- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-02
- Bylos Nr.
- AS-765-492/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01504-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo.
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Virginija Volskienė (pirm.), Dalia Višinskienė
- Pareiškėjas
- J. S.
- Atsakovas
- Lietuvos transporto saugos administracija
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. S. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. spalio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Lietuvos transporto saugos administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas J. S. su skundu, kurį šalindamas teismo nurodytus skundo trūkumus patikslino, kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus (toliau – Komisijos apygardos Klaipėdos skyrius) 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimą Nr. 21R2-158(AG2-121/16-2020); 2) įpareigoti atsakovą Lietuvos transporto saugos administraciją (toliau – ir Administracija) pareiškėjui išduoti 2020 m. rugpjūčio 11 d. priimtą sprendimą jam neišduoti leidimo vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi veiklą (toliau – ir Leidimas) bei duomenis, kuriais remiantis buvo priimtas minėtas sprendimas; 3) panaikinti 2020 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą J. S. neišduoti Leidimo pagal jo 2020 m. rugpjūčio 11 d. prašymą.
II.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. spalio 7 d. nutartimi pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti Komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimą Nr. 21R2-158(AG2-121/16-2020) priėmė, o jo skundo reikalavimus įpareigoti atsakovą Administraciją J. S. išduoti Administracijos Paslaugų departamento Klaipėdos skyriaus 2020 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą pareiškėjui neišduoti Leidimo bei panaikinti Administracijos Paslaugų departamento Klaipėdos skyriaus 2020 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą J. S. neišduoti leidimo vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi veiklą atsisakė priimti.
Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, jog prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas nurodė, kad asmuo neprivalo laikytis ne įstatyme, o žemesnės teisinės galios teisės akte nustatytos išankstinio skundo nagrinėjimo ne teisme tvarkos, ir jeigu įstatyme nėra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, asmuo viešojo administravimo subjekto priimtą individualų aktą, kuris sukelia teisines pasekmes, gali skųsti tiesiogiai teismui. Kai įstatymas tam tikrai bylų kategorijai nenustato privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, pareiškėjas turi pasirinkimo teisę: jis, prieš kreipdamasis į teismą, gali pasinaudoti išankstine ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka arba tiesiogiai paduoti skundą teismui.
Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju matyti, jog dėl reikalavimų įpareigoti atsakovą pareiškėjui išduoti Lietuvos transporto saugos administracijos Paslaugų departamento Klaipėdos skyriaus 2020 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą J. S. neišduoti leidimo vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi veiklą bei Administracijos Paslaugų departamento Klaipėdos skyriaus 2020 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo pareiškėjui neišduoti Leidimo panaikinimo yra pradėta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūra, nes pareiškėjas J. S. kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimą Nr. 21R2-158(AG2-121/16-2020), kuriame buvo nuspręsta jo skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas pareiškėjo skundo reikalavimus įpareigoti atsakovą jam išduoti Administracijos Paslaugų departamento Klaipėdos skyriaus 2020 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą J. S. neišduoti Leidimo ir panaikinti Administracijos Paslaugų departamento Klaipėdos skyriaus 2020 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą pareiškėjui neišduoti leidimo vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi veiklą atsisakė priimti.
III.
Pareiškėjas J. S. atskirajame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. spalio 7 d. nutarties dalį, kurioje jo skundo dalį buvo atsisakyta priimti, panaikinti ir priimti naują sprendimą.
J. S. paaiškina, kad 2020 m. rugpjūčio 11 d. Administracijos Klaipėdos skyriui pateikė prašymą išduoti leidimą vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi veiklą ir žodžiu buvo informuotas, kad buvo priimtas sprendimas tokio leidimo jam neišduoti, kadangi J. S. neturi vairuotojo pažymėjimo ir nėra apmokėta jo mokestinė nepriemoka. Teigia, kad šios aplinkybės neatitiko tikrovės, kadangi vairuotojo pažymėjimą pareiškėjas turi daugiau nei 40 metų ir mokesčius yra sumokėjęs. Nurodo, kad sprendimo kopiją bei su sprendimo priėmimu susijusią medžiagą J. S. buvo atsisakyta pateikti. Pareiškėjas pažymi, kad Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija jam neišduoda pažymos apie mokestinę nepriemoką ir taip jam užkerta kelią tinkamai suformuluoti skundą. J. S. nuomone, atsakovo veiksmai turi nusikalstamos veikos požymių ir jis siekia atimti galimybę pareiškėjui ginti savo teises į darbą.
