Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės atstovei Jolantai Kubaitienei,

2016-04-25 viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. S. patikslintą prašymą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinei dėl įsakymo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas K. S. (toliau – ir pareiškėjas, K. S.) patikslintu prašymu (b. l. 96-100) atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Pagėgių rinktinei (toliau – ir atsakovas, Pagėgių rinktinė) prašo:

- panaikinti Pagėgių rinktinės vado 2015-12-08 įsakymo Nr. TE-327 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo K. S. ir jo atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir skundžiamas įsakymas) dalį, kuria K. S. paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos;

- pakeisti skundžiamo įsakymo dalį, kuria K. S. atleistas iš vidaus tarnybos Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 53 straipsnio 1 dalies 14 punkto pagrindu, ir nustatyti, kad K. S. nuo 2015-12-08 atleistas iš vidaus tarnybos Statuto 53 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu – paties prašymu;

- priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Faktinės aplinkybės

Dėl skundžiamo įsakymo

Tiek skundžiamame įsakyme, tiek Patikrinimo išvadoje nurodyta, kad K. S. 2015-11-25 darbo (mokymų) metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto, Pagėgių rinktinės vado 2012-02-23 įsakymu Nr. 3-160 patvirtintų Pagėgių rinktinės ir jos padalinių vidaus tvarkos taisyklių 9 punkto, Pagėgių rinktinės vado 2012-08-03 įsakymu Nr. 3-581 patvirtinto Pagėgių rinktinės Sargybų skyriaus pasieniečio pareigybės aprašymo V dalies 8.9 punkto, VSAT vado 2015-04-16 įsakymu Nr. 4-148 patvirtinto Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų etikos kodekso 6.6 punkto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-24 nutarimu Nr. 968 patvirtintų Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2, 2.1, 2.2 punkto reikalavimus. Taigi, šiuo atveju pareiškėjo veika kvalifikuota aiškiai nurodant ne tik bendrąsias, bet ir specialiąsias teisės aktų normas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tarnybinių ginčų administracinėse bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tarnybinis patikrinimas, kuris atliekamas turint duomenų apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą (Statuto 26 straipsnio 6 dalis, Tvarkos aprašo II skyrius), yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinė dalis, kurioje turi būti atliktas išsamus visų galimai padaryto tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, lėmusių nusižengimą, tyrimas. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nepakanka formaliai įvardyti atitinkamo įstatymo ir (ar) poįstatyminių aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros valstybės tarnautojo elgesio taisyklės, ir konstatuoti, kad jas pažeidė atitinkamas valstybės tarnautojas. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius valstybės tarnautojo galimai padaryto nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje. Tarnybinio patikrinimo išvada yra individualaus administracinio akto, kuria skiriama tarnybinė nuobauda, motyvuojamoji dalis.

Pareiškėjas patikslintame prašyme teigia, kad tarnybinio patikrinimo išvados prieštarauja teisės normoms, reglamentuojančioms sąvoką, kas yra neblaivumas. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 patvirtino Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisykles (toliau – ir Taisyklės). Pagal šias taisykles neblaivumas (girtumas) yra asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, būsena, kai alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse - iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose viršija įstatymuose ar šių Taisyklių 3 punkte nustatytą maksimalią leistiną normą (Taisyklių 2 punkto 4 dalis). Taisyklių 3 punktas nustato, kad asmenų, vairuojančių antžeminio, vandens transporto priemones, leidžiama maksimali etilo alkoholio koncentracija organizme vairuojant yra 0,4 promilės, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato kitaip. Alkoholio kontrolės įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad darbuotojų, transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) kontrolės tvarką, darbo, vairavimo metu leidžiamą maksimalią etilo alkoholio koncentraciją asmenų iškvepiamame ore, kraujyje ir kituose organizmo skysčiuose nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Pažymėtina, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 26 straipsnio 2 dalies, Taisyklių 3 punkto nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad Vyriausybė, patvirtindama Taisykles, nustatė leidžiamą maksimalią etilo alkoholio koncentraciją (0,4 promilės) tik asmenims, vairuojantiems antžeminio, vandens transporto priemones. Kitiems asmenims darbo metu leidžiama maksimali etilo alkoholio koncentracija Taisyklėmis nenustatyta (įstatymais taip pat nenustatyta)f todėl teismo vertinimu, darbuotojų organizme negali būti jokių alkoholio pėdsakų (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-10-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-1830/2013). Be to, Alkoholio kontrolės įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato draudimą Lietuvos Respublikoje vartoti alkoholinius gėrimus laisvės atėmimo, karinėse ir sukarintos tarnybos, policijos ir kitose statutinėse, sveikatos priežiūros, ugdymo įstaigose ir jų teritorijose. K. S. nebuvo kaltinamas alkoholinių gėrimų vartojimu tarnybos vietoje, tačiau Alkoholio kontrolės įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punkto norma, patvirtina, jog statutinės įstaigos pareigūno organizme negali būti jokių alkoholio pėdsakų.

