Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-298-593/2023

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-05-17
Bylos Nr.: 1A-298-593/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-21273-2022-4
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Daiva Jankauskienė, Giedrius Endriukaitis, Jūratė Petraškienė
Nukentėjusysis: A. V.
Civilinis ieškovas: A. V.
Kaltinamasis: D. B.
Advokatai: Kristina Raulinaitienė, Laimutis Jankauskas

Kategorijos

2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-298-593/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21273-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.14.; 2.4.6.4.3.; 2.4.6.4.4.; 2.4.7. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūratės Petraškienės,

sekretoriaujant Viktorijai Juciūtei,dalyvaujant prokurorei Rasai Urbienei,

nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleisto asmens D. B. gynėjui advokatui Laimučiui Jankauskui,

nukentėjusiosios A. V. atstovei advokatei Kristinai Raulinaitienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios A. V. ir jos atstovės advokatės Kristinos Raulinaitienės apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2023 m. vasario 28 d. nuosprendžio, kuriuo D. B., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį laiduotojos R. B. atsakomybėn BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieniems) metams ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.

Laidavimo terminą nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

Procesas dėl civilinės ieškovės A. V. baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nutrauktas.

Nukentėjusiajai A. V. iš kaltinamojo D. B. priteista 1008,57 Eur (vienas tūkstantis aštuoni eurai ir penkiasdešimt septyni centai) turėtų proceso išlaidų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato už tai, kad jis 2022 m. birželio 12 d., apie 9.38 val., (duomenys neskelbtini), kelių V.-P.-M. ir S.-B. sankryžoje, vairuodamas kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį „BMW i3“, laikinasis ženklo numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo saugumo taisyklių 157 punktą, nurodantį, kad sukdamas į kairę vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ir jų turto saugumui, sukdamas į kairę, nedavė kelio lygiareikšmiu keliu, priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamam A. V. (buvusi pavardė – G.), ir su juo susidūrė, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojai A. G. buvo padaryta poodinės kraujosruvos dešiniojoje krūtyje, kairiojoje krūtyje, krūtinėje, kairio klubo srityje, kairėje šlaunyje, dešinio dilbio srityje, dešinėje plaštakoje, kairėje alkūnėje, kairio peties srityje, krūtinkaulio lūžimas, dėl to nukentėjusiajai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, nes dėl krūtinkaulio lūžimo A. V. sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui; automobilio „BMW i3“, laikinasis ženklo numeris (duomenys neskelbtini), keleivei V. B. buvo padaryta kraujosruvos galvos smegenyse, kraujavimas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais kairės kaktinės skilties srityje, I, II kaklinių slankstelių lūžis ir dėl to nukentėjusiajai V. B. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniame skunde nukentėjusioji A. V. ir jos atstovė advokatė Kristina Raulinaitienė prašo Alytaus apylinkės teismo 2023 m. vasario 28 d. nuosprendį pakeisti – tenkinti A. V. civilinį ieškinį pilna apimtimi, pašalinant nuosprendžio motyvus, kad draudimo bendrovės AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialas Lietuvoje žalą nukentėjusiajai atlygino nepagrįstai; priteisti iš D. B. A. V. naudai 2541 Eur išlaidų advokatės teisinei pagalbai apmokėti ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, taip pat išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

1.1. Skunde apeliantė nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu jai buvo nustatytas terminas iki 2022 m. lapkričio 22 d. pateikti civilinį ieškinį. Kadangi dėl D. B. veiksmų, delsiant išsakyti savo poziciją dėl kaltės ikiteisminio tyrimo metu, draudimo bendrovė nebuvo išmokėjusi nei turtinės, nei neturtinės žalos, buvo suformuluotas ieškinys už žalą atsakingam asmeniui – draudimo bendrovei. Po ieškinio pateikimo D. B. prisipažino kaltu, dėl ko draudimo bendrovė atlygino žalą. Todėl patikslintu ieškiniu ji atsisakė visų reikalavimų draudimo bendrovei ir nukreipė juos tik į D. B. kaip civilinį atsakovą. Galutiniu ieškiniu ji prašė iš D. B. priteisti 300 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo; 97,52 Eur patirtų proceso išlaidų (kuro išlaidos) ir išlaidas advokatės teisinei pagalbai apmokėti.

1.2. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje, peržengdamas pareikšto ieškinio ribas D. B., pasisakė, jog „11 200 Eur žalos dėl eismo įvykio metu nepataisomai sugadintos transporto priemonės AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialas Lietuvoje apeliantei atlygino nepagrįstai“. Minėta suma nebuvo nei bylos nagrinėjimo dalykas, nei buvo nagrinėjamas klausimas, ar tokia suma buvo išmokėta pagrįstai, ar nepagrįstai. Draudimo bendrovė neginčijo, jog išmokėjo per didelę sumą, taigi nesant reikalavimų (nukentėjusiajai atsisakius bet kokių reikalavimų draudimo bendrovei), susijusių su transporto priemonei padarytos žalos atlyginimu, teismas vis tiek dėl to pasisakė. Ir tai padarė visiškai nepagrįstai, peržengdamas nukentėjusiosios pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimo ribas, esmingai pažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymą. Draudimo bendrovės A. V. išmokėta suma, kaip neturtinė žala bei už apgadintą transporto priemonę, nepateko į šios bylos nagrinėjimo ribas. Todėl tokie teismo motyvai bei teisinis vertinimas turi būti pašalinti iš skundžiamo nuosprendžio.

