- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-14
- Bylos Nr.
- 2A-229-1012/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05250-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Jakutytė-Sungailienė
- Ieškovas
- M. S.
- Atsakovas
- mažajai bendrijai „Logestera“
- Kategorijos
- 2.6.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.11.13pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) mažosios bendrijos „Logestera“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Logestera“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Logestera“ 2 750 Eur skolą už suteiktas vežimo paslaugas, 144,21 Eur palūkanas , 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Į teismo posėdį neatvyko atsakovės atstovai. Ieškovas pateikė prašymą bylą nagrinėti atsakovei nedalyvaujant.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 22 d. sprendimu už akių ieškovo ieškinį tenkino visiškai.
4. Teismas 2024 m. liepos 17 d. nutartimi patenkino atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 22 d. sprendimą už akių ir atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės.
5. Atsakovė pateikė prašymą ieškovo ieškinį palikti nenagrinėtą. Tuo tarpu, teismui nusprendus ieškinį tenkinti visiškai arba iš dalies, atsižvelgiant į sunkią atsakovo finansinę situaciją, priteistos sumos mokėjimą išdėstyti lygiomis dalimi 36 mėn. laikotarpiui, teismo sprendimo išdėstymo terminą pradedant skaičiuoti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – priteisė ieškovui iš atsakovės 2 750 Eur skolą už suteiktas vežimo paslaugas, 144,21 Eur palūkanas, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 2 894,21 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2024 m. balandžio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 87 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas taip pat atmetė atsakovės prašymą išdėstyti priteistą skolą 36 mėn. laikotarpiui.
7. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustatė, kad 2023 m. kovo 14 d. ieškovas ir atsakovė sudarė užsakymą / sutartį Nr. 00004, pagal kurią ieškovas įsipareigojo pervežti sutartyje nurodytą krovinį maršrutu Ispanija – Lietuva / Latvija, o atsakovė įsipareigojo už krovinių pervežimo paslaugas atsiskaityti su ieškovu. Sutarta pervežimo kaina 3 000 Eur. Gabenimo metu atsakovė pakeitė iškrovimo vietą – krovinys buvo iškrautas Lietuvoje ir gabenimo kaina buvo sumažinta iki 2 750 Eur. Ieškovas nugabeno atsakovės krovinį numatytu maršrutu, šią aplinkybę patvirtina pateiktas CMR krovinių važtaraštis. Už suteiktas krovinio vežimo paslaugas ieškovas atsakovei išrašė ir pateikė apmokėti 2023 m. kovo 22 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 38/03/2023, mokėtina suma 2 750 Eur. Atsakovė neatsiskaitė ir liko skolinga ieškovui 2 750 Eur. Atsakovė pretenzijų dėl suteiktų vežimo paslaugų ir / ar kitokių pretenzijų nereiškė, PVM sąskaitos faktūros kaip išrašytos be pagrindo negrąžino, tačiau su ieškovu neatsiskaitė. Ginčo tarp šalių dėl to, kad ieškovas (vežėjas) krovinį saugiai nugabeno iki išsikrovimo vietos nėra, todėl ieškovo reikalavimai tenkintini.
8. Teismas pažymėjo, kad CMR nuostatos bei kitos nacionalinės teisės nuostatos nenustato būtino išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos kai nagrinėjami ginčai dėl skolos už tarptautinius vežimus. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo ieškinį palikti nenagrinėtu. Taip pat teismas sprendžia, kad nėra pagrindo ieškinį palikti nenagrinėtą ir tuo pagrindo, kad ieškovas nepasiūlė atsakovei byloje sudaryti taikos sutartį. Taikos sudarymas tai yra šalių teisė, tačiau ne pareiga.
9. Taip pat atsakovė pateikė prašymą, jeigu teismas tenkintų ieškinį, tai priteistos skolos sumokėjimą išdėstyti 36 mėn. laikotarpiui, nes atsakovė yra sunkioje finansinėje padėtyje. Šioms aplinkybėms patvirtinti atsakovė pateikė įmonės balansą už laikotarpį nuo 2023 m. vasario 9 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. ir pelno (nuostolių) ataskaitą už atitinkamą laikotarpį. Teismas nurodė, kad remiantis tik šiais įrodymais, negalima tenkinti atsakovės prašymo dėl skolos išdėstymo, nes atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad atsakovės finansinė padėtis pagėrės ir ji iš viso galės vykdyti teismo sprendimą, todėl atsakovės prašymas dėl skolos išdėstymo netenkintas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 4 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas atsakovės prašymas išdėstyti skolos mokėjimo terminą ir dėl šios sprendimo dalies priimti naują sprendimą – išdėstyti atsakovei skolos grąžinimą 36 mėn. laikotarpiui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir netinkamai taikė įstatymo nuostatas.