K. S. 2015-11-25 neblaivumas buvo nustatytas alkotesterio „Alcoscan AL 9000“ Nr. AEF6H022 pagalba. Metrologijos įstatymo (bylai aktuali 2013-12-19 įstatymo Nr. XII-697 redakcija), 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad rinkai tiekiamos matavimo priemonės, skirtos naudoti teisinėje metrologijoje, turi turėti techniniais reglamentais arba kitais teisės aktais nustatytus žymenis ir (arba) ženklus, ir (arba) reikiamus liudijimus (sertifikatus), atitinkančius šio įstatymo, techninių reglamentų ir kitų teisės aktų reikalavimus ir įrodančius atliktą atitikties įvertinimą. Metrologijos įstatymo 2 straipsnio 27 dalis patikros sertifikatą apibrėžia kaip dokumentą, patvirtinantį, kad matavimo priemonės patikros rezultatas patenkinamas. Pareiškėjas teigia, kad tarnybinio patikrinimo medžiagoje nepateikti duomenys apie alkotesterio registraciją matavimo priemonių registre. Pažymėtina, kad Patikrinimo išvadoje nurodyta, kad pagal 2015-09-22 patikros sertifikatą Nr. 0178386, alkotesteris „Alcoscan AL-9000“ Nr. AEF6H022 tinkamas, patikros sertifikatas galioja iki 2016-03-22.

Metrologijos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad matavimo priemonė turi būti naudojama laikantis gamintojo parengtų naudojimo instrukcijų ir techninio aptarnavimo reikalavimų. Alkotesterio „Alcoscan AL-9000“ instrukcijoje nurodyta, kad matavimą galima atlikti tik praėjus 5 min. po rūkimo ir negerus alkoholio maždaug 20 min. Išgertas alkoholis patenka į kraują per 20-30 min., o pavalgius riebaus maisto, alkoholio įsisavinimas gali užtrukti iki 1 val. Kaip jau minėta, mokymų pradžia buvo 9 val., o pirmas tikrinimas alkotesteriu 9.41 val., tai alkotesterio instrukcijoje nurodytų veiksnių, kurie galėjo įtakoti netikslius alkotesterio parodymus, tuo metu nebuvo. Asmens neblaivumo (girtumo) tikrinimo aktuose K. S. pažymėjo tik nesutikimą su neblaivumo (girtumo) tikrinimo aktu, nenurodydamas jokių motyvų, kodėl nesutinka su nustatytais alkotesterio parodymais. Pažymėtina, kad K. S. savo 2015-11-30 paaiškinime taip pat nenurodė, dėl kokių priežasčių jis nesutiko su Asmens neblaivumo (girtumo) tikrinimo aktuose nurodytais alkotesterio parodymais, nors jis ir pripažino, kad 2015-11-24 vartojo alkoholį ir vėlai nuėjo miegoti bei dėl šio įvykio gailisi, gėdijasi, supranta, kad neblaivumas yra nepateisinamas.

2015-11-25 9.41 val. alkotesteriu „Alcoscan AL-9000“ K. S. nustatytas 0,48 promilių girtumas, o 9.58 val. - 0,43 promilės. Pareiškėjas teigia, kad pakartotinis tyrimas buvo atliktas, nes kilo abejonių dėl alkotesterio matavimo parodymų. Su šiuo teiginiu nesutinktina. Nors teisės aktai nenumato pareigos tikrintojui pakartotinai atlikti patikrinimą alkotesteriu, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, kad tikrintojui tenka pareiga surinkti pakankamus įrodymus, patvirtinančius asmens neblaivumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutarimas byloje Nr. N-62-3686-08).

