- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-13
- Bylos Nr.
- AN2-81-380/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00615-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Aurelija Sadauskaitė (pirm.)
- Pažeidėjas
- J. S.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 16.9.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. vasario 8 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. 2022 m. rugpjūčio 26 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucijos) vyriausioji tyrėja surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 1 dalį ir 424 straipsnio 2 dalį už tai, kad J. S. 2022 m. balandžio 26 d. 15.44 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairavo automobilį „Citroen C4 Picasso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo „A“ juosta, kuri skirta maršrutiniam transportui, tokiu būdu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 3 pr. 1.21 p. reikalavimus. Jis vairavo minėtą automobilį, neturėdamas teisės vairuoti, kai teisės vairuoti transporto priemones nebuvo susigrąžinęs įstatymo nustatyta tvarka. Tokiais veiksmais J. S. pažeidė Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymo 24 straipsnio 3 dalies reikalavimus.
2. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėja, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui J. S., 2022 m. spalio 7 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-13761-2022, kuriuo, nustačius vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nustačius vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, J. S. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį ir 424 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, jam paskirta galutinė administracinė nuobauda – 400 Eur dydžio bauda. Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apskundė teismui.
3. Skundžiama 2023 m. vasario 8 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismas J. S. skundo netenkino ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. spalio 7 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-13761-2022 paliko nepakeistą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas J. S. prašo: 1) bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, siekiant objektyviai išsiaiškinti bylos aplinkybes; 2) panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 8 d. nutartį ir priimti naują sprendimą.
4.1. Apeliantas nurodo, kad nesutinka su skundžiama nutartimi, nes teismas neatskleidė ginčo esmės, byla buvo nagrinėjama šališkai ir „suinteresuotai“. Apeliacinis skundas grindžiamas toliau nurodomais argumentais.
4.2. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje paskleidė neatitinkančias tikrovės žinias, kad J. S. yra nedirbantis. Turėdamas neįgalumą, dirbo taksi vairuotoju. Klaipėdos teisės ir teisėtvarkos institucijos vykdo apelianto „asmens persekiojimą“. Dėl to 2020 metais trečią kartą jam buvo „užkirsta galimybė dirbti sufabrikavus duomenis“, jam nebuvo išduotas leidimas dirbti taksi vairuotoju. Ginčas dėl „teisių atstatymo į darbą“ vyksta RAAT Klaipėdos apygardos teisme, a/b Nr. l2-2259-452/2023 (t/p Nr. 6-63-3-02504-2020-9)“. Apelianto teigimu persekiojimo veiksmuose dalyvavo ir (duomenys neskelbtini). Todėl J. S. mano, kad yra dirbantis.
4.3. 2022 m. birželio 6 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 31-ANR_P-8315-2022 S. S., ROIK:22167726664. Aplinkybės dėl įvykdyto pažeidimo neatskleistos, teismas nusišalino nuo aplinkybių tyrimo. Nėra aišku, „kokiomis priežastimis“ šis tariamas pažeidimas buvo „permestas“ J. S. Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad J. S. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, neturint jokių įrodymų susijusių su pažeidimu. Nutartyje konstatuota, kad apeliantas vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės, bet teismas atsisakė atskleisti aplinkybes, išreikalauti bylą, kurioje tariamai J. S. buvo atimta teisė vairuoti. Iš esmės teismas ydingai nurodo aplinkybę, kad J. S. nebuvo sugrąžinta teisė vairuoti transporto priemonę, tai neatitinka tikrovės, teisė vairuoti transporto priemonę jam atimta nebuvo. Tai buvo sufabrikuota siekiant atimti J. S. teisę dirbti, tačiau teismas tiesiog neleido šių aplinkybių išsiaiškinti. 2023 m. sausio 25 d. dėl teismo ydingo bylos nagrinėjimo buvo sutrikdyta apelianto sveikata, todėl po pertraukos dalyvauti bylos nagrinėjime jis negalėjo. Teismas J. S. sveikatos būklę nesąžiningai panaudojo siekdamas jį nubausti.