10.2. Atsisakymas išdėstyti skolos mokėjimą tik dar pablogins atsakovės finansinės galimybės atsiskaityti su ieškovu.
Atsiliepimas
11. Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė:
11.1. 2 750 Eur skolos mokėjimas pagal PVM sąskaitą-faktūrą suėjo 2023 m. gegužės 11 d. Šiai dienai atsakovė nėra sumokėjusi net dalies nurodytos skolos. Tai parodo aplaidų atsakovės požiūrį į prisiimtu finansinius įsipareigojimus.
11.2. Priteistos skolos išdėstymas sumenkins patį sprendimą ir pažeis ieškovo lūkesčius.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
12. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo 2024 m. spalio 4 d. sprendimo dalies, kuria buvo atmestas atsakovės prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. – pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad dispozityvios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka specifika, lyginant su jos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, yra tik ta, kad apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja ne tik neperžengdamas apeliaciniame skunde ir atsiliepime į šį skundą nustatytų ribų (apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą faktinio ir teisinio pagrindo), išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, bet ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribų, kurias šalys suformavo ieškinyje ir atsikirtimuose į ieškinį (priešieškinyje), nes apeliacinis skundas ir atsiliepimas į jį negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3k-3-3-220-381/2023, 41 punktas).
14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo
15. Atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas jos prašymas dėl sprendimo dalies vykdymo išdėstymo. Atsakovės teigimu, esama finansinė situacija jai neleidžia iš karto sumokėti priteistą skolą, o atsisakymas išdėstyti skolos mokėjimą tik dar pablogins finansinės galimybės atsiskaityti su ieškovu. Atsakovės sunkią finansinę būklę patvirtina pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai, kuriuos teismas netinkamai įvertino.
16. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
17. Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
18. CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo. Teismų praktikoje nėra pateiktas sąrašas aplinkybių, kurios laikytinos išimtinėmis ir sudarančiomis pagrindą išdėstyti sprendimo vykdymą ir nukrypti nuo bendros taisyklės, numatančios, kad įsiteisėjęs sprendimas turi būti vykdomas nedelsiant. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad prie tokių išskirtinių atvejų priskirtina skolininko sunki turtinė padėtis, kitos nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).
19. Taigi, kaip pagrįstai pažymėta ir pirmosios instancijos teismo sprendime, CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios teismo sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti ar išdėstyti tik išimtiniais atvejais, kurių buvimą turi pagrįsti asmuo, prašantis taikyti CPK 284 straipsnio nuostatas (CPK 178 straipsnis). Kaip nustatyta iš bylos medžiagos bei atsakovės apeliacinio skundo argumentais, atsakovė savo sunkiai finansinei padėčiai pagrįsti pateikė įmonės balansą už laikotarpį nuo 2023 m. vasario 9 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. ir pelno (nuostolių) ataskaitą už atitinkamą laikotarpį. Šie dokumentai patvirtina, kad įmonė dirba nuostolingai – per nurodytą laikotarpį atsakovė patyrė 5 356 Eur nuostolį, o įmonės turtas yra lygus jos įsipareigojimams (7 423 Eur). Tokiu atveju teismo priteista iš atsakovės 2 894,21 Eur suma gali būti laikytina reikšminga atsakovei. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, net ir nurodytos aplinkybės nepagrindžia susiklosčiusios išimtinės situacijos, kuri sudarytų pagrindą nukrypti nuo teismo sprendimo vykdymo tvarkos atsakovės nurodytu būdu, t. y. teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti 36 mėnesių laikotarpiui.
20. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, skolininko bloga turtinė būklė nėra absoliutus pagrindas taikyti įstatyme nustatytą išimtį ir išdėstyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Asmuo, prašydamas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, ir teigdamas, jog priteista suma jam yra didelė, turi pateikti teismui ne tik išsamius ir abejonių nekeliančius duomenis apie savo finansinę (turtinę) padėtį, bet ir įrodyti, kad jo būklė ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-476-933/2022; 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1033-330/2022). Taigi, pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės.
21. Šiuo atveju atsakovė tokių duomenų byloje neteikė ir atitinkamų aplinkybių neįrodinėjo (CPK 178 straipsnis). Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė per aktualų laikotarpį gaus pajamas ar papildomo turto, kas leistų jai atsiskaityti su ieškovu. Pažymėtina ir tai, kad tenkinus atsakovės prašymą, atsakovė kas mėnesį ieškovui turės mokėti mažiau nei po 100 Eur, kas neatitinka ieškovo lūkesčių bei sumenkina patį teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo.
22. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas taip pat nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).
Dėl procesinės bylos baigties
23. Apibendrindamas išdėstytus argumentus ir padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino bylos aplinkybes bei šalių pateiktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias sprendimo vykdymo išdėstymą, įrodymų tyrimą, vertinimą ir teismo sprendimo motyvavimą bei kitas ginčui išspręsti aktualias teisės aktų nuostatas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais ir priėmė pagrįstą teismo sprendimą. Dėl to apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).
25. Apeliacinis skundas atmetamas, todėl atsakovei bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis). Ieškovas nepateikė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, taip pat nepateikė jas patvirtinančių duomenų. Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neskirstomos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Atsakovės mažosios bendrijos „Logestera“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.