- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-21
- Bylos Nr.
- 2A-830-425/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-00499-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Birutė Valiulienė, Laimantas Misiūnas (pran.)
- Atsakovas
- G. B.
- Ieškovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pasieniečių mokyklos
- Trečiasis asmuo
- Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos ministerijos
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A-830-425/2013
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. lapkričio 21d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Laimanto Misiūno,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. B. apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-645-531/2013 pagal ieškovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pasieniečių mokyklos ieškinį atsakovui G. B., tretysis asmuo Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos ministerijos, dėl mokymo išlaidų priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pasieniečių mokykla kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo G. B. 7 692,29 Lt mokymo išlaidų ir 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas paaiškino, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pasieniečių mokykla ir G. B. 2007 m. spalio 12 d. sudarė Stojimo į vidaus tarnybą sutartį. Atsakovas, pasirašydamas šią sutartį, įsipareigojo atlyginti mokyklai su jo mokymu susijusias išlaidas, jeigu bus atleistas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu ar dėl jo kaltės neištarnavęs vidaus tarnyboje 5 metų. 2011 m. spalio 12 d. atsakovas buvo atleistas iš Viešojo saugumo tarnybos prie vidaus reikalų ministerijos Vilniaus dalinio 1-osios konvojavimo kuopos 2-ojo būrio vyresniojo specialisto pareigų jo paties prašymu. Atsakovas neįvykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, t.y. neištarnavo vidaus tarnyboje 5 metų ir įgijo prievolę atlyginti su jo mokymu susijusias išlaidas per 6 mėnesius (Sutarties 13 p.), tačiau to nepadarė. Todėl ieškovas kreipėsi į teismą, reikalaudamas priteisti nurodytą sumą.
Žemesnės instancijos teismas
Visagino miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 26 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pasieniečių mokyklos naudai iš G. B. 7 692,29 Lt mokymo išlaidų ir 5,00 % metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme (2013 m. gegužės 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Valstybės naudai iš atsakovo G. B. priteisė 230,77 Lt žymimo mokesčio ir 17,88 Lt pašto išlaidų. Teismas nustatė, kad sudarydami sutartį ieškovas ir atsakovas susitarė, jog kursantas privalo atlyginti su jo mokymu susijusias išlaidas, jei bus atleistas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu ar dėl jo kaltės, neištarnavęs 11 p. numatyto laiko, t.y., mažiau kaip penkis metus. 2011 m. spalio 12 d. atsakovas G. B. buvo atleistas iš Viešojo saugumo tarnybos prie vidaus reikalų ministerijos Vilniaus dalinio 1-osios konvojavimo kuopos 2-ojo būrio vyresniojo specialisto pareigų jo paties prašymu. Atsakovui per mokymosi laikotarpį Pasieniečių mokykloje buvo priskaičiuota ir išmokėta 7 692,29 Lt stipendijos. Teismas nurodė, jog studentui mokėta stipendija priskirtina prie mokymosi išlaidų, nes šiuo atveju buvo mokamos valstybės lėšos už būsimo vidaus tarnybos pareigūno išlaikymą ir paruošimą tarnybai. Kadangi atsakovas nevykdė sutartinių įsipareigojimų, pirmosios instancijos teismas taikė sutartinę civilinę atsakomybę ir ieškovui iš atsakovo priteisė prašomą 7 692,29 Lt įsiskolinimo sumą.