4.4. Teismas vykdė psichologinį spaudimą prieš liudytoją S. S. Ji negali dalyvauti teismuose dėl patirto nežmoniško persekiojimo. Iš šios liudytojos nepagrįstai buvo atimtas visas turtas, dokumentai, Klaipėdos apylinkės teismas prieš ją be pagrindo inicijavo baudžiamąjį procesą. Ši moteris buvo persekiojama iki 2014 metų. Teismas buvo informuotas apie liudytojos būklę, bet teismo posėdžio metu iš liudytojos buvo tyčiojamasi. Teismas siekė pasinaudoti neįgalia liudytojos būkle prieš J. S.. S. S. teismui nenurodė, kad automobilį vairavo J. S.. Toks teisėjos elgesys žemina teismą. Neatitinka tikrovės ir skundžiamoje nutartyje nurodyta aplinkybė, kad automobilio rakteliai yra pas J. S.. Teismas per S. S. siekė apkaltinti jį padarius pažeidimą be įrodymų, tai šališka teismo pozicija.
4.5. Teismas neleido atskleisti aplinkybių tiesiogiai susijusių su tariamu pažeidimu. Nebuvo nustatytos objektyvios pažeidimo aplinkybės, nei kokia kamera buvo užfiksuotas pažeidimas, nei kurioje vietoje buvo kamera. Nebuvo nustatyta net kokia kryptimi važiavo automobilis, pažeidimo vieta. Teismas ignoravo J. S. pastabą, kad pagal policijos atstovės paaiškinimą, nebuvo jokių galimybių užfiksuoti pažeidimą. Darytina subjektyvi išvada, kad pažeidimas yra sufabrikuotas, teismas įvykdė „išankstinę nuostatą“. Nutartyje kalbama apie J. S. tariamus piktybinius pažeidimus, nepateikiant jokių objektyvių faktų ar įrodymų. Teismas priėmė nutartį neturėdamas nė vieno įrodymo, kad J. S. padarė pažeidimą. Teismas vadovavosi ydinga subjektyvia išankstine nuomone. Nuo 2002 metų J. S. užkirsta galimybė gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Ir šioje byloje apelianto prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą buvo atmestas. Tokiu būdu šiurkščiai pažeidžiamos jo teisės į tinkamą bylos nagrinėjimą. Apsiginti nuo tokių absurdiškų kaltinimų šališkame teisme galimybių neturi. Teismas bylą nagrinėjo šališkai ir neteisingai J. S. nubaudė. Dėl ilgalaikio nepagrįsto persekiojimo sutrikdyta J. S. sveikata. Nepripažįsta, kad padarė pažeidimą. Skundžiama nutartis naikintina.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. S. apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas G. K. su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. vasario 8 d. nutartį be pakeitimų.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Apeliacinis skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022).
8. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. S. neigia, jog padarė jam inkriminuotus ANK 417 straipsnio 1 dalyje ir 424 straipsnio 2 dalyje numatytus nusižengimus ir kartodamas iš esmės tuos pačius argumentus bei nurodydamas tas pačias aplinkybes, kuriuos jau buvo nurodęs apylinkės teismui ir dėl kurių šis teismas labai išsamiai pasisakė, siekia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis būtų panaikinta, o administracinio nusižengimo teisena jam nutraukta. Taip pat pageidauja, jog byla apygardos teisme būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka ir nurodo, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
9. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo apeliaciniame skunde išreiškė prašymą administracinio nusižengimo bylą nagrinėti apeliacine žodinio proceso tvarka, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjant J. S. administracinio nusižengimo bylą Klaipėdos apylinkės teisme administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo dalyvavo 2023 m. sausio 11 d. ir 2023 m. sausio 25 d. teismo posėdžiuose ir jam buvo suteikta galimybė pasisakyti, posėdžių metu jis išdėstė savo įvykio versiją, pateikė paaiškinimus, pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjusiai teisėjai Eglei Žakevičiūtei, kuris buvo motyvuotai atmestas neskundžiama Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 25 d. nutartimi. Taip pat teismo posėdžiuose buvo kaip liudytoja apklausta S. S., išklausyta Institucijos atstovės E. K. pozicija, tinkamai ištirta bylos įrodymų visuma. Byloje nenustatyta ANK 651 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytų aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra jokio pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes įvertinti byloje skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą galima nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka, kaip tai numatyta ANK 651 straipsnio 2 dalyje.
