovas privalo ją vykdyti. Tačiau atsakovas per 6 mėn. nuo atleidimo iš vidaus tarnybos, t.y. iki 2016‑06-09 su jo mokymu susijusių išlaidų negrąžino. 2016-10-17 atsakovas sumokėjo 798,48 Eur pagal 2016-10-20 Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą.
Atsiliepimas
2.Trečiasis asmuo Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti (b.l. 20-21).
3.A. K. S. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (b.l. 24). Nurodė, kad Sutartimi įsipareigojo baigęs mokymąsi pagal Pasieniečio mokymo programą ir gavęs profesinio mokymo diplomą, įsidarbinti ir ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 5 metus. VSAT Pagėgių rinktinės vado 2015-12-08 įsakyme Nr. TE-327 patvirtinta, kad 2015-12-08 dienai atsakovo įskaitytas tarnybos Lietuvos valstybei bei vidaus tarnybos stažas – 04 m. 03 mėn. 09 d. Jis buvo atleistas iš vidaus tarnybos dėl to, kad mokymų metu jam buvo nustatytas nežymiai viršijęs 0,4 promilių alkoholio kiekis iškvepiamame ore. Jis neatsisako tęsti vidaus tarnybos, jei jam būtų sudaryta galimybė tai padaryti. Mano, kad sutarties sąlyga, reikalaujanti atlyginti ieškovui mokymo išlaidas nepriklausomai nuo faktiškai ištarnauto laiko, t.y. kitai sutarties šaliai iš dalies įvykdžius sutartį, vertinama kaip baudinės netesybos, kurias Civilinis kodeksas draudžia. Duomenų, kad ieškovas dėl jo atleidimo iš vidaus tarnybos patyrė kokius nors nuostolius, nėra. Atsižvelgiant į tai, kad iš sutartimi nustatyto 5 metų (1825 dienų) laikotarpio jis ištarnavo vidaus tarnyboje 4 metus 3 mėnesiu 9 dienas (1559 dienas), mokymo išlaidos turėtų būti atlyginamos proporcingai ištarnautam vidaus tarnyboje laikotarpiui, t.y. 798,48 Eur. Šią sumą jis yra laisvanoriškai pervedęs ieškovui. Pažymėjo, kad pagal 2009-04-30 LT Mokslo ir studijų įstatymo 75 straipsnį stipendijos mokamos studentams kaip parama mokymosi laikotarpiu ir ji gali būti išieškoma tik esant 663, 736 straipsniuose nustatytiems pagrindams, todėl ieškovo reikalavimas 2 381,05 Eur stipendijai yra nepagrįstas.
4.I. V. sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pasieniečių mokykla dublike (b.l. 28-30) nurodė, kad atsakovas pasirašydamas Sutartį įsipareigojo (Sutarties 2.5 punktas) „baigęs mokymo programą ir gavęs mokyklos baigimo profesinio mokymo pažymėjimą įsidarbinti ir ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 5 metus“. Sutarties 2.6.2 punkte nurodyta atlyginti mokyklai su mokymu susijusias išlaidas jei bus atleistas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu ar dėl jo paties kaltės, neištarnavus Sutarties 2.5 punkte nustatyto laiko. Atsakovas neįvykdė Sutarties reikalavimų, nes 2015-12-08 VSAT Pagėgių rinktinės vado įsakymu Nr. TE-327 buvo atleistas iš vidaus tarnybos neištarnavęs Sutartyje nustatyto 5 metų termino. Atsakovas baigęs mokymo programą ir gavęs mokyklos baigimo diplomą ištarnavo vidaus tarnyboje 2 metus 9 mėnesius 16 dienų. Atsakovo argumentai dėl jo atleidimo iš vidaus tarnybos teisėtumo nesudaro teisinio pagrindo ieškinio netenkinti, kadangi 2016-10-03 LVAT nutartyje išdėstyta, kad VSAT Pagėgių rinktinės vado 2015-12-08 įsakymas Nr. TE-327 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo K. S. ir jo atleidimo iš vidaus tarnybos“ yra teisėtas ir pagrįstas. Stipendija yra lėšų skirtų mokymui, viena iš dalių ir privalo būti išieškoma. Atsakovui stipendija buvo mokama iš valstybės biudžeto. Nei ieškovas, nei tretysis asmuo nėra asignavimų valdytojai, ir iš valstybės, priešingai nei nespecializuotos aukštesniosios mokyklos, atskiro finansavimo profesiniam rengimui negauna, ir išlaidas rengimui planuoja pagal faktinį pareigūnų poreikį ir skiriamą finansavimą.