Šalies argumentai
Atsakovas G. B. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-645-531/2013 ir priimti naują sprendimą – ieškovo Pasieniečių mokyklos ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Apeliantas nurodė, kad prašomą priteisti sumą sudaro atsakovui išmokėta stipendija. Teismas visiškai nenagrinėjo atsakovo nurodytos teismų praktikos ir neatsižvelgė į tai, kad stipendija yra viena iš studento paramos formų, kuri teikiama neatlygintinai ir negali būti laikoma atsakovo, kaip pasienio pareigūno, mokymo išlaidomis Stojimo į vidaus tarnybą sutarties prasme, todėl negali būti išieškota iš atsakovo. Teisę į stipendiją turėjo visi profesinio mokymo įstaigose besimokantys asmenys, nepriklausomai ar jis mokosi vidaus reikalų ar kitoje profesinio mokymo įstaigoje. Teismas atmesdamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir nurodydamas, jog bylos nėra tapačios, savo išvados nemotyvavo. Atsakovas stipendiją gaudavo priklausomai nuo mokymosi rezultatų, todėl atsakovo pastangomis ir gerais mokymosi rezultatais pelnyta parama negali būti naudojama atsakovo nenaudai. Be to, stipendijos dydį nustatydavo pats ieškovas, tad patirtų išlaidų dydį pasirinko jis pats. Apeliantas paaiškino, jog pageidavo dirbti vidaus tarnyboje, o tam būtina sąlyga buvo baigti vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas numato, kad asmuo, stojantis į vidaus tarnybą, privalo įsipareigoti mokytis ir baigus mokymąsi ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 5 metus. Atsakovas neturėjo galimybės išreikšti valios dėl šios sutarties sąlygos ar iš viso pareikšti prieštaravimų dėl standartinių sutarties sąlygų, su jomis jis galėjo sutikti arba ne. Be to, sutarties šalys nėra lygiavertės, nes Pasieniečių mokykla ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba yra juridiniai asmenys, nuolat susiduriantys su kursantų priėmimu, mokymu, paskyrimu, šių įstaigų darbuotojai turi teisinį išsilavinimą, sutartys yra paruoštos iš anksto, todėl atsakovas yra silpnesnė sutarties šalis. Apeliantas nurodė, kad dalį įsipareigojimo ištarnauti vidaus tarnyboje jis įvykdė, nes tarnavo nuo 2009 m. gruodžio 30 d. iki 2011 m. spalio 12 d., todėl neprotinga reikalauti atlyginti visas mokymo išlaidas, nepaisant to, kad sutarties iš dalies įvykdyta. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į dalinio Stojimo sutarties įvykdymo faktą, nesivadovavo bendraisiais teisės principais ir teismų praktika, netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas ir dėl to priėmė neteisėtą sprendimą.
Atsiliepimas
Ieškovas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pasieniečių mokykla atsiliepimu prašė atmesti G. B. skundą, palikti galioti Visagino miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 26 d. sprendimą. Ieškovas nurodė, kad Pasieniečių mokykla yra viena iš statutinių vidaus reikalų įstaigų, todėl tiek priėmimas į šią įstaigą, tiek mokymasis joje yra reglamentuojamas LR vidaus tarnybos statuto. Privaloma stojimo į vidaus tarnybą sutarties sąlyga yra kursanto įsipareigojimas mokytis, baigus mokymąsi ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau 5 metus, o jei bus pašalintas iš tarnybos ar atleistas savo prašymu ar dėl savo kaltės, įsipareigojimas atlyginti vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigai visas su jo mokymu susijusias išlaidas. Ši sąlyga yra trišalės stojimo į vidaus tarnybą sutarties esminė nuostata. Ieškovas įvykdė visus savo įsipareigojimus: garantavo mokymo kokybę, suteikė atitinkamą išsilavinimą, aprūpino uniformine apranga bei nustatyta tvarka mokėjo stipendiją. Apelianto teiginiai dėl stipendijos pobūdžio yra teisiškai nereikšmingi, nes jis vadovaujasi bendraisiais teisės principais ir teismų sprendimais netapačiose bylose. Stipendija yra priskiriama prie mokymuisi išleistų lėšų už būsimo vidaus tarnybos pareigūno išlaikymą ir paruošimą tarnybai. Apeliantas neįvykdė savanoriškai prisiimtų sutartyje numatytų įsipareigojimų ir neatlygino mokyklai su jo mokymu susijusių išlaidų, todėl ieškovui atsirado teisė išieškoti šias išlaidas. Ieškovas pažymėjo, jog stipendijos dydis buvo nustatomas ne paties ieškovo, bet vadovaujantis Stipendijos mokėjimo ir materialinės paramos skyrimo vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų mokiniams tvarkos aprašu, patvirtintu LR Vyriausybės nutarimu. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog stipendija yra parama kursantui už gerą mokymąsi, kadangi stipendija buvo mokama visiems mokykloje besimokantiems kursantams, o jos dydis priklausydavo nuo mokymosi rezultatų.