10. Apygardos teismas neturi jokio pagrindo sutikti su apelianto skundo argumentais dėl skundžiamą nutartį priėmusio teismo šališkumo.
Žemesnės instancijos teismas
11. ANK 576 straipsnyje yra įtvirtinta nušalinimo teisė. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad teisėjams ir administracinio nusižengimo bylą tiriantiems ir nagrinėjantiems pareigūnams, specialistams, ekspertams, vertėjui, teismo posėdžių sekretoriui, jei jis dalyvauja, mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikomi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) nustatyti nušalinimo pagrindai ir tvarka. Dėl to, pagal analogiją, taikytinos ir teisėjo nušalinimą baudžiamajame procese reglamentuojančios BPK 57–60 straipsnių normos. Teisėjo nušalinimo pagrindai nurodyti BPK 58 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisėjas negali dalyvauti procese, jeigu: 1) jis toje byloje yra nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas, bet kurio iš šių asmenų šeimos narys ar giminaitis, įtariamojo, kaltinamojo bei nuteistojo ar atstovo pagal įstatymą, teisėjo, ikiteisminio tyrimo teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno ar gynėjo toje byloje šeimos narys ar giminaitis; 2) jis yra dalyvavęs toje byloje kaip liudytojas, įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo atstovas pagal įstatymą, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ar civilinio atsakovo atstovas; 3) jis pats arba jo šeimos nariai ar giminaičiai yra suinteresuoti bylos baigtimi; 4) proceso dalyviai motyvuotai nurodo kitokias aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu. BPK 58 straipsnio 2 dalyje (1–6 punktai) yra nustatytos papildomos aplinkybės, kurioms esant teisėjas negali dalyvauti procese ar pakartotinai nagrinėti tą pačią bylą. Taigi, esant BPK 58 straipsnio 1 ar 2 dalyse nurodytiems nušalinimo pagrindams, teisėjas privalo nusišalinti ar gali būti nušalintas (BPK 59 straipsnio 1 dalis).
12. Teismas turi būti nešališkas. Nešališkumo reikalavimas turi subjektyvų aspektą, kad nei vienas teisėjas negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, asmeninis teisėjo nešališkumas turi būti preziumuojamas, kol nėra įrodyta priešingai, pavyzdžiui, nustatyta, kad teisėjas parodė priešiškumą ar nepalankumą dėl asmeninių priežasčių. Teismas turi būti nešališkas ir objektyviai, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, jog teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. Tam, kad būtų eliminuotas teismo šališkumas, BPK nuostatos bylos nagrinėjimo teisme dalyviams suteikia teisę reikšti nušalinimus.
13. Iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjamoje byloje teisė pareikšti nušalinimą bylą nagrinėjusiai teisėjai nebuvo varžoma – J. S. šia savo teise pasinaudojo. Kaip jau minėta, neskundžiama Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 25 d. nutartimi J. S. pareikštas nušalinimas netenkintas. Teismas nurodė, jog nušalinimas bylą nagrinėjančiai teisėjai iš esmės buvo grindžiamas J. S. nuomone, kad teisėja E. Žakevičiūtė yra šališka, kadangi netenkina jo prašymų, taip pat administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nuomone, jog teisme buvo nepagrįstai ir neteisėtai apklausta liudytoja S. S., o tarp J. S. ir apylinkės teismo yra kilęs interesų konfliktas. Teismas pagrįstai konstatavo, kad tokie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginiai yra jo nuomonė, kuri negali būti vertinama kaip nustatytas faktas, pagrindžiantis teisėjos šališkumą, nes kiekvienoje byloje teismas priima sprendimą ištyręs konkrečioje byloje surinktus įrodymus ir atlikdamas būtinus procesinius veiksmus objektyviai tiesai byloje nustatyti, o jokių kitų aplinkybių, keliančių pagrįstų abejonių bylą nagrinėjančios teisėjos nešališkumu, J. S. nenurodė. Apeliaciniame skunde J. S. teismo šališkumą iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, juos papildymas nuomone, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė faktines bylos aplinkybes (pavyzdžiui tai, kad J. S. nedirba ir neturi teisės vairuoti transporto priemones), taip pat, kad teismas turėjo išankstinį nusistatymą prieš apeliantą, todėl siekdamas jį persekioti ir nubausti priėmė neteisėtą ir nepagrįstą procesinį sprendimą. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog šiuo metu J. S. iš tiesų neturi galiojančio vairuotojo pažymėjimo (b. l. 61). Be to, nors apeliaciniame skunde akcentuojama, jog tebevyksta ginčas dėl to, kad 2020 m. J. S. nebuvo išduotas leidimas teikti taksi paslaugas, tačiau iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) esančio Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. kovo 7 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I2-2259-342/2023 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-01504-2020-9) turinio matyti, jog minėtas ginčas dėl J. S. prašymo gauti leidimą vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi veiklą netenkinimo jau yra išspręstas (be kita ko, nustačius ir tai, jog jis neturi galiojančio vairuotojo pažymėjimo ir nesikreipė į VĮ „Regitra“ dėl teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo), o pareiškėjo J. S. skundas atmestas kaip nepagrįstas. Taip pat apygardos teismas pažymi, jog vien tai, kad teismas priėmė ne tokį procesinį sprendimą, kokio pageidavo apeliantas, nėra pakankama aplinkybė laikyti, jog teismas buvo šališkas nagrinėdamas šią administracinio nusižengimo bylą. Motyvuotai kitokių aplinkybių, keliančių pagrįstų abejonių dėl bylą išnagrinėjusios teisėjos nešališkumo, J. S. apeliaciniame skunde nenurodė, tokių aplinkybių nenustatė ir skundą nagrinėjantis apygardos teismas. Konstatuotina, kad argumentai dėl teismo šališkumo yra nepagrįsti, todėl atmetami.
14. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį motyvais, skundžiama nutartimi, Institucijos 2022 m. rugpjūčio 26 d. administracinio nusižengimo protokolu ir 2022 m. spalio 7 d. nutarimu bei bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, jog J. S. padarė ANK 417 straipsnio 1 dalyje ir 424 straipsnio 2 dalyje numatytus nusižengimus. Priešingai, nei nurodoma skunde, apylinkės teismo išvados dėl J. S. kaltės yra motyvuotos, paremtos ne prielaidomis, o labai išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu ir pagrįstos bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, dėl jų reikšmės pasisakė ir juos tinkamai įvertino nė vieniems iš jų nesuteikdamas prioritetinės reikšmės. Vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti palankiai administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, o teismas padarė nepalankias išvadas dėl jo kaltumo, savaime nereiškia, kad buvo padaryta materialiosios ir (ar) proceso teisės pažeidimų ir skundžiama nutartis yra neteisėta. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir Institucijos administracinio nusižengimo protokole, nutarime bei teismo nutartyje išdėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad J. S. kaltė, padarius ANK 417 straipsnio 1 dalyje ir 424 straipsnio 2 dalyje numatytus nusižengimus, yra įrodyta. Aukštesniojo teismo vertinimu nėra jokių nepašalintų abejonių dėl J. S. kaltės, o apeliaciniame skunde dėstomi argumentai niekaip nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
15. ANK 686 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, specialioji teisė grąžinama ir įgyjama Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatyta tvarka.
16. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnyje, reglamentuojančiame teisės vairuoti grąžinimo tvarką, numatyta, jog asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta KET pažeidimų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą.
Žemesnės instancijos teismas
17. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vidaus reikalų ministro 2015 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 1V-100 12 punkte numatyta, kad asmenys, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta, siekdami susigrąžinti teisę vairuoti ir paimtus policijos įstaigoje ar VĮ „Regitra“ padalinyje saugomus vairuotojo pažymėjimus <...>, pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, kai asmens sveikatos ar elgesio būklė atitinka nustatytus reikalavimus, asmeniškai pateikia policijos įstaigai, kurioje saugomas vairuotojo pažymėjimas <...> (jei vairuotojo pažymėjimas <...> nebuvo paimtas <...> – policijos įstaigai, kuri vykdo nutarimą atimti teisę vairuoti), <....> prašymą grąžinti teisę vairuoti <...> ir atitinkamus dokumentus. 15 punkte numatyta, kad įvertinęs gautus aprašo 12 punkte nurodytus dokumentus ir aprašo 14 punkte nurodytų patikrinimų rezultatus, policijos įstaigos įgaliotas pareigūnas <...> priima sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti.
18. ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą.
19. KET 181 punkte numatyta, jog pažymėtame kelio ženklu „Eismo juosta maršrutiniam transportui“ ir (arba) raide „A“, kitoms transporto priemonėms važiuoti šia eismo juosta draudžiama, išskyrus: dviračius ir mopedus; lengvuosius automobilius taksi, jeigu eismo juosta pažymėta raide „A“ ir užrašu „TAKSI“; automobilius, kuriuose važiuoja 4 ir daugiau eismo dalyvių, jeigu eismo juosta pažymėta raide „A“ ir simboliu 4+; elektromobilius, jeigu eismo juosta pažymėta raide „A“ ir elektromobilių simboliu. KET 182 punkte numatyta, kad jeigu eismo juosta, skirta maršrutiniam transportui važiuoti ta pačia kryptimi, yra dešiniajame važiuojamosios dalies krašte ir nėra atskirta ištisine horizontaliojo ženklinimo linija, į dešinę sukantys privalo, o apvažiuojantys sustojusią į kairę sukti transporto priemonę vairuotojai gali persirikiuoti į šią eismo juostą.
20. Šios nutarties 19 punkte aptartas teisinis reglamentavimas patvirtina, jog „A“ eismo juosta skirta tik maršrutiniam transportui, kitoms transporto priemonėms važiuoti šia eismo juosta draudžiama, išskyrus Taisyklių 181 ir 182 punktuose nustatytus atvejus. Akivaizdu, kad šioje administracinio nusižengimo byloje tokių išimčių nustatyta nebuvo. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, teismų praktikoje yra įtvirtinta bendro pobūdžio pareiga visiems asmenims elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad savo veiksmais ar neveikimu nebūtų pažeistos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai, nepadaryta žala; už neteisėtus veiksmus ar neveikimą, pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nesilaikymą numatyti tam tikri teisiniai padariniai – atsakomybės taikymas. Transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, valdytojas vien dėl to, kad valdo didesnio pavojaus šaltinį arba užsiima didesnio pavojaus veikla, keliančia didesnę grėsmę, privalo elgtis ypač rūpestingai ir apdairiai, laikytis teisės aktuose nustatytų ir (arba) iš protingumo principo kylančių reikalavimų.
21. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigia, kad jam inkriminuotų ANK 417 straipsnio 1 dalyje ir 424 straipsnio 2 dalyje numatytų nusižengimų nepadarė. Teigia, kad 2022 m. balandžio 26 d. 15.44 val., neturėdamas teisės vairuoti, nevairavo automobilio „Citroen C4 Picasso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, o jokių jo kaltę patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Sutikti su šiais J. S. apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
22. Apylinkės teismo posėdyje Institucijos atstovė E. K. nurodė, kad pažeidimai fiksuoti stacionaria fiksavimo kamera, kuri fiksuoja automobilius, važiuojančius „A“ juosta ir nesukančius į įvažiavimą. Stacionari kamera fiksuoja visas transporto priemones, tačiau nefiksuoja tų, kurios pasuka į dešinę. Byloje pateiktos dvi pažeidimą fiksuojančios fotonuotraukos, kurios patvirtina KET 182 punkto pažeidimą. J. S. yra atimta teisė vairuoti transporto priemones ir jis nėra susigrąžinęs šios teisės įstatymo nustatyta tvarka. Po teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, jis ne kartą buvo baustas už vairavimą neturint teisės vairuoti transporto priemones. J. S. ne kartą buvo siunčiami raštai, kuriais buvo paaiškinta, kaip jam reikia susigrąžinti teisę vairuoti bei kokiu pagrindu jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Todėl J. S. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn (b. l. 121–123). Apylinkės teismo posėdyje liudytoja S. S. nurodė, kad turi sveikatos bėdų, neturi duomenų, patvirtinančių blogą sveikatos būklę, yra J. S. buvusi sutuoktinė, jie negyvena šeimyninio gyvenimo ir neveda bendro ūkio, gyvena atskirai. J. S. yra jos įgaliotas atstovas. 