Žemesnės instancijos teismas
5.Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti visiškai. Nurodė, kad reikalauja visos sumos, nes sutartis buvo sudaryta iki naujo statuto įsigaliojimo. Pagal seną statutą reikalauta ištarnauti penkis metus bei atlyginti visą sumą. Nebuvo proporcingumo. Kas įstojo 2016 metais vasario mėn., tiems bus taikomas proporcingumas.
Šalies argumentai
6.Atsakovas (jo atstovas) į teismo posėdį neatvyko, apie jo laiką ir vietą pranešta tinkamai (b.l. 19). Atsakovo atstovas vieną darbo dieną prieš posėdį pateikė prašymą atidėti teismo posėdį, tačiau šis prašymas teismo protokoline nutartimi netenkintas, nes atstovo užimtumas kitoje byloje nelaikomas svarbia priežastimi atidėti posėdį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes byla išnagrinėta atsakovui ir jo atstovui nedalyvaujant (LR (duomenys neskelbtini) str.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
7.Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad 2011-08-29 Stojimo į vidaus tarnybą sutartimi (pirminis profesinis mokymas) Nr. 10-63/10-65, sudaryta tarp ieškovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR Vidaus reikalų ministerijos Pasieniečių mokyklos, trečiojo asmens Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR Vidaus reikalų ministerijos ir atsakovo K. S., ieškovas įsipareigojo mokyti ir sudaryti tinkamas sąlygas mokytis pagal Pasieniečių mokymo programos reikalavimus, garantuoti mokymo kokybę, užtikrinti socialines garantijas, nustatytas Vidaus tarnybos statute ir kituose teisės aktuose, suteikti kursantui vietą mokyklos bendrabutyje, pagal nustatytas normas aprūpinti uniformine apranga ir nustatyta tvarka mokėti stipendiją (Sutarties 1 p.). Atsakovas (kursantas) įsipareigojo įvykdyti Pasieniečio mokymo programos reikalavimus, laikytis Vidaus tarnybos statuto, mokyklos nuostatų, mokyklos vidaus tvarkos taisyklių ir kitų mokyklos veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, baigęs mokymąsi pagal Pasieniečių mokymo programą ir gavęs profesinio mokymo diplomą, įsidarbinti ir ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 5 metus ir kt. (Sutarties 2 p.) (b.l. 5-6). Sutarties 2.6.2. punktu atsakovas (kursantas) įsipareigojo atlyginti ieškovui su jo mokymu susijusias išlaidas, jeigu įdarbinus bus atleistas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu ar dėl jo kaltės, neištarnavęs sutarties 2.5. p. nustatyto laiko, t.y. 5 metų, ar atleistas kitais neigiamais motyvais. Šias išlaidas įsipareigojo atlyginti per 6 mėnesius (sutarties 3 p.)(b.l.5-6).
8.Atsakovas nuo 2011-08-26 iki 2013-02-14 mokėsi Pasieniečių mokykloje, o ją baigęs įsidarbino VSAT Pagėgių rinktinės Sargybinių skyriaus pasieniečiu. Tačiau VSAT prie LR Vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės vado 2015-12-08 įsakymu „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo K. S. ir jo atleidimo iš vidaus tarnybos“ jam už buvimą 2015-11-25 darbo (mokymu) metu apsvaigusiam nuo alkoholio paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos nuo 2015‑12‑08 (b.l. 7). Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, atsakovas šį įsakymą apskundė, tačiau Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016-05-10 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1158-386/2016 atsakovo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016-10-03 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-4085-756/2016 K. S. apeliacinį skundą atmetė, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016-05-10 sprendimą paliko nepakeistą.
9.Nustatytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad atsakovas neįvykdė Stojimo į vidaus tarnybą sutarties 2.5. p. numatyto įsipareigojimo ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 5 metus. Jis iš vidaus tarnybos buvo atleistas dėl jo paties kaltės, o tai sudaro pagrindą priteisti iš atsakovo ieškovo patirtas jo mokymosi išlaidas (Sutarties 1.9. p., 2.6.2. p.). Atsakovas savo atsiliepime akcentuoja, kad jo vidaus tarnybos stažas yra 4 m. 3 mėn. ir 9 d. Ginčo dėl to byloje nėra, tačiau nagrinėjamu atveju aktualus vidaus tarnybos stažas nuo įsidarbinimo po mokslų baigimo. A. S. įsipareigojo įsidarbinęs ištarnauti ne mažiau kaip 5 metus. T. S. šalys sulygo Sutarties 2.5 punkte. Nagrinėjamu atveju atsakovas įsidarbinęs ištarnavo tik 2 metus 9 mėnesius ir 16 dienų. Atsakovas šio ieškovo paskaičiavimo neginčijo.