Tretysis asmuo Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu prašė atmesti G. B. apeliacinį skundą ir palikti galioti Visagino miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 26 d. sprendimą. Tretysis asmuo nurodė, kad apeliantas savo valia 2007-10-12 pasirašė trišalę stojimo į vidaus tarnybą sutartį ir įsipareigojo neišdirbęs 5 metų vidaus tarnyboje atlyginti mokymo išlaidas. Tarnybos vado 2002 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 81 „Dėl specialistų rengimo ir įdarbinimo sutarčių vykdymo“ nurodyta mokyklos viršininkui užtikrinti, kad iš asmenų, neįvykdžiusių sutartyje nustatytų įsipareigojimų, būtų išieškomos mokymo ir išlaikymo išlaidos, t. y. išlaidos, susijusios su mokymu. Stipendija buvo priskirtina prie išlaikymo išlaidų. Šis reikalavimas atitiko Vidaus tarnybos statuto 9 str. 2 d. normą. Tretysis asmuo pabrėžė, kad sutartyje numatytas įpareigojimas atlyginti ne mokymo išlaidas, tačiau išlaidas, susijusias su mokymu, todėl apeliantas nepagrįstai remiasi LR švietimo įstatyme numatyta mokymo išlaidų sąvoka. Profesinio mokymo įstatyme įtvirtinta, kad lėšas, skirtas profesiniam mokymui sudaro mokymo lėšos, ūkio lėšos, kompetencijų vertinimo lėšos, materialinės paramos lėšos, investicijų lėšos profesinio mokymo ir kvalifikacijų sistemų plėtrai, profesinio orientavimo lėšos. Stipendija yra viena iš materialinės paramos rūšių, mokama studentui, kad šis galėtų mokytis. Pasieniečio rengimas nėra savitikslis dalykas, todėl negalima teigti, kad bene didžiausia iš visų profesinių mokyklų mokamų stipendija, mokėta valstybės biudžeto lėšomis, būtų traktuojama ne kaip išlaidų, skirtų mokymui, dalis, nes būtent didelė stipendija yra vienas iš pagrindinių veiksnių, skatinančių jaunuolius mokytis pasieniečių mokykloje. Tretysis asmuo pažymėjo, kad atsakovas yra nesąžininga sutarties šalis, nes sutartį nutraukė ne dėl objektyvių priežasčių, bet vienašališkai, savo noru, nors ieškovas įvykdė visas savo pareigas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str.1 d. 2p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Faktinės aplinkybės:
1. ieškovas Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, tarnybos Visagino pasieniečių mokykla ir atsakovas G. B. 2007 m. spalio 12 d. sudarė Stojimo į vidaus tarnybą sutartį Nr. 10-168/10-146 Sutarties 5.7 p. numatyta, kad mokykla turi pareigą įstatymų nustatyta tvarka išieškoti iš kursanto visas su jo mokymu susijusias išlaidas, jei kursantas bus atleistas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu ar dėl jo kaltės, jei vidaus tarnyboje bus ištarnavęs mažiau kaip 5 metus. Sutarties 11 p. kursantas įsipareigojo baigęs mokymo programą ir gavęs mokyklos baigimo diplomą ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 5 metus. o 12.7 p. – atlyginti su jo mokymu susijusias išlaidas, jei bus atleistas iš vidaus tarnybos savo prašymu ar dėl jo kaltės, neištarnavęs 11 p. nustatyto laiko, t. y. 5 metų (b. l. 5).
2. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2002-03-01 įsakymu Nr. 81 Dėl specialistų rengimo ir įdarbinimo sutarčių vykdymo 1.2p. įpareigojo Visagino pasieniečių mokyklos viršininką užtikrinti, kad iš asmenų, neįvykdžiusių sutartyje nustatytų įsipareigojimų, būtų išieškomos mokymo ir išlaikymo išlaidos (b.l. 62).
3. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Visagino pasieniečių mokykla išmokėjo G. B. 7 692,29 Lt stipendiją už mokymosi laikotarpį nuo 2007-10-01 iki 2009-03-26 (b.l. 7).
4. G. B. iš Viešojo saugumo tarnybos prie vidaus reikalų ministerijos Vilniaus dalinio 1-osios konvojavimo kuopos 2-jo būrio jaunesniojo specialisto pareigų atleistas 2011-10-12 pagal Vidaus tarnybos statuto 53str.1p. (paties prašymu) (b.l. 80).
5. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2009-12-17 įsakymu Nr. 4-845 patvirtintų Pasieniečių mokyklos kursantų mokymo išlaidų apskaičiavimo ir apskaitos tvarkos aprašo 3 skyriuje numatyta, kad mokymo išlaidas sudaro ir 3.2p. – išmokėta stipendija (b.l. 64-66).
Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo ar ieškovo Visagino pasieniečių mokyklos išmokėta atsakovui G. B. 7 692,29 Lt stipendija už mokymosi laikotarpį mokykloje turėtų būti grąžinama mokyklai, atsakovui neįvykdžius Stojimo į vidaus tarnybą sutartimi Nr. 10-168/10-146 prisiimtos pareigos ištarnauti vidus tarnyboje ne mažiau kaip 5 metus.
LR Vidaus tarnybos statuto (2003-04-29 Nr.IX-1538 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) įstatymo 9str. numato, kad stojimo į vidaus tarnybą sutartis yra trišalis Lietuvos Respublikos piliečio, vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos ar kitos švietimo įstaigos ir vidaus reikalų centrinės įstaigos rašytinis susitarimas, kuriuo kursantas įsipareigoja laikytis šio Statuto ir kitų teisės aktų kursantams nustatytų reikalavimų, atlikti jam pavestas pareigas, o asmuo, nusiųstas mokytis į kitą švietimo įstaigą, – šios įstaigos nustatytų reikalavimų, vidaus reikalų profesinio mokymo įstaiga ar kita švietimo įstaiga įsipareigoja sudaryti asmeniui tinkamas mokymosi sąlygas, o vidaus reikalų centrinė įstaiga įsipareigoja užtikrinti, kad baigęs vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą kursantas ar kitą švietimo įstaigą baigęs asmuo bus paskirtas į jo išsilavinimą ir profesiją atitinkančias pareigas atitinkamoje vidaus reikalų įstaigoje, sudaryti jam tinkamas tarnybos sąlygas, užtikrinti pareigūno teises, socialines garantijas, nustatytas šiame Statute ir kituose įstatymuose. Privaloma stojimo į vidaus tarnybą sutarties sąlyga yra sudarant stojimo į vidaus tarnybą sutartį su asmeniu, laimėjusiu atranką į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą, – šio asmens įsipareigojimas mokytis, baigus mokymąsi ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 5 metus, o jeigu jis bus pašalintas iš vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos arba baigęs mokymąsi atsisakys tarnauti vidaus tarnyboje, arba bus atleistas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu ar dėl jo kaltės anksčiau, – atlyginti vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigai visas su jo mokymu susijusias išlaidas.
Apeliantas apeliacinį skundą grindžia argumentu, kad mokymosi metu jam išmokėta stipendija negali būti priskiriama prie mokymo išlaidų, arba priteistina suma turėtų būti mažinama atsižvelgiant į jo vidaus tarnyboje ištarnautą laiką. Su tokiu apeliacinio skundo motyvu sutikti negalima.