1.3. Be to, pirmosios instancijos teismas peržengė ne tik ieškinio ribas, tačiau ir pačios baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribas, padarydamas išvadą, jog apeliantei 11 200 Eur žala buvo atlyginta nepagrįstai, nes 2022 m. rugsėjo 27 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartimi apeliantė BK 40 straipsnio pagrindais buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, dėl ko jai buvo taikytas turto konfiskavimas ir nuspręsta išieškoti iš apeliantės automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 8 000 Eur. Tačiau, priešingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, minėta 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartimi buvo nuspręsta konfiskuoti ne visą transporto priemonės vertę, o taikyti dalinę automobilio vertės konfiskaciją. Pirmosios instancijos teismas, nenagrinėjęs bylos, kurioje apeliantė buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, iš esmės leido sau išaiškinti ir savaip interpretuoti tos bylos metu nagrinėtas aplinkybes, kurios yra absoliučiai nesusijusios su šia baudžiamąja byla. Maža to, apylinkės teismas nurodė, jog civilinis atsakovas AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialas Lietuvoje sumokėjo apeliantei 8 000 Eur daugiau žalos atlyginimo nei apeliantė realiai patyrė dėl eismo įvykio, dėl ko ji neva nepatyrė jokių neigiamų pasekmių pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė (transporto priemonės vertės konfiskavimas) nepasiekė savo tikslų, t. y. teismas vėlgi darė išvadas dėl jau išnagrinėtos bylos. Ne šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas yra spręsti, kokia transporto priemonės vertė turėjo būti konfiskuota, teismas tokias išvadas padarė grubiai pažeisdamas savo kompetencijos ribas, pasisakydamas dėl jau išnagrinėtos bylos aspektų.

1.4. Jeigu dėl D. B. veiksmų nebūtų kilęs eismo įvykis ir transporto priemonė nebūtų nepataisomai sudaužyta, konfiskavus dalinę transporto priemonės vertę pardavus automobilį, apeliantei būtų likę 5 700 Eur (13 700 Eur automobilio vertė – 8 000 Eur konfiskuotas dydis), kas reiškia, jog apeliantė patyrė nepatogumus ir tikrai nepagrįstai nepraturtėjo. Draudimo bendrovei sutikus su apeliantės pareikštais ieškinio jai reikalavimais ir juos tenkinus, teismas neturi pasisakyti, ar tai daryta pagrįstai, ar ne, byla nagrinėjama tik pareikštų, o ne jau patenkintų reikalavimų apimtyje.

1.5. Skundo autorė pažymi, kad patikslintu civiliniu ieškiniu prašė priteisti iš nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto asmens 300 Eur išlaidų, patirtų už automobilio vertinimo ataskaitos parengimą, tačiau teismas procesą dėl pareikšto civilinio ieškinio nutraukė, argumentuodamas tuo, kad draudimo bendrovė permokėjo 8 000 Eur žalos atlyginimą, o nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo neturi pareigos atlyginti išlaidų už automobilio vertinimo ataskaitos parengimą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 115 straipsnio 1-3 dalyse numatyta, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, civilinį ieškinį gali visiškai ar iš dalies patenkinti arba atmesti, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, taip pat tam tikrais atvejais pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą. Taigi, galimybė nutraukti procesą dėl baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio įstatyme nėra numatyta. Apylinkės teismas, manydamas, kad civilinis ieškinys ar jo dalis yra nepagrįsta, turėjo ne nutraukti procesą dėl byloje pareikšto civilinio ieškinio, o civilinį ieškinį arba jo dalį D. B. atžvilgiu atmesti, nurodant, jog tokią sumą turi padengti draudimo bendrovė.

1.6. Apeliantė taip pat nesutinka su skundžiamo nuosprendžio argumentu, jog nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo neturi pareigos jai atlyginti išlaidas už automobilio vertinimo ataskaitos parengimą. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 13 straipsnio 1 dalyje nukentėjusiam asmeniui nustatyta teisė reikšti pretenziją dėl padarytos žalos pasirinktinai vienam iš joje nurodytų subjektų aiškintina ir kaip nukentėjusio asmens teisė teisme reikšti ieškinį eismo įvykio kaltininkui dėl žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-281-942/2017). Nagrinėjamu atveju apeliantė, atsižvelgdama į tai, kad draudimo bendrovė atlygino neturtinę žalą ir dalį turtinės žalos, išreiškė savo valią civilinį ieškinį byloje pareikšti tiesiogiai nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam D. B., atsisakant ieškinio reikalavimų draudimo bendrovei. Kadangi išlaidos už automobilio vertinimo ataskaitos parengimą yra išimtinai patirtos dėl D. B. nusikalstamų veiksmų, jo kaltė eismo įvykio byloje yra visiškai įrodyta, todėl ir apeliantės patirtos išlaidos turi būti priteistos iš D. B..

1.7. Apeliantė, siekdama, kad būtų tinkamai įgyvendintos jos teisės ir užtikrinti teisėti interesai, naudojosi įgaliotojo atstovo (advokato) paslaugomis. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad jai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atstovavo advokatė Kristina Raulinaitienė, kuriai už suteiktas teisines paslaugas apeliantė sumokėjo 2 541 eurų, ši suma yra su PVM. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog apeliantė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už ieškinio parengimą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (neaiškiu teismo skaičiavimu ieškinys patenkintas 47 %), t. y. teismas sprendė, jog apeliantei priteistina 341,22 Eur suma už ieškinio parengimą. Kadangi pirminis ieškinys buvo parengtas, kai nebuvo patenkinti apeliantės reikalavimai, jo rengimo išlaidos turėtų būti priteistos pilnai, t. y. 726 Eur. Pažymima, jog pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.2. punktą už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį numatytas maksimalus 2,5 VDU už valandą dydis. Kadangi sąskaita už civilinio ieškinio parengimą buvo apmokėta 2022 m. lapkričio mėnesį, todėl taikytinas 2022 m. II ketvirčio VDU, kuris buvo 1 780,50 Eur, taigi maksimali priteistina suma sudarytų 4 451,25 Eur. Tuo tarpu apeliantės prašoma priteisti suma yra ženkliai mažesnė už maksimalią priteistiną sumą, atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus.