10.Ieškovo teismui pateikta 2015-12-14 pažyma Nr. 41-469 patvirtina, kad ieškovas turėjo iš viso 5 478,30 Eur atsakovo mokymo išlaidų, kurias sudarė 2 600,45 Eur pagal mokymo programą įvykdyto mokymo kurso kaina už 2011-2013 m., 2 381,05 Eur išmokėtos stipendijos už 2011-2013 m., 496,80 Eur tarnybinės uniformos vertė (b.l. 9). Atsakovas šių sumų paskaičiavimo neginčijo, tačiau, jo nuomone, šios išlaidos turėtų būti iš jo priteisiamos proporcingai ištarnautam vidaus tarnyboje laikotarpiui. Pažymėtina, kad 2011-08-29 Sutarties pasirašymo metu ir iki 2016-01-01 galiojusiose Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto redakcijose buvo numatyta, jog privaloma stojimo į vidaus tarnybą sutarties sąlyga yra sudarant stojimo į vidaus tarnybą sutartį su asmeniu, laimėjusiu atranką į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą, – šio asmens įsipareigojimas mokytis, baigus mokymąsi ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 5 metus, o jeigu jis bus pašalintas iš vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos arba baigęs mokymąsi atsisakys tarnauti vidaus tarnyboje, arba bus atleistas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu ar dėl jo kaltės anksčiau, – atlyginti vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigai visas su jo mokymu susijusias išlaidas. Būtent tokiomis sąlygomis bylos šalys ir sudarė 2011‑08‑29 Stojimo į vidaus tarnybą sutartimi (pirminis profesinis mokymas) Nr. 10-63/10-65, t.y. atsakovas Sutartimi įsipareigojo ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 5 metus, o jeigu įdarbinus jis bus atleistas iš vidaus tarnybos dėl jo kaltės neištarnavus šio laikotarpio – atlyginti ieškovui visas su jo mokymu susijusias išlaidas. Atsižvelgiant į nurodytą, atsakovo argumentai dėl mokymo išlaidų skaičiavimo proporcingai ištarnautam vidaus tarnyboje laikui atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl baudinių netesybų
11.Kaip nurodoma kasacinio teismo jurisprudencijoje, prievolės neįvykdymas arba netinkamas įvykdymas yra pagrindas nukentėjusiai šaliai reikalauti taikyti įstatyme įtvirtintus civilinių teisių gynimo būdus. Kreditorius, siekdamas apsaugoti teisėtus savo interesus prievolės neįvykdymo ar netinkamo jos vykdymo atveju, gali sudaryti prievolės įvykdymą užtikrinančius susitarimus. Kreditorius, be kita ko, turi galimybę naudotis dar dviem Lietuvos civilinėje teisėje įtvirtintais kreditoriaus interesų apsaugos būdais – netesybų ir (ar) palūkanų institutais, taikomais jo pasirinkimu. Nors netesybos ir palūkanos artimos savo paskirtimi ir siekiamais tikslais, tačiau turi ir esminių skirtumų, dėl kurių šie civilinės teisės institutai negali būti tapatinami. Netesybų institutas detaliai reglamentuojamas CK 6.71 – 6.75 straipsniuose, įtvirtinančiuose netesybų sampratą, susitarimo dėl netesybų formą, netesybų ir realaus prievolės įvykdymo santykį, netesybų mažinimą ir kitas nuostatas. Netesybos taip pat įtvirtintos CK 6.245 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiančioje civilinės atsakomybės sampratą, CK 6.256 straipsnio 2 dalyje, nustatančioje sutartinės atsakomybės atsiradimo pagrindus, CK 6.258 straipsnyje, įtvirtinančiame skolininko pareigą prievolės neįvykdymo atveju sumokėti netesybas (CK 6.258 straipsnio 1 dalis) ir teismo teisę mažinti pernelyg dideles netesybas (CK 6.258 straipsnio 3 dalis), bei kitose teisės normose.Netesybų sąvoka CK įtvirtinta expressis verbis. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Taigi, kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Netesybos CK 6.71 straipsnio prasme Lietuvoje mokamos išimtinai tik pinigais, kreditoriui nenumatant galimybės netesybų reikalauti kita forma.Netesybos tarp šalių nustatomos siekiant keleto tikslų. Pirmiausia, kaip yra išaiškinęs Lietuvos A. T., šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. Kitaip tariant, vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naštą reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Pažymėtina, kad tokiais atvejais įrodinėjimo pareiga, vadovaujantis CK 6.75 straipsnio nuostatomis, priskirta skolininkui: jeigu skolininkas ginčija savo pareigą mokėti netesybas motyvuodamas tuo, kad prievolę įvykdė, tai jis privalo įrodyti, kad ją įvykdė tinkamai.
