- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-07
- Bylos Nr.
- I2-2259-342/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01504-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Aušrelė Mažrimienė, Remigijus Arminas, Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- J. S.
- Atsakovas
- Lietuvos transporto saugos administracijai
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės ir Aušrelės Mažrimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu būdu išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovei Lietuvos transporto saugos administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – ir atsakovė, Administracija) Paslaugų departamento Klaipėdos skyriaus 2020 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą pareiškėjui neišduoti leidimo vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi veiklą; įpareigoti atsakovę išduoti 2020-08-11 priimtą sprendimą neišduoti leidimo vykdyti taksi veiklą; panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus (toliau – Ginčų komisija) 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimą Nr. 21R2-158(AG2-121/16-2020).
Skunde, kurį patikslino nurodo, jog 2020 m. rugpjūčio 11 d. jis kreipėsi į Administracijos Paslaugų departamento Klaipėdos skyrių su prašymu jam išduoti leidimą. Apie Administracijos Paslaugų departamento Klaipėdos skyriaus 2020 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą jis buvo informuotas žodžiu. Jam buvo paaiškinta, kad jam bus atsiųstas sprendimas, kuriame bus nurodyti visi argumentai ir priežastys. Teigia, jog argumentai, kad jis neturi vairuotojo teisių, nėra sumokėjęs VMI mokesčių dėl kurių jam nebuvo išduotas leidimas, neatitinka tikrovės, nes vairuotojo pažymėjimą jis turi daugiau nei 40 metų ir yra sumokėjęs visus mokesčius. Nurodo, jog 2020 m. rugpjūčio 26 d. jis kreipėsi į Ginčų komisiją, kurioje netinkamai buvo sprendžiamas jo skundo priėmimo klausimas. Mano, kad komisija nurodydama pakartotinai šalinti skundo trūkumus, kurie jam buvo nesuprantami ir analogiški ankstesniems reikalavimams pašalinti trūkumus. Nurodė, kad komisija kelia klausimą dėl sprendimo ginčijamo fakto, bet jam aišku, kad negali ginčyti sprendimo, kurio nėra gavęs bei nėra gavęs duomenų susijusių su sprendimo priėmimu
Teigia, kad ginčijamą sprendimą jam buvo atsisakyta išduoti. Akcentuoja, kad teikiant skundą Ginčų komisijai kelis kartus buvo priverstas jį tikslinti, kad nesuprato Komisijos sprendimo esmės, nes pačiame sprendime buvo konstatuojami prieštaringi faktai.
Mano, kad Komisijos priimti sprendimai yra nemotyvuoti, prieštaringi ir klaidinantys, taip jam užkertama konstitucinė teisė į darbą.
Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį informuotas tinkamai, gautas pranešimas, jog posėdyje nedalyvaus.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į skundą nurodo, jog su skundo reikalavimais nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, jog nagrinėjant pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 11 d. prašymą, buvo atliktas vertinimas, kurio metu nustatyta, jog pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 8² straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytų reikalavimų, nes valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) „Regitra“ nepateikė duomenų apie pareiškėjo sukauptą lengvojo automobilio vairavimo stažą bei pažymėjo, kad pareiškėjas neturi galiojančio vairuotojo pažymėjimo, be to, buvo gauti duomenys, kad pareiškėjas turi mokestinių nepriemokų. Nurodė, jog pareiškėjas tiek žodžiu, tiek elektroniniu paštu buvo informuotas apie leidimo vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais neišdavimo priežastis. Pareiškėjas į Administraciją kreipėsi apie keturis kartus, prašydamas pateikti rašytinius įrodymus, kurių pagrindu buvo priimtas sprendimas jam neišduoti minėto leidimo. Nurodo, kad į visus pareiškėjo prašymus buvo atsakyta. Teigia, kad sprendimas neišduoti leidimo buvo suformuotas valstybės informacinėje sistemoje „Keltra“, skiltyje „Sprendimo informacija“, teigia, kad atskiras Administracijos Paslaugų departamento sprendimas dėl paslaugos nesuteikimo nėra priimamas.