1.8. Skundo autorė pažymi, kad pradinis ieškinys buvo rengtas pilnoje apimtyje, renkant visus reikalingus įrodymus jam pagrįsti. Draudimo bendrovė sutiko atlyginti apeliantei jos patirtą neturtinę žalą ir dalį turtinės žalos, todėl kilo poreikis sumažinti civilinio ieškinio reikalavimus. Advokatė A. V. atstovavo ne tik kaip civilinę ieškovę, bet ir kaip nukentėjusiąją, o bylos teisminis nagrinėjimas užsitęsė būtent dėl nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto asmens kaltės, jo atstovui prašant atidėti baigiamąją kalbą, vėliau rengiant posėdį dėl to, jog D. B. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Todėl apeliantė neabejotinai patyrė daugiau atstovavimo išlaidų. Teismo vertinimas, jog išlaidos už atstovavimą teismo posėdžiuose apeliantei nepriteistinos, yra visiškai nepagrįstas, nes tokiu būdu teismas paneigia nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės teisę turėti atstovą ir vesti bylą per jį. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, rekomenduojama priteisti maksimali suma už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą sudaro 0,1 VDU. 2023 m. sausio 19 d. PVM sąskaita faktūra bei 2023 m. sausio 17 d. PVM sąskaita faktūra buvo apmokėtos 2023 m. sausio mėnesį, todėl taikytinas 2022 m. III ketvirčio VDU, kuris buvo 1 799 Eur, taigi maksimali priteistina suma sudarytų 179,90 Eur už 1 valandą. Šiuo atveju pasiruošimui 2023 m. sausio 18 d. vykusiam teismo posėdžiui, baigiamosios kalbos rengimui, atstovavimui jame buvo skirta 2,5 val., todėl maksimali suma sudarytų 449,75 Eur, tuo tarpu apeliantės prašoma suma nesiekia Rekomendacijų nustatyto maksimalaus dydžio. Pasiruošimui 2023 m. sausio 20 d. vykusiam teismo posėdžiui, atstovavimui jame buvo skirta 1,5 val., kas reiškia, jog maksimali priteistina suma būtų 269,85 Eur, todėl apeliantės prašoma priteisti suma neabejotinai atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus.

1.9. Skunde apeliantė pažymi, jog 2022 m. liepos 7 d. PVM sąskaita faktūra, kurioje nurodytas išlaidas teismas pripažino pagrįstomis, yra tik dalinė, į ją įtrauktos tik pasirengimo apklausai ir dalyvavimo joje išlaidos kaip avansas. Tuo tarpu dar iki apklausos apeliantei buvo suteikta pirminė konsultacija, buvo patirta išlaidų vykstant į apklausą, po apklausos buvo teikiamos papildomos konsultacijos, buvo rengiami prašymai prokurorei susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Visos šios išlaidos buvo įtrauktos į kitą, t. y. 2022 m. rugpjūčio 11d. sąskaitą faktūrą. Šią situaciją reglamentuoja tas pats Rekomendacijų 8.19 punktas, kuris numato maksimalų 0,1 VDU už valandą dydį. Kadangi sąskaita buvo apmokėta 2022 m. rugpjūčio mėnesį, todėl taikytinas 2022 m. I ketvirčio VDU, kuris buvo 1 729,90 Eur. Tačiau apeliantė prašo priteisti kur kas mažesnę sumą, turint omenyje, kad į šią sumą įskaitytas dar ir mokėtinas valstybei PVM, todėl ji turėjo būti pilnai priteista.

1.10. Dėl 2022 m. gruodžio 2 d. PVM sąskaitos faktūros pagrįstumo, nurodoma, jog A. V. advokatė organizavo žalos atlyginimo klausimus su draudimo bendrove, mažiausiai 3-4 kartus bendravo telefonu su D. B. dėl ikiteisminio tyrimo užbaigimo šalims susitaikius. Šiuos veiksmus reglamentuoja Rekomendacijų 8.19-8.20 punktai, kuriuose numatytas maksimalus 0,1 VDU už valandą dydis. Kadangi PVM sąskaita faktūra buvo apmokėta 2022 m. gruodžio mėnesį, todėl taikytinas 2022 m. II ketvirčio VDU, kuris buvo 1 780,50 Eur. Visi minėti veiksmai reikalavo nemažai laiko sąnaudų, jiems atlikti buvo skirtos 4 valandos, kas reiškia, jog maksimali suma už suteiktas teisines paslaugas būtų 712,20 Eur. Tuo tarpu apeliantė prašo priteisti 484 Eur sumą, kuri atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus.

1.11. Apeliantė taip pat prašė atlyginti jos patirtas kuro išlaidas, kurias sudarė 50,13 Eur išlaidos 2022 m. birželio 21 d. vykstant į apklausą ikiteisminiame tyrime ir 47,49 Eur išlaidos už 2022 m. lapkričio 25 d. atvykimą procesinių veiksmų atlikimui. Eismo įvykis kilo dėl D. B. kaltės ir būtent įvykus šiam eismo įvykiui buvo nustatytas apeliantės neblaivumas, dėl ko jos atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kadangi buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai, todėl siekiant išvengti didesnių išlaidų, buvo suderinta, jog tiek ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-21272-22, tiek ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-21272-22 (šioje baudžiamojoje byloje) A. V. apklausos bus atliekamos tą pačią dieną. Todėl teigti, jog 50,13 Eur išlaidos nesusidarė dėl D. B. veiksmų, nėra pagrindo. Spręsdamas dėl 47,49 Eur kuro išlaidų, teismas laikė, kad apeliantės vairuotas automobilis buvo vidutinio galingumo, kurio kuro sąnaudos 7 l, todėl už kurą priteisė tik 25,35 Eur. Su tokiu teismo sprendimu apeliantė nesutinka, kadangi nėra aišku, kokiais duomenimis remiantis teismas apskaičiavo, kad A. V. vairuoto automobilio sąnaudos yra 7 l. Bylos nagrinėjimo metu apeliantė pateikė teismui automobilio registracijos numerį ir nurodė, kad automobilio kuro sąnaudos yra apie 10–12 l, šios aplinkybės nebuvo paneigtos jokiais objektyviais duomenimis, todėl A. V. mano, kad patirtos kuro išlaidos jai turėtų būti atlyginamos pilnai pagal byloje pateiktus įrodymus.