2022 m. birželio 16 d. pranešimą dėl informacijos pateikimo rašė ji. Ji nurodė, kad galbūt vairavo J. S.. Automobilio „Citroen C4 Picasso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė yra jos dukra. Automobilio valdytoja yra ji. J. S. vairuoja tą automobilį, ji neturi sveikatos, todėl dažniausiai vairuoja J. S.. Ji beveik išvis nevairuoja. Ji neatsiminė, kas vairavo 2022 m. balandžio 26 d., nes daug laiko praėjo. Ji negalėjo vairuoti tą dieną. Automobilio rakteliai yra pas J. S. Taip pat rakteliai yra ir pas ją. J. S. daugiausia naudojasi ir vairuoja automobilį. Jam yra duoti automobilio rakteliai. Ji nėra praradusi galimybės valdyti automobilį (b. l. 121–123, 126–128). S. S. 2022 m. birželio 16 d. pranešime „Dėl informacijos pateikimo“ nurodoma, kad ji automobilio „Citroen C4 Picasso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta data nevairavo ir nusižengimo nepadarė. Galimai automobilį vairavo jos įgaliotas atstovas J. S. (b. l. 10). Byloje esančiose fotonuotraukose, užfiksuota, kad 2022 m. balandžio 26 d., 15.44 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, užfiksuota transporto priemonė „Citroen C4 Picasso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri važiuoja „A“ raide pažymėta eismo juosta, nesukdama į įvažiavimą ar sankryžą (b. l. 14). J. S. teisė vairuoti transporto priemones atimta 2019 m. kovo 28 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nutarimu. Šiuo nutarimu J. S. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 432 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta 60 Eur bauda su administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 mėnesiui (b. l. 68). Ataskaitų žiūryklės duomenys apie asmenį patvirtina, jog J. S. neturi galiojančio vairuotojo pažymėjimo (b. l. 61). VĮ „Regitra“ išraše užfiksuota, jog automobilio „Citroen C4 Picasso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė yra V. S., valdytoja – S. S. (b. l. 63).
23. Aptartų vieni kitus patvirtinančių įrodymų, sudarančių vientisą ir logišką įrodymų grandinę, visuma leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog būtent J. S. 2022 m. balandžio 26 d. 15.44 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairavo automobilį „Citroen C4 Picasso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo „A“ juosta, kuri skirta maršrutiniam transportui, tokiu būdu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 3 pr. 1.21 p. reikalavimus, be to, jis vairavo minėtą automobilį, neturėdamas teisės vairuoti, kai teisės vairuoti transporto priemones nebuvo susigrąžinęs įstatymo nustatyta tvarka, todėl jis pagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį ir 424 straipsnio 2 dalį. Tai, kad J. S., jo teigimu, dėl vykstančios administracinio nusižengimo teisenos sutriko (pablogėjo) sveikata, jo atsakomybės padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus niekaip nešalina.
24. Nors J. S. kategoriškai neigia, jog būtent jis padarė jam inkriminuojamus nusižengimus, akcentuodamas, kad 2022 m. balandžio 26 d. automobilio „Citroen C4 Picasso“ apskritai nevairavo, nurodo, kad nesupranta, kodėl būtent jis, o ne kitas asmuo buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, tačiau nei skunde dėl Institucijos nutarimo, nei apylinkės teismo posėdyje, nei apeliaciniame skunde J. S., kuris yra liudytojos S. S. įgaliotas atstovas (šios bylos įrodymų visuma patvirtina, jog būtent jis dažniausiai vairuoja minėtą S. S. valdomą automobilį), taip ir nesugebėjo nurodyti (įvardyti) jokio kito konkretaus asmens, kuris įvykio dieną galėjo vairuoti minėtą automobilį. Tai suteikia pagrindo daryti išvadą, kad jo pateikiama versija, jog įvykio dieną jis išvis minėto automobilio nevairavo, neatitinka bylos įrodymų visumos, todėl leidžia pagrįstai manyti, kad jis ją pateikė siekdamas išvengti administracinės atsakomybės.
25. Apygardos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 8 d. nutartis paliekama nepakeista, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. S. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.