J. S. nurodo, kad 2020 m. rugpjūčio 26 d. jis Komisijos Klaipėdos apygardos skyriui pateikė skundą dėl Administracijos Klaipėdos skyriaus įpareigojimo pateikti duomenis. Pareiškėjo nuomone, Komisija vilkino jo prašymo priėmimo klausimą, o 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. 21R2-158(AG2-121/16-2020) jo skundą atsisakė priimti. J. S. kreipusis į teismą dėl minėto Komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus sprendimo panaikinimo, Administracijos Klaipėdos skyriaus įpareigojimo išduoti sprendimą dėl atsisakymo išduoti Leidimą bei dėl Administracijos Klaipėdos skyriaus atsisakymo leisti vykdyti nurodytą veiklą, teismas taip pat delsė nagrinėti skundo priėmimo klausimą.
Pareiškėjas pažymi, kad dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo 2020 m. spalio 5 d. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrių, tačiau prašymas teikiant atskirąjį skundą nebuvo išnagrinėtas, todėl pareiškėjas mano, kad jam buvo užkirsta galimybė gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
J. S. teigia, kad teismo nutarties dalis, kurioje buvo atsisakyta priimti jo skundą, jam nėra suprantama. Iš šios nutarties pareiškėjas supranta, kad jis neva nesilaikė išankstinio skundo nagrinėjimo ne teisme tvarkos, tačiau tai nėra motyvuojama. J. S. teigia, kad yra akivaizdu, jog jis tokios tvarkos laikėsi. Pareiškėjas akcentuoja, kad Administracija ir Administracijos Klaipėdos skyrius nurodė, jog šių institucijų veiksmus jis turi skųsti Komisijai arba apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjas pažymi, kad siekė ginti savo teises, tačiau nė viena institucija jam duomenų, susijusių su jo 2020 m. rugpjūčio 11 d. prašymo nagrinėjimu, nepateikė.
J. S. nuomone, pirmosios instancijos teismas jam užkirto kelią ginti pažeistas teises, neaiškiai suformulavo 2020 m. spalio 7 d. nutartį ir nepagrįstai jo skundo dalį atsisakė priimti.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos transporto saugos administracija prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Atsakovas paaiškina, kad pareiškėjo skundo dalį buvo atsisakyta priimti vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kaip nenagrinėtiną teismų šio įstatymo nustatyta tvarka, ir Administracija su tokia teismo pozicija sutinka.
Šalies argumentai
Atsakovas pažymi, kad faktinės aplinkybės patvirtina, jog J. S. teismui pateikė 2020 m. spalio 5 d. patikslintą skundą, kuriame prašė Komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimą Nr. 21R2-158(AG2-121/16-2020) panaikinti ir šis jo skundo reikalavimas buvo priimtas nagrinėti. Teigia, kad taip J. S., vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 26 straipsnio 1 dalimi, pasinaudojo teise savo galbūt pažeistas teises ir teisėtus interesus ginti išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka kreipdamasis į Komisiją. Atsižvelgęs į tai, atsakovas teigia, kad teismas pagrįstai nurodė, jog yra pradėta išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūra, ir spręsdamas klausimą dėl kitų pareiškėjo 2020 m. spalio 5 d. patikslinto skundo reikalavimų priėmimo, šią aplinkybę pagrįstai įvertino kaip reikšmingą. Administracijos nuomone, teismui priėmus pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus sprendimo panaikinimo, J. S., atsižvelgęs į teismo sprendimą, galės toliau tinkamai ginti, jo nuomone, pažeistas teises ir teisėtus interesus.
Administracija atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi, teismo atsisakymas priimti skundą (prašymą, pareiškimą) nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu skundu (prašymu, pareiškimu), jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Taigi, pareiškėjui bet kuriuo atveju nėra užkertama teisė ginti, jo nuomone, pažeistas teises ir teisėtus interesus.
Atsiliepimas
Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjas ne kartą nurodė, jog jam proceso metu atlikti procesiniai veiksmai ar priimtų sprendimų turinys ir jo teisinė reikšmė yra nesuprantami, todėl tikėtina, kad J. S. nesupranta ir šios teismo priimtos nutarties turinio.