12.Atsakovas neįrodinėjo,kad savo prievolę įvykdė tinkamai.Atsakovas nenuginčijo jo atleidimo iš tarnybos nepagrįstumo.Jo teiginiai,kad jis neatsisako tęsti tarnybą,nėra pagrindas laikyti įrodytą ieškinio reikalavimo nepagrįstumą.Atsakovo nurodomos LAT nutartys yra susijusios savo aplinkybėmis,bet nėra tapačios esamai bylos situacijai,kadangi komerciniai sandoriai ir atsakovo sudaryta sutartis nėra analogiško turinio ir savo prasme nėra analogiški sandoriai tarp kreditoriaus ir skolininko.Ieškovas,siekdamas užtikrinti tarnybai paruošto pareigūno terminuotą minimalią 5 metų darbo sutartį,numatė sąlygą,kaip baudą,kai sutarties šalis nesilaikys sutarties,sumokėti su mokymusi susijusias išlaidas.Atsakovas,pasirašydamas sutartį,tai turėjo suvokti ir galėjo ir turėjo įvertinti savo netinkamo sutarties nevykdymo pasekmes.Byloje nėra įrodymų,kad ieškovas netinkamai vykdė savo sutarties sąlygas,ir periešingai įrodyta,kad atsakovas pagrįstai atleistas iš tarnybos dėl jo paties kaltės.Teismas neturi teisinio pagrindo laikyti sutarties sąlygą baudinėmis netesybomis,kurios draudžiamos Civiliniame kodekse,nes netesybas, mokamas baudos forma, reglamentuoja CK 6.71 straipsnio 2 dalis, kurioje įtvirtinta, kad netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu.Ieškovas pagrindė ir įrodė savo reikalaujamos sumos dydį,kaip teisėtą ir neprieštaraujantį imperatyvioms įstatymų normoms.
Dėl mokymosi išlaidų priteisimo
13.Atsakovas nesutiko su reikalavimu dalyje dėl išmokėtos stipendijos, nes pagal LR Mokslo ir studijų įstatymo 75 straipsnį ji išmokama studentui kaip parama mokymosi laikotarpiui ir gali būti išieškoma tik esant (duomenys neskelbtini) 736 straipsniuose numatytiems pagrindams. Teismas nesutinka su tokiu atsakovo vertinimu. Teismų praktikoje atsakovui išmokėta stipendija vertintina kaip tiesioginės su jo mokymu Pasieniečių mokykloje susijusios ieškovo patirtos išlaidos (pvz.: Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. liepos 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1609-450/2016; Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-830-425/2013). Profesinio mokymo įstatymas, kurio 32 str. numato, kad mokiniams, kurie mokosi pagal profesinio mokymo programas, siekdami įgyti pirmąją kvalifikaciją, ir vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų mokiniams, Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti mokamos stipendijos ir teikiama kita materialinė parama. Taigi, stipendija priskiriama prie materialinės paramos, teikiamos studentui. Šio įstatymo 31 str. 1 d. nustato, iš kokių lėšų susidaro profesiniam mokymui susijusios išlaidas: mokymo lėšos, ūkio lėšos, kompetencijų vertinimo lėšos, materialinės paramos lėšos ir kita. Taigi, įstatymas numato, kad į mokymo išlaidas įeina ir stipendija, kaip parama mokama studentui jo mokymosi laikotarpiu.