Pažymėtina, kad VšĮ Tauragės ligoninėje 2015-11-25 pareiškėjui taip pat du kartus alkotesteriu tikrintas girtumas. 2015-11-25 9.58 val. K. S. buvo nušalintas nuo tolimesnio dalyvavimo užsiėmimuose. Pareigūnui buvo įteiktas siuntimas į VšĮ Tauragės ligoninę medicininei apžiūrai – neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti. Sveikatos apsaugos ministro 2006-06-20 įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir bendros asmens būklės įvertinimo metodikos (toliau - ir Metodika) 3.1 p. nurodyta, kad medicininė apžiūra atliekama asmenims, pristatytiems arba atvykusiems į asmens sveikatos priežiūros įstaigą (toliau vadinama – ir ASPĮ) policijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų įgaliotų subjektų siuntimu. Su siuntimu į VšĮ Tauragės ligoninę medicininei apžiūrai – neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti nuvykusiam K. S. alkotesteriu taip pat du kartus tikrintas alkoholio kiekis iškvepiame ore, t. y. 11.12 val. nustatytas 0,31 promilių girtumas, o 12.02 val. - 0.24 promilių girtumas. 11.20 val. K.S. paimtas kraujas iš venos. Metodikos 6 punkte nurodyta, kad gydytojas, vertindamas bendrą asmens būklę (išvaizdą, odą, gleivines, kvėpavimo dažnį ir pobūdį, širdies susitraukimų dažnį, arterinį kraujospūdį, eiseną, stovėseną, judesių tikslumą, vokų, liežuvio ir pirštų virpėjimą, vyzdžius bei kt.), užpildo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 515 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų veiklos apskaitos ir atskaitomybės tvarkos“ (Žin., 1999, Nr. 103-2972; 2001, Nr. 31-1042) patvirtintą formą Nr. 155-1/a „Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktas“ (toliau vadinama – medicininės apžiūros aktas), išskyrus skiltis „Tyrimo rezultatas“, „Išvada“ ir „Tiriamojo įrašas ranka apie susipažinimą su išvada, sutikimas/nesutikimas su išvada“. VšĮ Tauragės ligoninės Medicinos apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte gydytojas T. D. išvadoje nurodė, kad pareiškėjas yra vartojęs alkoholio.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto 2015-12-14 išvada Nr. T-A 9738/15(01) (b. l. 48), kurioje tyrimo pagrindas buvo nurodytas Pagėgių rinktinės 2015-11-25 9.58 val. siuntimas. Specialisto išvadoje nurodyta, kad K.S. kraujyje, paimtame 2015-11-25 11.20 val., rasta 0,43 promilės etilo alkoholio. Pažymėtina, kad nuo pirmo tikrinimo alkotesteriu iki kraujo paėmimo buvo praėjusios beveik 2 valandos, tačiau K. S. kraujyje rastas alkoholio kiekis dar kartą patvirtino, kad pareigūnas 2015-11-25 į tarnybą (mokymus) atvyko būdamas neblaivus.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 235 straipsnio 2 dalies 8 punkte sąvoka „darbe“ paprastai suprantama kaip bet kuri darbuotojo darbovietės vieta arba bet kuri kita vieta, kurioje darbuotojas turi būti funkcijoms atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Darbo kodekso normas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimą pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, apibendrinimo apžvalga Nr. 45. Teismų praktika. 2004, 21). Pareiškėjo teiginys, kad 2015-11-25 mokymų metu jis tarnybos pareigų neatliko, yra nepagrįstas, kadangi 2015-11-25 K. S. pagal iš anksto sudarytą grafiką buvo suplanuoti mokymai. Statuto 5 straipsnio 2 punkte nurodyta, kad pareigūnų tarnybos santykius reglamentuoja šis Statutas, vidaus reikalų įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai. DK 143 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad į darbo laiką taip pat įeina ir stažuotė, kvalifikacijos kėlimas darbovietėje ar mokymo centruose. Statuto 29 straipsnis numato pareigūnų darbo laiko normą. VSAT vado 2010-01-31 įsakymu Nr. 4-116 patvirtintų Sienos kontrolės nuostatų (bylai aktuali 2012-01-31 įsakymo Nr. 4-116 redakcija) 12 punkte nurodyta, kad mėnesio pamainų grafikas – dokumentas, skirtas pareigūnų veiklai planuoti ir vykdyti, siekiant užtikrinti užkardai pavestas sienos kontrolės ar operatyvaus valdymo funkcijas. Pamainų grafikas sudaromas vienam mėnesiui (jis gali būti pildomas kompiuterine programa arba rankiniu būdu), jame nurodoma: 1 grafoje – eilutės numeris; 2 grafoje - pareigos; 3 grafoje - pareigūno vardas, pavardė, pareigūnui darbo laiko apskaitos žiniaraštyje sutektas numeris; 4 grafoje - darbo valandos, kurios suplanuotos pareigūnui einamojo mėnesio pamainų grafike virš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atitinkamam metų mėnesiui patvirtinto mėnesio darbo valandų skaičiaus (toliau - norma); 5 grafoje - planuojamas darbo valandų skaičius per mėnesį (viršutinė eilutė), pakeitimai (vidurinioji eilutė) ir faktinis darbo valandų skaičius per mėnesį (apatinė eilutė); 6 grafoje - mėnesio darbo valandų skaičius, patvirtintas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atitinkamam metų mėnesiui; 7 grafoje - faktiškai per mėnesį suplanuotų darbo valandų suma (5 grafos viršutinėje eilutėje suplanuotų darbo valandų suma); 8 grafoje - pareigūno planuojamų viršvalandžių likutis (viršvalandžiai apskaičiuojami iš faktiškai suplanuotų valandų skaičiaus (7 grafa) atėmus mėnesio darbo laiko normą (6 grafa) ir pridėjus viršvalandžius, nurodytus 4 grafoje (jei jie nebuvo išlyginti per einamąjį mėnesį).