Administracijos nuomone, esant tokiai situacijai, kai pareiškėjo valia buvo pradėta išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūra, o jos metu priimtas sprendimas buvo apskųstas teismui ir nėra priimtas teismo sprendimas, nėra galima situacija, kad teisme atskiroje byloje būtų nagrinėjami iš esmės iš to paties skundo dalyko kylantys reikalavimai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. spalio 7 d. nutarties dalies, kurioje buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį, teisėtumas bei pagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismas padaręs išvadą, kad dėl dalies pareiškėjo skundo reikalavimų yra pradėta išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūra, J. S. skundo dalį dėl šių reikalavimų atsisakė priimti.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis), tačiau ši teisė yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko), atsižvelgti į atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo procesinius ypatumus.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. Pabrėžtina, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržyta, jos įgyvendinimas negali būti nepagrįstai apsunkintas (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimą). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš tokių sąlygų – laikytis išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos, kuri yra įtvirtinta Administracinių bylų teisenos įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje.
Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 26 straipsnio 1 dalimi, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą išaiškinęs, kad skundų nagrinėjimo tvarka gali būti pripažinta išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka tik tais atvejais, kai įstatymai šią tvarką apibrėžia būtent kaip išankstinę ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką, o atitinkamą instituciją laiko tam tikros ginčų kategorijos išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-754-552/2020, 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-565-662/2020).
Pareiškėjo J. S. skundo turinys ir prie jo pridėti priedai patvirtina, kad pareiškėjas dėl leidimo vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi veiklą išdavimo kreipėsi į Lietuvos transporto saugos administracijos Klaipėdos skyrių, tačiau toks leidimas jam nebuvo išduotas. J. S. teigia, kad priimto sprendimo netenkinti jo prašymo bei duomenų, kuriais remiantis toks sprendimas buvo priimtas, nėra gavęs. Išnagrinėjusi J. S. skundą, Administracija padarė išvadą, kad Administracijos Paslaugų departamento Klaipėdos skyriaus veiksmai bei sprendimas J. S. neišduoti leidimo vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi veiklą yra teisėti ir pagrįsti, bei pareiškėjui pateikė išrašą (valstybės įmonės „Regitra“ ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsakymus, nagrinėjant 2020 m. rugpjūčio 11 d. prašymą Nr. 501PT-240). Pareiškėjas su skundu kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrių ir prašė: 1) iš atsakovo išreikalauti tiesioginius įrodymus, susijusius su jo 2020 m. rugpjūčio 11 d. prašymo nagrinėjimu; 2) iš atsakovo išreikalauti sprendimą, priimtą išnagrinėjus J. S. 2020 m. rugpjūčio 11 d. prašymą dėl Leidimo išdavimo. Komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2020 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu pareiškėjui buvo nustatytas 14 dienų terminas nuo sprendimo gavimo dienos pašalinti skundo trūkumus, t. y. pateikti patikslintą skundą ir jame suformuluoti tinkamą reikalavimą bei pateikti nuomonę dėl procesinių dokumentų gavimo elektroninių ryšių priemonėmis. Įvertinęs J. S. pateikto patikslinto skundo turinį, Komisijos Klaipėdos apygardos skyrius, padaręs išvadą, jog pareiškėjas tinkamai skundo trūkumų nepašalino, jo skundą 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. 21R2-158(AG2-121/16-2020) laikė nepaduotu. Nesutikdamas su šiuo Komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus sprendimu, pareiškėjas su 2020 m. rugsėjo 15 d. skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą. Šalindamas teismo nurodytus skundo trūkumus, pareiškėjas teismo prašė: 1) panaikinti Komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimą Nr. 21R2-158(AG2-121/16-2020); 2) įpareigoti atsakovą pareiškėjui išduoti 2020 m. rugpjūčio 11 d. priimtą sprendimą jam neišduoti Leidimo ir duomenis, kuriais remiantis buvo priimtas minėtas sprendimas; 3) panaikinti 2020 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą J. S. neišduoti Leidimo pagal jo 2020 m. rugpjūčio 11 d. prašymą. Teismas 2020 m. spalio 7 d. nutartimi priėmė tik pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, yra galima neprivaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, kai asmuo, kuris mano, kad viešojo administravimo subjekto priimtas individualus teisės aktas pažeidžia jo teises ar teisėtus interesus, gali alternatyviai arba su skundu kreiptis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją, o nesutikdamas su tokios institucijos sprendimu – į teismą, arba tiesiogiai į teismą.
Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas ginčą iš esmės kelia dėl leidimo vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi veiklą jam neišdavimo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad leidimo vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi veiklą išdavimas yra administracinė paslauga (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas). To paties įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta, kad skundai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ar administracinių sprendimų nagrinėjami šio įstatymo trečiajame skirsnyje nustatyta tvarka. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 36 straipsnį, asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą savo pasirinkimu administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 36 straipsnis).