Atsiliepimas

1. Atsiliepime į apeliacinį skundą nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo D. B. prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

2. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nukentėjusiosios atstovė advokatė Kristina Raulinaitienė prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais, prokurorė prašė šį skundą atmesti kaip nepagrįstą, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleisto asmens D. B. gynėjas advokatas Laimutis Jankauskas prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies: pripažinti, jog procesas dėl pareikšto civilinio ieškinio buvo nutrauktas nepagrįstai (ieškinys turėjo būti atmestas), visus kitus reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiosios A. V. ir jos atstovės advokatės Kristinos Raulinaitienės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

3. Apeliaciniame skunde nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistam D. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, kaltės klausimai nėra keliami, tačiau nesutinkama su proceso dėl nukentėjusiosios pareikšto civilinio ieškinio nutraukimu, taip pat bylinėjimosi išlaidų nevisišku atlyginimu. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas peržengė pareikšto civilinio ieškinio ribas, o tuo pačiu ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribas, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apibrėžiančiomis apeliacinio proceso ribas, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl civilinio ieškinio

4. Vadovaujantis BPK 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ir (ar) neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, bet ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios (BPK 112 straipsnis). Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, jo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas tikslinti ieškinio nedraudžia ir pradėjus teisme įrodymų tyrimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-50-1073/2019), nes atskirais atvejais paduodant ieškinį iki įrodymų tyrimo teisme pradžios ne visi duomenys civiliniam ieškovui gali būti žinomi (pavyzdžiui, neaiškus tikslus ieškinio dydis, nežinomi visi asmenys (įtariamieji ar kaltinamieji), dėl kurių nusikalstamos veikos ieškovas patyrė žalos, ir pan.).

5. Pagal BPK 112 straipsnio 1 dalies prasmę civilinis ieškinys pareiškiamas rašytine forma, paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo pradžios. Baudžiamojo proceso įstatyme nekeliama specialiųjų (imperatyviųjų) reikalavimų civilinio ieškinio pareiškimo turiniui, tačiau civilinis ieškinys, reiškiamas baudžiamojoje byloje, turi atitikti CPK 111, 135 straipsnių reikalavimus, t. y. ieškinio pareiškimas forma ir turiniu turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turiniui nustatytus reikalavimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-526-693/2015, 2K-7-124-648/2016). Civiliniame ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas), pagal tai nustatomos civilinio ieškinio ribos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84-648/2019).

Žemesnės instancijos teismas

6. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. V. pateikė dar ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 45–53). Civiliniu atsakovu (materialiai atsakingu už kaltininko D. B. veiksmus) šiame ieškinyje nurodytas AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialas Lietuvoje. Minėtas draudimo bendrovės filialas 2022 m. lapkričio 30 d. nutarimu įtrauktas į bylą civiliniu atsakovu (2 t. b. l. 125–126). D. B. pirmą kartą įtariamuoju buvo apklaustas 2022 m. rugpjūčio 3 d., nors jis papasakojo eismo įvykio aplinkybes, tačiau į klausimą, ar prisipažįsta padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, neatsakė. Antroji įtariamojo apklausa vyko 2022 m. lapkričio 9 d., tačiau jos metu D. B. duoti parodymus atsisakė, nurodydamas, kad norėtų susipažinti su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga. Savo kaltę D. B. pilnai pripažino tik 2022 m. gruodžio 6 d. vykusios papildomos apklausos metu, todėl draudimo bendrovė, kaip pagrįstai apeliaciniame skunde nurodė nukentėjusioji, nežinodama kaltininko pozicijos, delsė atlyginti padarytą žalą.

7. Vis dėlto, D. B. sukeltas eismo įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju, dėl ko 2022 m. gruodžio 9 d. ir 2022 m. gruodžio 21 d. A. V. buvo išmokėtos šios draudimo išmokos: 11 200 Eur žala dėl eismo įvykio metu nepataisomai sugadintos transporto priemonės; 130,20 Eur išlaidos dėl transporto priemonės transportavimo – saugojimo paslaugų pagal sąskaitą faktūrą ARR22 Nr. 1046; 398 Eur gydymosi išlaidų kompensacija; 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimas (3 t., b. l. 116–117). Taip pat 2022 m. gruodžio 8 d. apmokėta (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos pretenzija dėl 3109,55 Eur žalos atlyginimo (3 t., b. l. 115). Atsižvelgdama į tai, jog draudimo bendrovė pareikštą civilinį ieškinį tenkino tik iš dalies, A. V. Alytaus apylinkės teismui 2023 m. sausio 18 d. pateikė patikslintą ieškinį dėl turtinės žalos ir proceso išlaidų atlyginimo, kurį prašė priteisti tiesiogiai iš kaltininko D. B., t. y. turtinių pretenzijų draudimo bendrovei buvo atsisakyta, ką apeliantė patvirtino ir apygardos teismui pateiktame apeliaciniame skunde.