Atsakovės atstovas su pareiškėjo skundo reikalavimais nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog Administracijos Paslaugų departamento Klaipėdos skyriaus 2020 m. rugpjūčio 14 d. raštas Nr. 15B-7033 „Dėl leidimo vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi veiklą neišdavimo“ pareiškėjui buvo išsiųstas pareiškėjo elektroninio pašto adresu. Teigia, kad nebuvo sudaryta subnuomos sutartis. Mano, jog minėtas leidimas negali būti išduodamas asmeniui, kuris neturi galiojančio vairuotojo pažymėjimo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilęs dėl 2020 m. rugpjūčio 11 d. Lietuvos transporto saugos administracijos Klaipėdos skyriaus sprendimo ir 2020 m. rugsėjo 8 d. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus sprendimo Nr. 21R2-158(AG2-121/16-2020).
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pareiškėjo kreipimosi į Lietuvos transporto saugos administracijos Klaipėdos skyrių leidimo taksi veiklai išsiimti.
Iš pateiktos 2020 m. rugpjūčio 11 d. automobilio nuomos sutarties matyti, kad pareiškėjas išsinuomojo automobilį su priedais teikti taksi paslaugas ir įsipareigojo mokėti metinį nuomos mokestį.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog nagrinėjant pareiškėjo 2020-08-11 prašymą Nr. 501PT-240 buvo nustatyta, kad asmuo užpildęs prašymą gauti leidimą vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi veiklą, neatitinka kriterijų dėl šių sekančių priežasčių: neturi galiojančio vairuotojo pažymėjimo ir turi 5329,93 Eur mokestinę nepriemokų sumą.
2021 m. sausio 11 d. Valstybės įmonė „Regitra“ rašte Nr. S-294 nurodė, kad pareiškėjui išduotas vairuotojo pažymėjimas negalioja. Pareiškėjui atimta teisė vairuoti transporto priemones nuo 2019-04-17 iki 2019-05-16. Dėl teisės vairuoti transporto priemonės grąžinimo pareiškėjas nesikreipė.
Administracija 2020 m. rugpjūčio 11 d. nusprendė paslaugos netenkinti, konstatavus, jog pareiškėjas neturi galiojančio vairuotojo pažymėjimo bei turi mokestinių nepriemokų. Pažymėjo, jog KTP registre nepavyko rasti pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 11 d. prašyme nurodyto valstybinio numerio transporto priemonės.
Administracijos Paslaugų departamento Klaipėdos skyriaus 2020 m. rugpjūčio 14 d. rašte Nr. 15B-7033“ Dėl leidimo vykdyti keleivių vežimo už atlygį automobiliais taksi veiklą neišdavimo“, adresuotame pareiškėjui, buvo išdėstyti Administracijos 2020 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo priėmimo motyvai bei nurodyta jo apskundimo tvarka.
2020 m. rugpjūčio 26 d. pareiškėjas kreipėsi į Ginčų komisiją. Ginčų komisijos 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. 21R2-158 (AG2-121/16-2020) pareiškėjo skundas buvo laikomas nepaduotu.
Pareiškėjas kreipėsi į Regionų administracinį teismą Klaipėdos rūmus dėl Ginčų komisijos sprendimo, 2020-08-11 Lietuvos transporto saugos administracijos sprendimo neišduoti leidimo. 2021-06-03 teismas sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Pareiškėjo skundas buvo atmestas, o Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2020-09-08 sprendimas panaikintas. LVAT 2022-12-21 nutartimi pareiškėjo J. S. skundą tenkino iš dalies, panaikino Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021-06-03 sprendimą ir perdavė nagrinėti iš naujo.
Vertindama skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija pažymi, jog ginčo teisinius santykius reglamentuoja aktualios ginčo metu Lietuvos Respublikos Transporto veiklos pagrindų įstatymas bei kitos teisės aktų teisės normos.
Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 8 straipsnyje įtvirtinta, jog licencijuojamos transporto ūkinės komercinės veiklos sritys nustatomos specialiuosiuose transporto rūšių įstatymuose ir kodeksuose. Kiekvienai šiuose įstatymuose nustatytai transporto licencijuojamos ūkinės komercinės veiklos sričiai licencijos (leidimai) išduodamos pagal Vyriausybės patvirtintas licencijavimo taisykles. Kodekso 8² straipsnio 4 dalyje numatyta, jog Leidimus išduoda Administracija susisiekimo ministro nustatyta tvarka. Leidimų vežti keleivius už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2011 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 3-768 „Dėl Leidimų vežti keleivius už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d., su vėlesniais pakeitimais), 6 punkte nurodyta, jog leidimus išduodanti institucija leidimą išduoda, tikslina arba pakeičia, sustabdo jo galiojimą, panaikina galiojimo sustabdymą, panaikina galiojimą naudodamasi valstybės įmonės Registrų centro sukurta ir administruojama valstybės informacine sistema, skirta duomenims ir informacijai apie ūkio subjektams išduotas licencijas tvarkyti vienoje vietoje. Leidimą išduodanti institucija nereikalauja dokumentų ir (ar) informacijos, kuriuos vežėjas jau yra pateikęs, išskyrus atvejus, kai vežėjo pateikti dokumentai ir (ar) informacija pasikeičia, taip pat kuriuos, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 8 punktu, leidimą išduodanti institucija gali gauti pati (Leidimų išdavimo taisyklių 13 punktas).
Pagal Kodekso 18¹ straipsnio 3 dalį vežėjas valstybinę kelių transporto priežiūrą atliekančių institucijų reikalavimu privalo pateikti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą sutarties duomenis ir kitus Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklėse priežiūros tikslais numatytus dokumentus, kurių reikia tinkamai veiklai užtikrinti ir keleivių vežimo reikalavimams vykdyti.
Dėl sprendimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas siekia įgyvendinti savo subjektinę teisę – prašo išduoti leidimą vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi veiklą.
Nors Administracijos Paslaugų departamento Klaipėdos skyriaus 2020 m. rugpjūčio 14 d. rašte Nr. 15B-7033“ Dėl leidimo vykdyti keleivių vežimo už atlygį automobiliais taksi veiklą neišdavimo“ buvo nurodyta, jog pareiškėjas neįrodė teisėto jo 2020 m. rugpjūčio 11 d. prašyme nurodytos transporto priemonės valdymo fakto, t. y. pateikė transporto priemonės nuomos sutartį, kuri sudaryta su jos savininkę atstovaujančiu asmeniu ir nepateikė atstovavimą įrodančio dokumento, Administracijos Paslaugų departamento Klaipėdos skyriaus 2020 m. rugpjūčio 11 d. sprendime, patalpintame informacinėje sistemoje „Keltra“, nėra įvardinta, kaip viena iš atsisakymo neteikti paslaugos aplinkybių, nurodyta Administracijos 2020 m. rugpjūčio 14 d. rašte Nr. 15B-7033“ Dėl leidimo vykdyti keleivių vežimo už atlygį automobiliais taksi veiklą neišdavimo“.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 11 d. prašymo nagrinėjimo metu pareiškėjas neturėjo mokestinės nepriemokos Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui.
Pateikti VĮ Regitra duomenys, kuriais nagrinėdamas pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 11 d. prašymą rėmėsi Administracijos Paslaugų departamento Klaipėdos skyrius, patvirtina, jog 2020 m. rugpjūčio 11 d. pareiškėjas neturėjo galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Nors pareiškėjas teigia, jog jis vairuotojo pažymėjimą turi bei jį pateikė Administracijos vedėjai, byloje nėra duomenų, jog pasibaigus pareiškėjo teisės vairuoti atėmimo terminui, jis kreipėsi į kurį nors vairuotojo pažymėjimus išduodantį VĮ „Regitra“ padalinį su prašymu jam grąžinti teisę vairuoti ir VĮ „Regitra“ įgalioto darbuotojo sprendimu ši teisė jam buvo grąžinta, kaip tai reglamentuota Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418 patvirtinto Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo 14 punkte. Priešingai – byloje esančiame VĮ „Regitra“ 2021 m. sausio 11 d. rašte Nr. S-294 „Dėl vairuotojo pažymėjimo“ nurodyta, jog pareiškėjui 2016 m. kovo 10 d. išduotas vairuotojo pažymėjimas negalioja. Atkreiptinas dėmesys, kad Valstybės įmonės „Regitra“ 2021-01-11 Nr. rašte S-294 nurodyta, kad Administracinių nusižengimų registro duomenimis pareiškėjui atimta teisė vairuoti transporto priemones nuo 2019 m. balandžio 17 d. iki 2019 m. gegužės 16 d. Dėl teisės vairuoti transporto priemones grąžinimo pareiškėjas į VĮ „Regitra“ nesikreipė.