Aptartas teisinis reguliavimas patvirtina, kad nagrinėjamu atveju buvo galima neprivaloma išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka ir pareiškėjas šia tvarka pasinaudojo, tačiau jo skundas, nepašalinus nustatytų skundo trūkumų, buvo paliktas nenagrinėtas, t. y. jis nebuvo išnagrinėtas iš esmės. Nesutikdamas su tokiu sprendimu, pareiškėjas dėl šio sprendimo ir atsisakymo panaikinti sprendimą atsisakyti išduoti Leidimą bei 2020 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo ir duomenų, kuriais remiantis jis buvo priimtas, pateikimo kreipėsi į teismą, tačiau teismas, padaręs išvadą, kad Komisijoje buvo pradėta išankstinė ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, pareiškėjo skundo reikalavimus dėl sprendimo, kuriuo jam buvo atsisakyta išduoti Leidimą, bei įpareigojimo pateikti šį sprendimą atsisakė priimti. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka.
Teisėjų kolegijos nuomone, aplinkybė, kad pareiškėjas dėl sprendimo, kuriuo jam buvo atsisakyta išduoti Leidimą, bei įrodymus, susijusius su šio sprendimo priėmimu, pirmiausia kreipėsi į Komisijos Klaipėdos apygardos skyrių, tačiau jo skundo reikalavimai iš esmės nebuvo nagrinėjami, iš J. S. negali atimti galimybės dėl to paties ginčo bei prašymo panaikinti sprendimą, kuriuo jam buvo atsisakyta išduoti Leidimą, panaikinimo nagrinėjimo kreiptis į teismą, kadangi tokią teisę jam suteikia prieš tai aptartas teisinis reguliavimas. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą tik pagal teismo priimtą pareiškėjo skundo reikalavimą, net ir jį patenkinus, J. S. operatyviai negalėtų pasiekti tų tikslų, kurių siekė, kreipdamasis dėl savo teisių gynimo, t. y. kad būtų įvertintas atsisakymo jam išduoti leidimą vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi veiklą teisėtumas, kadangi neviršydamas pareiškėjo priimto skundo reikalavimų, teismas, panaikinęs Komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus sprendimą, atsisakymo išduoti Leidimo teisėtumo negalėtų įvertinti, nors tokio ginčo nagrinėjimas priklauso jo kompetencijai. Labai svarbu pažymėti tai, kad J. S. Komisijos Klaipėdos apygardos skyriui nebuvo suformulavęs reikalavimo dėl sprendimo, kuriuo jam buvo atsisakyta išduoti Leidimą, panaikinimo ir prašė tik įpareigoti pateikti šį sprendimą bei su jo priėmimu susijusią medžiagą.
Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas teismo taip pat prašė įpareigoti atsakovą pateikti duomenis, kuriais remiantis buvo priimtas sprendimas jam neišduoti Leidimo, tačiau teismas šio J. S. skundo reikalavimo priėmimo klausimo apskritai nenagrinėjo. Nagrinėjamu atveju tai nėra tik procesinis reikalavimas dėl įrodymų išreikalavimo, tokį reikalavimą pareiškėjas buvo pareiškęs atsakovui, o jo nuomone, šio reikalavimo nepatenkinus, buvo kreiptasi į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją ir buvo prašoma atsakovą įpareigoti tokius duomenis pateikti. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ginčas šiuo atveju yra kilęs ne tik dėl sprendimo, kuriuo pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti leidimą vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais taksi veiklą, tačiau ir dėl atsisakymo tokį sprendimą bei duomenis, kuriais remiantis jis buvo priimtas, pateikti, todėl teismas privalėjo išspręsti visų nurodytų J. S. skundo reikalavimų priėmimo klausimą.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, netinkamai įvertino skundui priimti teisiškai svarbias aplinkybes, todėl nepagrįstai pareiškėjo J. S. skundo dalį atsisakė priimti, o vieno iš materialiųjų skundo reikalavimų priėmimo klausimo iš viso nenagrinėjo. Atsižvelgus į tai, aptarta Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. spalio 7 d. nutarties dalis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl turi būti panaikinta, o pareiškėjo J. S. atsisakytų priimti bei neišspręsto skundo reikalavimų priėmimo klausimas turi būti perduodamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo J. S. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. spalio 7 d. nutarties dalį, kurioje buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundo reikalavimus, panaikinti ir pareiškėjo J. S. atsisakytos priimti skundo dalies bei neišspręsto skundo reikalavimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.