LR Vidaus tarnybos statuto įstatymo 9 str. 2 d. numatė, kad privaloma stojimo į vidaus tarnybą sutarties sąlyga yra sudarant stojimo į vidaus tarnybą sutartį su asmeniu, laimėjusiu atranką į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigą, – šio asmens įsipareigojimas mokytis, baigus mokymąsi ištarnauti vidaus tarnyboje ne mažiau kaip 5 metus, o jeigu jis bus pašalintas iš vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos arba baigęs mokymąsi atsisakys tarnauti vidaus tarnyboje, arba bus atleistas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu ar dėl jo kaltės anksčiau, – atlyginti vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigai visas su jo mokymu susijusias išlaidas.
Apelianto motyvas, kad pasirašytos Stojimo į vidaus tarnybą sutarties sąlygos buvo paruoštos ieškovo, o atsakovas neturėjo galimybės daryti įtakos sutarties turiniui, pripažintas nepagrįstomis. Nepaisant to, kad šalių pasirašyta sutartis buvo paruošta pagal standartines stojimo į vidaus tarnybą sutarties sąlygas, ieškovas, ruošdamas Stojimo į vidaus tarnybą sutartį, buvo įstatymo įpareigotas įtraukti sąlygą apie su mokymusi susijusių išlaidų atlyginimą į su atsakovu pasirašomą sutartį, o sutarties laisvės principas minimos sąlygos atžvilgiu buvo ribotas, tačiau atsakovas apeliantas turėjo laisvą valią jam nepatinkančios ar pažeidžiančios jo interesus Stojimo į vidaus tarnybą sutarties apskritai nepasirašyti, tačiau nurodytą Sutartį jis pasirašė, kas leidžia daryti išvadą, kad visos sutarties sąlygos jam buvo suprantamos ir priimtinos. Atsakovas apeliantas, pasirašydamas Stojimo į vidaus tarnybą sutartį iš sutarties turinio buvo pakankamai informuotas, apie galimą su jo mokymu susijusių išlaidų atlyginimą, nes sutarties 12.7p. aiškiai ir suprantamai išdėstytas kursanto įsipareigojimas atlyginti mokyklai su jo mokymu susijusias išlaidas, jei bus atleistas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu ar dėl jo kaltės, neištarnavus sutarties 11 punkte nustatyto laiko, t.y. ne mažiau kaip 5 metus (b.l. 5).
Pripažintinas nepagrįstu apeliacinio skundo motyvas, kad atsakovas apeliantas stipendiją gaudavo priklausomai nuo mokymosi rezultatų, todėl atsakovo pastangomis ir gerais mokymosi rezultatais pelnyta parama negali būti naudojama atsakovo nenaudai, kadangi sutinkamai su LR Vyriausybės 2007-12-17 nutarimu Nr. 1391 Dėl stipendijos mokėjimo ir materialinės paramos skyrimo vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų mokiniams tvarkos aprašo patvirtinimo (įsigalioja nuo 2008-01-01) nustatyta, kad vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kiekvienais metais stipendijų fondą skaičiuoja 100 procentų dieninio skyriaus kursantams, mokant 3,7 minimalaus gyvenimo lygio (toliau vadinama – MGL) dydžio stipendiją.
Pagal bylos šalių 2007-10-12 sudarytą Stojimo į vidaus tarnybą sutartį Nr. 10-168/10-146 atsakovas apeliantas G. B. pradėjo ir baigė profesinį mokymą skirtą pirmajai kvalifikacijai įgyti.
Profesinio mokymo įstatymas 32str. numatė, kad mokiniams, kurie mokosi pagal profesinio mokymo programas siekdami įgyti pirmąją kvalifikaciją, ir vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų mokiniams Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti mokamos stipendijos ir teikiama kita materialinė parama.