Sienos kontrolės nuostatų 15 punkte numatyta, kad sudarydamas pamainų grafiką, užkardos vadas privalo numatyti ir valandas profesiniam koviniam parengimui. Sudarytą pamainų grafiką pasirašo užkardos vadas, tvirtina rinktinės vadas. Užkardos pareigūnai su pamainų grafiku supažindinami prieš penkiolika kalendorinių dienų iki jo įsigaliojimo, patvirtintą pamainų grafiką paskelbiant viešai informaciniame stende (16 punktas). Pagėgių rinktinės Bardinų užkardos lapkričio mėnesio pamainų grafike Nr.21/22-50-870 K. S. 2015-11-25 nuo 9 val. iki 12 val. iš anksto buvo numatytos trys valandos mokymams, kurios įskaitomos į tarnybos laiką ir už kurias mokamas darbo užmokestis. Dėl šių aplinkybių Patikrinimo išvadoje pagrįstai konstatuota, kad K. S. buvo neblaivus tarnybos (mokymų) metu.

Pažymėtina, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas 2015-11-25 tarnybos (mokymų) metu buvo neblaivus ir šias savo veiksmais padarė tarnybinį nusižengimą. Tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos K. S. skirta vadovaujantis Statuto 26 straipsnio 3 dalies 4 punktu, t. y. už buvimą darbo metu apsvaigusiam nuo alkoholio. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad statutiniams valstybės tarnautojams keliami itin aukšti nepriekaištingos reputacijos, pavyzdinio elgesio ir tarnybinės drausmės standartai. K. S. buvo statutinis valstybės tarnautojas, kurio teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė, tarnyba VSAT grindžiama statutiniais santykiais, o šių santykių pobūdis lemia ypatingą drausmės ir drausminės atsakomybės reikšmę vidaus reikalų įstaigose, jų specifika kelia vidaus reikalų įstaigų pareigūnams didesnius reikalavimus. Teismų praktika yra nuosekli - neblaivaus valstybės tarnautojo, statutinio pareigūno (darbuotojo) buvimas tarnyboje (darbe) laikomas nesuderinamu su tolesne jo tarnyba (darbu). Esant nustatytam neblaivumo faktui iš pareigų (darbo) gali būti atleistas ir nemažą tarnybos stažą turintis, teigiamai charakterizuojamas tarnautojas (darbuotojas) už vienkartinį pažeidimą, jeigu nėra svarių argumentų, kurie paveiktų teismą nukrypti nuo bendrosios taisyklės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-05-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-347/2012, 2011-04- 29 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2682/2011, 2011-04-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A62-2225/2011, 2012-06-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2362/2012 kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senatas 2004-06-18 nutarime Nr. 45 pažymėjo, jog darbuotojo neblaivumas ar apsvaigimas nuo narkotinių arba toksinių medžiagų laikomas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu nepriklausomai nuo neblaivumo ar apsvaigimo masto. Neblaivumo ar apsvaigimo mastas neturi reikšmės nusižengimo, kaip šiurkštaus, kvalifikavimui. Konstatuojant darbuotojo neblaivumo būseną, neprivalu vadovautis Transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo būsenos nustatymo tvarkos 1.1 punkte pateiktu neblaivumo (girtumo) sąvokos aiškinimu, kadangi šio viešosios teisės akto tikslai ir uždaviniai yra kitokie.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, išanalizavus ir įvertinus skundžiamą įsakymą ir Patikrinimo išvadą, konstatuojama, kad skundžiamas įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo patikslintas prašymas, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

Atsižvelgiant į tai, kad šiuo teismo sprendimu pareiškėjo patikslintas prašymas atmestinas kaip nepagrįstas, pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 2 dalimi, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Atmesti kaip nepagrįstą pareiškėjo K. S. patikslintą prašymą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinei dėl įsakymo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Atmesti pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.