Iš sudarytos 2020 m. rugpjūčio 11 d. automobilio nuomos sutarties matyti, kad S. S. atstovaujanti automobilio savininkės V. S. interesus įsipareigoja suteikti už užmokestį nuomotojui naudotis ir valdyti V. S. nuosavybės teise priklausančiu automobiliu, tačiau, kaip teigia atsakovas byloje nėra duomenų, kad V. S. butų davusi sutikimą dėl jos automobilio naudojimo ir valdymo. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.490 straipsnis pateikia subnuomos apibrėžimą ir nurodo, kad nuomininkas turi teisę subnuomoti išsinuomotą daiktą tiktai gavęs rašytinį nuomotojo sutikimą, jeigu ko kita nenustato sutartis. Kadangi sutartyje tai nebuvo aptarta, pareiškėjui nepateikus rašytinio V. S. sutikimo, atkreiptinas dėmesys, kad nuomos sutartis taip pat turi trūkumų (iš neteisės teisė nekyla (rex iniuria ius non oritur)).
Remiantis Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3-80, (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 3 d.), 35.1 papunktį, vairuotojas keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklos vykdymo metu privalo turėti ir valstybinę kelių transporto priežiūrą ir kelių transporto kontrolę vykdantiems pareigūnams reikalaujant pateikti, galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Administracija turi pareigą laikytis teisės aktuose nustatyto teisinio reguliavimo, kuris turi būti nustatytas įstatyme, ji negalėjo nesilaikyti taip pat iš Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos. Taigi Administracija, įvertinusi ginčijamą teisinį reguliavimą, vadovavosi konstituciniais teisinės valstybės, atsakingo valdymo, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo principais.
Byloje nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 11 d., tuo metu kai pareiškėjas teikė prašymą -neturėjo galiojančio vairuotojo pažymėjimo, nebuvo sumokėjęs mokestinės nepriemokos; pareiškėjas neišpildęs šių dviejų reikalavimų – neturėjo teisės kreiptis su prašymu dėl leidimo išdavimo, todėl atsakovės 2020 m. rugpjūčio 11 d. sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.
Atkreiptinas dėmesys, kad užsiimant šia veikla būtina licencija. ATPK 173 straipsnio 1 dalis numato, kad vertimasis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas) ar kitokiu neteisėtu būdu užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių litų, su pagamintos produkcijos, įrankių, žaliavos ir gautų pajamų iš šios veiklos konfiskavimu.
Teisėjų kolegija išnagrinėjusi pareiškėjo skundo argumentus, atsakovės atsikirtimus į skundą, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, detaliai aptarusi ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, daro išvadą, kad Administracijos sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, nes pareiškėjas planavo užsiimti veikla, kuri yra griežtai kontroliuojama įstatymų numatytais būdais ir jai pradėti reikalingas leidimas. Pareiškėjas nepaneigė ir nepateikė įrodymų dėl Administracijos sprendime atsisakymo išduoti leidimą įvardytų trūkumų.
Dėl Ginčų komisijos sprendimo
Lietuvos Respublikos Administracinių ginčų komisijų įstatymas numato, kad į Lietuvos administracinių ginčų komisiją ar jos teritorinį padalinį (toliau – administracinių ginčų komisija) jų kompetencijai priskirtais klausimais turi teisę kreiptis asmenys, taip pat viešojo administravimo subjektai, manantys, kad jų teisės yra pažeistos. Su prašymais į administracinių ginčų komisiją kreipiasi viešojo administravimo subjektai, o su skundais – kiti asmenys. Remiantis susiklosčiusia teismų praktika ir atsižvelgiant į pareiškėjo situaciją, reiškia, kad kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovė. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija turi tirti veiksmus, kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumui. Administracinės bylos nagrinėjimo dalyku gali būti tik toks reikalavimas, kuriuo siekiama išspręsti administracinį ginčą ir kurio patenkinimas reikštų pažeistų teisių ar interesų apsaugą.