8. Vertindama civilinio atsakovo tinkamumą, teisėjų kolegija pažymi, kad nuo 2018 m. lapkričio 1 d. galiojančios redakcijos Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Atkreiptinas dėmesys, jog nurodyta 5 000 000 Eur suma apima tiek neturtinės, tiek ir turtinės žalos atlyginimą, o taip pat yra dalijama atsižvelgiant į nukentėjusiųjų skaičių, kurių gali būti ir žymiai daugiau nei vienas asmuo. Jeigu padarytos žalos sumos viršija minėtas ribas, likusią dalį nukentėjusiesiems padengia pats draudėjas. Pagal minėto įstatymo 3 straipsnio 1 dalį išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė. Kaip matyti iš nukentėjusiosios pareikšto civilinio ieškinio ir patikslinto ieškinio turinio, nurodytos turtinės bei neturtinės žalos dydžiai neviršija TPVCAPDĮ nustatytų ribų, todėl šias sumas privalo padengti draudimo bendrovė. Atkreiptinas dėmesys, kad draudimo bendrovės ir kaltininko atsakomybė nėra solidari, t. y. nukentėjusioji negali nukreipti savo reikalavimo pagal pageidavimą arba į draudimo bendrovę, arba į kaltininką, arba į abu šiuos asmenis.

9. Civilinės atsakomybės draudimo atveju, esant draudiminiam įvykiui, pareiga atlyginti padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsiranda draudimo įmonei (draudikui), neperžengiant draudimo sumos ribų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.254, 6.987 straipsniai). Jeigu nukentėjusiajam (ieškovui) padarytos žalos visiškai nepadengia draudimo atlyginimas, likusią žalos dalį atlygina ją padaręs asmuo arba už jo veiką materialiai atsakingas asmuo (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2, 3 dalys). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, civiliniu atsakovu pagrįstai šioje byloje pripažintas AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialas Lietuvoje. Sprendžiant dėl D. B. ir draudimo bendrovės civilinės atsakomybės apimties, pažymėtina, kad 2016 m. vasario 29 d. nutartyje išplėstinė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija pasisakė, jog, atsižvelgiant į privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikslus, pirmiausia turi būti vykdomos prievolės, atsirandančios iš draudimo sutarties, t. y. nukentėjęs asmuo turi tenkinti savo reikalavimą pareikšdamas jį tiesiogiai draudikui, kuris, egzistuojant šiems draudimo prievoliniams santykiams, yra pagrindinis skolininkas, turintis pareigą vykdyti sutartinę prievolę, neviršijant draudimo sutartyje ir TPVCAPDĮ nurodytų draudimo sumų, padengti padarytus nuostolius kreditoriui – trečiajam asmeniui (naudos gavėjui), kuris nėra sutarties šalis. Ir tik tokiais atvejais, kai draudimo išmokos suma mažesnė už padarytą žalą nukentėjusiajam, pastarasis turi teisę neatlygintos žalos dalies reikalauti iš kalto arba už jo veikas materialiai atsakingo asmens (CK 6.254 straipsnio 2 dalis, TPVCAPDĮ 13 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016).

10. Taigi, turtinės žalos (300 Eur išlaidų už automobilio vertinimo ataskaitos parengimą) atlyginimo reikalavimas tiesiogiai iš D. B. yra nepagrįstas. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtas reikalavimas pradiniame ieškinyje buvo reiškiamas ir tinkamam atsakovui, t. y. AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialui Lietuvoje, tačiau šis atsisakė padengti minėtas išlaidas, motyvuodamas tuo, kad išlaidos dėl turto vertintojo samdymo atlyginamos tik tais atvejais, jei atsakingo draudiko atstovas neatvyko apžiūrėti sugadinto turto per 3 (trijų) darbo dienų terminą (TPVCAPDĮ 15 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju nukentėjusioji informavo apie įvykį 2022 m. birželio 20 d., o transporto priemonė buvo apžiūrėta 2022 m. birželio 21 d., taigi, draudiko vertinimu, savo pareigą jis atliko tinkamai. A. V., nesutikdama su tokia AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje pozicija, privalėjo tikslinti pradinį ieškinį būtent draudikui, nes jos turtinio reikalavimo suma neviršija TPVCAPDĮ 11 straipsnyje numatytų draudimo sumų. Tačiau, jau minėta, pretenzijų draudikui ji pilnai atsisakė, todėl teisėjų kolegija šioje nutartyje negali vertinti, ar draudimo bendrovė pagrįstai nesutiko atlyginti 300 Eur išlaidų už automobilio vertinimo ataskaitos parengimą. Kadangi D. B. nėra tinkamas atsakovas, todėl nukentėjusiosios patikslinto ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo atmetama (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Tuo pačiu pažymėtina, jog apylinkės teismas nepagrįstai nutraukė procesą dėl nukentėjusiosios pareikšto civilinio ieškinio, nes tokios galimybės baudžiamojo proceso įstatymas nenumato.

11. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas tam tikrais aspektais peržengė bylos nagrinėjimo ribas ir nepagrįstai pasisakė dėl bylos nagrinėjimo dalyką nesudarančių aplinkybių. Pagal BPK 255 straipsnio 1 dalį teisme byla nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Civilinio ieškinio ribas nustato aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Šiuo atveju A. V. patirta neturtinė žala ir dalis turtinės žalos draudimo bendrovės buvo atlyginta dar iki bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje, t. y. ikiteisminio tyrimo metu. Šiuo pagrindu nukentėjusioji atsisakė bet kokių reikalavimų draudimo bendrovei ir patikslintą ieškinį (sumažinus turtinio reikalavimo dydį) reiškė tik eismo įvykio kaltininkui D. B., todėl apylinkės teismas neturėjo jokio pagrindo pasisakyti, ar draudimo bendrovės išmokėtos sumos buvo pagrįstos, ar ne, nes ginčo šiuo aspektu nebuvo. Esant šioms aplinkybėms, šalintinas skundžiamo nuosprendžio 41 punkte nurodytas teiginys, kad „11 200 Eur žalos dėl eismo įvykio metu nepataisomai sugadintos transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atlyginimo atsakovas AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialas Lietuvoje atlygino nepagrįstai“, taip pat 46 punkte nurodytas teiginys, kad „AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialas Lietuvoje sumokėjo 11 200 Eur žalos atlyginimą, t. y. 8 000 Eur daugiau nei nukentėjusioji realiai patyrė dėl eismo įvykio žalos“.