Stipendijos mokėjimo ir materialinės paramos skyrimo mokiniui, kuris mokosi pagal profesinio mokymo programas, siekdamas įgyti pirmąją kvalifikaciją tvarkos aprašo, patvirtino LR Vyriausybės 10 d. nutarimu Nr. 876 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. liepos 13 d. nutarimo Nr. 860 redakcija) 6p. numatė, kad mažiausia stipendija, skiriama mokiniui, kuris mokosi pagal profesinio mokymo programas siekdamas įgyti pirmąją kvalifikaciją, yra 0,27 bazinės socialinės išmokos dydžio, didžiausia stipendija – 0,76 bazinės socialinės išmokos dydžio. Žinant, kad socialinė bazinė išmoka sudaro 130 Lt, profesinio mokymo įstaigoje didžiausia stipendija yra 98,80 Lt, tuo tarpu atsakovui G. B. buvo mokama kas mėnesį vidutinė 481 Lt dydžio stipendija. Atsakovo atžvilgiu taikytinos kito specialaus įstatymo nuostatos, tai yra LR Vidaus tarnybos statuto įstatymo 9 str. 2 d. nuostatos, numatančios atskirą tvarką specialių valstybės poreikių užtikrinimui reikalingų specialistų paruošimui, kuriems visiems iš valstybės biudžeto mokamos beveik 5 kartus didesnės stipendijos nei kitų profesinių mokymo įstaigų. Būtent todėl su atsakovo G. B. ir buvo sudaryta Stojimo į vidaus tarnybą sutartis, kurioje buvo numatytos su atsakovo mokymu susijusių išlaidų, tame tarpe ir jam išmokėtos stipendijos, atlyginimo mokymo įstaigai klausimai, atsakovui neįvykdžius sutartimi prisiimtų sąlygų.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo motyvu, kad apeliantui vidaus tarnyboje išdirbus nuo 2009-12-30 iki 2011-10-12, t.y. 1 metus 10 mėnesių ir 12d. iš 5 metų įsipareigoto laikotarpio, yra pakankamas pagrindas proporcingai dirbtam laikotarpiui mažinti su atsakovo mokymu susijusių išlaidų priteisimą. Atsakovas apeliantas G. B. neišdirbo vidaus tarnyboje net pusės sutartimi sulygto laikotarpio, jo netikėtas išėjimas iš vidaus tarnybos ankščiau nei 3 metai prieš sulygtą terminą sudarė nenumatytų ir papildomų problemų Vidaus tarnybai, nes teko neatidėliojant spręsti į atsakovo vietą surasti ir apmokyti kitą darbuotoją, o tai neginčytinai susiję su papildomomis laiko ir piniginėmis sąnaudomis. Vidaus tarnyba turėjo pagrįstų lūkesčių, kad atsakovas G. B. įvykdys 2007-10-12 sudarytos Stojimo į vidaus tarnybą sutartį Nr. 10-168/10-146 sąlygas tarnauti vidus tarnyboje ne mažiau kaip 5 metus. Aptartais motyvais apeliacinės instancijos teismas nepripažįsta pagrįstu apeliacinio skundo motyvą, proporcingai išdirbtam laikui vidaus tarnyboje, mažinti priteistinas su atsakovo mokymu susijusias išlaidas, nes, kaip jau buvo aptarta, apelianto realiai ištarnautas tarnyboje laikas, įvertinus sutartimi prisiimtą pareigą tarnauti 5 metus, negali būti pripažintas pakankamai ilgu. Ieškovas apeliantas nenurodė ir nepagrindė kitokių priežasčių, kurios būtų pakankamas pagrindas mažinti priteistą mokymosi išlaidų sumą CK 6.282str.3d. ir/ ar išdėstyti jos mokėjimą CPK 284str. pagrindais.
Pirmosios instancijos teismas ginčo byloje padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovui VSAT Pasieniečių mokyklos kursantui išmokėta stipendija priskirtina prie mokymosi išlaidų, kurios buvo mokamos iš valstybės lėšų už būsimo vidaus tarnybos pareigūno išlaikymą ir paruošimą tarnybai, todėl atsakovui neįvykdžius 2007-10-12 sudarytos Stojimo į vidaus tarnybą sutarties Nr. 10-168/10-146 sąlygos ištarnauti vidus tarnyboje ne mažiau kaip 5 metus, buvo pakankamas pagrindas ieškovo ieškinį tenkinti.
Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą pripažįsta teisėtu ir pagrįstu (CPK 263str.1d.), kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,
nutaria:
Visagino miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.