Skundas (prašymas) paduodamas vadovaujantis administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymu ir turi atitikti minėto įstatymo 7 straipsnio reikalavimus, kurie nustato, kad skundas paduodamas raštu per E. pristatymo sistemą, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, pašto siunta, tiesiogiai. Elektroninių ryšių priemonėmis paduodamas skundas (prašymas) turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, Administracinių ginčų komisijai paduodamame skunde (prašyme) turi būti nurodyti: administracinių ginčų komisijos pavadinimas; pareiškėjo vardas, pavardė (pavadinimas), asmens kodas (kodas), gyvenamoji vieta (buveinė), jeigu pareiškėjas turi, – ir elektroninio pašto adresas, telefono, fakso numeriai ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresai, taip pat pareiškėjo atstovo, jeigu šis yra, vardas, pavardė ir adresas, jeigu žinoma, – ir pareiškėjo atstovo elektroninio pašto adresas, telefono, fakso numeriai ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresai; pageidavimai dėl atsiliepimo į skundą (prašymą), administracinių ginčų komisijos sprendimo, kitų procesinių dokumentų gavimo elektroninių ryšių priemonėmis; viešojo administravimo subjekto ar kito asmens, kurio teisės aktas arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami, pavadinimas (vardas, pavardė), buveinė (gyvenamoji vieta), jeigu žinoma, – ir viešojo administravimo subjekto ar kito asmens elektroninio pašto adresas, telefono ir fakso numeriai, kitų elektroninių ryšių priemonių adresai; trečiųjų suinteresuotų asmenų vardai, pavardės (pavadinimai), asmens kodai (kodai, jeigu žinomi), gyvenamosios vietos (buveinės) adresai, jeigu žinomi, – ir elektroninio pašto adresai, telefono ir fakso numeriai, kitų elektroninių ryšių priemonių adresai; konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar teisės aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data; aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai, liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamosios vietos, kitų įrodymų buvimo vieta; pareiškėjo reikalavimas; ar nagrinėjant skundą (prašymą) administracinių ginčų komisijos posėdyje bus reikalingas vertėjas; prie skundo (prašymo) pridedamų dokumentų sąrašas; skundo (prašymo) surašymo data ir vieta. Administracinių ginčų komisijai duodamas skundas (prašymas) turi būti surašytas valstybine kalba, o jeigu jis surašytas kita kalba, turi būti pridedamas įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas skundo (prašymo) vertimas į valstybinę kalbą. Šioje dalyje nustatytas reikalavimas taikomas ir skundo (prašymo) priedams.
Pareiškėjas kreipėsi į Ginčų komisiją prašydamas įpareigoti atsakovę jam išduoti Administracijos Paslaugų departamento Klaipėdos skyriaus 2020 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą bei duomenis, kurių pagrindu buvo priimtas Administracijos Paslaugų departamento Klaipėdos skyriaus 2020 m. rugpjūčio 11 d. sprendimas. Bylos duomenimis, 2020 m. rugpjūčio 12 d. ir 2020 m. rugpjūčio 25 d. pareiškėjas kreipėsi į Administracijos Paslaugų departamento Klaipėdos skyrių su prašymais dėl Administracijos Paslaugų departamento Klaipėdos skyriaus 2020 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo bei duomenų, kuriais remiantis buvo priimtas Administracijos Paslaugų departamento Klaipėdos skyriaus 2020 m. rugpjūčio 11 d. sprendimas, gavimo. Jau minėta, kad Administracijos Paslaugų departamento Klaipėdos skyriaus 2020 m. rugpjūčio 11 d. sprendimas buvo suformuotas informacinėje sistemoje „Keltra“. Atsakant į pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 12 d. prašymą, Administracijos 2020 m. rugpjūčio 14 d. rašte Nr. 15B-7033“ Dėl leidimo vykdyti keleivių vežimo už atlygį automobiliais taksi veiklą neišdavimo“, kuris buvo išsiųstas pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 11 d. pranešime apie keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi veiklos vykdymą nurodytu jo elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) adresu (atkreiptinas dėmesys, kad nurodytu elektroniniu paštu vyko susirašinėjimas tarp Administracijos ir pareiškėjo) nurodyti Administracijos 2020 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo priėmimo motyvai bei išaiškinta tokio sprendimo apskundimo tvarka. Prie šio rašto pridėti duomenys, kurių pagrindu buvo priimtas Administracijos 2020 m. rugpjūčio 11 d. sprendimas.
Pareiškėjas nesutikdamas su 2020 m. rugpjūčio 11 d. Administracijos Paslaugų departamento Klaipėdos skyriaus sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į teismą pateikdamas skundą dėl šio sprendimo. Tokiu atveju tampa aišku, kad pareiškėjas buvo susipažinęs su sprendimo turiniu ir priežastimis, kodėl leidimas buvo neišduotas, tačiau nepaaiškina kaip ir kokiu būdu atsakovė turėtų priimti sprendimą įpareigoti atsakovę atlikti šiuos veiksmus, todėl reikalavimas atsakovę įpareigoti pareiškėjui išduoti Administracijos 2020 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą bei duomenis, kurių pagrindu nebuvo išduotas sprendimas, netenkintinas.