Dėl nukentėjusiosios patirtų proceso išlaidų

12. Vadovaujantis BPK 105 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą. BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo teisė, pripažinus kaltinamąjį kaltu, nuspręsti išieškoti iš kaltinamojo nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-520-303/2015, 2K-194-895/2020). Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-150/2014).

13. Apeliaciniame skunde nukentėjusioji prašo pilna apimtimi priteisti jos patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, t. y. iš viso 2541 Eur, taip pat išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme, t. y. 1331 Eur. Apylinkės teismas A. V. prašymą dėl 2541 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkino iš dalies ir priteisė jos naudai 1008,57 Eur. Šį sprendimą teismas motyvavo tuo, jog išlaidos pagal 2022 m. rugpjūčio 11 d. sąskaitą faktūrą ir 2022 m. gruodžio 2 d. sąskaitą faktūrą nėra detalizuotos, todėl jų dydį sumažino. Be to, nepriteistos išlaidos už advokatės dalyvavimą 2023 m. sausio 18 d. teismo posėdyje, taip pat sumažintos patirtos išlaidos už civilinio ieškinio parengimą proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas nukentėjusiosios patirtų atstovavimo išlaidų pagrįstumą vertino nevisiškai tinkamai.

14. Byloje esantys duomenys patvirtina šias nukentėjusiosios patirtas išlaidas: 181,50 Eur už atstovavimą 2023 m. sausio 20 d. teismo posėdyje pagal 2023 m. sausio 19 d. PVM sąskaitą faktūrą (3 t., 187, 188), 302,50 Eur už atstovavimą 2023 m sausio 18 d. teismo posėdyje pagal 2023 m. sausio 17 d. PVM sąskaitą faktūrą (3 t., b. l. 129, 132); 484 Eur už teisines paslaugas pagal 2022 m. gruodžio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą (2 t., b. l. 111, 3 t., b. l. 65), 605 Eur už teisines paslaugas pagal 2022 m. rugpjūčio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą (2 t., 109, 110), 242 Eur už dalyvavimą 2022 m. birželio 21 d. apklausoje pagal 2022 m. liepos 7 d. PVM sąskaitą faktūrą (2 t., b. l. 107, 108), 726 Eur už teisines paslaugas pagal 2022 m. lapkričio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą (2 t., b. l. 104, 106). Taigi, ikiteisminio tyrimo metu A. V. iš viso patyrė 2057 Eur atstovavimo išlaidų, o bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme – 484 Eur atstovavimo išlaidų.

15. Vertinant ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios patirtas išlaidas, pažymėtina, jog advokatei Kristinai Raulinaitienei leista dalyvauti procese, kaip A. V. įgaliotai atstovei, 2022 m. birželio 21 d. nutarimu. Tą pačią dieną ji dalyvavo nukentėjusiosios apklausoje, kuri truko 1 val. 7 min. (1 t., b. l. 196–198). 2022 m. rugpjūčio 3 d. advokatė teikė prašymą dėl leidimo susipažinti su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga (1 t., b. l. 123) ir, patenkinus šį prašymą, su pateikta medžiaga susipažino 2022 m. rugpjūčio 9 d. (1 t., b. l. 126–127). Susipažinimas truko 30 min. Papildomai susipažinti su byla buvo prašoma 2022 m. spalio 7 d., prašymas įvykdytas 2022 m. spalio 14 d., susipažinimas su medžiaga truko 11 min. (1 t., b. l. 129, 131–132). Trečią kartą prašymas susipažinti su tyrimo medžiaga teiktas 2022 m. lapkričio 9 d., susipažinimas vyko 2022 m. lapkričio 10 d. ir truko 7 min. (1 t., b. l. 137, 140–141). 2022 m. lapkričio 23 d. advokatė parengė civilinį ieškinį draudimo bendrovei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei pateikė šį ieškinį pagrindžiančius dokumentus, bendra ieškinio suma – 15 078,33 Eur (2 t., b. l. 45–53). Užbaigus ikiteisminį tyrimą, advokatė Kristina Raulinaitienė 2022 m. gruodžio 7 d. žodiniu prašymu išreiškė pageidavimą elektroniniu paštu gauti dokumentus, kurie atsirado byloje po 2022 m. spalio 9 d., šis prašymas buvo įvykdytas tą pačią dieną (3 t., b. l. 61), taip pat 2022 m. gruodžio 7 d. rašytiniu prašymu advokatė prašė papildyti tyrimo medžiagą atitinkamais dokumentais, šis prašymas buvo tenkintas (3 t., b. l. 64, 67).

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai priteisė nukentėjusiajai 242 Eur už atstovės dalyvavimą 2022 m. birželio 21 d. apklausoje pagal 2022 m. liepos 7 d. PVM sąskaitą faktūrą, tačiau nepagrįstai ženkliai sumažino kitų patirtų išlaidų dydį. Šioje nutartyje jau minėta, kad apeliantė turtinių pretenzijų draudimo bendrovei teisminio bylos nagrinėjimo metu atsisakė, todėl apylinkės teismas negalėjo vertinti, ar draudimo bendrovės ikiteisminio tyrimo metu išmokėtos sumos dydis buvo pagrįstas, ar nepagrįstas. Dėl tos pačios priežasties teismas negalėjo bylinėjimosi išlaidų už ieškinio parengimą vertinti proporcingai vien pagal (ne)tenkintų reikalavimų dalį. Teisėjų kolegija įvertina, kad nukentėjusiosios atstovė ne tik parengė civilinį ieškinį bei surinko ir pateikė jį pagrindžiančius duomenis, tačiau ir ne kartą bendravo su draudimo bendrovės atstovais, derindama poziciją dėl žalos atlyginimo. Iš esmės civilinis ieškinys buvo pagrįstas, nes, nepaisant atlygintos žalos dydžio, A. V. buvo išmokėtas tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimas. Todėl mažinti prašomą priteisti 726 Eur sumą už teisines paslaugas pagal 2022 m. lapkričio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą objektyvaus pagrindo nėra.

17. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog likę du mokėjimai pagal 2022 m. rugpjūčio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą (605 Eur) ir pagal 2022 m. gruodžio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą (484 Eur) neatitinka advokatės darbo apimties, sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principų, todėl apylinkės teismas susidariusią sumą pagal minėtas sąskaitas faktūras (iš viso 1089 Eur) pagrįstai sumažino iki 400 Eur. Į šią sumą įeina trijų identiškų, šabloninių prašymų leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga parengimas bei pats susipažinimo procesas, kuriam advokatė bendrai paėmus neskyrė nė valandos laiko, ir formalus prašymas papildyti tyrimo medžiagą bylinėjimosi išlaidas patvirtinančiais duomenimis. Teisėjų kolegija pritaria apeliaciniame skunde nurodytam argumentui, jog be minėtų dokumentų rengimo A. V. teisinė konsultacija buvo teikiama ir žodžiu, t. y. nukentėjusioji ir jos atstovė dar prieš tyrėjos vykdytą apklausą turėjo susitikti ir suderinti atstovavimo poziciją, vis dėlto, tokios pirminės konsultacijos, kurios trukmė nėra žinoma, buvimas nepaneigia pirmiau padarytos išvados, jog 400 Eur suma yra adekvati advokatės darbo apimčiai. Taigi, iš viso už atstovavimą ikiteisminio tyrimo metu A. V. priteisiama 1368 Eur suma (726 + 242 + 400 = 1368).

18. Vertinant pirmosios instancijos teisme nukentėjusiosios patirtas išlaidas advokatės teisinei pagalbai apmokėti, pažymėtina, kad 2023 m. sausio 17 d. buvo parengtas patikslintas ieškinys dėl turtinės žalos ir proceso išlaidų atlyginimo iš kaltinamojo D. B. (3 t., b. l. 122–127), taip pat advokatė nuotoliniu būdu dalyvavo 2023 m. sausio 18 d. posėdyje, kuris truko 1 val. 37 min., 2023 m. sausio 20 d. posėdyje, kuris truko 13 min., ir 2023 m. vasario 1 d. posėdyje, kuris truko 37 min. Iš viso už atstovavimą pirmosios instancijos teisme prašoma priteisti 484 Eur, apylinkės teismas šios sumos nepriteisė, motyvuodamas tuo, jog byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis savo kaltės neneigė, o ieškovei buvo žinoma apie ieškinio patenkinimą dar iki bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje. Teisėjų kolegija tokiam apylinkės teismo vertinimui nepritaria. Įgaliotuoju atstovu laikomas asmuo, teikiantis teisinę pagalbą BPK 55 straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, ginantis jų teises ir teisėtus interesus. BPK 55 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atstovas, be kita ko, gali dalyvauti procese kartu su atstovaujamu asmeniu.

19. Šiuo atveju A. V. turėjo teisėtą interesą, kad jos pateiktas patikslintas civilinis ieškinys atsakovui D. B. būtų patenkintas pilna apimtimi, todėl įgaliojo advokatę Kristiną Raulinaitienę atstovauti jos interesus bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Advokatė nuotoliniu būdu iš viso sudalyvavo trijuose posėdžiuose, kurių bendra trukmė sudaro 2 val. 17 min. Pirmojo posėdžio metu advokatė išdėstė nukentėjusiosios poziciją dėl patikslintame ieškinyje nurodytų reikalavimų pagrįstumo, taip pat pasisakė baigiamųjų kalbų metu, antrojo posėdžio metu buvo nutarta atnaujinti įrodymų tyrimą (dėl šio klausimo pagrįstumo advokatė paliko spręsti teismui), trečiojo posėdžio metu A. V. atstovė dar kartą pasisakė baigiamųjų kalbų metu. Sudėtingi teisės taikymo klausimai šioje byloje nebuvo sprendžiami, nukentėjusiosios atstovė su visa bylos medžiaga buvo išsamiai susipažinusi dar ikiteisminio tyrimo metu, todėl papildomai ruoštis teisiamiesiems posėdžiams nebereikėjo, advokatė posėdžiuose dalyvavo nuotoliniu būdu, todėl papildomų vykimo į teismą išlaidų nepatyrė. Esant šiems duomenims, atstovavimo pirmosios instancijos teisme suma mažintina iki 300 Eur.