Viena iš materialinės paramos rūšių - stipendija mokama mokymosi laikotarpiu, yra priskiriama išlaidoms susijusioms su mokymu. Taigi, atsižvelgiant į esamą teisinį reguliavimą bei vertinant LR Vidaus tarnybos statuto įstatymo 9 str. 2 d. nuostatas, numatančias atskirą tvarką užtikrinant specialius valstybės poreikius būtinus specialistų paruošimui, kuriems visiems iš valstybės biudžeto mokamos daug didesnės stipendijos nei kitų profesinių mokymo įstaigų, dėl to sudarius su atsakovu Stojimo į vidaus tarnybą sutartį, kurioje numatytos specialios sąlygos, t. y. atsakovo mokymui panaudotų išlaidų, tame tarpe ir jam išmokėtos stipendijos, atlyginimas šiam neįvykdžius sutartimi prisiimtų sąlygų išdirbti nustatytą terminą vidaus tarnyboje. Taigi, atsakovui, neįvykdžius Sutartyje prisiimtos prievolės ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 5 metus, ieškovas turi teisę reikalauti grąžinti iš apelianto su jo mokymusi susijusias išlaidas, kurias sudaro ir jam išmokėta stipendija jo mokymosi metu, todėl galima daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovui VSAT Pasieniečių mokyklos kursantui išmokėta stipendija priskirtina prie mokymosi išlaidų, kurios buvo mokamos iš valstybės lėšų už būsimo vidaus tarnybos pareigūno išlaikymą ir paruošimą tarnybai, todėl atsakovui neįvykdžius sudarytos Stojimo į vidaus tarnybą sutarties Nr. 10-63/10-65 sąlygos ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 5 metus, yra pakankamas pagrindas ieškovo ieškinį tenkinti.
Profesinio mokymo įstatymo 20 str. 1 d. 4 p. numato, kad mokinys naudojasi Švietimo ir kitais įstatymais nustatytu teisiniu reguliavimu, tačiau jie taikytini tiek, kiek nereguliuoja Profesinio mokymo įstatymo nuostatos. 2009 m. balandžio 30 d. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo75 straipsnio 1 p. numato, kad gali būti mokamos studentams – socialinės, skatinamosios ir studijų stipendijos. Pagal šio įstatymo 75 str. 2 p. aukštųjų mokyklų pirmosios, antrosios pakopų ir vientisų studijų studentams Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti mokamos socialinės stipendijos. Taigi, pagal Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo nuostatas būtent aukštųjų mokyklų pirmosios, antrosios pakopų ir vientisų studijų studentams gali būti mokamos socialinės stipendijos valstybės nustatyta tvarka iš biudžeto, bei skatinamosios stipendijos geriausiems studentams, atsižvelgiant į jų studijų rezultatus (3 p.) ir aukščiausius konkursinius balus gavusiems vidurinio ugdymo programas baigusiems asmenims, priimtiems į pirmosios pakopos studijų ir vientisų studijų nefinansuojamas vietas (7 p.). Nagrinėjamu atveju, atsakovas jau sudaręs stojimo į vidaus tarnybą sutartį, šios sutarties pagrindu užsitikrino teisę gauti stipendiją, kadangi pagal Sutarties 1 punkto 1.8 p. p. ieškovas Pasieniečių mokykla įsipareigojo jam suteikti vietą mokyklos bendrabutyje, aprūpinti uniformine apranga ir nustatyta tvarka mokėti stipendiją. Esant aukščiau aptartam teisiniam reguliavimui bei sutartinėms prievolėms nėra pagrindo teigti, kad atsakovui buvo mokama socialinę paskirtį turinti stipendija, kuri nepriskirtina prie išlaidų, tiesiogiai susijusių su pareigūno mokymu. Atsakovui neįvykdžius sudarytos 2011-08-29 Stojimo į vidaus tarnybą sutarties (pirminis profesinis mokymas) Nr. 10-63/10-65 sąlygos ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 5 metus, yra pakankamas pagrindas ieškovo ieškinį tenkinti pilna apimtimi.
14.Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad atsakovas per sutartyje nustatytą 6 mėnesių terminą geranoriškai mokymo išlaidų ieškovui pilnai neatlygino, nors buvo raginamas, iš atsakovo ieškovui priteistinos 4 679,82 Eur mokymo išlaidos (Sutarties 2.5. p., 2.6.2 p., CK 6.63 str., 6.213 str., 6.256 str.).
15.CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. pagrindu iš atsakovo ieškovui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už piniginės prievolės pažeidimą nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2016-11-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
16.Kadangi ieškovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 10 p.), patenkinus ieškinį, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 140,00 Eur žyminio mokesčio bei 2,78 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 142,78 Eur (CPK 93 str. 1 d., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo K. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Pasieniečių mokyklai (į. k. (duomenys neskelbtini)) 4 679,82 Eur (keturis tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt devynis eurus 82 ct) mokymo išlaidų ir 5 % metinių palūkanų nuo 4 679,82 Eur priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016-11-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo K. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 142,78 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt du eurus 78 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.