Ginčų komisija ištyrusi esamą situaciją nustatė, kad skundas turi atitikti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytus privalomus skundo formos ir turinio reikalavimus. Esminis skundo dalykas – tinkamai suformuluoti skundo reikalavimai be kurių neįmanoma pradėti proceso – to nebuvo atlikta. Kadangi pareiškėjui buvo siūlytina per nustatytą laiką pateikti įrodymus ir pagrįsti savo nurodytus argumentus, pareiškėjas nepateikė duomenų, jog pats kreipėsi į instituciją prašydamas išduoti sprendimo kopiją ir tai buvo atsisakyta padaryti. Nustačius šį faktą, kad byloje nėra surinkta duomenų, pareiškėjui buvo pasiūlyta patikslinti savo skundo reikalavimą – įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus, nes kitu atveju nėra pagrindo reikšti savarankiško reikalavimo neskundžiant sprendimo neišduoti leidimo vykdyti taksi veiklos, todėl 2020-08-28 Ginčų komisija priėmė sprendimą Nr. AG2-121/16-2020 pašalinti skundo trūkumus. Pareiškėjui nepašalinus skunde nurodytų trūkumų buvo priimtas 2020-09-02 sprendimas pakartotinai pašalinti skundo trūkumus. Pareiškėjui buvo pasiūlyta patikslinti skundą ir pateikti tinkamai suformuluotą reikalavimą. 2020-09-08 Ginčų komisijos sprendimu Nr. 21R2-158(AG2-121/16-2020) pareiškėjo skundas atsakovei laikytinas nepaduotu nepašalinus trūkumų. Ginčų komisija neturi už pareiškėją suformuluoti tikslaus skundo reikalavimo, taip pat nustatyta, kad Komisijos išaiškinimai dėl skundo trūkumų buvo nurodyti pakankamai tikslūs ir konkretūs, kuriais remdamasis pareiškėjas galėtų pats suformuluoti skundo reikalavimus ar pateikti konkrečius įrodymus tam, kad, siekdamas savo galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų teisminės gynybos, galėtų realiai įgyvendinti savo procesines teises ir įvykdyti procesines pareigas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės priimtas sprendimas pareiškėjo atžvilgiu atitinka įstatymų keliamus reikalavimus, nuosekliai išdėstytos faktinės aplinkybės, atliktas jas patvirtinančių įrodymų vertinimas, nurodytos konkrečios teisės aktų nuostatos, kuriomis remiantis nurodytas teisinis pagrindas bei išdėstyti motyvai dėl ko pareiškėjui nebuvo galima išduoti licencijos taksi veiklai vykdyti. Sprendimas yra priimtas kompetentingų subjektų, teisiškai pagrįstas, motyvų išdėstymas pakankamas, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo jo naikinti. Sprendimas atitinka jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui sprendimas buvo įteiktas ir jis susipažino tiek su sprendimu, tiek su jo turiniu. Nėra teisinio pagrindo panaikinti 2020 m. rugpjūčio 11 d. Lietuvos transporto saugos administracijos Klaipėdos skyriaus sprendimo pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais bei tenkinti pareiškėjo reikalavimą įpareigoti atsakovę išduoti leidimą vykdyti taksi veiklą.
Apibendrinus anksčiau išdėstytą, teismas Komisijos sprendimui iš esmės pritaria ir akcentuoja, kad nebuvo pagrindo kitokiai išvadai, nei padaryta Komisijos sprendime. Pažymėtina, kad skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų Komisijos ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti ginčijamo sprendimo dalį, pareiškėjas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinusi Komisija, iš esmės nenurodė. Komisijos sprendimas yra atitinkantis šiuos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų reikalavimus, o tuo pačiu pagrįstas bei teisingas. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020-09-08 Klaipėdos apygardos skyriaus sprendimas Nr. 21R2-158(AG2-121/16-2020) nepagrįstas ir neteisėtas, todėl tenkinti pareiškėjo skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Apibendrinus tai, kas buvo išdėstyta, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Taip pat LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo J. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą. .
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.