20. Apeliantė patikslintame ieškinyje taip pat prašė priteisti iš D. B. 97,52 Eur patirtų kuro išlaidų – 47,39 Eur už 2022 m. lapkričio 25 d. atvykimą procesinių veiksmų atlikimui (tyrėjos nutarimu buvo pripažinta civiline ieškove) ir 50,13 Eur už 2022 m. birželio 21 d. atvykimą į apklausą. Apylinkės teismas sprendė, kad nukentėjusiajai galima atlyginti tik 2022 m. lapkričio 25 d. kelionės iš (duomenys neskelbtini) (gyvenamosios vietos) į (duomenys neskelbtini) (policijos komisariatą) išlaidas, nes 2022 m. birželio 21 d. ji tame pačiame policijos komisariate buvo apklausta du kartus: šioje byloje kaip liudytoja (nukentėjusioji), o kitame ikiteisminiame tyrime – kaip įtariamoji. Kadangi abu tyrimai buvo pradėti dėl to paties įvykio (nors A. V. nesukėlė eismo įvykio, tačiau ji vairavo būdama neblaivi, dėl ko jos atžvilgiu taip pat pradėtas ikiteisminis tyrimas), apylinkės teismas sprendė, kad nukentėjusioji bet kokiu atveju būtų privalėjusi vykti į policijos komisariatą duoti parodymus dėl savo pačios neteisėtų veiksmų, todėl negali tikėtis šių išlaidų atlyginimo. Teisėjų kolegija tokiam vertinimui pritaria. Šiuo atveju A. V. elgesys kelyje buvo nepriimtinas – ji vairavo apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 2,26 promilių girtumas), taip pat viršijo leistiną 90 km/val. važiavimo greitį ir važiavo apie 112 km/val. greičiu, kas neabejotinai turėjo įtakos jos reakcijai. Todėl kelionės išlaidos, kurias ji patyrė kaip įtariamoji, negali būti padengtos išlaidomis, kurias ji tuo pačiu metu patyrė ir kaip nukentėjusioji.

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, klausimas dėl kuro išlaidų atlyginimo už 2022 m. lapkričio 25 d. vykimą į policijos komisariatą taip pat išspręstas tinkamai. Apylinkės teismas pagrįstai apskaičiavo nukentėjusiosios kelionės metu nuvažiuotą atstumą (99 km), tuo metu rinkoje buvusią dyzelino kainą (1,829 Eur), taip pat, neturėdamas tikslių automobilio techninių parametrų, sprendė, jog tai vidutinio galingumo transporto priemonė, sunaudojanti 7 l kuro 100 km atstumui. Tokiu būdu buvo apskaičiuota 25,35 Eur suma. Nors A. V. nurodė, jog kuro sąnaudos BMW automobiliui, su kuriuo ją vežė draugas, sudaro 10-12 l / 100 km, tačiau tokių savo teiginių nepagrindė. Jokie papildomi duomenys (nei tiksli automobilio markė, nei jo registracijos liudijimas) nebuvo pateikti ir apeliacinės instancijos teismui, todėl tikslinti patirtos kuro išlaidų sumos pagrindo nėra.

22. Taigi, iš viso nukentėjusiajai priteistina 1693,35 Euro (už atstovavimą ikiteisminio tyrimo ir teisme metu 1368 Eur, teisme 300 Eur) bei už patirtas kuro išlaidas 25,35 Eur.

23. Byloje esanti 2023 m. kovo 20 d. PVM sąskaita faktūra ir mokėjimo nurodymas (4 t., b. l. 44, 45) patvirtina, kad A. V. už apeliacinio skundo parengimą ir teisines konsultacijas advokatei Kristinai Raulinaitienei sumokėjo 1089 Eur ir dar 242 Eur pagal 2023 m. balandžio 24 d. sąskaitą faktūrą už pasirengimą dalyvauti teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme, dalyvavimą jame ir teisines konsultacijas (4 t., b. l. 72–73). Įvertinus aplinkybes, kad apeliacinis skundas yra tenkinamas tik iš dalies, byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta vieno posėdžio, trukusio nepilnai vieną valandą, metu, kuriame įrodymų tyrimas neatliktas, advokatė pasisakė tik baigiamųjų kalbų metu, daroma išvada, jog prašoma priteisti 1331 Eur suma yra neproporcingai didelė. Teisėjų kolegijos vertinimu, 700 Eur suma yra pakankama nukentėjusiosios atstovavimo apimčiai.

Dėl nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleisto asmens turėtų proceso išlaidų

24. D. B. pateikė atsiliepimą į nukentėjusiosios A. V. ir jos atstovės advokatės Kristinos Raulinaitienės apeliacinį skundą, prašydamas šį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti jo naudai 726 Eur turėtų išlaidų už atsiliepimo paruošimą (4 t., b. l. 58–59). Šiuo aspektu pažymėtina, kad BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, jog teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka (BPK 106 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju D. B. nėra išteisintas, jis pripažintas padaręs BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, tačiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl jo patirtų proceso išlaidų atlyginimui teisinio pagrindo nėra, juo labiau, įstatymų leidėjas nenumato galimybės patirtų išlaidų atlyginimo reikalauti iš nukentėjusiojo. Be to, atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimas nėra privalomas, taigi, D. B. šio procesinio dokumento galėjo ir neteikti, nepatiriant papildomų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3, 4 punktais, 332 straipsniu,

nutaria:

nukentėjusiosios A. V. ir jos atstovės advokatės Kristinos Raulinaitienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2023 m. vasario 28 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria procesas dėl civilinės ieškovės A. V. baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nutrauktas ir civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo iš D. B. atmesti.

Pakeisti nuosprendžio dalį dėl proceso išlaidų A. V. priteisimo ir padidinti priteistą sumą iki 1693,35 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų devyniasdešimt trijų eurų 35 ct).

Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies 41 ir 46 punktuose nepagrįstai nurodytus teiginius, kad „11 200 Eur žalos dėl eismo įvykio metu nepataisomai sugadintos transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atlyginimo atsakovas AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialas Lietuvoje atlygino nepagrįstai“; „AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialas Lietuvoje sumokėjo 11 200 Eur žalos atlyginimą, t. y. 8 000 Eur daugiau nei nukentėjusioji realiai patyrė dėl eismo įvykio žalos“.

Kitą 2023 m. vasario 28 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti nukentėjusiajai A. V. iš D. B. 700 Eur (septynis šimtus eurų) proceso išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

D. B. turėtų 726 Eur teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą nepripažinti proceso išlaidomis ir nepriteisti iš nukentėjusiosios A. V..

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Giedrius EndriukaitisDaiva JankauskienėJūratė Petraškienė